Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Chemija (16)

    Vandenilio halogenidai. Elementų halogenidai. Interhalogeniniai junginiai. Halogenų oksidai. Hipohalogenitinės rūgštys ir hipohalogenitai. Halogenatinės rūgštys ir halogenatai. Perhalogenatai. Deguonis. Oksidai. Siera. Junginiai. Sieros halogenidai ir okso halogenidai. Sieros oksidai. Sieros deguoninės rūgštys. Peroksomonosieros arba karo rūgštis. Tiosieros arba tiosulfatinė rūgštis. Ditioninė rūgštis. Sieros junginiai su azotu. Halogenai. Paplitimas ir gavimas. Savybės ir naudojimas. Anglis. Silicis. Hidroksidai. Deguoninių rūgščių druskos. Geležies pogrupio metalai. Kiti elementai bei jų junginiai.
    Chemija, špera(40 puslapių)
    2006-02-02
  • Chemija (18)

    Vandenilis. Deguonis. Vandenilio atomo struktūra, izotopai. Sunkusis vanduo. Vandenilio junginiai su nemetalais. Vandenilio junginiai su metalais. Deguonies atomo struktūra, būdingi oksidacijos laipsniai. Deguonies junginiai su fluoru. Deguonies alotropinės modifikacijos ozonas. Jungties tipas O3 molekulėje, cheminės savybės. H2O molekulės struktūra. Vandens fizikinių ir cheminių savybių ypatumai. Vandenilio peroksidas: cheminė jungtis H2O2 molekulėje ir jos struktūra. O2 oksidacijos laipsnis H2O2 molekulėje. Vandenilio peroksido oksidacinės ir redukcinės savybės. VIIA grupės elementai. Halogenai. VIIA grupės charakteristika, remiantis jų padėtimi periodinėje sistemoje. Oksidacinių savybių kitimas eilėje F2,Cl2,Br2,J2. Halogenų junginiai gamtoje ir jų gavimas. Halogenų reakcijos su vandeniu, šarmais ir rūgštimis. Halogenų tarpusavio reakcijos. Junginiai su vandeniliu ir jų fizikinės–cheminės savybės. Kaip kinta vandenilio halogenidų rūgšties ir redukcinės savybės eilėje HF-HCl-HBr-HI? Halogenų vandenilių reakcijos su konc. H2SO4. Halogenų deguoniniai junginiai. Halogenų oksidų gavimas ir savybės. Kaip gaunami ir kokios deguoninių fluoro junginių OF2 ir O2F2 savybės. Halogenų deguoninės rūgštys. Kaip kinta patvarumas, rūgščių stiprumas ir oksidacinės savybės eilėje: HOCl-HOBr-HOI? HClO3, HBrO3, HIO3 oksidacinių savybių kitimas. Chloro rūgštis HClO4. Halogenų deguoninių rūgščių druskos. Gavimas, savybės ir panaudojimas. VI A pogrupės elementai. Chalkogenai. Bendros pogrupės savybės, remiantis jų padėtimi periodinėje sistemoje. Būdingi oksidacijos laipsniai. Papildomas gamtoje, junginiai. Gavimas technikoje ir laboratorijoje. Alotropinės sieros, seleno ir telurio modifikacijos. Molekulių kitimas šiose modifikacijose. Oksidacinių – redukcinių kitimas eilėje S-Se-Te-Po. Junginiai su vandeniliu. Kaip kinta šių junginių patvarumas, oksidacinės, redukcinės