(2046 darbai)
(6 puslapiai)
XIX amžiaus literatūros periodizacija. Europietiško romantizmo tipai. Santykis su viduramžių literatūra. Santykis su renesansu. Santykis su polemika ir klasicizmu. Estetinės nuostatos. Vėlyvasis romantizmas. Vokiečių romantizmas (Hofmano kūryba). Prancūzų romantizmas (V. Hugo, Bodleras "Blogio gėlės"). Realizmas (Honore de Balzac, Gustavas Floberas "Ponia Bovari"). Natūralizmas (E. Zola). Estetizmas (O. Wildas "Doriano Grėjaus portretas". Simbolizmas. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Palaidų karvių laikymo higiena. Pririštų karvių laikymas. Veislinių bulių laikymo higiena. Galvijų prieauglio laikymo higiena. Penimų galvijų laikymo higiena. Paršavedžių laikymo higiena. Veislinių kuilių laikymo higiena. Nujunkytų paršelių laikymo higiena. Penimų kiaulių laikymo higiena. Vienfazis kiaulių laikymas. Dvifazis kiaulių laikymas. Trifazis kiaulių laikymas. Veislinių avių laikymo higiena. Avių prieauglio laikymo higiena. Veislinių arklių laikymo higiena. Darbo arklių higiena. Pakinktai, arklių kinkymas. Vištų, ančių, žąsų, kalakutų laikymo higiena. Triušių, kailinių žvėrelių laikymo higiena. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Žaizdų supūliavimas ir būdai bei priemonės kaip išvengti pūlinių žaizdų komplikacijų, furunkulas, Karbunkulas, abscesas, flegmona, rožė, landuonis, limadenitas, limfangitas, pleuritas, peritonitis, trombolebitas, retroperitoninio tarpo infekcija, Anaerobine infekcija, sepsis, AIDS. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Grikių kruopos. Ryžių kruopos. Miežinės kruopos. Perlinės ir skaldytos kruopos. Manų kruopos. Kvietinės šlifuotos kruopos. Avižinės kruopos. Sorų kruopos. Aižyti žirniai. Kombinuotos kruopos. Nenugriebtas pienas. Baltyminis. Vitaminizuotas. Rūgusis pienas. Grietinė. Varškė. Sūriai. Jogurtas. Grietinėlė. Sausas sūdymas. Šlapias sūdymas. Šaltas būdas. Paprastos silkės. Žuvys vytinamos. Mėsos cheminė sudėtis. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Metalų toksiškumas. Švinas. Gyvsidabris. Kadmis. Arsenas. Perdirbimo įtaka maisto produktų saugai. Kenksmingi junginiai susidarantys maisto produktus apdorojant ir laikant. Nitrozoaminai ir kiti nitrojunginiai. Policikliai aromatiniai angliavandeniliai. Bakterinės kilmės pavojai. Mikrobinių maistinės kilmės ligų apibūdinimas. Infekcijos. Intoksikacijos. Salmonelės (Salmonella) maiste ir šios mikroorganizmo sukeltos ligos. Parafitas. Gastroenteritas. Auksiniai stafilokokai (Stafilococcus) ir jų sukelti apsinuodijimai. Botulizmas. Closstridium perfrigens. Kitų mikroorganizmų sukeliamos ligos. Virusinės maisto infekcijos. Kovos su mikrobinėmis maisto produktų ligomis priemonės. Galvijų spongioforminė encefalopatija GSE (smegenų kempinligė). maisto produktų teršalai. Žemės ūkio chemizavimo medžiagos. Nitratai ir mineralinių trąšų įtaka jų kiekiui maisto produktuose. Nitratų ir nitritų toksikologija. Pesticidai. Gyvulininkystės chemizavimo liekanos. Maisto priedai ir jų toksikologinis įvertinimas. Maisto priedų apibūdinimas. Skonio ir aromato priedai. Kvapiosios medžiagos. Skonį stiprinančios medžiagos. Saldikliai. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Želdynų sistema. Atskirieji ir priklausomieji želdynai. Želdyno planavimo, kūrimo, tvarkymo, pertvarkymo, projektavimo sampratos. Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimas. Supaprastintas techninis darbo projektas želdynams. Želdynų sistemos planavimo ypatumai. Želdynų plotų normos. Atskirieji želdynai: parkų kompozicijos ypatumai, miesto ar miestelio sodo kompozicijos ypatumai, skvero kompozicijos ypatumai, arboretumo kompozicijos ypatumai. Miesto ar miestelio sodas. Skveras. Arboretumas. Želdynų želdinių tipai, jų įkomponavimo želdyne ypatumai: pavieniai medžiai, medžių lizdai, medžių ir krūmų grupė, medžių ir krūmų masyvai, alėja, medžių ir krūmų eilės, gyvatvorės. Vertikalus želdinimas. Erdvių formavimo ypatumai. Linijinės ir erdvinės perspektyvos taikymo ypatumai želdynų projektavime. Parkų projektavimo principai. Parko funkcinės zonos. Parko komponentų, funkcinių zonų vieta parko teritorijoje, atsižvelgiant į tarpusavio ryšį, gamtines sąlygas, išorines sąlygas. Parko elementų, fragmentų atitikimas žmogaus poreikiams. Estetiniai parko kūrimo ypatumai. Techninių reikalavimų atitikimas. Minimalūs įrengimo kaštai. Judėjimo kontrolė. Saugumo užtikrinimas. Kraštovaizdžio komponentų - reljefo, vandens telkinių – komponavimo želdyne ypatumai. Želdynų komponavimo meninių priemonių taikymas želdynų kompozicijoje: želdyno elementų forma, linija, kompozicijos proporcija, mastelis, vieningumas (tvarka), įvairovė, kontrastas, balansas (pusiausvyra, simetrija), elementų dominavimas ir akcentai, šviesos ir šešėlių derinimas, kraštovaizdžio elementų tekstūra, kompozicijos įrėminimas, ritmas kompozicijoje, staigmenos, spalvų derinimo ypatumai. Elementų forma. Medžių ir krūmų komponavimo ypatumai. