Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Darbo sauga (24)

    Elektros srovės pavojingumas. Elektros sauga (apsaugos nuo elektros). Kaip elektros srovė veikia žmogaus organizmą. Elektros srovės pavojingumas. Apsaugos nuo elektros būdai ir priemonės. Degimas. Gaisrinės saugos profilaktika. Gesintuvų tipo ir skaičiaus parinkimas. Darbo higiena. Darbo ir gamybinės buitinės patalpos. Apšvietimas. Tvarka ir švara. Pirmoji medicinos pagalba. Nukentėjusių nuo elektros srovės gaivinimas. Pirmoji pagalba susižeidus. Pirmoji pagalba kraujuojant. Pirmoji pagalba nudegus. Pirmoji pagalba lūžus kaului, išnirus. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimas. Pagrindinės šių nuostatų sąvokos. Pranešimų apie nelaimingą atsitikimą darbe tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas.
    Sauga, špera(8 puslapiai)
    2009-04-30
  • Darbo sauga (3)

    Žmonių saugos kursas, sudėtinės dalys. Darbų saugos valdymo sistema Lietuvoje. Atsakomybe už darbų saugos normų pažeidimus. Darbų saugos kontrolė. Darbdavių pareigos ir atsakomybė darbų saugos srityje. Medicininis dirbančiųjų tikrinimas, profesinė atranka. Nelaimingi atsitikimai, jų rūšys, ištyrimo metodika. Saugos mokymas įmonėje, žinių tikrinimas, dokumentacija. Traumatizmo rodikliai. Elektrinės traumos. Kintamos ir nuolatinės srovės poveikis žmogui. Pirmoji pagalba nukentėjus nuo elektros srovės. Elektros srovės nutekėjimas į žemę. Prisilietimo įtampa. Žingsnio įtampa. Elektros izoliacija, jos normavimas. Periodinė ir nuolatinė izoliacijos kontrolė. Pagrindiniai apsaugos nuo elektros būdai. Įžeminimas. Įžemintuvų instrukcijos, tipai. Įžeminimo taikymo sritis. Įžeminimo varžos normavimas. Patalpų pavojingumo(elektra) klasifikacija. Įnulinimas. Talpuminių nuotėkio srovių kompensavimas. Apsauginis elektros tinklo išjungimas. Elektrotechninės apsaugos priemonės. Elektrotechninių apsaugos priemonių išbandymas. Elektros įrengimų eksploatacijos organizavimas. Apsauga nuo elektrostatinio krūvio. Elektromagnetinio lauko veikimas žmogui. Elektromagnetinių laukų normavimas. Apsaugos nuo elektromagnetinių laukų priemonės. Lazerio spindulio poveikis žmogui. Apsaugos nuo lazerio spindulio priemonės. Jonizuojančių spinduliavimų rūšys. Jonizuojančių spinduliavimų vienetai. Biologinis jonizuojančių spinduliavimų veikimas. Jonizuojančių spinduliavimų normavimas. Apsaugos nuo jonizuojančių spinduliavimų priemonės. Šiluminė aplinka. Oro užterštumas. Oro užterštumo normavimas. Ventiliacija. Ventiliacijos sistemų oro debito parinkimas. Virpesių šaltiniai pramonėje. Virpesių fizinės charakteristikos. Virpesių ir triukšmo įtaka žmogui. Virpesių normavimas. Virpesių mažinimo būdai. Triukšmo fizinės charakteristikos. Triukšmo normavimas. Triukšmo mažinimo būdai. Apšvietimo įtaka sveikatai ir darbingumui. Apšvietimo rodikliai. Reikalavimai apšvietimo sistemoms. Apšviestumo normavimas. Antropometriniai reikalavimai darbo vietai. Saugi gamyba. Ergonomikos metodai. Rizikos vertinimas. Medžiagų užsidegimo sąlygos, ribinės koncentracijos. Gamybinių patalpų gaisro pavojaus įvertinimas. Gaisrinės saugos organizavimas įmonėje. Civilinės saugos uždaviniai. Civilinės saugos valdymas Lietuvoje.
    Sauga, špera(21 puslapis)
    2005-09-23
  • Darbo sauga (6)