ir rūgštinės savybės nuo sieros vandenilio iki polonio vandenilio? Sieros vandenilis. H2S. Gavimas. Pusiausvyra vandens tirpaluose. Sulfidai, polisulfidai: savybės ir gavimas. Deguoniniai junginiai. Dioksidai ir jų savybės. Rūgščių stiprumas, redukcinės – oksidacinės savybės, jų druskos. SO2 gavimas ir panaudojimas. Sulfitinė rūgštis ir sulfitai. Deguoniniai junginiai. Jų gavimas, savybės. Rūgštinių jų oksidų savybių kitimas. Rūgščių stiprumas eilėje S-Se-Te. Sieros trioksidas; oleumas ir jo panaudojimas. Sieros rūgšties gamyba ir panaudojimas. Sieros rūgšties struktūra, savybės, sąveika su metalais ir nemetalais. Sulfatai. Natrio triosulfatas, jo molekulės struktūra, gavimas, savybės, redukcinės savybės. Polisieros rūgščių gavimas, jų molekulių struktūra, oksidacinės šių rūgščių ir jų druskų savybės. Chalkogenų chalkogenų halogenidai, jų reakcijos su vandeniu. VA grupės elementai. Bendra V A pogrupės elementų charakteristika. Būdingi oksidacijos laipsniai. Jų oksidacinių redukcinių savybių kitimas eilėje N-P-As-Sb-Bi. Azoto molekulės struktūra ir jo cheminis aktyvumas; būdingi oksidacijos laipsniai. Amoniakas: sintezė(pramonėje ir laboratorijoje): molekulės struktūra; vandens tirpalų savybės, NH4+ jonas. Pagrindinės cheminės reakcijos; reakcijos su O2, halogenais, metalais (nitridai). Amoniako dariniai; aminai; amidai; nitrilai; hidrazinas, hidroksilaminas, azotovandenilio rūgštis. NH3 analitinė charakteristika. Azoto deguoniniai junginiai. Oksidai (diazoto monoksidas N2O, azoto monoksidas NO, diazoto trioksidas N2O3, azoto dioksidas NO2, diazoto tetroksidas N2O4, diazoto pentoksidas N2O5) jų struktūra, savybės. Azoto (II) ir azoto (IV) gavimas ir savybės. NO2 dimerizacija. Rūgštis sudarantys azoto oksidai. Nitrito rūgštis, jos gavimas pramonėje ir laboratorijoje, savybės, stiprumas. Įvairių koncentracijų HNO3 (pvz., 3, 35, 70%) sąveika su nemetalais: siera, selenu, fosforu. Karališkasis vanduo: kaip jis veikia auksą ir platiną? Fosforas. Alotropinės modifikacijos ir jų tarpusavio kitimai. Gamtiniai fosforo junginiai ir mineralai. Fosforo ir jo junginių panaudojimas. Junginiai su vandeniliu: fosfinai, jų druskos, sąveika su vandeniu. PH3ir NH3 skirtumai. Fosforo oksidai( difosforo trioksidas P2O3;difosforo tetroksidas P2O4: difosforo pentoksidasP2O5). Fosforinė rūgštis H3PO3. Fosforo deguoninės rūgštys: orto- (H3PO4): piro-(H4P2O7) ir metafosforo (HPO3) rūgštis. Fosfatai, gavimas, savybės: analitinė charakteristika. Hipofosfitinė rūgštis H3PO2. Fosforo halogenidai. Fosforonės trąšos.
    Chemija, špera(20 puslapių)
    2006-02-07
  • Chemija (19)

