Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Algoritmai

    Algoritmų analizės problemos. Kombinatoriniai objektai ir jų vaizdavimo būdai. Grafai ir jų vaizdavimas. Algoritmai ir jų sudėtingumas. Viršutiniai algoritmų sudėtingumo įverčiai. Apatiniai algoritmų sudėtingumo įverčiai. Funkcijų augimo greičiai ir kombinatorinis sprogimas. Teorema "Skaldyk ir valdyk". Sveikųjų dvejetainių skaičių daugyba. Matricų daugyba Strassen‘o metodu. Dinaminis programavimas. Fibonacci skaičiai ir kuprinės pakavimo uždaviniai. Dinaminis programavimas. Matricų daugybos tvarka. Paieška su grįžimu. N valdovių uždavinys. Minimalaus skaidinio uždavinys. Šakų ir rėžių metodas, jo taikymas keliaujančio pirklio uždaviniui. Darbų paskirstymo uždavinys. Godūs algoritmai. Minimalus karkasas ir keliaujančio pirklio uždavinys. Paieška grafuose gilyn ir platyn. Karkasai ir grafo komponentės. Oilerio grafai. Trumpiausi keliai grafuose. Grafų izomorfizmas. Kalbų ir uždavinių ryšys. Uždavinių sudėtingumas klasė P. Sudėtingumo klasės NP ir co-NP. NP-pilnumas. Sudėtingumo klasė NPC. Uždavinys CIRCUIT-SAT. Uždavinai SAT,3_KNF_SAT, CLIQUE(k) ir VERTEX_COUER(k).
    Algebra, špera(14 puslapių)
    2005-06-15
  • Algoritmai (4)

    Nuosekli paieška. Paieška interpoliavimas. Binarinė paieška. Posąrašio ribų nustatymo metodas. Posąrašio dydžio nustatymo metodas. Vidurinis įrašas visada 2 laipsnyje. Principas - "Skaldyk ir valdyk". Rekurentinių lygčių sprendimas balansavimas. Dinaminis programavimas. K-mačių kortežų rūšiavimas. Nevienodo ilgio kortežų rūšiavimas. Rūšiavimas lyginant elementus. Įterpimo metodas. Eksperimentinis statistinis algoritmų tyrimas. Dviejų algoritmų darbo eksperimentinis statistinis palyginimas. Binarinis įterpimo algoritmas. Rūšiavimas išrinkimu. Rūšiavimas piramide. Rūšiavimas suskaldymu (quick sort). Rūšiavimas suliejimu (sujungimu). Optimalus rūšiavimas (pagal minimalų palyginimų skaičių, reikalingą surūšiuoti n elementų). Maksimalaus elemento išrinkimas iš n elementų sekos. Sekančio didžiausio elemento radimas. Geriausio (max) ir blogiausio (min) elemento išrinkimas. Veiksmai su aibėmis (DS požiūriu). Kraskalo algoritmas. Optimalūs binarinės paieškos medžiai. Paskirstymo metodas. Operacijų apjungti ir rasti atlikimo algoritmas. Paieška į gylį grafuose. Grafo labiausiai susijusių dalių išskyrimas. Paieška į gylį orientuotame grafe. Stipriai susijusių dalių išskyrimas orientuotame grafe. Grafų susietumo matrica. Trumpiausio kelio radimas. Uždavinys su vienu šaltiniu (Deiks-tros algoritmas).
    Programavimas, špera(16 puslapių)
    2005-12-06
  • Alkoholio vartojimas

    Įvadas. Kas tas alkoholis? Alkoholio kelias žmogaus organizmo viduje. Girtumas. Požymiai, susiję su alkoholio koncentracija kraujyje. Žmonių skirstymas pagal alkoholio vartojimą. Alkoholizmo kilmė Lietuvoje. Paauglių polinkis į alkoholizmą. Alkoholio poveikis organizmui. Ligos, kilę dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Pagalba. Socioedukacinis darbas su alkoholį vartojusiais paaugliais. Naujas požiūris. Išvados.
    Socialinis darbas, špera(18 puslapių)
    2007-02-12
  • Aminorūgštys ir baltymai