    Pagrindiniai darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Saugaus darbo būklės priežiūros kontrolė. Mokymas ir instruktavimas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos. Nelaimingų atsitikimų priežastys. Nelaimingų atsitikimų tyrimai ir apskaita. Profesinės ligos ir jų tyrimas. Darbo sąlygų klasifikavimas ir vertinimas. Šiluminė aplinka. Kenksmingos cheminės medžiagos. Ventiliacijos sistemos. Dulkių klasifikacija ir kenksmingumas žmogaus organizmui. Akustinis triukšmas, jo šaltiniai ir poveikis žmogui. Mechaniniai virpesiai, jų klasifikavimas ir fiziniai parametrai. Apšvietimas, klasifikavimo ir normavimo pagrindai. Elektromagnetinių laukų poveikis, normavimas ir apsaugos priemonės. Jonizuojančios spinduliuotės rūšys, normavimas, poveikis, apsauga. Elektros pavojingumas, poveikis, apsaugos priemonės ir būdai. Elektros įrenginių įžeminimas, įnulinimas. Elektrotechninių gaminių klasifikavimas pagal apsaugojimą nuo elektros srovės poveikio. Pernešamų įrenginių eksploatavimas. Saugos klausimai statybos darbų organizavimo ir vykdymo projektuose. Pavojingos statybų zonos ir jų apsauga. Saugus žemės darbų vykdymas statyboje. Iškasų nuolydžio kampų priklausomybė. Kėlimo įrenginių saugus eksploatavimas. Krano registravimas, naudojimas ir priežiūra. Slėginių įrenginių aptarnavimo darbų sauga. Saugus balionų, cisternų eksploatavimas. Kompresoriai. Suvirinimo darbų saugumas. Suvirinimas elektra ir dujomis, apsauga. Saugūs surenkamų konstrukcijų montavimo darbai. Betono ir gelžbetonio darbų pavojus. Mūro darbai. Pastolių ir klostinių tinkamas sumontavimas ir saugos reikalavimai. Staliukų, kopėčių ir lipinių saugi eksploatacija. Apdailos darbai. Saugūs pastatų ardymo darbai. Pagrindinės gaisro sąvokos. Degimas. Savaime užsidegančios medžiagos. Gamybos procesų gaisrinė klasifikacija. Statybinių medžiagų ir pastatų suskirstymas degumo požiūriu. Gamybos įmonių gaisrinė profilaktika. Gaisrinės saugos organizavimas. Gaisrų klasifikavimas. Gesinimo būdai ir medžiagos. Pirminės gaisro gesinimo priemonės. Gaisrinė signalizacija.
    Sauga, špera(25 puslapiai)
    2006-01-17
  • Darbo sauga (8)

    Žmonių saugos kursas, sudėtinės dalys. Darbų saugos valdymo sistema Lietuvoje. Atsakomybe už darbų saugos normų pažeidimus. Darbų saugos kontrolė. Darbdavių pareigos ir atsakomybė darbų saugos srityje. Medicininis dirbančiųjų tikrinimas, profesinė atranka. Nelaimingi atsitikimai, jų rūšys, ištyrimo metodika. Saugos mokymas įmonėje, žinių tikrinimas, dokumentacija. Traumatizmo rodikliai. Elektrinės traumos. Kintamos ir nuolatinės srovės poveikis žmogui. Pirmoji pagalba nukentėjus nuo elektros srovės. Elektros srovės nutekėjimas į žemę. Prisilietimo įtampa. Žingsnio įtampa. Elektrinė izoliacija, jos normavimas. Periodinė ir nuolatinė izoliacijos kontrolė. Pagrindiniai apsaugos nuo elektros būdai. Įžeminimas. Įžemintuvų instrukcijos, tipai. Įžeminimo taikymo sritis. Įžeminimo varžos normavimas. Patalpų pavojingumo (elektra) klasifikacija. Įnulinimas. Talpuminių nuotėkio srovių kompensavimas. Apsauginis elektros tinklo išjungimas. Elektrotechninės apsaugos priemonės. Elektrotechninių apsaugos priemonių išbandymas. Elektros įrengimų eksploatacijos organizavimas. Apsauga nuo elektrostatinio krūvio. Elektromagnetinio lauko veikimas žmogui. Elektomagnetinių laukų normavimas. Apsaugos nuo elektromagnetinių laukų priemonės. Lazerio spindulio poveikis žmogui. Apsaugos nuo lazerio spindulio priemonės. Jonizuojančių spinduliavimų rūšys. Jonizuojančių spinduliavimų vienetai. Biologinis jonizuojančių spinduliavimų veikimas. Jonizuojančių spinduliavimų normavimas. Apsaugos nuo jonizuojančių spinduliavimų priemonės. Šiluminė aplinka. Oro užterštumas. Oro užterštumo normavimas. Ventiliacija. Ventiliacijos sistemų oro debito parinkimas. Virpesių šaltiniai pramonėje. Virpesių fizinės charakteristikos. Virpesių ir triukšmo įtaka žmogui. Virpesių normavimas. Virpesių mažinimo budai. Triukšmo fizinės charakteristikos. Triukšmo normavimas. Triukšmo mažinimo būdai. Apšvietimo įtaka sveikatai ir darbingumui. Apšvietimo rodikliai. Reikalavimai apšvietimo sistemoms. Apšviestumo normavimas. Antropometriniai reikalavimai darbo vietai. Saugi gamyba. Ergonomikos metodai. Rizikos vertinimas. Medžiagų užsidegimo sąlygos, ribinės koncentracijos. Gamybinių patalpų gaisro pavojaus įvertinimas. Gaisrinės saugos organizavimas įmonėje. Civilinės saugos uždaviniai. Civilinės saugos valdymas Lietuvoje.
    Sauga, špera(15 puslapių)
    2006-04-26
  • Darbo teisė (10)

