Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Autoriaus rašto darbai

Autoriaus rašto darbai ( darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Ekonomika (43)

    Mikro ir makro ekonomikos samprata. Rinka. Rinkos funkcijos. Rinkų tipai. Paklausa. Paklausos dėsnis ir jos kreivė. Paklausos veiksniai. Rinkos paklausa. Pasiūla. Pasiūlos dėsnis ir jos kreivė. Pasiūlos veiksniai. Rinkos pasiūla. Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra.
    Ekonomika, konspektas(9 puslapiai)
    2006-02-27
  • Ekonomika (45)

    Statybos darbų kainos skaičiavimo tvarka. Išteklių normatyvas. Tiesioginės išlaidos. Netiesioginės išlaidos. Kuo skiriasi darbo sąnaudų normos nuo laiko normos. Ekonomikos funkcionavimo sąlygos. Kaip skaičiuojamas darbo užmokestis pagal vienetinę – premijinę sistemą. Ką parodo tarifinių koeficientų lentelė. Ką parodo statybos išteklių rinkos kainos. Kada jos nustatomos? Pagrindinio kapitalo savybės ir sudėtis. Pagrindinio kapitalo amortizacija ir jos nustatymo metodai. Tiesioginio amortizacijos metodo esmė. Kaip nustatoma vidutinė metinė fondų vertė. Ką parodo pagrindinio kapitalo fondo grąža ir fondų imlumas. Apyvartinio kapitalo savybės ir sudėtis. Kuo skiriasi vienetinė darbo apmokėjimo sistema nuo laikinės sistemos. Investicijų sąvokos apibrėžimas. Investicijų įvertinimo metodai. Grynosios esamosios vertės metodo esmė. Kapitalo diskontavimo esmė. Diskontavimo koeficientas ir jo reikšmių kitimas. Vidinės pelno normos metodo esmė ir nustatymo tvarka. Kaip nustatomas paprastasis ir tikrasis investicijų atsipirkimo laikas. Kas tai yra metinė amortizacijos norma. Kuo skiriasi pastoviosios ir kintamosios gamybos išlaidos. Kaip nustatomas bendrasis ir normalusis įmonės pelnas. Apibūdinti gamyklinės, gamybinės ir realizuotos produkcijos savikainos rūšis. Ribinių pajamų, ribinių kaštų ir ribinio pelno sąvoka. Kaip nustatoma sąmatinė statybos darbų savikaina. Kaip nustatoma faktinė statybos darbų savikaina.
    Ekonomika, špera(6 puslapiai)
    2006-02-27
  • Ekonomika (46)

    Ekonomikos namų darbai. Užduotis: Nustatyti statybos kainą, atlikus šiuos darbus: N 8 – 18. Vidutinio sudėtingumo 380mm storio sienų mūras (bokštiniu kranu), kai plytos silikatinės. Darbų apimtis – 340. N 12 – 61. Išlyginamieji cementiniai 25 mm storio sluoksniai ant užpilamų šilumą izoliuojančių medžiagų, paduodant medžiagas kranu. Darbų kiekis.
    Ekonomika, namų darbas(4 puslapiai)
    2006-02-27
  • Elektrotechnika (4)