    Baltymų virškinimas. Proteolizinių fermentų specifiškumas. Puvimo produktų susidarymas storosiose žarnose. Aminorūgščių fondas organizme. Azoto pusiausvyra. Aminorūgščių rezorbcija ir pernešimo mechanizmas. Aminorūgščių peraminimas ir jo reikšmė. Aminorūgščių netiesioginis deamininimas. Aminorūgščių oksidazės ir tiesioginis deamininimas. Amoniako metabolizmas, toksiškumas, detoksikacijos keliai. Glutamino ir aspargino susidarymas. Glutamino sintezė. Karbamido-ureos-biosintezė. Dikarboninių aminorūgščių apykaita. THFR svarba apykaitoj. Pakeičiamų aminorūgščių biosintezė. Beazotinės aminorūgščių liekanos likimas. Nukleotidų funkcijos. Purino nukleozidų skilimas iki šlapimo rūgšties. Sutrikimai. Biosintezė ir reguliavimas. Kiti purino susidarymo budai. AMP ir GMP biosintezė iš IMP. Pirimidinų skilimas. Pirimidinų biosintezė ir jos reguliavimas, panašumai ir skirtumai. Deoksiribonukleotidų biosintezė. Polimerazių charakteristika, fermentai ir baltymai. DNR sintezės iniciacija, elognacija ir terminacija. DNR rekombinacija. Genų ekspresija, transkripcija. Operono ir geno struktūra. RNR polimerazių charakteristika. Promotorius. Transkripcijos iniciacija ir elongacija. Transkripcijos terminacija. Prokariotų transkripcijos valdymas. Eukariotų transkripcijos ypatumai. MRNR brendimas. RRNR brendimas. TRNR brendimas, transliacija, genetinis kodas. Baltymo biosintezės etapai. 148 aminoacil-trnr-sintetazės. Baltymo biosintezės iniciacija. Baltymo biosintezės elongacija. Baltymo biosintezės terminacija. Baltymo biosintezės inhibitoriai.
    Cheminiai junginiai, špera(12 puslapių)
    2005-02-28
  • Analizinė chemija

    Analizinė chemija. Tikslas. Metodai. Kokybinė analizė. Selektyvi reakcija. Grupinis reagentas. Anijonų grupės. Tirpalų koncentracijos. Molinė koncentracija. Normalinė koncentracija. Masių veikimo dėsnis. Kompleksiniai junginiai. Kompleksinių junginių izomerija. Kompleksinių junginių stabilumas. Kompleksinių junginių panaudojimas analizinėje chemijoje.
    Chemija, špera(4 puslapiai)
    2005-06-10
  • Analizinė chemija (2)

    Analizinė chemija. Analizinės chemijos metodai. Reikalavimai analizinei chemijai. Reagentų ir reakcijų rūšys. Sisteminė ir nesisteminė analizė. Analizinių operacijų atlikimo technika. Liepsnos reakcijos. Analizinių reakcijų jautrumas. Faktoriai, nuo kurių priklauso reakcijos jautrumas. Jonų analitinės savybės. Veikiančių masių dėsnis. Cheminė pusiausvyra. Cheminės reakcijos požymiai. Rūgščių ir bazių teorijos. Brionstedo ir Lauri teorijos. Autoprotolizė (autojonizacija). Stiprių ir silpnų elektrolitų tirpalai. Osvaldo praskiedimo dėsnis. Buferiniai tirpalai. Buferinių tirpalų talpa. Stiprių elektrolitų teorija. Cheminė pusiausvyra heterogeninėje sistemoje. Nuosėdų susidarymo sąlygos. Bendrų ir pašalinių jonų įtaka menkai tirpių junginių tirpumui.
    Chemija, špera(6 puslapiai)
    2006-05-29
  • Analizinė geometrija (2)

    Elipsės apibrėžimas ir kanoninė lygtis. Elipsės kanoninė lygtis. Elipsės forma. Elipsės ekscentricitetas. Elipsės židininiai spinduliai. Elipsės liestinės ir normalės. Optinė elipsės savybė. Elipsės poliarė. Elipsės diametrai. Elipsės sujungtiniai diametrai. Elipsės židiniai ir direktrisės. Hiperbolės apibrėžimas. Kanoninė hiperbolės lygtis. Hiperbolės forma. Hiperbolės asimptotės. Hiperbolės židininiai spinduliai. Hiperbolės liestinės ir normalės. Hiperbolės optinė savybė. Hiperbolės poliarės. Hiperbolės diametrai. Hiperbolės sujungtiniai diametrai. Hiperbolės židiniai ir direktrisės.
    Geometrija, špera(5 puslapiai)
    2007-01-19
  • Analoginiai signalai ir įtaisai