    VIB grupė. Savybės. Junginiai. VII B grupė. Savybės. junginiai. VIIIB grupė. Geležis ir kobaltas. Savybės. Junginiai. VIIIB grupė -platinos šeimos metalai - rutenis, rodis, paladis, osmis, iridis, platina. Rutenio ir osmio junginiai. Radžio ir iridžio junginiai.
    Chemija, špera(4 puslapiai)
    2006-02-07
  • Chemija (2)

    Trąšų (chemijos) pramonė Lietuvoje. Trąšų skirstymas. Azoto trąšos, jų gamyba Jonavos "Achemoje". Fosforo trąšos, jų gamyba Kėdainių "Lifosoje". Kalio trąšos. Maisto elementų kiekio skaičiavimas trąšose. Cheminė termodinamika. Medžiagos vidinė energija. Entalpijos pokytis. Termocheminės reakcijų lygtys. Heso dėsnis. Išvados iš Heso dėsnio. Reakcijų greičio priklausomybė nuo koncentracijos. Veikiančių masių dėsnis. Reakcijų greičio priklausomybė nuo temperatūros. Van Hofo taisyklė. Katalizatorių įtaka reakcijų greičiui. Cheminė pusiausvyra. Skaičiavimai, taikant veikiančiųjų masių dėsnį. Le Šatelje principas konkrečioms reakcijoms. Tirpalų koncentracijų reiškimo būdai. Neelektrolitų tirpalai. Elektrolitų tirpalai. Sočiųjų garų slėgio depresija virš tirpalo. Raulio dėsnis. Osmoso reiškinys. Van Hofo dėsnis. Tirpalo virimo temperatūros pakilimas ir stingimo depresija. II Raulio dėsnis. Elektrolitų tirpalų dėsniai. Vandens elektrolitinė disociacija. Buferiniai junginiai, jų sudėtis, savybės. Tirpalų stingimo ir virimo temperatūros skaičiavimai taikant Raulio dėsnį, Buferinių tirpalų pH ir buferinės talpos skaičiavimai. Koloidinių tirpalų sistemos, klasifikacija, savybės. Koloidinių tirpalų koguliacija, peptizacija, tiksotropija, sinerezė. Micelės sandara, jos užrašymas konkrečiu atveju. Kokybinės analizės tikslai. Kokybinės reakcijos ir reagentai. Kompleksiniai junginiai, sudėtis, panaudojimas, oksidacijos ir redukcijos reakcijos. Koroziniai procesai, apsaugos nuo korozijos būdai. Korozinių procesų užrašymas. Konkrečių oksidacijos – redukcijos reakcijų rašymas elektronų balanso metodu. Anglies organinių junginių klasifikavimas. Alkoholių, organinių rūgščių, aldehidų, eterių, fenolių skirstymai bei savybės. Angliavandenių savybės, skirstymas, biologinė reikšmė. Aminų ir rūgščių skirstymas, biologinė reikšmė. Heterocikliniai junginiai. Jų sandara, panaudojimas. Azoto ciklas gamtoje. Svarbesni junginiai, biologinė reikšmė. Nitratai ir nitritai gamtoje. Fosforo svarbesnieji junginiai. Sieros svarbesnieji junginiai. Anglies ciklas gamtoje. Svarbesni junginiai, biologinė reikšmė, šiltnamio efektas. Metalai, jų aktyvumo eilė ir sąveika su rūgštimis. Sunkieji metalai aplinkoje – metalai kaip mikroelementai ir kaip teršalai. Pavojingų medžiagų ženklinimas, klasifikavimas, saugos duomenys, lapai, saugos, rizikos fazės. Stambiamolekuliniai junginiai.
    Chemija, špera(18 puslapių)
    2005-03-07
  • Chemija (20)

    Vandenilio halogenidai. Elementų halogenidai. Interhalogeniniai junginiai. Halogenų oksidai. Hipohalogenitinės rūgštys ir hipohalogenitai. Halogenatinės rūgštys ir halogenatai. Perhalogenatai. Deguonis. Siera. Peroksomonosieros arba karo rūgštis. Tiosieros arba tiosulfatinė rūgštis. Ditioninė rūgštis. Halogenai. Paplitimas ir gavimas. Anglis. Silicis. Fosforas. Magnis. Deguoninių rūgščių druskos. I B grupės elementai. Geležies pogrupio metalai.
    Chemija, špera(40 puslapių)
    2006-02-17
  • Chemija (21)

    Galvaniniai elementai. Metalų rūdos ir metalų gavimo būdai. Plieno ir ketaus oksidacija. Metalų korozija. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Metalų aktyvumas ir tirpumas. Metalų tirpumas rūgštyse. Elektrolizės praktinis pritaikymas. Tirpalų elektrolizė. Lydalų elektrolizė. Galvaninės dangos. Metalų korozijos inhibitoriai. Akumuliatoriai. Vario gavimas.
    Chemija, špera(7 puslapiai)
    2006-02-28
  • Chemija (25)

