Audito reikšmė, raida, būtinumas, tikslai, atsiradimas. Audito etapai. Auditoriaus verslo etika. Audito testai ir procedūros. Audito sistema ir jos elementai. Audito įrodymai. Auditoriaus darbo dokumentai. Audito rizika ir jos rūšys. Auditorių profesinės etikos kodeksas.
Auditas, špera(14 puslapių)
2006-05-07
Auditas. Audito reikšmė svarbi šiose srityse. Pagrindinė paskirtis. Auditas būtinas šiais atvejais. Pagrindinis audito tikslas. Pagrindiniai audito uždaviniai. Audito atsiradimas. Audito atsiradimo aplinkybės. Audito raidos ypatybės. Audito rūšys. Audito etapai. Auditoriaus verslo etika. Audito testai ir procedūros. Audito sistema ir jos elementai. Audito įrodymai. Auditoriaus darbo dokumentai. Audito rūšių klasifikavimas. Audito rizika ir jos rūšys.
Auditas, konspektas(13 puslapių)
2006-05-07
Įžanga. Pasaulinė prekyba šiandien. Verslo globalizavimas. Pasaulinės prekybos liberalizavimas. Santykinio pranašumo teorija. Gamybos galimybių ribos. Užsienio prekybos nauda. Santykinis pranašumas kylant alternatyviniams kaštams. arba post Ricardo argumentai. Tarptautinės prekybos teorija – paklausos aspektas. Importo paklausos kreivė ir prekybos sąlygos. Laisvos prekybos poveikis poreikių patenkinimui (indiferentiškumo kreivės). Heckscher-Ohlin teorija. Stolper-Samuelson teorema. Rybczynski teorija. Gamybos veiksnių kainų išsilyginimo teorema. Leontjevo paradoksas. Bandymai išplėsti Heckscher-Ohlin modelį įtraukiant naujus gamybos veiksnius. Gamtiniai ištekliai kaip gamybos veiksnys. Technologija kaip gamybos veiksnys. Žmogiškasis kapitalas kaip gamybos veiksnys. Darbo jėgos kvalifikacija kaip gamybos veiksnys. Kiti gamybos veiksniai. Alternatyvos Heckscher-Ohlin modeliui, susijusios su apsirūpinimu gamybos veiksniais. Staffan Linder'io hipotezė. Prekyba šakos viduje. (Prekybos veiksniai, neturintys bendra su apsirūpinimu gamybos veiksniais). Masto ekonomija ir kaštų mažėjimas. Rinkų segmentavimas (diferencijavimasis) kaip prekybos priežastis. Muito ir kitų prekybos kliūčių poveikis prekybai. Muitai. Muitų tarifų taikymo priežastys. Tarifų rūšys. Šalies tarifų lygis. Muitų taikymo pasekmės mažai šaliai. Faktinis (tikrasis) apsaugos laipsnis. Argumentai už muitų tarifų naudojimą. Netarifines užsienio prekybos kliūtys. Importo kvotos. Importo diskriminacija. Eksporto subsidijos. Dempingas. Pasaulinė prekybos organizacija. Svarbiausi Urugvajaus raundo susitarimai.
Tarptautinė ekonomika, konspektas(34 puslapiai)
2006-05-07
Mokėjimų balansas. Vidaus makroekonominės proporcijos ir prekybos balansas. Absorbavimo (įsisavinimo) koncepcija. Ekonominis augimas. Ekonominis augimas paremtas apsirūpinimu gamybos veiksniais. Ekonominis augimas paremtas technine pažanga. Gamybos veiksnių judėjimas. Darbo jėgos mobilumas. Migracijos poveikis darbo rinkai. Migracijos įtaka viešiesiems finansams. Išoriniai praradimai ir nauda. Migracijos neigiamų padarinių išvengimo būdai. Kapitalo mobilumas ir tiesioginės užsienio investicijos. Kapitalo mobilumo poveikis. Valiutos kursas. Istorinė valiutų raida. Aukso standartas. Aukso-valiutos standartas. Bretton Woods sistema. Post Bretton Woods sistema. Šiuolaikinės valiutos kursų rūšys. Plaukiojantis ar fiksuotas valiutos kursas. Valiutos kurso veiksniai. Europos pinigų sąjunga. Valiutų rinka. Šiuolaikinė valiutų kursų politika. Mokėjimų balanso deficito finansavimas panaudojant rezervinius aktyvus. Laikinas deficito finansavimas. Deficitas be pasekmių. Valiutos mainų kontrolė. Pastoviai fiksuotas valiutos kursas. Plaukiojantis valiutos kursas. Kompromisinis valiutos kursas. Valiutų valdyba Lietuvoje. Pagrindiniai VVM ir centrinio banko skirtumai. Lietuvos banko veikla įvedus valiutų valdybos modelį. Valiutų valdybos modelio panaikinimas.