    Analoginiai signalai. Analoginių signalų apdorojimo įtaisai, jų raida ir esmė. Analoginių signalų klasifikacija, signalų šaltiniai. Furjė eilutės signalų aprašyme. Kompleksinė signalų Furjė išraiškos forma. Elementarieji signalai ir savybės. Įtaisų ir sistemų reakcija į elementariuosius signalus. Įtaisų ir sistemų reakcijos išraiškos per dažnines charakteristikas. Analoginių signalų moduliavimas. Amplitudinės moduliacijos principai. Dažninės ir fazinės moduliacijos principai. Stiprinimo pakopos ir ryšiai tarp jų. Daugiapakopiai stiprintuvai. Bipoliariojo tranzistoriaus (BT) darbo taško fiksacija. Stiprintuvo temperatūrinė stabilizacija ir kompensacija. Netiesinė darbo taško fiksacija ir kompensacija. BE pakopos analizė (h modelis, elementari pakopa). BE pakopos su Re analizė. Pakopos analize. Bendros bazes stiprinimo pakopa. Pakopų savybių palyginimas. LT ch-kos ir parametrai. LT tranz. Kaip įtampa valdomas tranzistorius. Priesitampio grandine. BT π tipo ekv schema. KSS dažninės char. Grįžtamojo ryšio sąvoka. Neigiamo grįžtamojo ryšio įtaka stiprintuvo savybėms. Grįžtamųjų ryšių tipai. Emiterinis kartotuvas. BE pakopa su RE. BE pakopa su kolektoriaus bazės suntu. Dviejų BE pakopų stiprintuvas su lyg sroves NGR. Teigiamieji ir parazitiniai TGR. Galvaninis ryšys. Diferencinio stiprintuvo parametrai. Kiti diferencinių stiprintuvų parametrai. Diferenciniai stiprintuvai su lauko tranzistoriais, jų parametrai. Operaciniai stiprintuvai, bendros žinios. OS ch-kos ir parametrai. Ekvivalentine OS schema. Dažnių korekcijos OS-e. Neinvertuojantieji stiprintuvai su OS. Invertuojantieji stiprintuvai su OS. Skirtuminis stiprintuvas su OS. Varžos dydžio (kartotuvai) ir varžos tipo keitikliai. Logaritmuotuvai ir antilogaritmuotuvai. Integratorius ir diferenciatorius. Analoginiai daugintuvai. Daugintuvas su diferencine pakopa. Aktyvieji filtrai(AK), jų realizacija. Įtampos komparatoriai, jų savybės parametrai. Smito drigeriai. Tranformatoriniai stiprintuvai. Transfomatorinių stiprintuvų dažninės savybės. Galios stiprintuvai, jų parametrai. Transformatoriniai galios stiprintuvai. Dvitakčiai galios stiprintuvai be transformatorių. Selektyvieji stiprintuvai. Generatoriai. Generavimo sąlygos. Generatoriai su Vyno tilteliu. Kvarciniai rezonatoriai ir generatoriai. Parametriniai stabilizatoriai. Kompensaciniai stabilizatoriai.
    Inžinerija, špera(15 puslapių)
    2012-04-20
  • Anatomija (3)

    Kaulas kaip organas, kaulų sandara ir klasifikacija. Kaulų vystymasis ir augimas. Skaidulinės ir kremzlinės jungtys. Kaukolės kaulų sandaros ypatybės. Kaukolės amžinės ypatybės. Raumenų sandaros anatominė schema. Raumenų klasifikacija ir biomechanika. Bendrieji tuščiavidurių ir parenchiminių vidaus organų sandaros dėsningumai. Kvėpavimo takų struktūrinės ir funkcinės ypatybės. Virškinimo kanalo dalių(stemplės, skrandžio, plonosios ir storosios žarnų) sienos struktūrinės ir funkcinės ypatybės. Lytinių liaukų struktūrinės, funkcinės ir amžinės ypatybės. Bendrosios belatakių liaukų sandaros ir funkcijos ypatybės. Arterijų sandara ir klasifikacija. Miokardas ir jo sandara. Širdies endokrininė funkcija. Limfinė sistema. Nugaros ir galvos smegenys, jų sandara. Nervų sistema.
    Anatomija, špera(25 puslapiai)
    2005-06-14
  • Anatomija (4)