    Atomas. Molekulė. Jonai. Cheminis elementas. Cheminis simbolis. Vieninė medžiaga. Alotropija. Sudėtinė medžiaga. Cheminės formulės. Santykinė atominė masė. Molekulinė masė. Molis. Avogadro skaičius. Molinė masė. Grynos medžiagos. Mišiniai. Vienalyčiai mišiniai. Nevienalyčiai mišiniai. Cheminė savybė. Fizikinė savybė. Masės tvermės dėsnis. Junginio sudėties pastovumas. Ekvivalentų dėsnis. Kartotinių santykių dėsnis. Pastoviųjų dujų santykio dėsnis. Avogadro dėsnis. Dujų molinis tūris. Santykinis dujų tankis. Klapeirono-Mendelejevo lygtis. Atomo sandaros teorijos vystymasis. Atomo branduolys. Izotopai. Atomo elektroninio apvalkalo struktūra. Banginės savybės. Orbitalė. Orbitalės padėtis erdvėje. Elektronų pasiskirstymas lygmenyse ir polygmenyse. Periodinės sistemos sandara. Atomo sandara ir periodinis dėsnis. Valentinis elektronas. Elementų savybių periodiškumas. Jonizacijos energija. Elektroninis giminingumas. Elektrinis neigiamumas. Cheminiai ryšiai. Kovalentinio ryšio energija. Kovalentinio ryšio ilgis. Sigma ryšys. π ryšys. Dvigubasis ryšys. Trigubasis ryšys. Koordinacinis ryšys. Kovalentinio ryšio poliškumas. Dipolio momentas. Joninis ryšys. Jonų kristalai Metališkasis ryšys. Vandenilinis ryšys Homogeninių reakcijų greitis. Reakcijos greičio priklausomybė nuo koncentracijos. Aktyvacijos energija. Homogeninė katalizė. Cheminė pusiausvyra. Grįžtamos reakcijos. Pusiausvyros konstanta. Cheminės pusiausvyros poslinkis. La Šatelje principas. Dispersinė sistema. Tikrasis tirpalas. Hidratacija. Kietų medžiagų tirpumas. Tirpumo koeficientas. Sotus tirpalas. Nesotus tirpalas. Persotintas tirpalas. Kristalhidračiai. Skysčių tirpimas. Ekstrahavimas. Dujų tirpumas H2O. Tirpalų koncentracija. Neelektrolitinių tirpalų savybės. Sočiųjų garų slėgis virš tirpalo. Raulio dėsniai. Elektroninė disociacija Disociacijos laipsnis. Stiprūs elektrolitai. Vandens jonizacija. Vandenilinis rodiklis pH. Neutralizacijos reakcijos. Druskų hidrolizė. Hofas (reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros).
    Chemija, špera(9 puslapiai)
    2006-04-02
  • Chemija (26)

    Chemijos sąvokos. Dėsniai. Ekvivalentas. Ekvivalento dėsnis. Dujų molio tūris. Atomo sandara. Atomo branduolys. I ir II Boro postulatai. Radioaktyvumas. Keturi kvantų skaičiai. Cheminis ryšys. Kovalentinis ryšys. Oksidų gavimo būdas. Bazės (hidroksidai). Rūgštys. Druskos. Gavimo būdai. Hidro (rūgščios) druskos. Hidrokso (bazinės) druskos. Kompleksinės druskos. Dvigubos (dvikartės) druskos. Halogenanhidridai.
    Chemija, špera(6 puslapiai)
    2006-04-07
  • Chemija (28)

    Vandenilio halogenidai. Elementų halogenidai. Interhalogeniniai junginiai. Halogenų oksidai. Halogenitinės rūgštys. Halogenatinės rūgštys ir halogenatai. Perhalogenatai. Deguonis. Oksidai. Siera. Junginiai. Junginiai su H2 ir sulfidai. Sieros halogenidai ir okso halogenidai. Sierosoksidai. Sieros deguoninės rūgštys. Peroksomonosieros arba karo rūgštis. Tiosieros arba tiosulfatinė rūgštis. Sieros junginiai su azotu. Halogenai. C (anglis). Si (silicis). Ge, Sn, Pb. Boras. Aliuminis. As, Sb, Bi. Ga, In, Tl. Fosforas P. Be. Magnis. Ca, Sr, Ba. Li, Na, K, Rb, Cs. I B grupės elementai Cu, Ag, Au. Zn,Cd,Hg. VI B grupės elementai W, Cr, Mo. VII B grupės elementai Mn, Tc, Re. Geležies pogrupio metalai.
    Chemija, špera(40 puslapių)
    2006-05-11
  • Chemija (31)

    Gliukozės rezorbcija, jos panaudojimo keliai organizme. Glikolizė. Glikogeno sintezė. Piruvato oksidacinis dekarboksilinimas, jo fermentai, kofermentai. TKR ciklo reikšmė, reakcijos. Lipidų klasifikacija. Riebalų reikšmė. Glicerolio oksidacija. RR(β)oksidacija. RR oksidacijos energetinė vertė. Cholesterolio sintezė. Bendri amino r kitimo keliai. Amoniako detoksinimo keliai. Chomoproteinų apykaita. Hemo skilimas. Baltymų apykaitos ypatybės pas paukščius. Ribosomų struktūra. Transliacijos stadijos-iniciacija, enolgacija, terminacija. Baltymų biosintezės reguliavimas. Represija ir indukcija.
    Chemija, špera(9 puslapiai)
    2006-05-22
  • Chemija (32)