    Pagrindiniai elektrinės grandinės dėsniai. Elementarioji elektrinė grandinė. Omo dėsnis. Kirchhofo dėsniai. Energija ir galia; galios balansas. Elektrinės grandinės darbo režimai ir šaltiniai. Tuščioji eiga. Vardinis (nominalusis) režimas. Trumpojo jungimo režimas. Suderintasis režimas. Nuosekliai arba lygiagrečiai sujungtų elementų grandinės. Nuosekliai sujungti imtuvai. Lygiagrečiai sujungti imtuvai. Paprastųjų elektrinių grandinių tyrimas. Mišriai sujungti imtuvai. Srovės ir įtampos reguliavimas. Srovės reguliavimas reostatu. Įtampos reguliavimas potenciometru. Sudėtingųjų elektrinių grandinių tyrimas. Kirchhofo dėsnių metodas. Superpozicijos principas ir metodas. Netiesiniai elementai. Statinė ir diferencinė varža. Charakteristikų sukirtimo metodas. Charakteristikų sumavimo metodas. Kintamosios srovės grandinių imtuvai. Idealių imtuvų savybės. Magnetinės grandinės ir jų elementai. Magnetinės medžiagos. Magnetinių grandinių klasifikacija. Nuolatinio magnetinio srauto magnetinių grandinių dėsniai. Magnetinės grandinės atstojamoji schema. Omo dėsnis. Kirchhofo dėsniai. Nuolatinio magnetinio srauto grandinių tyrimas Tiesioginis uždavinys. Energijos nuostoliai magnetolaidyje ir jų mažinimo būdai. Svarbiausios elektrinių matavimų sąvokos, metodai ir priemonės. Ypatumai ir metodai. Matavimo priemonės. Matavimo paklaidos ir prietaisų charakteristikos. Matavimo paklaidos. Prietaiso tikslumo klasė. Prietaisų charakteristikos ir ženklai skalėse. Tiesioginės atskaitos prietaisų momentai ir bendrieji mazgai. Mechaniniai momentai; skalės lygtis. Bendrieji mazgai ir elementai. Tiesioginės atskaitos prietaisų matuokliai. Magnetoelektrinis matuoklis. Elektromagnetinis matuoklis. Elektrodinaminis ir ferodinaminis matuoklis. Elektroniniai matavimo prietaisai. Lygintuviniai prietaisai. Elektroninis voltmetras. Elektroninis oscilografas. Skaitmeninis voltmetras. Srovės ir įtampos matavimas. Srovės matavimas. Įtampos matavimas. Galios ir energijos matavimas. Vatmetras; vienfazės grandinės galios matavimas. Trifazės grandinės aktyviosios galios matavimas. Reaktyviosios galios matavimas. Energijos matavimas. Elektrinių parametrų matavimas. Varžos matavimas ommetru. Varžos matavimas megommetru. Varžos matavimas ampermetru ir voltmetru. Varžos matavimas tilteliu. Neelektrinių dydžių elektriniai matavimai. Matavimo principai; keitikliai. Matuokliai su generatoriniais keitikliais. Matuokliai su parametriniais keitikliais. Magnetovaros jėgos. Laidininkas magnetiniame lauke.
    Elektronika, špera(24 puslapiai)
    2006-02-27
  • Gruntų mechanika (2)

    Fizinės gruntų savybės. Gruntai. Jų klasifikacija. Kietosios gruntų dalelės. Vanduo grunte. Granulometrinė sudėtis. Grunto tankis(natūralaus, sauso, kietų dalelių) ir vienetinis svoris. Grunto tankumas. Poringumas ir poringumo koeficientas. Grunto drėgnis. Soties laipsnis. Plastiškumo rodiklis. Takumo ir plastiškumo drėgniai. Takumo drėgnis. Konsistencija. Gruntų brinkimas ir išmirkimas. Kapiliarinės savybės. Filtracinės savybės. Mechaninės gruntų savybės. Gruntų suspaudžiamumas. Smėlių ir molių gruntų suspaudžiamumo ypatumai. Suspaudžiamumo rodikliai. Suspaudžiamumo tyrimas kompresiniu aparatu, rezultatų apdorojimas. Suspaudžiamumo tyrimas triašio slėgio aparatu (stabilometru), rezultatų apdorojimas. Skersinių deformacijų ir šoninio slėgio koeficientai, jų nustatymo būdai. Grunto tyrimas štampu, bandymo duomenų apdorojimas. Kiti lauko metodai grunto savybių rodikliams nustatyti. Efektyvieji įtempimai. Porinis slėgis. Kerpamasis stiprumas (KS), šios savybės rodikliai. KS tyrimas kirpimo aparatu, rezultatų apdorojimas. KS tyrimas triašio slėgio aparatu, metodikos, rezultatų apdorojimas. Gruntų tyrimas statiniu ir dinaminiu zondavimu. Norminiai ir skaičiuojamieji savybių rodikliai. Pagrindo įtempimas. Pagrindo modeliai. Pagrindinės prielaidos. Erdvinis, plokščiasis įtempimų ir deformacijų būviai. Įtempimai nuo išorinės apkrovos, nuo vidinių jėgų. Kontaktiniai įtempimai. Kampinių taškų metodas įtempimams skaičiuoti. Sumavimo metodas įtempiamas skaičiuoti. Plokštumos uždavinys. Įtempimai nuo juostinės apkrovos. Įtempimų grafinis vaizdavimas. Gruntų nevienalytiškumo įtaka įtempimų pasiskirstymas. Įtempimai nuo grunto svorio, įvertinant vandens atsveriančiąją įtaką. Hidrostatinis kapiliarinis slėgis. Pagrindo stiprumas. Pagrindo įtempimų ir deformacijų būvio fazės. Metodai pagrindo ribiniam stiprumui skaičiuoti. Biraus grunto šlaitų pastovumas. Sankabaus grunto šlaitų pastovumas. Grunto slėgis į atraminius paviršius. Pasyvusis slėgis. Rimties slėgis. Pagrindo deformacijų tipai ir priežastys. Pagrindo deformacijų zonos apatine riba. Pamato nusėdimą apibūdinantys veiksniai. Vienmatės deformacijos metodas. Tampriųjų deformacijų metodas. Riboto storio sluoksnio metodas. Sumavimo metodas. Ekvivalentinio sluoksnio metodas.
    Statyba, špera(8 puslapiai)
    2006-02-27
  • Hidraulika (7)