    Vidaus organai. Virškinamojo kanalo organai. Virškinimo liaukos. Šalinimo organų sistema. Lytiniai organai. Širdies ir kraujagyslių sistema.
    Anatomija, špera(5 puslapiai)
    2006-01-24
  • Anatomija (7)

    Pagrindinės sąvokos. Dirglumas. Dirgiklių klasifikacija. Skersaruožiai ir lygieji raumenys. Žalingi įpročiai ir jų profilaktika. Neuronas – struktūrinis nervų sistemos vienetas. Moksleivių poilsis ir laisvalaikis. Pamokos organizavimas. Nuovargio profilaktika. Sąlyginiai ir nesąlyginiai refleksai. Bendras centrinės nervų sistemos supratimas. Vegetacinės nervų sistemos reikšmė vaiko organizmui. Šviesos ir spalvų reikšmė. Audiniai. Lytinės liaukos. Lytinis auklėjimas. Režimas ir jo reikšmė vaiko sveikatai. Klausos analizatorius. Oro patekimas į plaučius. Gryno oro reikšmė sveikatai. Vaikų traumos (judėjimo sistemos sutrikimai). Kaulų sandara. Klasifikacija. Vaikų griaučių vystymasis. Šiluminis ir saulės smūgiai. Vaiko kvėpavimas. Uoslės ir skonio analizatoriai. Triukšmo įtaka vaiko organizmui. Virškinimas burnoje. Kraujo sandara. Kepenų ir kasos vaidmuo virškinime. Vaiko organizmo grūdinimo reikšmė. Vaiko širdis. Mineralinių medžiagų ir vandens reikšmė vaiko organizmui. Pagrindiniai racionalios mitybos principai. Vaikų inkstų sandara. Šlapimo susidarymas. Vaikų odos priežiūra. Ligos. Galimi. sužalojimai. Aukštoji nervinė veikla. Vaikų kvėpavimo sistemos ypatumai. Vitaminų reikšmė vaiko sveikatai. Odos sandara ir funkcijos. Virškinimas žarnyne. Rezorbcija. Hormonų įtaka moksleivio adaptacijai. Hormonai ir augimas. Vidaus sekrecijos liaukos. Baltymų, riebalų, angliavandenių apykaita ir reikšmė vaiko organizmui. Šlapimo nelaikymas naktį. Vaikų infekcinės ligos (tymai, raudoniukė, skarlatina, gripas). Kraujo grupės. Kraujo perpylimas. Alergija ir uždegimai. Regėjimo sutrikimai. Akomodacija. Vaikų kraujospūdis, jo sutrikimai. Vaikų nervų sistemos ypatumai. Nerviniai centrai. Vaikų raumenų vystymasis. Netaisyklinga. laikysena. Stuburo iškrypimai. Plokščiapėdiškumas. Centrinės nervų sistemos (cns) reikšmė vaiko organizmui. Aukštosios nervinės veiklos supratimas. Tipai. Pirmoji ir antroji signalinės sistemos. Motyvacijos ir emocijos. Sveikatos įtaka moksleivio veiklai. Apsisaugojimo nuo ligų priemonės. Motoriniai vienetai ir raumeninės skaidulos. Mokymasis ir atmintis. Lytiniai organai, lytinis brendimas. Miego reikšmė vaiko sveikatai. Užkrečiamų skrandžio ir žarnyno ligų, bei apsinuodijimo maistu profilaktika mokykloje. Refleksas – nervų sistemos veiklos pagrindas. Daltonizmas. Žvairumas. 1. Vaiko augimas ir vystymasis. Jaudinimas ir slopinimas nervų sistemoje. Fizinis vaiko išsivystymas ir jo įvertinimas. Bendras analizatorių supratimas. Odos ir pusiausvyros analizatoriai. Virškinimo trakto ligos. Pulsas ir jo nustatymas. Kaulinio audinio susidarymas. Traumos. Trauminis šokas. Pirma pagalba traumų atveju. Lytinės liaukos. Lytinių požymių vystymasis. Kraujo kiekis. Jo nustatymo būdai. Kraujo krešėjimas. Vaikų dantys ir jų priežiūra. Smegenų žievė aukštosios nervinės veiklos pagrindas. Maisto patekimas į virškinamąjį traktą Vaiko mityba. Mitybos režimas. Periferinė nervų sistema. Šalinimo organų sutrikimai ir jų profilaktika . Vaiko plaučiai. Plaučių ventiliacija. Įkandimai. Svetimkūnių patekimas į organizmą. Higieninis mokymas ir auklėjimas mokyklose. Ląstelės sandara ir funkcijos. Kūno kultūros reikšmė kaulų ir raumenų sistemos formavimuisi. Higienos reikalavimai pamokoms ir žaidimams. Vaikų nervingumas. Moksleivio sveikatos saugojimas. Sveikatos įvertinimai. Sveikatos grupės. Vaistiniai augalai. Judėjimo aktyvumas ir sveikata. Įvairių veiksnių sukeliami kraujo ir kraujotakos pakitimai. Protinio darbo įtaka kraujo sudėčiai ir kraujotakai. Nuovargis ir jo profilaktika.
    Anatomija, špera(30 puslapių)
    2009-02-17
  • Anatomija (9)