    Uždaviniai ir jų sprendimai. Procentiniai tirpalai. Procentinių tirpalų gamyba iš kristalinės medžiagos. Procentinių tirpalų gamyba iš didesnės procentinės koncentracijos tirpalų. Procentinės koncentracijos skaičiavimas, žinant ištirpusios medžiagos kiekį. Molinės ekvivalentų koncentracijos. Molinės ekvivalentų koncentracijos tirpalų gamyba iš kietos medžiagos. Molinės ekvivalentų koncentracijos tirpalų gamyba iš tirpalų. Tirpalo molinės ekvivalentų koncentracijos skaičiavimas. Termochemija. Cheminė kinetika. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Temperatūra. II Raulio dėsnis. Koncentracijos. Procentinė koncentracija. Molinė koncentracija. Molinė ekvivalentų (normalinė) koncentracija. Tirpalų garų slėgis.
    Chemija, špera(13 puslapių)
    2006-06-12
  • Chemija (33)

    Ląstelių ir subląstelinių struktūrų sandara ir cheminė sudėtis. Medžiagų ir energijos apykaitos bendri dėsningumai. Bioenergetikos bendri dėsningumai. Bioenergetika. Nukleorūgštys. Jų sandara. Klasifikacija ir funkcijos. Baltymai. Jų cheminė sudėtis, klasifikacija, struktūra ir funkciniai organai. Baltymai maisto produktuose ir jų katabolizmas virškinimo trakte. Baltymų - aminorūgščių – pasisavinimas ir apykaita audinių ląstelėse. Baltymų biosintezė ir jos reguliacija. Fermentų sandara ir funkcija organizme ir klasifikacija. Fermentinės katalizės mechanizmas ir fermentinių reakcijų kinetika. Fermentinių reakcijų reguliacija. Izofermentai. Angliavandenių struktūra, klasifikacija ir savybės. Mono, oligo, ir polisacharidų sandara ir funkcijos organizme. Monosacharidų anaerobinė apykaita ląstelėse ir jos energetinis efektas. Monosacharidų aerobinė apykaita organizme ir jos energetinis efektas. Angliavandenių apykaitos reguliacija. Insulino ir gliukagono vaidmuo. Lipidų struktūra, ypatybės ir klasifikacija. Lipidai maisto produktuose ir jų hidrolizė virškinimo trakte. Riebalų rūgščių apykaita ląstelėse ir jos energetinis efektas. Vitaminai, jų klasifikacija ir funkcija organizme. Hormonai, jų sintezės vieta ir klasifikacija. Glikogenolizės, glikozė ir lipolizės reakcija. Reguliacija. Medžiagų ir energijos apykaitos reakcijų tarpusavio ryšys. Katabolinių ir anabolinių reakcijų koordinacija. Medžiagų perneša per membranas. ATP sintezė ir panaudojimas ląstelėje. Substracinis ir oksidacinis ATP fosforilinimas. Raumenų veiklos bioenergetiniai procesai, ATP suvartojimas ir resintezė įvairaus intensyvumo darbe. Aerobinės ATP resintezės būdai naudojant glikogeną, riebalų ir aminorūgštis. Mityba ir maisto papildai, greitinantys ATP sintezę. Anaerobinių ir aerobinių ciklinių procesų bendra energetinė charakteristika. Mitybos ir maisto papildų reikšmė ugdant ištvermę. Pagrindinių raumenų skaidulų kai kurios biocheminės charakteristikos ir jų vaidmuo ugdant greitumo, jėgos ir aerobinę ištvermę. Aerobinės ir anaerobinės ATP resintezės procesų santykis, atliekant įvairaus galingumo ir trukmės pratimus. O2 pernaša į dirbančius raumenis ir O2 suvartojimas raumenims dirbant. Energetinių išteklių mobilizavimas dirbant įvairiu intensyvumu, metabolinių-energijos sistemų talpumas, galingumas, efektyvumas. Biocheminiai pokyčiai, atsirandantys dirbant įvairiuose organuose ir audiniuose treniruočių metu, greitoji adaptacija. Metabolinė acidozė ir jos kompensacija, buferinės sistemos laktato neutralizavimas. Fizinių pratimų sisteminimas pagal biocheminių pokyčių pobūdį dirbant. Biocheminiai pokyčiai organizmui nuvargus ir atsistatymo periodu, mitybos reikšmė greitam jėgų atgavimui. Atsistatymo procesų heterochronizmas, superkompensacija. Sporto darbingumo biochemijos faktoriai. Sporto darbingumo specifiškumas. Treniruočių poveikis sportiniam darbingumui. Greitasis, liekamasis ir kumuliatyvus treniruočių efektas. Amžius ir sportinis darbingumas. Biocheminiai pokyčiai įvairiame amžiuje. Sportininko greitumo ir jėgos savybių ugdymo biocheminis pagrindas. Aerobinis ištvermės biocheminis pagrindas. Aerobinių ir anaerobinių reakcijų seka. Raumenų susitraukimo biocheminis mechanizmas ATP. Sportininkų mitybos biocheminis pagrindas. Racionali-pilna vertė. Sportininkų racionalios mitybos pagrindai. Mitybos režimas metiniame treniruočių cikle. Padidintų biologinės vertės produktų vartojimas metiniame treniruočių cikle. Stresas. Biocheminiai pokyčiai streso metu.
    Chemija, špera(12 puslapių)
    2006-06-20
  • Chemija (36)