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Žemės ūkio būklė. Žemės ūkio savumai. Žemdirbystės mokslo esmė, ryšys su kitais mokslais. J. Lybigo minimumo dėsnis ir jo papildymai (derlių ribojančio faktoriaus dėsnis). E.Volnio optimumo dėsnis. E. Mičerlicho vegetacijos faktorių bendro veikimo dėsnis. Biogeninių elementų sangrąžos dėsnis. Šiluma, jos reikšmė augalų augimui. Šviesos sąlygų tvarkymas. Dirvos vandens sąlygos. Dirvos drėgmės išteklių tvarkymas. Dirvos oro sąlygos, jų tvarkymas. Dirvožemis, kaip dispersinė trijų fazių sistema (kietoji, skystoji ir dujinė). Dirvos derlingumo elementai. Dirvos derlingumo sąlygos. Laukų ir dirvų kultūrinimas. Ariamio sluoksnio storis, jo reikšmė augalų šaknims ir mikroorganizmams. Humuso kiekis ir kokybė, humuso ištekliai ir dirvų sukultūrinimo laipsnis. Dirvos struktūra, jos reikšmė dirvos savybėms. Dirvožemio struktūros susidarymo mechanizmas. Dirvos struktūros nykimo priežastys. Dirvos struktūros gerinimas. Dirvos tankis, jo reikšmė augalams. Pusiausvyros ir optimalus dirvos tankumas. Dirvos suslėgimo problema ir jos sprendimo būdai. Armens užteršimas pikžolėmis, kenkėjais, ligų pradais. Sėjomainos apibrėžimas. Pagrindinės sąvokos. Pasėlių struktūra. Jos parinkimo veiksniai. Keitimo priežastys. Atsėliavimas, monopasėlis, fitosanitarinė pertrauka. Kultūrų kaitymo įtaka. Priešsėlio agrotechninė vertė, derlingumą didinantys ir mažinantys augalai. Sėjomainos rotacija. Principai. Sėjomainos grandys. Kas būdinga? Tarpinių pasėlių skirstymas. Žemės dirbimo uždaviniai. Žemės dirbimo technologiniai procesai. Arimas. Arimo laikas, gylis, kryptis (su priešplūgiais). Sumestinis arimas. Blogi požymiai. Išmetimo arimas. Ražienų skutimas. Kultivavimas, frezavimas, lyginimas. Akėjimas, volavimas, kaupimas. Žemės dirbimas vasariniams. Pavasarinė ankstyva sėja. Pavasarinė vėlyva sėja. Posėjinis dirbimas javams, linams, kukurūzams. Posėjinis dirbimas kaupiamiems. Juodojo pūdymo dirbimas. Užimto pūdymo dirbimas. Sideracinis pūdymas. Pagrindinis ir priešsėjinis dirbimas žieminiams po nepūdiminio priešsėlio. Žieminių pasėlių priežiūra rudeniui, pavasariui. Žemės dirbimo supaprastinimo galimybės. Privalumai, trūkumai. Bearimio dirbimo technologija. Šiaudų technologija. Kalvotų dirvų dirbimo ypatumai. Smėlio dirvų dirbimo ypatumai. Primityvios ir ekstensyvios žemdirbystės sistemos. Intensyvios alternatyvos. Ekologinė žemdirbystė Lietuvoje. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Plūgo paskirtis ir klasifikacija. Plūgo darbinės dalys. Susipažinti su traktorinio prikabinamojo ir pakabinamojo plūgo konstrukcija. Kultivatorių noragėlių tipai ir jų panaudojimo atvejai. Susipažinkite su ištisinio įdirbimo ir tarpueiliniu kultivatoriumi. Akėčių tipai. Jų panaudojimo atvejai. Susipažinti su valkėmis ir volais. Sėjos būdai ir agrotechniniai reikalavimai. Sėjamųjų mašinų pagrindinės dalys. Eilinės sėjamosios. Bulvių sodinamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas. Daigų sodinamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas. Žolinių pašarų ruošimo mašinos. Žolinių pašarų paruošimo būdai. Šienapjovės. Grėbliai. Šieno ir šiaudų surinkimo mašinos. Smulkintuvai. Mobilaus smulkintuvo pagrindinės dalys ir darbo procesas. Šieno džiovinimas aktyviąja ventiliacija. Presai. Tręšiamosios ir augalų apsaugos mašinos. Mineralinių tašų barstomosios. Mėšlaratės technologinis darbo procesas. Srutų laistytuvai. Purkštuvų dalys. Hidraulinio vamzdinio purkštuvo technologinis darbo procesas. Hidraulinio ventiliatorinio purkštuvo technologinis darbo procesas. Beicavimo mašinos technologinis darbo procesas. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Žemės savininkų rūšys ir žemės įsigijimo nuosavybėn būdai. Daiktinės teisės žemės valdymas ir naudojimas. Daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas. Žemės servitutai. Žemės nuoma. Nuosavybės teisių į žemę kaimo vietovėje atkūrimas. Žemės grąžinimo natūra kaimo vietovėje. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimas. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Žemės tvarkymas. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas. Žemės ūkio paskirtis. Miškų ūkio paskirtis. Vandens ūkio paskirties. Konservacinė paskirtis. Kita paskirtis. Žemės sklypų suskirstymas pagal naudojimo būdą. Specialiosios žemės naudojimo sąlygų nustatymas. Žemės naudojimas pagal šias sąlygas reglamentuojamas. Savivaldybės teritorijos planavimas rengiant bendruosius planus. Urbanistinė plėtra. Socialinė ir ekonominė plėtra. Rajono gamtinė aplinka. Rajono žemės naudojimas. Nekilnojamos paveldo apsaugos. Rajono susisiekimo sistema. Inžinerinė infrastruktūra. Natūralus kraštovaizdis ir metodiniai reikalavimai jo apsaugai. Gamtinio karkaso teritorijų naudojimo reglamentavimas. Žemės sklypų (ribų) ir vietos išdėstymo pakeitimo pagrindimas. Sklypų dydžio ir formos pagrindimas. miškų ūkio paskirties projektavimui. Reikalavimai kitos paskirties žemės sklypų formavimui. Žemės tvarkymo reglamentavimas Lietuvoje 1918-1939 metų laikotarpyje. Žemėtvarkos darbai 1945-1990 laikotarpiu. Žemės konsolidacijos projektai. žemėtvarkos schemos. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Pastatų projektavimas ir statyba. Leidimų statybai išdavimas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti. Žemės tvarkymo strateginis planavimas. Planuojant krašto tvarkymą reikalauja atlikti stiprybių, silpnybių, galimybių analizę. Skaityti daugiau(20 puslapių)