    Darbo teisė. Darbo teisės subjektas. Kolektyvinė sutartis. Darbo sutartis. Darbo laikas. Poilsio laikas. Darbo užmokestis. Darbo drausmė. Materialinė atsakomybė. Kolektyvinis darbo ginčas. Teisė. Teisės norma. Teisės šaltinis. Teisiniai santykiai. Teisės pažeidimas.
    Darbo teisė, špera(4 puslapiai)
    2006-02-15
  • Darbo teisė (13)

    Darbo teisės sąvoka, jos atribojimas. Darbo teisės objektas, reguliavimo metodas. Darbo teisė, darbo įstatymas ir darbo teisės mokslo sistema. Darbo teisės principų sąvoka, reikšmė. Darbo teisės šaltinių sąvoka, ypatybės. Tarptautiniai teisės aktai ir jų reikšmė darbo teisėje. Poįstatyminiai aktai kaip darbo teisės šaltinis. Lokalinės darbo teisės normos. Darbo teisės vienybė ir diferenciacija. Bendrosios ir specialiosios darbo teisės normos. Kolizijų tarp Lietuvos Respublikos (LR) ir užsienio valstybių darbo įstatymų sprendimas darbo teisėje. Įstatymų ir teisės analogijos taikymas darbo teisėje. TDO konvencijos ir rekomendacijos. Darbuotojo samprata. Darbdavio samprata. Profsąjungų steigimas ir registravimas, veiklos sustabdymas ir nutraukimas. Profsąjungų santykiai su darbdaviais, profsąjungų teisės darbo įstatymų taikymo ir jų laikymosi priežiūros srityse. Darbo tarybos. Darbuotojų kolektyvo teisinis statusas. Europos darbo tarybos. Darbo teisinio santykio sąvoka, turinys ir skirtumai nuo administracinių, civilinių ir kitų teisinių santykių. Įdarbinimo teisiniai santykiai. Nelegalaus darbo samprata. Bedarbio samprata. Kolektyvinės sutarties esmė ir reikšmė. Kolektyvinių sutarčių sudarymo ir keitimo tvarka. Kolektyvinės sutarties šalys ir turinys. Kolektyviniai darbo ginčai. Darbo sutarties sąvoka. Darbo sutarties reikšmė, jos skirtumas nuo civilinių sutarčių. Darbo sutarties šalys, forma, turinys, sudarymo tvarka. Darbo sutartis su asmenimis, neturinčiais 16 metų darbo sąlygų pakeitimas. Darbo sutarties pasibaigimas. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindų klasifikacija. Papildamos garantijos kai kurioms kategorijoms darbuotojų atleidimo iš darbo atveju. Išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo. Atleidimo iš darbo įforminimas ir atsiskaitymas su atleidžiamuoju darbuotoju. Terminuotos darbo sutarties sąvoka ir ypatumai. Laikinosios darbo sutarties sąvoka ir ypatumai. Antraeilių pareigų sutarties sąvoka ir ypatumai. Darbo sutarties su namudininkais sąvoka ir ypatumai. Patarnavimo sąvoka ir ypatumai. Papildomas darbas. Darbo laiko sąvoka. Darbo dienos ir darbo savaitės trukmė. Darbo laiko režimas. Darbo laiko apskaitos rūšys. Sutrumpintas ir ne visas darbo laikas. Viršvalandiniai darbai. Darbo ir poilsio reguliavimo ypatumai atskirose ūkio šakose. Transporto įmonėse. Poilsio laiko sąvoka ir rūšys. Atostogų rūšys, teisė į atostogas, atostogų suteikimo tvarka. Darbo ir poilsio laiko lengvatos asmenims, kurie mokosi. Darbo užmokesčio sąvoka, darbo užmokesčio garantijos, mokėjimo terminai ir tvarka. Darbo užmokesčio mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandinį ir nakties darbą. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai ir dydžio ribojimas. Streikas. Garantinių išmokų ir priemokų sąvoka ir rūšys. Tarnybinė komandiruotė. Prastova. Prastovos laiko apmokėjimas. Kompensacinės išmokos. Darbo drausmės sąvoka, teisinis reguliavimas. Drausminės atsakomybės rūšys. Drausminės nuobaudos, jų skyrimo taisyklės. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė. Visiškos darbuotojų materialinės atsakomybės samprata ir sąlygos. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbdavių materialinė atsakomybė pagal darbo teisę. Bendrosios darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklės, darbdavio atsakomybė už jų pažeidimą. Motinystės sauga. Specialios nepilnamečių, invalidų bei kitų mažesnio darbingumo asmenų darbo apsaugos taisyklės ir jiems taikomos lengvatos. Nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimas ir apskaita. Individualių darbo ginčų sąvoka, juos nagrinėjantys organai. Individualių darbo ginčų nagrinėjimas ikiteisminėse stadijose. Darbo ginčų nagrinėjimo teismuose ypatybės. Darbo ginčai dėl darbo sutarties. Terminai darbo teisėje. Kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas. Darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolės organų sistema.
    Darbo teisė, špera(18 puslapių)
    2006-06-13
  • Darbo teisė (22)