    Redoksoprocesai elementų chemijoje. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Svarbiausi oksidatoriai ir reduktoriai. Elektrodo potencialas. Vandenilio elektrodas. Metalų fizikinės ir cheminės savybės. Oksidacijos - redukcijos potencialų panaudojimas reakcijos krypčiai nustatyti. Galvaniniai elementai. EVJ ir jos nustatymas. Nernsto lygtis. Galvaninių elementų poliarizacija ir depoliarizacija. Galvaninių elementų pavyzdžiai: Voltos, Jakobo-Danielio, mangano cinko-cinko (sausasis). Korozijos rūšys. Cheminė korozija dujose ir neelektrolituose. Elektrocheminė korozija. Metalų saugos nuo korozijos būdai. Elektrolizė. Aliuminio gavimas. Vario gavimas.
    Chemija, špera(7 puslapiai)
    2006-12-06
  • Chemija (43)

    Atomas. Molekulė. Molis. Ekvivalentas. Santykinė molekulinė masė. Pagrindiniai chemijos dėsniai. Ekvivalento dėsnis. Dujų ir garų nustatymo būdai. Pauli draudimo principas. Hundo taisyklė. Mažiausios energijos principas. Normali ir sužadinta atomo būsena bei elemento valentingumas. Valentingumas. Kovalentinis ryšys. Joninis ryšys. Koordinacinis ryšys. Kompleksodaros ir ligandai. Nomenklatūra. Metališkasis ryšys. Periodinis dėsnis. Jonizacijos energija. Elektrono giminingumo energija. Neorganiniai junginiai. Oksidų susidarymo būdai. Rūgščių gavimo būdai. Bazių gavimo būdai. Tirpumas. Tirpalas. Tirpalo koncentracija. Masės procentinis. Molinė koncentracija. Neelektrolitų tirpalai. Tirpalo osmosinis slėgis. Raulio dėsnis. Elektrolitai. Disociacijos laipsnis. Osvaldo praskiedimo dėsnis. Termochemijos pagrindai. Heso dėsnis. Pusiausvyros konstanta. La Šatelje principas. Slėgis. Aktyvacijos energija. Van`t Hofo taisyklė. Metalų tirpumas rūgštyse ir šarmuose. Elektrodo potencialas. Metalų įtampos eilė. Elektrocheminiai potencialai. Elektrolizė. Tirpieji ar netirpieji anodai. Faradėjaus dėsniai. Metalų korozija. Apsauga nuo korozijos. Katodinės ir anodinės dangos. Elementų oksidacijos laipsniai. Oksidacija.
    Chemija, špera(5 puslapiai)
    2007-05-18
  • Chemija (44)

    Chemija. Atomas, molekulė, molis. Ekvivalentas. Ekvivalentų dėsnis. Atomas. Kvantiniai skaičiai. Atomų sandara. Elektroninės formulės. Periodiškas atomo savybių kitimas. Valentingumas. Cheminio ryšio stiprumą charakterizuoja. Kovalentinė jungtis. Joninė jungtis. Kompleksiniai koordinaciniai ryšiai. Metališkoji jungtis. Tarpmolekulinė sąveika. Vandenilinė jungtis. Oksidai. Bazės(hidroksidas). Rūgštys. Druskos. Periodinė elementų sistema. Elementų savybės. Termodinamika. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Tirpumas. Oksidacija – Redukcija. Galvaninis Elementas. Metalų korozija. Faradėjaus dėsnis. Metalų aktyvumas. Oksidacija – Redukcija. Akumuliatoriai.
    Chemija, špera(10 puslapių)
    2007-05-18
  • Chemija (45)