Įvadas į žemės ūkio ekonomiką. Žemės ūkio reikšmė šalies ekonomikoje. Žemės ūkio verslas ir jo ypatumai. Žemės ūkio ekonomikos mokslas. Žemės ūkio ekonomikos mokslo raida. Žemės ūkio sistema. Žemės ūkio sistema ir ekonominiai santykiai. Žemės ūkio sistemos pokyčiai. Žemės ūkio struktūra. Ekonominės ir agrarinės reformos žemės ūkyje. Žemės ūkio verslo ištekliai ir jų naudojimo ekonominis efektas ir efektyvumas. Žemės ūkio verslo ištekliai. Ekonominis efektas ir ekonominis efektyvumas. Ekonominio efekto veiksniai ir rodiklių sistema. Ekonominis efektyvumas, jo esmė ir kriterijai. Ekonominio efektyvumo rodiklių sistema ir jos sudarymo principai. Žemės fondas. Žemės reikšmė žemės ūkio versle. Žemės fondo sudėtis, struktūra, vertinimas. Žemės vertinimas. Žemės naudojimo ekonominių rodiklių sistema. Žemės nuomos ir žemės pirkimo – pardavimo rinka. Žemės renta. Žemės hipoteka. Žemės nuoma ir jos veiksniai. Žemės pirkimo – pardavimo rinka ir jos veiksniai. Kapitalo ištekliai. Žemės ūkio investicijos. Kapitalo ir turto esmė. Kapitalo sudėtis ir struktūra. Ilgalaikis turtas, jo įvertinimas ir nusidėvėjimas. Trumpalaikis turtas. Turtas ir nuosavybė. Aprūpintumas kapitalu. Kapitalo ekonominiai rodikliai. Darbo ištekliai. Darbas žemės ūkyje ir jo ypatumai. Darbo ištekliai žemės ūkyje, jų sudėtis ir kvalifikacija. Žemės ūkio aprūpintumas darbo ištekliais. Darbo išteklių rinka ir darbo santykiai žemės ūkio versle. Darbo našumas žemės ūkio versle. Darbo našumo rodikliai. Žemės ūkio gamybos išdėstymo esmė, principai ir veiksniai. Žemės ūkio zonos ir regionai. Žemės ūkio gamybos specializavimo esmė, veiksniai, formos. Žemės ūkio gamybos specializavimo rodikliai, žemės ūkio šakų derinimo principai, kriterijai, efektyvumas. Žemės ūkio gamybos koncentravimo esmė, veiksniai, formos. Žemės ūkio gamybos koncentravimo rodikliai, ūkio dydžio kriterijai ir ekonominis pagrindimas. Žemės ūkio kooperavimo esmė, prielaidos, veiksniai ir kriterijai. Žemės ūkio kooperavimo principai ir formos. Žemės ūkio intensyvinimas. Žemės ūkio intensyvinimo esmė. Žemės ūkio verslo intensyvumas. Žemės ūkio intensyvinimo efektyvumas. Žemės ūkio gamybos kaštai. Žemės ūkio gamybos kaštai, jų esmė, sudėtis ir sistematika. Gamybos kaštų ekonominiai rodikliai. Žemės ūkio produkcijos vieneto savikaina, jos veiksniai ir mažinimo būdai. Žemės ūkio gamybos rezultatai. Žemės ūkio produkcija. Prekingumas. Žemės ir maisto ūkio produkcijos rinka, jos ypatybės ir plėtros problemos. Žemės ūkio produkcijos kainodara ir kainos. Valstybės vaidmuo reguliuojant verslo rezultatus. Produkcijos realizacijos rezultatai. Rentabilumas, jo veiksniai ir didinimo būdai. Kaimo plėtra. Ekonominio augimo ir plėtros esmė. Tvarios plėtros koncepcija. Tvari plėtra žemės ūkyje. Kaimo plėtros esmė. Kaimo plėtros strategija ir jos elementai: vizija, misija, strateginiai tikslai, priemonės. Žemės ūkio infrastruktūra. Infrastruktūros esmė. Infrastruktūra žemės ūkyje. Skirstymas ir vertinimas. Žemės ūkio verslo infrastruktūra. Žemės ūkio materialinė techninė bazė ir jos ypatumai. Žemės ūkio mašinų sistema. Energetika ir transportas. Lietuvos žemės ūkio pastatai. Žemės ūkio chemizavimas. Mokslo, technikos ir technologijų pažangos kryptys bei jų vertinimas žemės ūkyje. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Žemės ūkio ekonomikos mokslo objektas ir tyrimų metodai. Žemės ūkiui dabartiniame jo raidos etape keliami šie uždaviniai. Agrarinės politikos tikslas. Pagrindinės agrarinės politikos kryptys. Žemės ūkio struktūra. Žemės ūkio gamybos ištekliai: jų esmė, skirstymas ir vertinimas. Ekonominis efektas: esmė, rodikliai ir didinimo veiksniai. Ekonominis efektyvumas: esmė, rodiklių sistema ir jos sudarymo principai. Žemė – svarbiausia gamybos priemonė žemės ūkyje, jos ypatumai ir nuosavybės teisiniai pagrindai. Žemės išteklių sudėtis ir struktūra. Žemės vertinimas. Žemės pasiskirstymas pagal naudotojus ir nuosavybės formas. Žemės ir žemės nuomos rinka. Žemės rinkos ypatumai ir problemos. Žemės vertinimas. Žemės renta. Žemės hipoteka. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Konsultavimas ir konsultavimo švietimas. Kaip konsultavimas gali padėti ūkininkams. Ūkininkų švietimas. Konsultavimo vaidmuo. Mokslinio tiriamojo darbo ir konsultavimo ryšių metodai. Su žemės ūkio konsultavimu susijusios sritys. Ūkininkus vienijančios organizacijos. Įtakos darymo žmogaus elgesiui metodai. Atviros įtakos ūkininko žinioms ir požiūriams metodas. Bendrieji suvokimo principai. Veiksmingų konsultacinių pranešimų kūrimas. Bendravimo modeliai. Mokymasis ir sprendimų priėmimas. Naujovių priėmimas ir paskleidimas. Naujovių priėmėjų kategorijos. Žiniasklaidos priemonės. Žiniasklaidos priemonių deriniai ir garso bei vaizdo priemonės. Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas. Demonstravimai. Individualus konsultavimas. Grupių diskusijų vaidmuo. Veiklos organizavimas. Konsultavimo metodų parinkimas. Techninis lauko apžiūrėjimo apibūdinimas. Konsultavimo tarnybų tikslai Europos Sąjungos (ES) šalyse. Lietuvos Žemės Ūkio Konsultavimo Tarnybos (LŽŪKT) teikiamos paslaugos. Technologinės paslaugos. Ekonominės paslaugos. Organizacijos apibūdinimas. Skaityti daugiau(16 puslapių)