    Nervų sistema. Nervinis audinys. Nugaros smegenys, jų išorinė forma ir vidinė sandara. Galvos smegenys, jų suskirstymas. Pailgosios smegenys. Tiltas, smegenėlės. Rombinė duobutė. Ketvirtasis skilvelis. Vidurinės smegenys. Tarpinės smegenys. Galinės smegenys, jų dalys. Galvos smegenų žievė. Žieviniai analizatorių centrai. Trečias ir šoniniai skilveliai. Nervų sistemos laidai. Smegenų arterijos. Galvos smegenų dangalai. Kietojo smegenų dangalo veniniai ančiai. Periferinė nervų sistema. Nugaros nervai ir jų suskirstymas. Kaklinis rezginys ir jo nervai. Petinis rezginys: stipininis, raumeninis odos ir pažastinis nervai. Vidurinis ir alkūninis nervai. Juosmenimis rezginys ir jo nervai. Kryžmenimis rezginys ir jo nervai. Galvos nervai. Vegetacinė nervų sistema. Parasimpatinė nervų sistema.. Simpatinė nervų sistema. Analizatoriai. Belatakės liaukos. Analizatoriai. Jų dalys. Jutimo organai. Regos analizatorius. Akies obuolio dangalai. Akies obuolio branduolys. Akies pagalbiniai įtaisai. Klausos analizatorius. Išorinė ausis. Vidurinė ausis. Vidinė ausis. Uoslės ir skonio organai. Oda, jos sandara ir receptoriai. Judamojo aparato receptoriai. Belatakės liaukos, jų suskirstymas ir sandaros ypatumai. Skydliaukė, prieskydinės liaukos. Užkručio liauka. Antinksčiai. Posmegeninė liauka. Kankorežinė liauka. Lytinės liaukos. Kasos salelės. Vidaus organai. Kvėpavimo sistema, jos suskirstymas. Nosis ir gerklos. Gerklė ir bronchai. Plaučiai. Jų struktūrinis funkcinis vienetas. Virškinimo sistema, jos suskirstymas. Burnos ertmė. Ryklė ir stemplė. Skrandis ir Plonoji žarna. Storoji žarna. Pilvaplėvė. Kepenys. Kasa. Šlapimo išskyrimo organai, jų suskirstymas. Inkstas, jo struktūrinis funkcinis vienetas. Šlapimtakis. Šlapimo pūslė. Sėklidė. Sėklidės prielipas. Sėklinės pūslelinės. Priešinė liauka. Vyrų šlaplė. Vyro išoriniai lytiniai organai. Kiaušidė. Kiaušintakis. Gimda. Makštis. Moters išoriniai lytiniai organai. Epiteliniai audiniai. Lygusis ir širdies raumeniniai audiniai. Širdies kraujagyslių sistema. Kraujagyslės, jų rūšys ir sienelės sandara. Kraujo apytakos ratai. Anastomozė. Širdies topografija, forma, dydžiai. Dešinysis prieširdis ir skilvelis. Kairysis prieširdis ir skilvelis. Širdies sienelių sandara. Širdies vožtuvai. Širdiplėvė. Širdies inervacija. Širdies laidžioji sistema. Širdies gyslos. Aortos lanko šakos. Poraktinė arterija ir jos šakos. Rankų arterijos. Galvos ir kaklo arterijos. Krutinės aortos šakos. Pilvo aortos šakos. Dubens arterijos. Kojos arterijos. Viršutinė tuščioji vena ir jos intakai. Išorinė ir priekinė jungo venos. Vidinės jungo venos intakas. Rankų venos. Apatinė tuščioji vena ir jos intakai. Vartų venos sistema. Dubens venos. Kojos venos. Limfiniai kapiliarai, limfagyslės ir limfmazgiai. Limfiniai kamienai. Limfiniai latakai. Galvos ir kaklo limfinė sistema. Rankų limfinė sistema. Kojų limfinė sistema. Dubens ir liemens limfinė sistema.
    Anatomija, špera(24 puslapiai)
    2011-03-21
  • Andragogika (2)