    Medžiagos sandara. Atomo sandara. Elektroninis apvalkalas. Kvantiniai skaičiai. Jonizacijos energija. Elektrinis neigiamumas. Cheminė jungtis ir jos ryšys su atomo elektroniniu apvalkalu. Bendrieji cheminių procesų dėsningumai. Pagrindinės termochemijos sąvokos. Entropija ir Vidinė energija. Cheminių procesų energetika ir kryptys. Gibso energija ir entropija. Kriterijus savaiminiam proceso vyksmui. Cheminė kinetika. Reakcijų greičio priklausomybė nuo koncentracijos ir temperatūros. Katalizatoriai. Cheminė pusiausvyra. Le Šatelje principas. Homogeninė ir heterogeninė katalizė. Tirpalai ir kitos dispersinės sistemos. Dispersinių sistemų supratimas. Tikrieji tirpalai. Tirpimas. Kietų, skystų ir dujinių medžiagų tirpimas skysčiuose. Tirpalų koncentracijų reiškimo būdai. Neelektrolitų tirpalų savybės. Šaldomi mišiniai ir antifrizai. Elektrolitų tirpalai. Jų savybių nukrypimai nuo Raulio ir Vant-Hofo dėsnių. Elektrolitų laidumas. Jonizuojantis tirpiklio poveikis. Disociacijos laipsnio ryšys su disociacijos konstanta. Jonų reakcijos elektrolitų tirpaluose. Druskų hidrolizė. Vandens elektrolitinė disociacija. Vandens jonų sandauga. Vandenilio rodiklis pH. Buferiniai tirpalai. Indikatoriai. Koloidai. Koloidinių tirpalų koaguliacija ir stabilumas. Stambia dispersinės sistemos.
    Chemija, špera(7 puslapiai)
    2007-05-22
  • Chemija (5)

    Cheminės sąvokos ir pagrindiniai dėsniai. Atomo sandara. Atomo branduolio krūvis ir sudėtis. Atomų elektroninė sandara. Kvantiniai skaičiai. Cheminis ryšys ir jo sąsaja su elektriniu neigiamumu. Cheminių procesų energetika. Pirmasis termodinamikos dėsnis: vidinė energija, entalpija. Cheminių reakcijų šiluminiai efektai. Termochemijos dėsniai. Entropija. Procesų kryptingumo sąlygos. Gibso energija. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Homogeninių reakcijų greitis. Heterogeninių reakcijų greitis. Cheminė pusiausvyra. Cheminės pusiausvyros poslinkis ( Le Šatelje principas). Temperatūros pokyčio įtaka. Slėgio pokyčio įtaka. Medžiagų koncentracijos pokyčio įtaka. Katalizė. Tirpalai. Tirpumas ir tirpinio šiluma. Kietų medžiagų tirpumas skysčiuose. Dujų tirpumas skysčiuose. Slupčių tirpimas skysčiuose. Neelektrolitų tirpalų savybės. Praskiestų neelektrolitų tirpalų osmosinis slėgis. Praskiestų neelektrolitų tirpalų garų slėgis. Džiovikliai, šaldomieji mišiniai ir antifrizai. Elektrolitų disociacija. Jonizuojantis tirpiklių veikimas. Buferiniai tirpalai. Elektrolitų disociacijos laipsnis. Koloidinių dalelių koguliacija. Joninis ryšys. Kovalentinis nepolinis ryšys. Kovalentinis polinis ryšys. Donorinis – akceptorinis ryšys. Vandenilinis ryšys. Metališkasis ryšys. Van Der Valso jėgos. Indikatoriai.
    Chemija, špera(19 puslapių)
    2005-06-09
  • Chemija (56)

