(14 puslapių)
Įvadas. Kaimo turizmo, laisvalaikio sektorius. Pramogų sektorius. Aptarnavimo sektorius. Sporto sektorius. Maitinimo sektorius. Išvados. Skaityti daugiau(20793 darbai)
(14 puslapių)
Įvadas. Kaimo turizmo, laisvalaikio sektorius. Pramogų sektorius. Aptarnavimo sektorius. Sporto sektorius. Maitinimo sektorius. Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Darbo tikslas: Išanalizuoti rekreacinę aplinką, jos sudėtines dalis bei ginčų, kylančių tokioje aplinkoje, sprendimo būdus bei pateikti apie tai susistemintą informaciją. Rekreacinės aplinka ir jos samprata. Gamtinė rekreacinė aplinka. Kultūrinė rekreacinė aplinka. Socialinė rekreacinė aplinka. Ginčo samprata. Ginčai, kylantys rekreacinėje aplinkoje. Ginčų sprendimo būdai ir tvarka. Ginčų sprendimo tvarka. Ginčų sprendimo būdai. Uždavinio (kazuso) sprendimas. Uždavinys. Sprendimas. Išvados. Skaityti daugiau(31 puslapis)
Įvadas. Programos vystymo ciklas. Organizatoriaus veiklos analizė. Programos ruošimo filosofija. Organizacijos tikslai ir siekiai. Veiksnių iki plano sudarymo numatymas. Poreikių įvertinimas ir analizė. Konkretaus projekto tikslai. Programos projektavimas. Plano sudarymas ir įgyvendinimas. Programos planas. Programos įgyvendinimas. Išvados. Pavyzdys. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Įvadas. Dirvožemių apsaugos nuo erozijos svarba. Dirvožemių erozijos žala. Pažeidžiančioji erozijos žala. Priemonės dirvožemio erozijai stabdyti. Dirvožemių eroduojamumo įvertinimas. Mokslo ir technikos naujovių pritaikymas rekultivacijoje. Antierozinių priemonių efektyvumo įvertinimas. Žemės ūkio augalų parinkimas. Priemonės prieš vandens eroziją. Priemonės prieš vėjo eroziją. Žemės dirbimo būdai kalvų šlaituose. Kitos priemonės prieš dirvos eroziją. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Duomenų bazės samprata. Duomenų bazės atsiradimas. Duomenų bazės vartotojai ir jų nauda. E.F. Kodo atsiradimas. Reliacijos terminas. Terminų apibrėžimai. Reliacinės DB savybės. Vaizdavimo forma. Reliacinės DB projektavimas. DB tikslas. F-sąryšiai. DB normalizacija. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Įvadas. Objektyvios ir subjektyvios religijos atsiradimo priežastys bei sąlygos. Pirmykščio žmogaus kasdienybė. Patirties atspindys pirmykščio žmogaus sąmonėje. Psichinių veiksmų vaidmuo religijos formavimesi. Socialinių veiksnių vaidmuo religijos formavimesi. Išvados. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Religijos esmė. Religija ir jos elementai. Religijos elementai. Tikėjimas. Šventenybė. Kultas ir ritualai. Religinė patirtis. Magija. Religijos paskirtis. Religinės organizacijos. Bažnyčia. Denominacija. Sekta. Kultas. Individualus religinis atsivertimas. Religijos kaitos tendencijos. Sekuliarizacija. Ekumenizmas. Religija kaip sociologų tyrinėjimo objektas. Religija vaiko gyvenime. Šeimos įtaka. Lietuvos gyventojų religijos ir jų paplitimas. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Religija ir jos elementai. Religijos elementai. Religijos paskirtis. Religijų tipai. Religinių organizacijų formos. Religijos kaitos tendencijos. Religija kaip sociologų tyrinėjimo objektas. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įžanga. Socialiniai institutai. Socialinio instituto samprata. Socialinių institutų skirstymas. Religija – socialinis institutas. Pagrindiniai religijos elementai. Religijos paskirtis. Religinės organizacijos. Išvados. Išnašos. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Įvadas. Kodėl krikščionybė – individualistinės Vakarų civilizacijos pamatas, neatsiejama nuo humanizmo ir demokratijos, visuomenei individualėjant patiria krizę? Naujieji religiniai judėjimai. "Naujasis amžius" ir šiuolaikinė sekuliari visuomenė. Religija ir Vakarai. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Religija kaip atoveiksmis. Religijos nuovoka. Religijos vardo reikšmė. Religija kaip santykis. Santykio dvipoliškumas. Ontologinė religijos pusė. Antropologinė religijos pusė. Religijos filosofijos klystkeliai. Dievo metafizika. Religijos fenomenologija. Religijos filosofijos pobūdis. Metafizika ir ontologija. Religijos filosofija kaip ontologija. Religijos filosofijos apimtis ir metodas. Religijos filosofija ir apreiškimas. Apreiškimas kaip filosofavimo akiratis. Apreiškimas kaip idėjinis turinys. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Didžiosios religijos. Šešios didžiausios religijos. Krikščionybė. Pagrindinės krikščionybės kryptys. Islamas. Pagrindinės islamo kryptys. Induizmas. Budizmas. Sikizmas. Judaizmas. Kitos religijos. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Įvadas. Religija ir jos filosofija. Religijos dievo samprata. Religijos dievas kaip kūrėjas. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Įvadas. Filosofijos ir religijos santykis. Religijos filosofija. Religijos filosofijos raida ir filosofai. Religijos Filosofijos ir metafizikos santykis. Išvados. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Religijos filosofija. Religijos dvipoliškumas. Religingumas. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Actekų politika paremta religija. Religija kaip politinis veikėjas. Religiniai kultai. Būdai siekti paklusnumo. Ritualo galia. Išvados. Skaityti daugiau(3 puslapiai)
Religijos nešėja šeima. Bažnyčia vaiko gyvenime. Šeimos įtaka. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Įvadas. Religijos samprata. Religija, kaip socialinis institutas. Sociologinis religijos apibūdinimas. Religijos elementai. Religijos paskirtis. Religijos tipai. Religinės organizacijos. Religinis tapatumas. Religijos kaitos tendencijos. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Religijos funkcijos modernioje visuomenėje. Žinojimo sociologija, fenomenologinis. Požiūris ir šventybės samprata. Religinės organizacijos. Išvados. Skaityti daugiau(16 puslapių)
Įvadas. Tikslas: apžvelgti religijų įvairovę bei palyginti lietuvių statistinį priklausymą religinėms bendruomenėms šiuo metu, išsiaiškinti pagrindines religijų sąvokas, jos atsiradimo tarpsnius ir formas, religinių bendruomenių pagrindinius bruožus. Religijų atsiradimas. Pranašas sociologiniu požiūriu. Religija priešistoriniais laikais. Senovės civilizacijų religijos. Indoeuropiečių religijos. Rytų religijos. Monoteistinės religijos. Išvados. Skaityti daugiau