Žemės ūkio sistema. Ekonominiai santykiai ir ekonominės sistemos žemės ūkyje. Žemės ūkio struktūra. Ekonominės ir agrarinės reformos žemės ūkyje. Žemės ūkio kapitalas ir investicijos. Žemės ūkio gamybos priemonės ir kapitalas. Pagrindinės ir apyvartinės priemonės. Kapitalo sudėtis ir struktūra. Žemės ūkio kapitalo nuosavybės formos. Kapitalinio įdėjimo šaltiniai. Ūkių aprūpinimas kapitalu. Žemės ūkio kapitalo rinka. Kapitalo pasiūla ir paklausa. Žemės ūkio kapitalo naudojimo efektyvumas. Žemės ūkio kapitalo naudojimo efektyvumo didinimo priemonės. Apyvartos lėšos. Apyvartinių lėšų naudojimo efektyvumas. Žemės ūkio investicijos. Žemės ūkio investicijų reikšmė ir tikslai. Investicijų esmė ir būtinumas. Žemės ūkio investicijas sąlygojantys veiksniai. Žemės ūkyje yra šie gamybos ištekliai. Investicijų finansavimo šaltiniai. Žemės ūkio investicijų kryptys. Žemės ūkio investicijų įvertinimo metodai. Darbo ištekliai. Darbas žemės ūkyje ir jo ypatumai. Darbo ištekliai žemės ūkyje. Jų sudėtis ir kvalifikacija. Žemės ūkio aprūpintumas darbo ištekliais. Darbo išteklių rinka ir darbo santykiai žemės ūkyje. Darbo našumas žemės ūkyje. Darbo našumo esmė ir veiksniai. Darbo našumo rodiklis. Darbo našumo didinimo būdai. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Purkštuvų paskirtis ir klasifikacija. Hidraulinio vamzdinio purkštuvo darbo technologinis procesas. Ventiliatorinio purkštuvo darbo technologinis procesas. Aerozolinio purkštuvo darbo technologinis procesas. Hidraulinio vamzdinio purkštuvo darbinės dalys. Redukcinio, apsauginio, uždarymo vožtuvų ir čiaupų paskirtis. Purkštukų klasifikacija. Purškiamų chemikalų kiekio nustatymas. Darbo apsauga dirbant su purkštuvais. Beicavimo tikslai ir būdai. Beicavimo mašinų klasifikacija. Beicavimo mašinų darbinės dalys. Beicavimo darbo technologinis procesas. Beicavimo mašinos paruošimas darbui. Pašarų ruošimo būdai. Šieno ruošimas. Siloso ruošimas. Šienainio ruošimas. Žolės miltų ruošimas. Šienapjovių klasifikacija. Dalginių šienapjovių darbinės dalys ir reguliavimai. Rotacinių šienapjovių darbinės dalys ir reguliavimai. Žolės traiškytuvai ir maigytuvai. Savaeigių šienapjovių konstrukcija ir reguliavimai. Žolės smulkintuvų konstrukcija ir reguliavimai. Žolės vartytuvų ir grėblių klasifikacija. Vartytuvų ir grėblių darbinės dalys. Vartytuvų grėblių reguliavimas. Rinktuvinių priekabų klasifikacija. Rinktuvinių priekabų darbinės dalys. Sukamo stalo ir ritinio vyniotuvų konstrukcija ir darbo technologinis procesas. Sukamo plėveles laikiklio ir ritinio vyniotuvų konstrukcija ir darbo technologinis procesas. Nenutrūkstamo veikimo vyniotuvų konstrukcija ir darbo technologinis procesas. Ryšulių kimšimo į žarną technologinis procesas. Javų nuėmimo būdai. Javų kombainų darbinės dalys. Javų kombainų pjaunamosios paskirtis, darbo technologinis procesas, darbines dalys. Javų kombainų pjovimo aparatai, jų darbines dalys. pavaros ir reguliavimai. Javų kombainų lenktuvų paskirtis, darbinės dalys, reguliavimai. Javų kombaino pjaunamosios sraigės paskirtis, darbinės dalys, reguliavimai. Javų kombaino nuožulniojo transporterio paskirtis, darbinės dalys reguliavimai. Javų kombaino kuliamosios paskirtis, darbo technologinis procesas, darbinės dalys. Javų kombaino kūlimo aparato paskirtis, darbinės dalys reguliavimai. Javų kombaino kratiklių paskirtis, klasifikacija, darbo technologinis procesas, darbinės dalys. Javų kombaino valytuvo paskirtis, darbo technologinis procesas, darbinės dalys, reguliavimai. Bendrų javų pjūties nuostolių nustatymas. Pjovimo grūdų nuostolių nustatymas. Kūlimo grūdų nuostolių nustatymas. Valymo ir kratymo grūdų nuostolių nustatymas. Grūdų sužalojimo nustatymas. Kokios priežastys, jeigu randami grūdai ražienose? Kokios priežastys, jeigu neiškuliamos varpos? Kokios priežastys, jeigu randami grūdai peluose? Kokios priežastys, jeigu žalojami grūdai? Bulvių kasimo būdai. Bulvienojų šalinimo būdai, mašinų konstrukcija. Bulviakasių klasifikacija, darbinės dalys. Elevatorinių bulviakasių darbo technologinis procesas, darbinės dalys. Bulvių kasimo kombainų klasifikacija. Bulvių kasimo kombainų technologinis procesas, darbinės dalys, reguliavimai. Bulvių rūšiuoklių paskirtis, klasifikacija, darbo technologinis procesas, darbinės dalys. Reikalavimai cukrinių runkelių nuėmimo kokybei. Cukrinių runkelių nuėmimo mašinų klasifikacija. Cukrinių runkelių šaknų išvežimo būdai. Runkelių nuėmimo technologinis procesas. Cukrinių