    Hidraulikos uždavinys. Duota: Betoninė užtvanka (žr. Schemą) veikiama vandens slėgio iš abiejų pusių. Užtvankos pagrindas yra laidus vandeniu ir hidrostatinis slėgis į užtvankos padą kinta proporcingai pado ilgiui (B=Σai). Betono tankis ρB=2400 kg/m3. Vandens slėgio jėgas ir betono sunkio jėgas apskaičiuojame 1 m-1 užtvankos ilgiui (b=1).Duomenys tokie: H1=18.2 m, H=17.2 m h1=2.7 m, h=2.5 m, a1=3.4 m, a2=2.1 m, a3=2.6 m. Rasti: Sudaryti vandens slėgio horizontalias ir vertikalias epiūras. Apskaičiuoti horizontalias ir vertikalias vandens slėgio jėgas ir jų pridėties taškus. Apskaičiuoti betono sunkio jėgas ir jų veikimo tiesių vietas. Apskaičiuoti užtvanką verčiančių ir palaikančių jėgų momentus apie tašką E. Apskaičiuoti: Užtvankos pastovumą apvertimui k1. Užtvankos pastovumą nustūmimui k2 (kur f=0.45). Apskaičiuoti ir nubraižyti įtempimų σ diagramą užtvankos pade.
    Mechanika, uždavinys(4 puslapiai)
    2006-02-27
  • Inžinerinė geodezija

    Koordinačių sistemos. Žemės figūra. Stačiakampių koordinačių sistema. Linijų orientavimo kampai. Teodolitinių ėjimų skaičiavimas. Tiesioginis geodezinis uždavinys. Atvirkštinis geodezijos uždavinys. Horizontalių kampų matavimo būdai. Matavimo paklaidos. Valstybiniai geodeziniai tinklai. Teodolitinė nuotrauka. Tachometrinė nuotrauka. Požeminių konstrukcijų nuotrauka. Kaip parinkti trasą žemėlapyje? Statybinis tinklas. Nužymėjimo aukščių pagrindas. Pastatų ir statinių ašys. Atstumų atidėjimas vietovėje. Horizontaliųjų kampų atidėjimas. Altitudės nužymėjimas. Altitudės perdavimas į daubos dugną. Duoto nuolydžio linijos nužymėjimas. Projekto taškų nužymėjimo vietovėje būdai. Poligonometrinis projekto taškų nužymėjimo būdas. Nužymėjimas pagal polines koordinates. Nužymėjimas kampine sankirta. Nužymėjimas linijine sankirta. Statybinės daubos nužymėjimas. Nužymėtų taškų ženklinimas. Statybinės daubos nužymėjimas. Ašių nužymėjimas nuliniame horizonte.
    Geodezija, špera(5 puslapiai)
    2006-02-27
  • Medžiagotyra (6)