    Chemijos egzamino klausimai-atsakymai. Chemijos objektas. Santykis su kitais mokslais. Analizinės chemijos objektas. Analizinė chemija ir kiti gamtos mokslai. Cheminiai analizės metodai: cheminiai, fizikiniai ir fizikocheminiai. Sausa ir šlapia analizė. Pirocheminė analizė. Charakteringos katijonų reakcijos. Dalinė (frakcinė) ir sisteminė analizė. Grupiniai reagentai. Rūgščių-šarmų katijonų analizės metodas. Reakcijų jautrumas ir selektyvumas. Specifinės reakcijos. Reakcijos jautrumo ir selektyvumo padidinimo būdai. Elektrolitinė disociacija. Disociacijos laipsnis. Disociacijos konstanta. Pakopinė disociacija. Silpni ir stiprūs elektrolitai. Ryšys tarp disociacijos laipsnio ir disociacijos konstantos. Ostvaldo tirpalų praskiedimo dėsnis. Cheminių reakcijų greitis. Katalizė. Katalizatoriai. Faktoriai, turintys įtakos reakcijos greičiui. Cheminė pusiausvyra. Pusiausvyros konstanta. Pusiausvyros poslinkis. Le Šateljė principas. Masių veikimo dėsnis. Matematine išraiška. Jonų aktyvumas. Aktyvumo koeficientas. Tirpalų joninė jėga. Liuiso-Rendelo dėsnis. Vandens joninė sandara. Vandenilinis rodiklis pH. Tirpalų pH apskaičiavimas stiprių rūgščių ir stiprių šarmų, bei silpnų rūgščių ir silpnų bazių tirpaluose. Tirpalai. Koncentracijų reiškimo būdai. Ekvivalentas. Buferiniai tirpalai. Buferinis imlumas. Buferinio veikimo supratimas. Kaip jų pagalba palaikoma pastovi pH reikšmė, pridedant rūgšties ar šarmų. Buferių imlumas. Buferių taikymas analizėje. Koloidiniai tirpalai. Nuo ko priklauso koloidų patvarumas. Koloidų susidarymo būdai. Koloidinių dalelių sandara: branduolys, micelė, granulė. Liofiliniai ir liofobiniai koloidai. Koloidų geliai. Koloidų peptizacija. Hidrolizė. Hidrolizės laipsnis ir konstanta. Hidrolizės silpninimo ir stiprinimo būdai. Taikymas analizėje. Daugiabazių bazių ir daugiaprotonių rūgščių druskų hidrolizė. Bendras supratimas apie tūrio analizę. Tūrio analizės technika. Titravimas. Įvairūs titravimo variantai. Ekvivalentinis ir titravimo pabaigos taškas. Ekvivalentinio taško nustatymo būdai. Standartiniai ir titruotieji tirpalai. Standartiniai rūgščių ir šarmų tirpalai (mokėti apskaičiuoti jų koncentraciją ir kaip juos ruošti). Ekvivalentinio taško nustatymo būdai redokso, nusodinimo ir kompleksonometrijos metoduose. Jų indikatoriai. Standartinių ir titruotųjų tirpalų ruošimas redokso, nusodinimo, kompleksonometrijos metoduose. Permanganatometrijos, jodometrijos, nusodinimo ir kompleksonometrijos metodų atlikimo principas. Metodų indikatoriai. Kompleksinių junginių panaudojimas.
    Chemija, špera(12 puslapių)
    2010-04-23
  • Chemija (6)

    Galvaniniai elementai. Metalų rūdos ir metalų gavimo būdai. Plieno ir ketaus oksidacija. Metalų korozija. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Metalų aktyvumas ir tirpumas. Metalų tirpumas rūgštyse. Elektrolizės praktinis pritaikymas. Tirpalų elektrolizė. Elektrolizės dėsniai. Galvaninės dangos. Metalų korozijos inhibitoriai. Akumuliatoriai. Aliuminio gavimas. Vario gavimas.
    Chemija, špera(6 puslapiai)
    2005-06-10
  • Chemija (7)

    Atomo sandara. Elektroninis apvalkalas. Kvantiniai skaičiai. Jonizacijos energija. Elektrinis neigiamumas. Cheminė jungtis ir jos ryšys su atomo elektroniniu apvalkalu. Bendrieji cheminių procesų dėsningumai. Pagrindinės termochemijos sąvokos. Cheminių procesų energetika ir kryptys. Cheminė kinetika. Cheminė pusiausvyra. Katalizatoriai. Homogeninė ir heterogeninė katalizė. Kietų,skystų ir dujinių medžiagų tirpimas skysčiuose. Dispersinių sistemų supratimas. Tirpalų koncentracijų reiškimo būdai. Neelektrolitų tirpalų savybės. Šaldomi mišiniai ir antifrizai. Elektrolitų tirpalai. Vandens elektrolitinė disociacija. Druskų hidrolizė. Koloidai. Koloidinių tirpalų koaguliacija ir stabilumas.
    Chemija, špera(10 puslapių)
    2005-08-30
Puslapyje rodyti po