    Vėlyvajam modernumui būdingas. Pokyčiai. Mokymosi visą gyvenimą diskurso plėtra. Asmeninė kompetencija. Socialinė kompetencija. Dalykinė kompetencija. Didaktinė kompetencija. Svarbiausios andragogo funkcijos. Andragogo savybės. Pagrindiniai andragogo vaidmenys. Andragogikos terminas naudojamas ne visur. Raktiniai gebėjimai ir kompetencijos išgyvenimui mokymosi visą gyvenimą amžiuje. Kaip grupė geriausiai mokosi. Socialinės prielaidos, įtakojančios suaugusiųjų mokymąsi. Suaugusiųjų mokymasis ir darbo pasaulis. Kelios andragogikos prielaidos. Mokymosi sąlygos ir mokymo principai. Mokymosi aplinka. Poreikis žinoti. Besimokančiojo savarankiškumas. Patirtis. Pasirengimas mokymuisi. Orientacija. Motyvacija.
    Pedagogika, špera(8 puslapiai)
    2007-04-05
  • Angliavandeniai (2)

    Angliavandeniai – žmogaus maisto komponentai. Svarbiausių struktūra. Angliavandenių virškinimas burnoje. Angliavandenių virškinimas žarnyne. Angliavandenių rezorbcija. Angliavandenių virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai. Disacharidurija. Glikolizė: reakcijų seka. I ir II stadijos, oksidacinės – redukcinės glikolizės reakcijos. Fiziologinė reikšmė. Glikolizės energetinė vertė bedeguoninėmis sąlygomis ir fiziologinė svarba. Glikolizės reguliavimas. Glikogeno skaidymas: reakcijų seka. Raumenų ir kepenų ląstelių glikogeno fosforilazės kovalentinis ir alosterinis reguliavimas. Glikogeno skaidymo reguliavimas hormonais: glikogeno fosforilazės aktyvinimo mechanizmas. Glikogeno skaidymo ir glikolizės ryšys. Glikogenolizės energijos reikšmė. Alkoholinis rūgimas. Fruktozės ir galaktozės apykaitos. Jų sutrikimai. Gliukoneogenezė ir jos reakcijų seka. Svarbiausi substratai. Gliukoneogenezės reguliavimas: aktyvumo priklausomybė nuo substrato kiekio. Reguliaciniai fermentai. Pieno rūgšties metabolizmas-Kori ciklas. Glikogeno sintezė: fiziologinė reikšmė. Reakcijų seka, fermentai. Aerobinė medžiagų apykaita. Piruvato oksido dekarboksilinimas. Ubichinonas. Elektronų nešiklių topologija mitochondrijų vidinėje membranoje. Kvėpavimo grandinės inhibitoriai ir skyrikliai(diskonjugatoriai). Su kvėpavimo grandine susijusi ATP sintezė - oksidacinis fosforilinimas. H+ jonų elektrocheminis gradijento susidarymas ir jo reikšmė. ATP-azė. Jos struktūra ir funkcija. Gliukozės oksidacijos aerobinėmis sąlygomis energijos vertė. Malato-asparato ir fosfoglicerolio pernašos sistema. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias: bendroji apžvalga ir biologine reikšmė. Oksidacinė pentozių fosfatų kelio dalis. Šios dalies reakcijos ir fermentai. Suminė oksidacinės dalies reakcijos lygtis. Neoksidacinė pentozių fosfatų kelio dalis. Apsauginė pentozių fosfatų kelio reikšmė eritrocitams. Gliukozės apykaitos reguliavimas. Gliukogeno apykaitos reguliavimas. Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas. Gliukozės -6-fosfato metabolizmas kepenų ląstelėse.
    Cheminiai junginiai, špera(4 puslapiai)
    2005-04-18
  • Angliavandeniai (6)