    Medžiagotyros objektas. Medžiagų parinkimo reikšmė. Medžiagotyros esmė ir apibrėžimai. Medžiaga materijos rūšis ir forma. Medžiagos pagrindinė savybė. Medžiagotyros ir technologijų vienovė ir išskirtinumas Medžiagotyros reikšmė. Medžiagų klasifikavimas pagal būsenas, sandarą, kilmę, praktinį panaudojimą. Homogeninės ir heterogeninės medžiagos. Metalai ir nemetalai, savybės, panaudojimas. Teoriniai neorganinių medžiagų sandaros pagrindai. Medžiagų būviai. Dujinis, skysčiai ir kietieji komponentai. Medžiagų sąnaudos, savybių ryšys ir sąveika. Jų įvertinimo ir išraiškos formos. Heterogeninės sistemos struktūros analizė. Medžiagos struktūros ir savybių ryšys. Cheminių ir fizikinių, geocheminių ir technologinių procesų ir jų parametrų įtaka medžiagų sandarai ir savybėms. Vandens savybės ir vaidmuo heterogeninėse ir homogeninėse sistemose. Bendri heterogeninių reakcijų dėsningumai, jų vyksmo kinetika. Rišamosios mineralinės medžiagos, rišamųjų savybių atsiradimo priežastys. Rišamųjų medžiagų hidratacija ir kietėjimas. Technologiniai procesai ir jų parametrai: lydymas, kaitinimas, degimas, deformacija. Smulkinimas; malimas; klasifikavimas; transportavimas. Medžiagos sandaros ir tyrimo metodai. Medžiagų tyrimų metodų klasifikavimas. Mechaniniai tyrimo metodai. Fizikiniai tyrimo metodai. Fizikiniai - cheminiai tyrimo metodai. Optinė mikroskopija. Rentgeno analizė. Elektroninė mikroskopija. Spektroskopiniai tyrimo metodai. Gamtinių medžiagų parinkimas ir praktinis panaudojimas. Mineralinės gamtinės medžiagos, jų klasifikavimas. Žaliavos rišamosioms medžiagoms, keramikai, stiklui, betonui ir statybiniams mišiniams. Dirbtiniai medžiagų gamybos optimizavimo principai galutinio produkto tiksliam panaudojimui. Technologijų ir žaliavų parinkimas. Kompozicinės medžiagos. Klimato bei eksploatacijos veiksnių poveikis medžiagų senėjimui, korozijai, destrukcijai. Vandens, vandens garų, temperatūrų pokyčių poveikis medžiagoms. Cheminių medžiagų poveikis svarbiausioms medžiagų grupėms ir metalams. Projektavimo, konsultavimo ir projektų įgyvendinimo kokybės įtaka optimaliam funkciniam medžiagų panaudojimui. Pagrindinių statybinių medžiagų grupių daugiavarijacinio funkcinio parinkimo principai. Medžiagų ilgaamžiškumo prognozavimo teorija ir praktika. Medžiagų atsparumo šalčiui teorija ir praktika.
    Medžiagotyra, špera(11 puslapių)
    2006-02-27
  • Medžiagų mechanika (3)

    Įvadas. Medžiagų atsparumo objektas. Medžiagų mechanika. Elementų schematizacija. Konstrukcijos skaičiuojamoji schema. Medžiagų prielaidos. Kaip klasifikuojamos apkrovos pagal jų pridėjimą? Statinė apkrova. Pjūvio metodas. Įrąža. Kiek ir kokios įrąžos veikia bendruoju atveju strypo skerspjūvį? Ką vadiname tempimu, sukimu, kirpimu, lenkimu? Pilnasis įtempimas. Normalinis ir tangentinis įtempimai. Linijinis ir kampinis poslinkiai. Linijinė ir kampinė deformacijos. Huko dėsnis. Poslinkių mažumo prielaida. Nepriklausomo jėgų veikimo principas – superpozicija. Sen-Venano principas. Plokščiųjų pjūvių hipotezė. Ašinės jėgos randamos? Kokia integralinė lygtis sieja ašinę jėgą su normaliniais įtempimais? Kaip skaičiuojami normaliniai įtempimai tempiamo strypo skerspjūvyje? Pavojingas pjūvis? Tempiamo (gniuždomo) strypo stiprumo sąlyga? Kaip apskaičiuojamas strypo ilgio pokytis? Kaip nustatoma skersinė ir išilginė deformacija, kas yra Puasono koeficientas, kokios jo kitimo ribos? Kaip nustatomas linijinės sistemos bet kurio pjūvio poslinkis? Konstrukcijos standumo sąlygos? Normaliniai įtempimai atsižvelgiant į jo savąjį svorį? Strypo ilgio pokytis nuo savojo svorio? Racionalaus (vienodo) stiprumo strypas? Įtempimų koncentracija. Statiškai išsprendžiama ir statiškai neišsprendžiama sistema. Statinio neišsprendžiamumo laipsnis. Temperatūriniai įtempimai. Montažiniai įtempimai. Kaip apskaičiuojama tempiamo strypo potencinė deformavimo energija? Medžiagų mechaniniai bandymai arba savybės. Dėl ko atliekami mechaniniai bandymai? Kaip skirstomi tempiamieji bandiniai pagal jų ilgį ir skerspjūvio formą? Kokie atsparumo savybių rodikliai nustatomi tempimo bandymu? Ką vadiname tempimo diagrama? Kuo skiriasi trapiųjų ir plastiškųjų medžiagų tempimo diagramos? Proporcingumo riba. Tamprumo riba. Takumo riba, Sąlyginė takumo riba. Stiprumo riba. Kokiais dydžiais išreiškiamos trapiųjų ir plastiškųjų medžiagų stiprumas? Kaip skaičiuojami tikrieji įtempimai bandinio trūkumų vietoje? Ką vadiname sukietinimu, kaip pasikeičia metalų mechaninės savybės po sukietinimo? Kaip suyra gniuždomi ketaus, betono ir medienos bandiniai? Kaip nustatomas skersai sluoksnių gniuždomos medienos stiprumas? Temperatūros įtaka. Radioaktyviojo švitinimo įtaka. Kaip nustatomas metalų tamprumo modulis? Medžiagos valkšnumas. Įtempimų relaksacija. Geometriniai skerspjūvių rodikliai. Skerspjūvio ploto statinis momentas, matavimo vienetai. Centrinės skerspjūvio ašys. Skerspjūvio ašinis, polinis ir išcentrinis inercijos momentas, jų matavimo vienetai? Kam lygųs stačiakampio, trikampio ir skritulio skerspjūvio inercijos momentas centrinių ašių atžvilgiu? Kas t.y. svarbiausios centrinės ašys? Įtempimų ir deformacijų būvis, irimo ir plastiškumo hipotezės. Ką vadiname įtempimų ir deformacijos būviu? Kuriais ir keliais įtempimais nusakomas įtempimų būvis taško aplinkoje? Tangentinių įtempimų dualumo dėsnis. Svarbiausios plokštumos? Kokius įtempimo būvius žinote? Ką vadiname deformacijų būviu taške, kokiais komponentais nusakomas deformacijų būvis taške? Bendrasis Huko dėsnis. Ką vadiname ekvivalentiniu įtempimu? Grynoji šlytis. Ką vadiname šlytimi? Ką vadiname glemžimu? Pagal kokį dėsnį pasiskirsto tangentiniai įtempimai kerpamo elemento skerspjūvyje, kaip jie nustatomi? Kerpamo elemento stiprumo sąlyga. Glemžiamo elemento stiprumo sąlyga. Varžtinės jungties stiprumo sąlyga.
    Mechanika, špera(9 puslapiai)
    2006-02-27
  • Medžiagų mechaninių savybių tyrimas