runkelių kombainų darbinės dalys, reguliavimai. Cukrinių runkelių krautuvų paskirtis, darbo technologinis procesas, darbinės dalys. Linų nuėmimo būdai. Linų nuėmimo mašinų klasifikacija. Linarovių darbo technologinis procesas, darbinės dalys. Linų kombainų darbo technologinis procesas, darbinės dalys. Pagal kokias fizines ir mechanines savybes valomos ir rūšiuojamos sėklos. Sėklų valymo ir rūšiavimo sietais paskirtis, sietų konstrukcija, reguliavimai. Sėklų valymo ir rūšiavimo trijeriais paskirtis, trijerių konstrukcija, reguliavimai. Sėklų valymo ir rūšiavimo oro srautu paskirtis, konstrukcija, reguliavimai. Sėklų valymo ir rūšiavimo frikcinėmis (audeklinėmis) mašinomis paskirtis, konstrukcija. Sėklų valymo ir rūšiavimo elektromagnetinėmis valomosiomis paskirtis, konstrukcija, reguliavimai. Sėklų valymo ir rūšiavimo gyvatukais paskirtis, konstrukcija. Sėklų valymo ir rūšiavimo pagal spalvą paskirtis, konstrukcija. Elektriniai sėklų valymo ir rūšiavimo metodai. Pneumatinio sėklų rūšiavimo stalo paskirtis, konstrukcija. Pirminio ir pagrindinio valymo mašinų paskirtis, konstrukcija. Grūdų džiovinimo būdai, džiovinamųjų klasifikacija. Šachtinių džiovinamųjų darbo technologinis procesas, darbinės dalys. Būgninių džiovinamųjų darbo technologinis procesas, darbinės dalys. Karuselinių džiovinamųjų darbo technologinis procesas, darbinės dalys. Džiovinimo aktyviąja ventiliacija darbo technologinis procesas, darbinės dalys. Grūdų sandėlių mechanizavimo įranga. Skaityti daugiau(19 puslapių)
Pagrindiniai Lietuvos, kaip tipingos žemės ūkio šalies bruožai. Trys negatyvios tendencijos šiandieniniame Lietuvos kaime. Žemės ūkio gamybos šakos. Žemės ūkio gamybos ypatumai. Veiksniai, lemiantys pirminės žemės ūkio produkcijos konkurencingumą. Būdai augalininkystės produkcijos konkurencingumui užtikrinti. Perspektyvios žemės ūkio gamybos kryptys. Šviesos reikšmė augalams. Šviesos sąlygų reguliavimas. Svarbiausia augalui šviesos spektro dalis. Šilumos reikšmė augalui. Šilumos sąlygų reguliavimas. Minimali vidutinė paros temperatūra augalo augimui. Vandens reikšme augalo gyvenime. Vandens (drėgmės) sąlygų tvarkymas. Kritulių kiekis mm, iškrintantis vidutiniškai per metus Lietuvoje. Kritulių įtaka derliaus kokybei. Oro reikšmė augalams. Dirvožemio ir atmosferos oro sudėties ypatumai. Oro išteklių tvarkymas. Augalų maisto medžiagos, gaunamos tik iš dirvos. Augalų maisto medžiagos, gaunamos ne tik iš dirvos. Maisto medžiagų reikšmė augalams. Maisto medžiagų sąlygų tvarkymas. Pagrindinis maisto medžiagų šaltinis dirvoje. Minimumo dėsnis pagal Lybigą. Tiuneno (progresyviai mažėjančio dirvos derlingumo) dėsnis. Vegetacijos faktorių bendro veikimo (Mičerlicho) dėsnis. Sangrąžos dėsnis. Dirvos derlingumo elementai. Dirvos derlingumo sąlygos. Laukų kultūrinimas. Dirvų kultūrinimas. Biologinis dirvų kultūrinimo metodas. Cheminis dirvų kultūrinimo metodas. Fizinis dirvų kultūrinimo metodas. Dirvų skirstymas pagal sukultūrinimo laipsnį. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas dirvų sukultūrinimo laipsnis. Dirvų sukultūrinimo sistema Lietuvoje. Žemdirbystės sistemos samprata. Lydiminės žemdirbystės sistemos ypatumai. Dirvoninės žemdirbystės sistemos ypatumai. Pūdimynės žemdirbystės sistemos ypatumai. Žalieninės žemdirbystės sistemos ypatumai. Vaismaininės žemdirbystės sistemos ypatumai. Dirvosaugos žemdirbystės sistemos ypatumai. Drėkinamų žemių žemdirbystės sistemos ypatumai. Pramoninės žemdirbystės sistemos ypatumai. Alternatyvios (ekologinės) žemdirbystės sistemos ypatumai. Norfolko sėjomaina. Sėjomainos apibrėžimas. Sėjomainos schema. Sėjomainos rotacija. Sėjomainos narys. Priešsėlis. Posėlis. Augalų atsėliavimas. Monopasėlis. Augalų fitosanitarinė pertrauka. Augalų kaitaliojimo priežastys, siejamos su maisto medžiagų režimu. Augalų kaitaliojimo priežastys, siejamos su dirvos fizinėmis savybėmis. Biologinės augalų kaitaliojimo priežastys. Alelopatinės augalų kaitaliojimo priežastys. Priešsėlio agronominė vertė. Sėjomainos grandies sąvoka. Dirvos derlingumą išnaudojantys augalai. Dirvos derlingumą didinantys augalai. Sėjomainos grandžių skirstymas. Sėjomainų klasifikacija pagal laukų skaičių. Sėjomainų klasifikacija pagal dirvos derlingumo atstatymo būdą. Sėjomainų klasifikacija pagal sėjomainą paskirtį ir kultūrinių augalų sudėtį. Pasėlių struktūra. Veiksniai, lemiantys pasėlių struktūrą. Priežastys, dėl kurių keičiasi pasėlių struktūra. Žemės dirbimo uždaviniai. Žemės dirbimo technologiniai procesai. Dirvos technologinės savybės. Drėgmės įtaka dirvos technologinėms savybėms. Drėgmės intervalas dirvos derlingumui, priklausomai nuo jos granuliometrinės sudėties. Dirvos fizinė branda. Dirvos arimo tikslai. Dirvos skutimo tikslai. Dirvos kultyvavimo tikslai. Dirvos akėjimo tikslai. Dirvos valkiavimo tikslai. Dirvos volavimo tikslai. Dirvos frezavimo tikslai. Varsninis arimo būdas. Lygusis arimo būdas. Figūrinis arimo būdas. Lysvinis arimo būdas. Žemės dirbimo sistemos samprata. Ankstyvos sėjos augalai. Vėlyvos sėjos