    Glikolizės reakcijos. Oksidacijos reakcijos, jų fiziologinė svarba. Glikolizės reguliavimas. Glikogeno sintezė. Glikogeno skaidymo reguliavimas hormonais. Glikogeno sintezės reguliavimas hormonais. Gliukoneogenezė ir jos reakcija. Svarbiausi gliukoneogenezės substratai. Fruktozės ir galaktozės apykaita; jų sutrikimai. Piruvato oksidacinio dekarboksilinimo reguliavimas alosteriniu ir grįžtamojo fosforilinimo būdais. Trikarboksirūgščių ciklas-viduląstelinė lokalizacija, priklausomumas nuo deguonies, biologinė reikšmė. Inhibitoriai ir skyrikliai. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias. Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas.
    Cheminiai junginiai, špera(6 puslapiai)
    2005-06-14
  • Anglis ir jos junginiai

    PowerPoint pristatymas. Įžanga. Anglis periodinėje lentelėje. Anglies termodinaminės savybės. Anglies charakteristika. Anglies panaudojimas. Istorija. Biologinė reikšmė. Anglies alotropinės atmainos. Anglies junginiai. Išvada.
    Cheminiai elementai, špera(14 skaidrių)
    2007-01-29
  • Anglų kalbos leksikologija

    External structure. Referential approach. Main types of word meaning. Denotational and conotational components. Emotive charge and stylistic reference. Change of lexical meaning. Specialization. Degradation and elevation. Superordinate. Hyponym. Synonym. Types of connotations. The dominant synonym. Homophone. Phraseological units.
    Gramatika, špera(6 puslapiai)
    2005-05-30
  • Antikinė literatūra (2)

    Graikų literatūra. Homero klausimas. Homero poemų kompozicija. Didaktinis epas ir jo poetikos ypatumai. Hesiodas. Archajinio laikotarpio lyrikos klasifikacija. Elegija ir jambas. Monodinės lyrikos specifika. Alkajo ir Sapfo kūrybos motyvai, stiliaus, kalbos, metrikos ypatybės. Anakreonto lyrikos ypatumai. Chorinė lyrika. Pagrindinės dramos kilmės teorijos, graikų teatro modelis, tragedijos struktūra. Aischilas: trilogija "Orestėja"(kaltės ir visuotinio teisingumo idėja), charakterių kūrimo ypatumai, stilius, kalba. Sofoklis: dramaturgijos naujovės, pareigos samprata tragedijoje "Antigonė", kaltės ir atsakomybės problema tragedijoje "Karalius Oidipas". Euripidas: dramų novatoriškumas, dviejų pasaulėžiūrų susidūrimas tragedijoje "Bakchantės". Senoji atikinė komedija: susiformavimas, specifika, struktūra. Aristofanas: literatūros klausimai komedijoje "Varlės", auklėjimo problemos komedijoje "Debesys", taikos tema komedijoje "Taika". Klasikinio laikotarpio literatūrinės prozos rūšys, istoriografinė proza (Herodotas – epinės istoriografijos kūrėjas). Klasikinio laikotarpio retorinė proza (susiformavimas, iškalbos rūšys ir jų žymiausių atstovų stiliaus ypatybės – Lisijas, Demostenas, Isokratas). Klasikinio laikotarpio filosofinė proza. Platonas – filosofinio dialogo kūrėjas. Aristotelis: literatūros teorijos klausimai "Poetikoje". Helėnizmas: epochos kultūriniai aspektai, literatūros ypatybės ir žanrai. Naujoji atikinė komedija (humanizmo idėja Menandro komedijoje "Bambeklis"). Aleksandriškoji poezija: meniniai kūrybos principai, žanrai(Teokritas, Kalimachas, Apolonijus Rodietis). Romėnų literatūra. Plautas: komizmo principai, santykis su graikų dramos medžiaga. Komedija "Dvyniai". Terencijus: humanizmo idėjos. Literatūros kritikos užuomazgos komedijų prologuose. Komizmo savitumas. Komedija "Broliai". Klasikinio laikotarpio literatūros charakteristika, stilistinių krypčių – azianizmo ir atikizmo – sankirta. Ciceronas – teorinės ir praktinės romėnų retorikos kūrėjas. Iškalbos savitumas(Kalbos prieš Katiliną, remtis I–ąja kalba). Cezario istoriografiniai darbai ir jų stilius: vaizdavimo objektyvumo problema, komentarų žanro specifika (remtis "Galų karo užrašais"). Saliustijaus istoriografiniai kūriniai: jų stilistika ir kalbos ypatumai (remtis "Katilinos sąmokslu"). Gajus Saliustijus Krispas. Lukrecijus – filosofinio didaktinio epo kūrėjas. Grožinės epo "Apie daiktų prigimtį" ypatybės (skaitytos ištraukos analizė). Neoterikų literatūrinė programa. Katulo poezijos tematika ir formos, metrikos ypatumai. Katulas – subjektyviosios lyrikos kūrėjas(remtis tekstu). Vergilijus. "Bukolikos": santykis su graikų bukoline tradicija, rinkinio kompozicija ir tematika. Didaktinė poema "Georgikos": filosofinė poemos idėja, tematika(remtis tekstu). Publijus Vergilijus Maronas. Vergilijus. "Eneida" – nacionalinis romėnų epas. Santykis su graikų epine tradicija. Kompozicija ir poetikos bruožai(remtis skaitytomis giesmėmis). Horacijus. Satyrų savitumas (remtis tekstu – Romėnų literatūros chrestomatijoje). Aukso vidurio idėja lyrikoje. Padrindinės odžių temos, struktūra ir metrika (remtis rinkiniu: Horacijus "Lyrika"). Literatūros ir meno klausimai "Poezijos mene". Ovidijus. Pagrindiniai kūrybos etapai. Kūriniai meilės tema. Retorikos įtaka Ovidijaus poezijai. Mitologinis epas "Metamorfozės". Tematika ir kompozicija, filosofinės idėjos(skaitytų metamorfozių aptarimas). Tremties poezija. Livijus. Protėvių dorybių akcentavimas istorijoje "Nuo miesto įkūrimo". Grožiniai veikalo bruožai (remtis tekstu). Seneka – filosofas ir dramaturgas. Tragedijų santykis su graikų drama. Stoicizmo idėjos Senekos tragedijose. "Laiškai Liucilijui" – tematika, kompozicija ir stiliaus bruožai (remtis skaitytais laiškais). Petronijus. "Satyrikonas": autorystės klausimas, veikalo struktūra, satyrinės nuostatos ir santykis su romano tradicija(remtis tekstu). Juvenalis. Satyrų objektas ir kritikos pobūdis. Socialinis satyrų aspektas(skaitytų satyrų aptarimas). Tacitas. Istorinių faktų traktavimo būdas. Grožiniai istorinių veikalų bruožai. Etnografinis traktatas "Germanija" (pakomentuoti aisčių paminėjimo epizodą).
    Visuotinė literatūra, špera(20 puslapių)
    2006-04-28
  • Antikinės ir viduramžių etikos istorija