    Įsidarbinimo garantijos Lietuvos respublikoje ir kai kurie apribojimai. Nušalinimo nuo darbo tvarka ir atvejai. Darbo sutarties sudarymo tvarka bei sutarčių registravimo taisyklės. Darbo sutarties nutraukimas kai nėra darbuotojo kaltės atvejai ir tvarka. Darbuotojų skaičiaus sumažinimo tvarka. Darbdavių ir darbuotojų atstovų sąvoka jų teisės ir pareigos. Terminų bei ieškinio senaties sąvoka ir rūšys, a)bendri ir sutrumpinti ieškininės senaties terminai. Kolektyvinių darbo ginčų sąvoka, rūšys, sudarymo tvarka ir terminai. Streiko įmonėje teisinis reguliavimas. Įdarbinimo sąvoka, jo institucijos ir reikalavimai. Rangos sutarties sąvoka, dalykas ir kiti reikalavimai atliekant darbą pagal rangos sutartį. Darbo sutarties vykdymo atvejai ir tvarka. Nelegalus darbas. Darbo sutarties pasibaigimo atvejai ir tvarka. Darbo sutarties nutraukimo apribojimų ir garantijų bei pirmenybių taikymo atvejai. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo atvejai ir tvarka. Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai, atvejai ir tvarka. Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Darbo sutarties nutraukimo darbdavio bankroto atveju ir reorganizuojant įmonę. Bei darbo sutarties prieštaravimo įstatymas pašalinimo tvarka. Išeitinių išmokų dydžiai ir atsiskaitymo su atleidžiamuoju darbuotoju tvarka. Kasmetinės atostogos, jų suskirstymas ir suteikimo tvarka bei terminai. Garantijos ir kompensacijos. Viršvalandiniai darbai ir jų apribojimo atvejai. Darbo laikas. Tikslinių atostogų rūšys, jų suteikimo tvarka ir terminai. Darbo užmokesčio sąvoka, apmokėjimo atvejai ir tvarka. Išskaitos iš darbo užmokesčio ir jų apribojimų atvejai. Darbo drausmės sąvoka, drausminių nuobaudų rūšys, jų skyrimo tvarka ir terminai. Šiurkštaus darbo pažeidimo atvejai. Darbo ginčų sąvoka, ginčų nagrinėjimo organai, sudarymo tvarka terminai. Darbo ginčų nagrinėjimo teismuose atvejai, tvarka, terminai, tame tarpe dėl darbo sutarties. Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai. Laikinosios paslaugos priemonės (pareiškus ir nepareiškus ieškinio). Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų teisinis reguliavimas.
    Darbo teisė, špera(45 puslapiai)
    2007-06-12
  • Darbų sauga (2)

    Darbų saugos reikšmė. Teisiniai darbų saugos dokumentai. Darbo saugos normatyvinių dokumentų rengimo tvarka. Darbdavių ir darbuotojų pareigos darbų saugos srityje. Potencialiai pavojingi įrenginiai ir pavojingi darbai. Darbų saugos kontrolės formos. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas. Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus. Nelaimingi atsitikimai darbe. Nelaimingi atsitikimai darbe, jų traktavimas. Nelaimingų atsitikimų analizė, metodai ir įvertinimo koeficientai. Profesinės ligos, jų tipai. Darbo ir poilsio laikas.
    Sauga, špera(5 puslapiai)
    2006-02-01
  • Darbų sauga (4)

    Darbų ir civilinės saugos pagrindai, tikslai, uždaviniai. Traumatizmas žemės ūkyje. Rizika ir atsargumas. Rizikos priežastys. Asmeninė rizika. Darbdavių rizika. Objektyvi rizika. Rizikos atpažinimas. Rizikos mažinimas. Nesaugaus darbo psichologinės priežastys. Pavojai, jų atsiradimas ir vystymasis. Pavojaus suvokimas ir įvertinimas. Asmeninės rizikos priežastys. Veiksmai iškilus pavojui. Pirmoji pagalba ištikus staigiai mirčiai. Darbuotojų sveikata. Darbuotojų aplinka. Kaimo žmonių aplinkos ir sveikatos ryšys. Klimatinių veiksnių kenksmingumas. Ultragarso kenksmingumas. Infragarso kenksmingumas. Elektromagnetinių laukų kenksmingumas. Triukšmo kenksmingumas. Vibracijos kenksmingumas. Triukšmą ir vibracijos pavojų didinantys veiksniai. Triukšmo poveikio ypatumai. Ryšys tarp triukšmo lygio ir poveikio efekto, trukmės. Savaiminis užsidegimas. Šieno savaiminis užsidegimas. Durpyno savaiminis užsidegimas. Darbų saugos organizavimas.
    Sauga, špera(17 puslapių)
    2006-02-28
  • Darbų sauga (7)