augalai. Pagrindiniai vasariniai lauko augalai. Pagrindiniai žieminiai lauko augalai. Pagrindinis žemės dirbimas vasariniams augalams. Pagrindinis žemės dirbimas žieminiams augalams. Priešsėjinis žemės dirbimas vasariniams augalams. Priešsėjinis žemės dirbimas žieminiams augalams. Posėjinis žemės dirbimas vasariniams siauraeilės sėjos augalams. Posėjinis žemės dirbimas vasariniams plačiaeilės sėjos augalams. Posėjinis žemės dirbimas žieminiams augalams. Bearimio žemės dirbimo panašumai. Beraimio žemės dirbimo trūkumai. Bearimio žemės dirbimo perspektyvos Lietuvoje. Technologinių vėžių tikslas. Piktžolių daroma žala. Piktžolių nauda. Piktžolių biologinės savybės. Piktžolių apsaugos priemonės. Piktžolių stelbimo priemonės. Piktžolių naikinimo priemonės (išvardyti). Piktžolių klasifikacijos (tik išvardinti). Agronominė piktžolių klasifikacijos schema. Vasarinės piktžolės. Žieminė piktžolės. Žiemojančios piktžolės. Daugiametės sėkla plintančios piktžolės. Daugiametės vegetatyviškai plintančios piktžolės. pH reikšmė, kai dauguma augalų gali normaliai augti. Dirvožemio reakcija. Augalai, auginami ir apariami žaliai trąšai. Pagrindinių maisto elementų santykis javams. Pagrindinių maisto elementų santykis kaupiamiesiems augalams. Augalai, kurių sėkloms apvelti naudojamas nitraginas, naudojimo tikslas. pH reikšmė, kai dirvą reikia kalkinti. Azotinės trąšos. Fosforinės trąšos. Kalinės trąšos. Organinės trąšos. Mechaninės piktžolių naikinimo priemonės. Terminės piktžolių naikinimo priemonės. Agrotechninės piktžolių naikinimo priemonės. Fizinės piktžolių naikinimo priemonės. Biologinės piktžolių naikinimo priemonės. Cheminės piktžolių naikinimo priemonės. Sėjos ir sodinimo būdai. Sėklos norma ir kiekis. Tręšimo būdai. Kviečių reikšmė. Žieminių kviečių savybės. Žieminių kviečių veislės. Žieminių kviečių sėjomaina. Žieminių kviečių tręšimas. Žieminių kviečių sėklos norma. Žieminių kviečių sėjos laikas. Žieminių kviečių pasėlių priežiūra. Žieminių kviečių derliaus nuėmimas. Dirvos parinkimas žieminiams kviečiams. Kvietrugių reikšmė ir savybės. Vasarinių miežių reikšmė. Vasarinių miežių vieta sėjomainoje. Dirvos parinkimas vasariniams miežiams. Vasarinių miežių tręšimas. Vasarinių miežių veislės. Vasarinių miežių (salyklinių) veislės. Salyklinių miežių tręšimo ypatumai. Vasarinių miežių sėklos norma. Vasarinių miežių sėjos laikas. Salyklinių miežių sėklos paruošimo ypatumai. Vasarinių miežių pasėlių priežiūra. Salyklinių miežių pasėlių priežiūros ypatumai. Vasarinių miežių derliaus nuėmimas. Avižų reikšmė. Dirvos parinkimas avižoms. Avižų vieta sėjomainoje. Avižų tręšimas. Avižų veislės. Avižų sėklos norma. Avižų sėjos laikas. Avižų pasėlių priežiūra. Avižų derliaus nuėmimas. Ankštinių javų vertė agrotechniniu požiūriu. Ankštinių javų reikšmė maistiniu ir pašarų gamybos požiūriu. Ankštinių javų privalumai ir trūkumai. Cukrinių runkelių reikšmė. Vidutinis cukraus kiekis cukrinių runkelių šakniavaisiuose. Dirvos, tinkamos cukrinių runkelių auginimui. Cukrinių runkelių vieta sėjomainoje. Priešsėjinio dirvos dirbimo cukriniams runkeliams ypatumai. Cukrinių runkelių tręšimas. Cukrinių runkelių sėklos norma. Cukrinių runkelių sėjos laikas. Cukrinių runkelių pasėlių priežiūra. Cukrinių runkelių derliaus nuėmimas. Cukrinių runkelių vegetacijos periodas. Bulvių reikšmė. Bulvių augimo sąlygos. Bulvių atskirų veislių vegetacijos periodai. Bulvių veislės. Bulvių vieta sėjomainoje. Priešsėjinio dirvos dirbimo bulvėms ypatumai. Bulvių sėklos norma. Bulvių sodinimo laikas. Bulvių pasėlių priežiūra. Bulvių derliaus nuėmimas. Linų reikšmė. Linų biologinės savybės ir augimo sąlygos. Linų veislės (pluoštui ir sėmenims) linams. Linų vieta sėjomainoje. Linų tręšimas. Linų sėklos norma. Linų sėjos laikas. Linų pasėlių priežiūra. Linų derliaus nuėmimo būdai. Linų klojėjimo tikslas. Požymiai, pagal kuriuos vertinami linų stiebeliai. Daugiametės varpinės žolės, jų reikšmė ir savybės. Daugiametės ankštinės žolės, jų reikšmė ir savybės. Sėjomaininė rapsų reikšmė. Fitosanitarinė rapsų reikšmė. Maistinė rapsų reikšmė. Rapsų panaudojimas ne maisto reikmėms. Žieminių ir vasarinių rapsų ypatumai. Dirvų parinkimas žieminiams rapsams. Dirvų parinkimas vasariniams rapsams. Žieminių rapsų priešsėliai. Vasarinių rapsų priešsėliai. Vasarinių rapsų sėjos laikas. Vasarinių rapsų sėklos norma. Žieminių rapsų sėjos laikas. Žieminių rapsų sėklos norma. Rapsų panaudojimo gyvulių pašarui galimybės. Rapsai, kaip sideracinis augalas. Žieminių rapsų derliaus nuėmimo laikas. Vasarinių rapsų derliaus nuėmimo laikas. Rapsų sėklų derliaus nuėmimo ypatumai. Rapsų tręšimo ypatumai. Rapsų pasėlių priežiūros ypatumai. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Šumerų civilizacija. Egipto civilizacija. Romos imperija. Viduramžiai(V-XV amžius). Frankų karalystė ir imperija. Renesansas(XIV-XVII amžius). Žemės santykiai Lietuvos pirmykštėje visuomenėje, žemdirbystes raida. Paveldimos žemės formavimas. Žemės valdymo ir naudojimo formavimas. Šumerų civilizacija. Egipto civilizacija. Romos imperija. Viduramžiai(V-XV amžius). Frankų karalystė ir inperija. Renesansas (XIV-XVII amžius). Žemės santykiai Lietuvos pirmykštėje. visuomenėje, žemdirbystes raida. Paveldimos žemės formavimas. Žemės valdymo ir naudojimo formavimas. Feodalinio žemės valdymo formavimasis. Žemės nuosavybės privilegijos. Bažnytinė žemėvalda. Veldamai. Žemės santykiai valakų reformos išvakarėse. Žemės santykiai valakų reformos metu. Valakų reforma didžiojo kunigaikščio žemėje. Kaimų teritorijos sutvarkymas. Valakų reformos ypatumai Žemaitijoje. Valakų reforma miestų ir miestelių žemėje. Valakų reformos vertinimas. Lietuvos žemės teisė XVI amžiuje. Feodalų privilegijų įtvirtinimas LT Statutuose. Feodalų privilegijų tvirtinimas Lietuvos statutuose. Lietuvos Statutų vertinimas. Žemės nuosavybės teisė. Žemės paveldėjimo ir disponavimo teisė. Teismų sistema XVI a. Žemės teismas. Pilies teismas. Baudžiavinio ūkio smukimas. Baudžiavos irimas ir kapitalizmo užuomazga. Žemės santykiai Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje. Valstybinių dvarų valdymo reforma. Dvarininkų žemės valdymas. Žemės valdymo ir žemėtvarkos ypatumai Užnemunėje. Kaimų skirstymas vienkiemiais siekiant įvesti činšą. Valstiečių atleidimo iš baudžiavos žemės reforma. Valstiečių atleidimo iš baudžiavos reformos vertinimas. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Kaip Jūs suprantate išorinę ir vidinę besimokančios organizacijos aplinką? Išvardinkite ir apibūdinkite pagrindinius visuomenės raidos etapus. Kaip Jūs suprantate informacinę visuomenę. Koks santykis tarp informacinės ir žinių visuomenės? Kokie lūkesčiai siejami su informacinės visuomenės vystymusi pasauliniu mastu? Kokie informacinės visuomenės vystymosi ypatumai Lietuvoje? Paaiškinkite besimokančios organizacijos sisteminį modelį pagal Senge? Kokie bruožai būdingi besimokančiai organizacijai? Kokius pokyčius iššaukia informacinės visuomenės vystymasis? Kokie Jūsų asmenine nuomone yra svarbiausi teigiami poslinkiai, susiję su informacinės visuomenės plėtra (išvardinkite ir apibūdinkite tris svarbiausius). Kaip Jūs vertinate Lietuvos kaip informacinės visuomenės lygį (pateikite konkrečią informaciją)? Kaip informacinės technologijos įtakoja šalies ekonominį efektyvumą? Kaip šalies ekonominis / gyvenimo lygis įtakoja informacinių technologijų plėtrą? Išvardinkite veiklos sritis, kuriose informacinės technologijos leido pasiekti esminių pokyčių, ir trumpai juos charakterizuokite. Paaiškinkite informacinių technologijų įtakojimo kompetencijai procesus. Kokia informacinių technologijų įtaka fizinio ir protinio (paprasto ir intelektualaus) darbo santykiui? Paaiškinkite mokslo ir kvalifikacijos kėlimo vietą informacinėje visuomenėje. Ar matote kokius nors informacinių technologijų plėtros neigiamas pasekmes individui? Kaip informacinės technologijos veikia globalizacijos procesus? Kuo paaiškinamas globalizavimo ir atskirų vietų išskirtinumo-patrauklumo prieštaravimas? Kokius kultūrinius pliusus matote dėl informacinės visuomenės plėtros? Kokius kultūrinius minusus matote dėl informacinės visuomenė plėtros? Kokie veiksniai – kultūriniai, politiniai – stabdo informacinės visuomenės plėtrai? Paaiškinkite požiūrį į žinias filosofijoje. Kuo skiriasi žinojimas nuo tikėjimo? Paaiškinkite požiūris į žinias psichologijoje. Paaiškinkite požiūrį į žinias sociologijoje. Kaip traktuojamos žinios informatikoje? Kokie trys momentai skiriami apibūdinant žinojimą? Kaip Jūs suprantate žinias? Pateikite ženklų ir duomenų pavyzdžius. Kuo skiriasi informacija nuo žinių? Pateikite pavyzdžius. Kokius žinote žinių klasifikavimo kriterijus? Kaip klasifikuojamos žinios pagal jų kaupimo lygį? Kaip klasifikuojamos žinios pagal jų išreiškimo lygį? Kaip klasifikuojamos žinios pagal jų naudojimą laiko požiūriu? Kaip žinios klasifikuojamos pagal jų įforminimo lygį? Kokios žmogiškos savybės apsprendžia individualių žinių ypatumus ir kuo jie pasireiškia? Apibūdinkite individualias žinias. Charakterizuokite kolektyvines žinias kaip grupines žinias. Charakterizuokite kolektyvines žinias kaip bendrijos žinias. Charakterizuokite kolektyvines žinias kaip organizacines žinias. Apibūdinkite kompiuterizuotą įmonės duomenų bazę. Kas įeina į įmonės duomenų bazę be kompiuterizuotos įmonės duomenų bazės. Apibūdinkite santykį tarp materialinės duomenų bazės ir žinojimo. Kokie veiksniai apsprendė susidomėjimą žinių vadyba šiuolaikiniame etape? Kaip vertinate žinių vadybos lygį išsivysčiusiose pasaulio šalyse? Išvardinkite pagrindinius žinių vadybos uždavinius ir paaiškinkite jų esmę. Išvardinkite ir apibūdinkite pagrindines žinių vadybos varomąsias jėgas. Kaip į žinių vadybą žiūri skirtingų sričių specialistai? Pateikite jums priimtiną žinių vadybos apibrėžimą? Kokius žinote žinių vadybos formavimo atributus? Paaiškinkite, kaip Jūs suprantate žinių vadybos vietą grandinėje : žinių vadyba – personalo vadyba – įmonių vadyba? Išvardinkite ir pakomentuokite tris žinių vadybos mitus?