Tarptautinė ekonomika, konspektas(42 puslapiai)
2006-05-07
Tarptautinių finansų samprata. Finansų rinkų globalizacija. Globalizacijos esmė. Globalizacijos požymiai (ekonominis, politinis, visuomeninis aspektai, rinkų liberalizavimas. Globalizacijos plėtros veiksniai (technologinė pažanga, transnacionalinių kompanijų plėtra. Finansų rinkų globalizacijos bruožai - Tarptautinių finansinių institucijų dalyvavimas finansų rinkose; Tarptautinė finansų rinkų integracija. Finansinių inovacijų plėtra. TVF vaidmuo finansų rinkose. Globalizacijos privalumai ir trūkumai Tarptautinių finansų aplinka. Pasaulio ekonomikos aplinkos pokyčių tendencijos po II-ojo pasaulinio karo. Pasaulio ekonomikos struktūros pokyčiai. Pasaulio finansų aplinkos pokyčiai. Finansų krizės : Finansų krizių esmė - Įsipareigojimų nevykdymas; Argentinos valiutų krizė; Valiutos kurso mechanizmo (ERM) 1992-1993 metų krizė; 1982 metų mažai išsivysčiusių šalių skolos krizė; 1994-1995 metų Meksikos krizė (Tekila krizė); 1997-1998 metų Azijos krizė; 1998 metų Rusijos krizė; Brazilijos krizė. Krizių tipai: Makroekonominės politikos sukelta krizė; Finansų politikos sukelta krizė; Burbulo žlugimas; Moralinės spekuliacijos krizė; Priverstinis nutraukimas; Valiutos devalvacijos efektai; Valiutų krizių koncentracijos laike priežastys: musono efektas, išsiliejimo efektas, užkrėtimo efektas, investuotojų bandos efektas; Užkrėtimo ir išsiliejimo efektų sklidimo kanalai: bendri ekonomikos šokai, prekybos išsiliejimai, finansiniai sąryšiai, investuotojų sentimentų pokyčiai; Užkrėtimo kanalai: fundamentalaus arba išmokimo užkrėtimas, panikos užkrėtimas, balanso arba sverto sumažinimo užkrėtimas, numatymo užkrėtimas; Manijos ir panikos. Krizių rodikliai: makroekonominiai kintamieji, išoriniai kintamieji, skolos kintamieji, finansiniai kintamieji, užsienio kintamieji, imitaciniai kintamieji; Krizių priežastys. Fundamentalioji analizė. Fundamentaliosios analizės samprata. Šalies ekonomikos analizė: Finansų sistema, Centrinis bankas; Nacionalinis produktas, Bendrasis vidaus produktas, Pinigų politika; Nominalus ir realus BVP; Infliacija, Nedarbas; Mokėjimų balansas; Valstybės skola, Užsienio prekyba; Kiti šalies ekonominiai ir finansiniai rodikliai. Ūkio šakos analizė. Įmonės analizė. Techninė analizė.
Finansai, konspektas(39 puslapiai)
2006-05-07
Finansų institucijos: Depozitinės finansinės institucijos: komerciniai bankai; taupymo ir paskolų asociacijos; kredito unijos. Nedepozitinės finansinės institucijos: draudimo bendrovės; pensijų fondai; investicijų (savitarpio finansavimo) fondai; finansiniai brokeriai. Finansų bendrovės: vartotojiškos finansų bendrovės, pardavimų finansų bendrovės ir komercinės finansų bendrovės, investiciniai bankai. Finansų sistemos: Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos finansų sistemos. Nacionaliniai centriniai bankai: Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Japonijos, Anglijos, Vokietijos centriniai bankai, Europos centrinis bankas, Lietuvos centrinis bankas, Ofšoriniai bankai. Tarptautinės finansinės institucijos: Tarptautinis atsiskaitymų bankas, Tarptautinis valiutos fondas; Pasaulio bankas; Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas; Tarptautinė finansų korporacija; Tarptautinė investicijų draudimo agentūra; Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas Europos investicinis bankas. Kitos institucijos. Tarptautinė finansų sistema: Finansų rinkų skirstymo kriterijai; Pinigų rinka; Kapitalo rinka. Finansų rinkų struktūra produktų rūšis; Finansų rinkų struktūra pagal finansų rinkų atvirumą; Finansų rinkų struktūra pagal prekybą vertybiniais popieriais; Finansų rinkų struktūra pagal finansinių sandorių vykdymo laiką. Veiksniai, jungiantys visas finansų rinkas. Kapitalo rinka: vertybinių popierių (VP) rinkų struktūra emitento požiūriu. vertybinių popierių (VP) rinkų struktūra pagal ekonominę vertybinių popierių prigimtį. Vertybinių popierių (VP) rinkų struktūra emisijos požiūriu. Vertybinių popierių (VP) struktūra pagal naudojamus prekybos technologijos būdus. Skolos (kredito) vertybiniai popieriai: Vyriausybinė, municipalinė obligacija; Kupono obligacija; Vardinė obligacija; Hipotekos obligacija; Beužstatinės obligacijos; Konvertuojama obligacija; Akcijos: Materialios ir nematerialios akcijos; Vardinės ir pareikštinės akcijos; Paprastos ir privilegijuotos akcijos; Specialūs privilegijuotųjų akcijų tipai. Išvestiniai vertybiniai popieriai: Varantai. Pasirinkimo sandoriai. Indeksų pasirinkimo sandoriai. Ateities sandorių pasirinkimo sandoriai. Kreditų rinka: Tarptautinis skolinimas. Komercinė rizika. Šalies rizika, šalies rizikos analizė. Skolinimas silpnos ekonomikos šalims: Suverenumo rizika. Paskolų portfelio požiūris. Pagrindinės šalių skolininkių strategijos: Skolų vengimas mažinant importą ir didinant eksportą. Valiutos devalvavimas. Tiesioginių užsienio investicijų skatinimas. Skolų mainymas į vertybinius popierius. Kredituojančių bankų strategijos. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditai. Pasaulio banko kreditai: Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko kreditai; Tarptautinės finansų korporacijos kreditai; Tarptautinė investicijų draudimo agentūra; Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko kreditai. Europos investicijų banko kreditai. Pinigų rinka: Pinigų rinkos esmė. Pinigų rinkos priemonės: Indėliai. Čekiniai indėliai. Indėlių sertifikatai. Atpirkimo sandoriai. Komerciniai vertybiniai popieriai. Iždo vekseliai. Pinigų rinkos struktūra: diskonto rinka; Tarpbankinė rinka; Indėlių sertifikatų rinka; Komercinių vertybinių popierių rinka; Bankų akceptų rinka; Atpirkimo sandorių rinka; Centrinių bankų fondų rinkos; Vietinės valdžios institucijų kredito rinka; Eurorinka. Valiutų rinka: Valiutų rinkos esmė. Valiutų rinkos subjektai. Valiutos kursas. Tiesioginė kotiruotė. Netiesioginė kotiruotė. Oficialus, oficialusis vidutinis, fiksuotas, lankstus valiutos keitimo kursai. Kryžminiai (cross), juodosios rinkos, ofšoriniai valiutos keitimo kursai. Valiutos pirkimo ir valiutos pardavimo kursai. Grynųjų ir negrynųjų pinigų valiutos keitimo kursai. Čekių pirkimo kursas. Dabarties (spot) ir ateities (forward). Valiutų kursai. Valiutų kursų prognozavimas. Pagrindiniai valiutos kursą sąlygojantys veiksniai. Nedelsiamųjų sandorių rinkos. Išankstinių sandorių rinka. Apsikeitimo sandoriai (Swap) Valiutiniai pasirinkimo sandoriai (option) Ateities sandorių rinka. Valiutų rizikos valdymas: Valiutų rizikos valdymo esmė. Operacinė valiutų rizika. Transliacinė valiutų rizika. Ekonominė valiutų rizika. Procentinės valiutų rizikos struktūra. Apsidraudimas. Valiutų rizikos valdymo strategijas: visai nesidrausti; draustis išankstiniais sandoriais; draustis pasirinkimo sandoriais; sąmoningai derinti finansinius srautus (įplaukas ir išlaidas) pagal valiutas; kombinuoti visas aukščiau išvardintas priemones.
Finansai, konspektas(37 puslapiai)
2006-05-07
Įvadas. Pagrindinės tiesioginių užsienio investicijų formos. Užsienio investicijų teisiniai aspektai. Tarptautinės bei investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos sutartys. Užsienio investicijų įtaka šalies ekonomikos augimui. Tiesioginių užsienio investicijų tendencijų į Lietuvos ūkį apžvalga. Teritorinis tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymas Lietuvoje. Išvados.
Finansai, referatas(26 puslapiai)
2006-05-07
Valstybės ekonominė politika (VEP). Pagrindinis valstybės ekonominės politikos (VEP) uždavinys. Pagrindiniai ekonominės politikos tikslai. Ekonominės politikos priemonės. 3 būdai, kaip spręsti svarbiausias ekonomines problemas. Lietuvos ekonominės politikos raida. 1918 – 1940 laikotarpiui būdinga. 1940 – 1990 metai – sovietinės aneksijos laikotarpis. Nuo 1990 svarbiausi uždaviniai. Šiuo metu Lietuvos ekonominės politikos tikslas. Valstybės ekonominės politikos formavimui įtaką darantys vidaus veiksniai. Valstybės ekonominės politikos formavimą įtakojantis išorinis veiksnys. Lietuvoje valstybinė valdžia. Lietuvos respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybė. Ekonominis augimas. Ekonomikos augimas. Pagrindinis ekonomikos augimo tikslas. Struktūrinė politika. Valstybės ūkio struktūra. Struktūrinių fondų naudojimo principai. Inovacinė politika. Investicinė politika. Valstybės vaidmuo investiciniame procese. Investicinė politika Lietuvoje. Aplinkos apsaugos politika. Konkurencijos politika. Socialinės politikos uždavinys. Valstybės socialinė politika.
Makroekonomika, špera(15 puslapių)
2006-05-07