    Darbų saugos reikšmė ir uždaviniai. Teisiniai darbų saugos dokumentai. Dar­bo ir po­il­sio laikas. Dar­bų sau­gos nor­ma­ty­vi­nių do­ku­men­tų ren­gi­mo tvar­ka. Darb­da­vių ir dar­buo­to­jų pareigos dar­bų sau­gos sri­ty­je. Po­ten­cia­liai pavo­jin­gi įren­gi­niai ir pa­vo­jin­gi dar­bai. Dar­bų sau­gos kon­tro­lės for­mos. Darb­da­vių ir darbuoto­jų mo­ky­mas, te­sta­vi­mas ir instruktavimas. At­sa­ko­my­bės for­mos pa­žei­dus dar­bų sau­gos rei­ka­la­vi­mus. Ne­lai­min­gi atsitikimai dar­be ir jų kla­si­fi­ka­ci­ja. Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mo ty­ri­mas. Trau­ma­tiz­mo ana­li­zės metodai ir ko­e­fi­cien­tai. Me­teo­r­o­loginių sąlygų įta­ka žmo­gui ir nor­mavimas. Techninės ir organizacinės priemonės są­ly­goms ge­rin­ti. Gamybinės dul­kės, jų sa­vy­bės ir nor­mavimas. Dul­kė­tu­mo ma­ži­ni­mo bū­dai. Pro­fesiniai apsinuo­di­ji­mai ir pro­fi­lak­ti­ka. Ra­dia­ci­nis pavojus ir pro­fi­lak­ti­ka. Triukš­mo šal­ti­niai ir priemo­nės jam ma­žin­ti. Vib­ra­ci­ja ir vib­racinė liga. Vib­ra­ci­nės li­gos pro­fi­lak­ti­ka. Ap­švie­ti­mo są­vo­kos ir vie­ne­tai. Na­tū­ra­lus ir dirb­ti­nis apšvieti­mas. Saugaus darbo sąlygos vykdant pakrovimo ir iškrovimo, montavimo darbus. Elektros traumos priežastis, elektros srovės poveikis organizmui. Gamybinių patalpų klasifikacija pagal elektros srovės pavojingumą. Sau­gūs že­mės dar­bai. Sau­gūs mūro dar­bai. Slėginių indų eks­plo­a­tavimas. Degi­mo sis­te­mos ir pro­ce­sai. Ga­my­bi­nių procesų gais­ri­nė kla­si­fi­ka­ci­ja. Sta­ty­bi­nių medžia­gų ir kon­struk­ci­jų de­gu­mas. Sta­ty­bi­nių kon­struk­ci­jų at­spa­ru­mas ug­niai, jų at­spa­ru­mo ug­niai pa­di­di­ni­mas. Pa­sta­tų at­spa­ru­mo ug­niai laips­nis. Žmo­nių eva­ku­a­ci­ja iš pa­sta­tų. Žmo­nių srau­tai. Eva­ku­a­ci­nis iš­ėji­mas ir ke­lias. Gais­rų ge­si­ni­mo me­džia­gos. Pir­mi­nės gais­ro ge­si­ni­mo prie­mo­nės. Gais­ri­nė sig­na­li­za­ci­ja ir ry­šiai.
    Sauga, špera(14 puslapių)
    2006-05-23
  • Darbų sauga (8)

    Ergonomikos sąvoka (samprata). Ergonomika ir santykis su darbo sauga. Ergonomikos principai ir metodai. Tyrimų aplinkos pasirinkimas. Kintamųjų parinkimas. Subjektų tyrimų pravedimo atrinkimas. Duomenų surinkimas ir saugojimas. Darbo sąlygų tyrimas. Užduoties ir veiklos analizė. Duomenų analizė. Žmogaus kūno funkcinė struktūra. Reprodukcinė sistema. Klausa. Odos jutimų organai. Darbo psichofiziologija. Fizinio darbo krūvis. Nuovargis ir darbingumo atstatymas. Kūno judesių tipai. Judesių greitis ir jų valdymas. Psichologiniai darbo aspektai. Mąstymas. Atmintis. Sprendimų priėmimas. Dėmesys. Emocijos ir jausmai. Stresas. Frustracija.
    Sauga, špera(20 puslapių)
    2007-01-30
  • Dendrologija