Įdėjau 5 kad nebūtų vienodi atsakymai. Paaiškinkite kompleksinio žinių vadybos modelio elementinę ir procedūrinę pusę. Kokios, Jūsų nuomone, svarbiausios žinių vadybos dalinės kryptys? Paaiškinkite mokymosi ir žinių vadybos integravimo modelio esmę. Paaiškinkite Ženevos grupės pasiūlyto žinių vadybos modelio ypatumus. Paaiškinkite keturių žinių vadybos etapų modelio ypatumus. Paaiškinkite beheivioristinės mokymosi teorijos esmę. Paaiškinkite kognityvinės/pažinimo mokymosi teorijos esmę. Prisiminkite pagrindines individo kompetencijas, charakterizuokite jas. Išvardinkite ir charakterizuokite tris mokslinius požiūrius į kolektyvinį mokymąsi. Apibūdinkite mokymosi grupės lygyje ypatumus Kas būdinga mokymuisi grupės lygyje? Apibūdinkite organizacinio mokymosi prisiderinimo prie aplinkos aspektą. Apibūdinkite organizacinį mokymąsi rutinų generavimo, panaudojimo ir keitimo požiūriu. Apibūdinkite organizacinį mokymąsi kaip veiklos ir rezultatų koregavimo procesą. Apibūdinkite organizacinės žinių bazės lygius, charakterizuokite kiekvieną iš jų .Apibūdinkite organizacinės duomenų bazės pakopinio modelio praktinę naudą žinių vadybai. Išvardinkite pagrindinius strateginio valdymo bruožus. Apibūdinkite strategijos sampratą. Pagrįskite orientacijos į išteklius koncepciją Pateikite išteklių klasifikacijas ir žinių vietą jose? Kokie veiksniai lemia išteklių priskyrimą ištekliams? Kokie pliusai ir minusai yra būdingi orientacijai į išteklius? Kokius specifinius žinių bruožus turi būti atkreiptas dėmesys strateginiame žinių valdyme? Pakomentuokite pagrindinių kompetencijų sampratą. Charakterizuokite kompetencijų ir mokymosi priklausomybę. Konkurencinio pranašumo žinių bazėje. formavimas žinių bazėje. Koks žinių įsisavinimo gebėjimo vaidmuo strateginiame valdyme? Kokie barjerai pasireiškia imituojant konkurentų žinias? Apibūdinkite kooperavimo vaidmenį strateginiame valdyme? Kokius žinote įmonės ir žinių vadybos strategijos derinimo variantus? Paaiškinkite, ar besimokanti įmonė gali būti bet kokio dydžio ir bet kurioje veiklos srityje dirbanti įmonė? Kaip Jūs suprantate išsireiškimą – formali ir neformali besimokanti organizacija? Apibūdinkite besimokančios organizacijos pagrindinius elementus. Paaiškinkite 4R pertvarkos modelio esmę. Apibūdinkite nuostatos keitimo etapą ir jo vaidmenį pertvarkymo procese. Apibūdinkite restruktūrizavimo etapą ir jo vaidmenį pertvarkymo procese. Apibūdinkite suderinimo su aplinka etapą ir jo vaidmenį pertvarkymo procese. Apibūdinkite atnaujinimo etapą ir jo vaidmenį pertvarkymo procese. Pateikite ir paaiškinkite žinių vadybos lygio įvertinimo schemą.Ką gali ir ko negali padaryti vidaus auditas? Kas lemia vidaus audito atlikimo terminus? Kokie galimi vidaus audito atlikimo organizaciniai variantai? Kokie reikalavimai keliami audito komandos nariams? Kokie reikalavimai keliami audito komandos lyderiui? Apibūdinkite audito plano sudarymo procedūrą. Kuo svarbus pasiruošimo audito atlikimui etapas? Ką turi parodyti audito rezultatų analizė? Kokie rezultatai keliami audito rezultatų pristatymui? Kaip užtikrinti, kad audito komandos pasiūlytos idėjos būtų priimtinos? Kas būdinga kompleksinei audito sistemai? Kokie informacijos rinkimo metodai taikomi vidaus audite? Apibūdinkite anketinės apklausos taikymo sritį, reikalavimus ir problemas. Kokios interviu panaudojimo galimybės gamybinės organizacijos vidaus audite. Kur jūs įžvelgiate suinteresuotų grupių pokalbių ypatumus? Koks moderatoriaus vaidmuo suinteresuotų grupių pokalbyje? Kokie veiksniai trukdo pažangaus patyrimo skleidimui rinkos sąlygomis? Kokius pažangaus patyrimo skleidimo metodus rinkos sąlygomis Jūs žinote. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Sąnariai. Rutulinis sąnarys. Elipsinis sąnarys. Plokščiasis sąnarys. Riešutinis sąnarys. Cilindrinis sąnarys. Balninis sąnarys. Skridininis sąnarys. Endokrininė sistema. Hipofizė. Skydliaukė. Skydliaukės ligos. Prieskydinės liaukos. Antinksčiai. Sėklidė. Kriptorchizmas. Kiaušidė. Odos sandara ir reikšmė. Nagai, plaukai, pieno liaukos. Vidinė odos sandara. Regos analizatorius: akies sandara, laidinė ir centrinė analizatoriaus dalys. Rega. Anatomijos mokslo istorinė raida pasaulyje. Anatomijos mokslo raida Lietuvoje. Anatomijos mokslo apibrėžimas, jo skirstymas ir reikšmė. Anatomijos tyrimo metodai. Organai, organų sistemos, organų aparatai. Šlapimo organų sistemos sandara. Šlapimo šalinimo organai. Vyriškų lytinių organų sandara. Vyro lytiniai organai. Moteriškų vidinių lytinių organų sandara. Klausos ir pusiausvyros analizatorius: ausies sandara, laidinė ir centrinė analizatoriaus dalys. Ausis. Anatomijos terminologija. Žmogaus kūno ašys ir plokštumos. Sistematinė padėtis. Skaityti daugiau(17 puslapių)
Metabolizmas. Anabolizmas. Katabolizmas. Energijos pasiskirstymas organizme. Medžiagų apykaita. Virškinimo mechanizmas. Vidaus organų reikšmė virškinimui. Vandens ir organizmo skysčių apykaita. Organizmo liaukos(skydliaukė, antinksčiai, kasa, lytinės liaukos), jų funkcijos ir reikšmė. Skaityti daugiau