    Etikos apibrėžimas ir objektas. Ką reiškia žodis etika? Moralės ir dorovės sąvokos, bei jų samprata. Meditacijos apibrėžimas ir samprata. Trys etikos lygiai: empirinė, teorinė ir normatyvinė etika. Etiniai vaizdiniai senovės Graikijoje. Etika-dorinis raitelių luomų idealas. Moralinis gėris Homero kūryboje. Etinės vertybės Hesiodo kūryboje. Septynių Graikijos išminčių moralinės sentencijos. Dorovinis aspektas Anaksimandro ir Heraklito mokymosi. Pitagoras ir pitagoriečiai etikos istorijoje. Protagoras ir sofistų požiūris į žmogų. Dvi sofistų etinės problemos. Sofistai apie doros mokymą. Santykis tarp gamtos dėsnių ir kultūros nuostatų sofistų mokyme. Sofistų nuopelnai etikai. Teisingumas ir draugystė. Demokrito etinės tendencijos. Sokratas apie žmogaus moralinę būtį. Sokrato etinis mokymas. Sokratas. Moralės principai Sokrato gyvenime. Sokratikų mokyklos (kireniečiai, kinikai)ir jų etinės pažiūros. Sokrato ir Platono etinių pažiūrų palyginimas. Plotono idealizmo etiniai aspektai. Idėjų pasaulis ir gėrio samprata. Protingoji siela. Važnyčiotojo įvaizdis. Žmogaus ir gėrio jungtis. Individualioji ir socialinė etika. Tobulėjimas ir pareiga. Aristotelio etika. Etikos objektas ir uždaviniai. Aukščiausiasis gėris. Dorovinis gėris. Tomo Akviniečio dorybių teorija.
    Etika, špera(9 puslapiai)
    2007-01-16
  • Antikos filosofija

    Platonas. Aristotelis. Įvairių Antikos mokyklų atstovai, jų skelbiamos pasaulio suvokimo teorijos.
    Senovės filosofija, špera(6 puslapiai)
    2005-11-23
Puslapyje rodyti po