    Valgomasis kaštainis ir paprastasis bukas. Ąžuolai. Temperatūra, jos įtaka. Beržai ir alksniai. Vaistiniai ir nuodingieji medžiai ir krūmai. Ginkainiai, dviskiautis ginkmedis. Augalų ekologija, reikšmė ir veiksniai. Maumedis. Šilkmedis. Parkas. Europinis ir dygusis kukmedis. Dendrologijos istorija. Riešutmedžiai. Drebulė, tuopa. Šviesa. Anksti pavasarį žydintys medžiai ir krūmai. Skroblas ir lazdynas. Pušys. Gluosniai, karklai. Vėlai lapojantys medžiai ir krūmai. Svyruoklinių eglių formos. Dendrologiniame plane išdėstant medžius bei krūmus. Pušinių šeimai charakteringi bruožai. Erškėtinių šeima, erškėtrožių pošeimis. Gyvatvorių tipai ir jų paskirtis. Pocūgė. Klevai. Lijininio apželdinimo principai. Augalų tarpusavio veiksniai (fitogeniniai). Hidrofitai. Maumedžiai. Liepos. Pavieniai augantys medžiai ir krūmai. Kiparisinių šeima. Sedula, karaga, kartuolė. Maumedžiai europinis ir lenkinis. Savaiminiai krūmai ir medžiai pagal aukštumą. Smaugikinių, anakardinių, buksmedinių šeimos. Zoogeniniai veiksniai. Kadagys. Erškėtinių ir rūtinių šeima. Jautrūs užterštam orui medžiai ir krūmai. Tuja. Alyvmedžių šeima. Kokie medžiai ir krūmai tinka karpomoms gyvatvorėms ir žaliosioms sienoms. Kėnis. Spygliuočių rūšys atsparios užterštam orui. Sausmedinių, putininių šeimos. Raudonosios knygos augalai. Pupinių šeima. Tujenio šeima. Klevų, šunobelių, vynmedžių šeimos.
    Botanika, špera(10 puslapių)
    2005-08-21
  • Dialektologija

    Vakarų aukštaičiai. Kauniškiai. Šiauliškiai. Pietų aukštaičiai. Rytų aukštaičiai. Vilniškiai. Uteniškiai. Anykštėnai. Kupiškėnai. Širvintiškiai. Panevėžiškiai.
    Kalbų studijos, špera(10 puslapių)
    2006-05-09
  • Didaktika (3)

    Didaktika jos objektas ir sąvokos. Kas yra didaktikos objektas? Pagrindinės didaktinės sąvokos. Kas yra didaktikos pradininkas? Kuo skiriasi mokymas nuo auklėjimo? Kas yra mokymo pagrindai? Ką jie tiria? Mokymosi ir mokymo ryšys. Didaktiniai principai. Reikšmingos šių dienų Komenskio idėjos. Tradicinės ir šiuolaikinės didaktinės nuostatos. Ugdymo kritinis mastymas. Sisteminis požiūris į mokymą. Ką reiškia sistema? Kas sudaro didaktinę sistemą ir koks ryšys tarp sistemos elementų? Koks ryšys tarp didaktikos dėsnių ir principų? Didaktiniai principai. Mokymo principai. Kas padeda realizuoti didaktikos principus? Nurodykite ir pagrįskite šių principų ryšius: moksliškumo-prieinamumu; teorijos praktikos ryšio-išmokimo tvirtumu. Kokia turi būti sąlyga, kad mokymo principai būtų veiksmingi? Koks didaktikos principas reikalauja tarp dalykinių ryšių? Mokymo tikslai. Mokymo tikslai. Kas sąlygoja tikslus? Kuo mokytojams yra naudingi Bloom'o mokymo tikslų taksonomija? Kokie reikalavimai yra keliami tikslams? Santykis tarp pedagogo ir ugdytinio. Mokymo turinys. Kas yra mokymo turinys? Mokymo turinio formos. Kokie esminiai šiuolaikinės pamokos bruožai? Mokymo metodai. Kas yra metodas? Netradiciniai mokymosi metodai. Mokymosi priemonės. Vertinimas. Kas yra vertinimo sistema? Kokios yra vertinimo rūšys? Vertinimo funkcijos.
    Pedagogika, špera(10 puslapių)
    2006-11-24
  • Didaktika (5)

    Mokymosi sunkumų apibūdinimas. Mokymosi veiksniai (faktoriai, priežastys). Mokymosi nesėkmių įveikimo būdai. Tikrinimas ir vertinimas. Reikalavimai vadovėliams. Mokymo programos. Bendrieji ugdymo planai. Išsilavinimo standartai. Ugdymo turinio komponentai. Mokymo turinio struktūra. Vadovavimo principai. Didaktiniai principai. Mokytojo pasakojimas, aiškinimas, mokyklinė paskaita. Pokalbis. Darbas su spausdintinais šaltiniais. Demonstravimas-stebėjimas. Minčių lietus. Vaidmenų atlikimas, pjesės modeliavimas. Žaidimai. Ugdymo metodų pasirinkimas ir taikymas. Mokymosi metodai (projektų rengimas, savarankiškas mokymasis, rašiniai, referatai). Kitos mokymo formos. Pamokos tobulinimo keliai.
    Pedagogika, špera(13 puslapių)
    2009-03-23
  • Didaktika (8)

    Ekonomikos ir verslumo ugdymo didaktikos objektas, funkcijos ir principai. Ekonominio raštingumo ir verslumo samprata bei ugdymo mokykloje strategija. Ekonomikos ir verslumo mokymo (-si ) turinys, pagrindiniai elementai, procesas, kaitos tendencijos. Ekonominio švietimo, verslumo ugdymo, ekonomikos ir verslo mokytojų kvalifikacijos kėlimo galimybės bei su tuo susijusios organizacijos. Ekonomikos ir verslumo ugdymo mokytojui keliami reikalavimai: profesiniai gebėjimai, asmenybės bruožai, vidinė kultūra. Ekonomikos ir verslumo mokymosi būdai: klasifikacija, pagrindiniai bruožai, privalumai, trūkumai. (trūkumai ir privalumai tinka iš 7 kl.). Pagrindiniai ekonomikos mokymo metodai : tiesioginis dėstymas, modeliavimas, darbas grupėse, tyrimas. Praktinio verslumo įgūdžių vertinimo būdai ir metodai. Mokinio mokymosi motyvacija ir pozityvios jos skatinimo formos. Mokinių mokymosi stiliai ir ugdomojo proceso organizavimo ypatumai. Projektų metodas mokant ekonomikos ir ugdant verslumo gebėjimus: ištakos, esmė, etapai. Diskusija kaip mokymo metodas: kada taikomos, kaip suplanuoti, kaip vadovauti. Interaktyvus visos klasės mokymas: eiga, privalumai, trūkumai. Ekonominio raštingumo mokymo ir verslumo ugdymo priemonės, jų klasifikavimas ir taikymas. Ekonomikos ir verslumo ugdymo diferencijavimo ir individualizavimo pagrindimas. Ekonomikos ir verslumo ugdymo integravimo su kitais mokomaisiais dalykai galimybės, nauda ir problemos. Ekonomikos mokymosi ir verslumo ugdymo aplinka ir jos formavimas. Palankios ekonomikos ir verslumo mokymui atmosferos klasėje kūrimas, gero mokymo(-si) ypatumai. Vertinimas ir įsivertinimas, vertinimo tikslai bei vertinimo sunkumai; įsivertinimo pranašumai. Ekonominio raštingumo ir verslumo vertinimo būdai, jų taikymo specifika, diferencijavimo nauda. Ekonomikos žinių ir verslumo gebėjimų tikrinimo testo sudarymo principai, taikymo sritys.
    Pedagogika, špera(12 puslapių)
    2012-02-03
  • Didelio meistriškumo sportininkai

    Sportininko rengimo principai. Apibūdinti ugdytinio aktyvumo principą. Apibūdinti nepertraukiamumo principą. Apibūdinti fizinių krūvių didinimo principą. Apibūdinti visapusiškumo principą. Apibūdinti bendro ir specialaus rengimo principą. Apibūdinti specializacijos principą. Apibūdinti individualumo principą. Apibūdinti banguotumo principą. Apibūdinti cikliškumo principą. Apibūdinti variacijos (kitimo) principą. Apibūdinti rengimo modeliavimo principą. Apibūdinti sporto rezultatų siekimo principą. Keturios superkompensacijos fenomeno fazės. Superkompensacijos ir pozityvios bei negatyvios adaptacijos sąveika. Sportininkų rengimo ir parengtumo metamodelis. Sportinio rengimo proceso sistemos tobulinimo kryptys. Elito sportininkų rengimo tendencijos. Metinio makrociklo rengimo technologijos. Mikrociklų programavimo technologija. Varžybinės veiklos klasifikavimas, tyrimas ir sisteminė analizė. Netradicinių rengimo priemonių technologija. Sportininkų rengimo aukštikalnėse technologija. Sportininkų rengimo aukštos adaptacijos fazės. Sportininkų rengimo aukštos readaptacijos ypatumai. Sportininkų rengimo barokamerose technologija. Egzogeninių priemonių taikymo technologija. Laikų juostų (Jet lag) fenomenas ir sportininkų parengtumas. Bioritmų teorija. Cirkadinių ritmų poveikis organizmo kūno temperatūrai, širdies ritmui, plaučių ventiliacijai, sekrecijai bei sąveika su sportiniu parengtumu. Chronotipas, miego, subjektyvių nuotaikų ritmai, psichomotorikai ir jų sąveika su sportinių parengtumu. Cirkadinių ritmų ir jėgos sąveikos ypatumai sportiniam parengtumui. Cirkadinių ritmų ir pratybų bei varžybų laiko ypatumai. Detreniruotumo samprata, kontroversiškumas. Detreniruotumo ir jėgos kitimo ypatumai. Detreniruotumo ir ištvermės kitimo ypatumai. Detreniruotumo ir kūno kompozicijos kitimo ypatumai. Sportinių rezultatų išlaikymo ypatumai. Funkcinio pajėgumo įvertinimas. Sportininkų rengimo valdymo teorinės prielaidos. Naujausios šiuolaikinės techninės priemonės rengiant sportininkus. Parengtumą įvertinanti įranga. Sisteminis sportininkų rengimo valdymas. Integralaus parengtumo ir rengimo ypatumai. Lietuvos sportininkų parengt ypatumai lyginant su elito. Savo sporto šaka. Lietuvos sportininkų rengimo Pekino olimpinėms žaidynėms koncepcija. Lietuvos sportininkų makrociklo rengimo koncepcija. Maitinimo 6 medžiagų grupės ir jų funkcijos. Angliavandenių maitinimo technologija. Riebalų maitinimo technologija. Baltymų maitinimo technologija. Vitaminų maitinimo technologija. Mineralų maitinimo technologija. Enzimai, laisvieji radikalai, antioksidantai. Kreatinas ir jo naudojimo technologija. Dopingas: steroidai, eritropoetinas, kraujo dopingas, diuretikai, stimuliatoriai. Pratybų ir gyvenimo aukštikalnėse technologija. Pratybų aukštikalnėse fiziologinis poveikis.
    Sportas, špera(10 puslapių)
    2006-09-08
  • Didmeninė ir mažmeninė prekyba

    Pardavimų tarpininkai. Pardavimo pagalbininkai. Didmenininkų atliekamos funkcijos. Didmenininkų klasifikacija. Agentai. Nesavarankiški didmeniniai prekybininkai. Makleris (brokeris). Svarbiausias maklerio uždavinys. Komisionierius. Vartotojų segmentų analizė. Pagrindinės pardavimų organizavimo funkcijos. Pardavimo formos. Mažmeninės prekybos įmonės. Prekybos metodai ne parduotuvėse. Piramidinė sistema. Asortimento politika. Mažmeninės prekybos įmonės vietą lemiantys veiksniai. Mažmeninės prekybos funkcijos. Mažmeninė prekyba. Elektroninė prekyba (privalumai). Logistika. Marketingo logistikos subsistemos. Paskirstymas. Pagrindinės paskirstymo grandinių alternatyvos. Mažmenininkų pagrindinės organizacijų formos. Pagrindinės logistikos funkcijos. Naujos mažmeninės prekybos formos. Paskirstymo kanalų pasirinkimas. Marketingo strategija ir valdymas. Komunikacinis procesas. Asmeniškas pardavimas. Reklamos piramidė. Reklamos proceso etapai.
    Rinkodara, špera(7 puslapiai)
    2007-05-04
  • Diferencialinės lygtys (2)

    Pirmos eilės diferencialinės lygtys. Pirmos eilės diferencialinės lygties sprendimas izoklinų metodu. Pirmos eilės homogeninės diferencialinės lygtys. Bernulio diferencialinės lygtys. Pirmos eilės diferencialinės lygtys pilnais diferencialais. Aukštesnių eilių diferencialinės lygtys. Koši uždavinys. Sprendinio egzistavimo ir vienaties teorema. Antros eilės diferencialinės lygčių atskiri atvejai. Antros eilės homogeninės diferencialinės lygtys. Antros eilės tiesinės homogeninės diferencialinės lygties bendro sprendinio struktūra. Ostrograckio - Liuvilio teorema. Antros eilės nehomogeninės diferencialinės lygtys. Lagranžo metodas. Tiesinių nehomogeninių diferencialinės lygčių taikymas Lagranžo metodu. Antros eilės tiesinės homogeninės diferencialinės lygtys su pastoviais koeficientais. II eilės tiesinės nehomogeninės diferencialinės lygtys su pastoviais koeficientais. Normalinės diferencialinių lygčių sistema. Kanoninės diferencialinių lygčių sistemos. Tiesinių diferencialinės lygčių su pastoviais koeficientais sistemos.
    Algebra, špera(4 puslapiai)
    2005-10-18
  • Diferencialinės lygtys (5)

    Pirmosios eilės diferencialinės lygtys su atskiriamais kintamaisiais. Koši uždavinys. Pirmosios eilės diferencialinės lygtys su homogeniniais koeficientais. Pirmosios eilės tiesinės diferencialinės lygtys. Koši uždavinys. Bernulio lygtys. Lygtys pilnaisiais diferencialais. Integruojamas daugiklis. Lagranžo ir Klero lygtys. Antrosios eilės tiesinės homogeninės lygtys su pastoviais koeficientais. Antrosios eilės tiesinės nehomogeninės lygtys su pastoviais koeficientais. Normaliosios diferencialinių lygčių sistemos sprendinių egzistavimo teorema/vienaties teorema. Tiesinės homogeninės pirmosios eilės diferencialinių lygčių sistemos. Fundamentalioji sprendinių sistema. Vronskio determinantas. Bendrojo sprendinio struktūra. Tiesinė nehomogeninė pirmosios eilės diferencialinių lygčių sistema. Konstantų varijavimo metodas. Tiesinės homogeninės pirmosios eilės diferencialinių lygčių sistemos su pastoviais koeficientais (su skirtingomis realiomis šaknimis). Tiesinės homogeninės pirmosios eilės diferencialinių lygčių sistemos su pastoviais koeficientais (su kartot. realiomis šaknimis). Tiesinės homogeninės pirmosios eilės diferencialinių lygčių sistemos su pastoviais koeficientais (su kompleksinėmis šaknimis). Autonominės diferencialinių lygčių sistemos trivialiojo sprendinio stabilumo teoremos. Neautonominės diferencialinių lygčių sistemos trivialiojo sprendinio stabilumo teoremos.
    Algebra, špera(6 puslapiai)
    2006-10-19
Puslapyje rodyti po