    Tikslas. Darbo esmė. Betono stiprio gniuždant nustatymas. Prietaisai. Bandinio paruošimas. Bandymas. Rezultatų apskaičiavimas. Stambiojo užpildo skalumo nustatymas. Prietaisai. Bandinio paruošimas. Bandymas. Rezultatų apskaičiavimas. Stiprio lenkiant nustatymas. Prietaisai. Bandymas. Rezultatų apskaičiavimas. Išvados.
    Mechanika, laboratorinis darbas(4 puslapiai)
    2006-02-27
  • Medžiagų šiluminių savybių analizė

    Tikslas. Darbo esmė. Medžiagos tankio nustatymas. Medžiagos savitojo tankio nustatymas. Medžiagos poringumo apskaičiavimas. Medžiagos šiluminio koeficiento nustatymas. Išvados.
    Fizika, laboratorinis darbas(4 puslapiai)
    2006-02-27
  • Nesimetriško kompleksinio skerspjūvio geometrinių rodiklių skaičiavimas

    Medžiagų mechanikos namų darbai. Duotas skerspjūvis, susidedantis iš stačiakampio ir valcuoto plieno profilio. Pagalbinės ašys x0 ir y0 sutapdintos su stačiakampio centrinėmis ašimis. Stačiakampio kraštinės a=300 mm, b=60 mm, valcuoto plieno profilis – lovis Nr 30. Reikia centrinių svarbiausių ašių atžvilgiu apskaičiuoti atsparumo momentus.
    Mechanika, namų darbas(4 puslapiai)
    2006-02-27
  • Poringųjų medžiagų ilgaamžiškumo prognozavimas pagal jų eksploatacinį atsparumą šalčiui

    Tikslas. Darbo esmė. Prietaisai ir medžiagos. Bandymas. Bandymas. Bandinių paruošimas. Bandinių įmirkio normaliomis sąlygomis nustatymas. Bandinių sotinimas kapiliarinio pasiurbimo būdu normaliomis sąlygomis. Bandinių sotinimas kapiliariniu pasiurbimu vakuume. Bandinių įmirkio ciklinio vakuumavimo sąlygomis nustatymas. Bandinio tūrio nustatymas. Rezultatai. Skaičiavimas. Išvados.
    Mechanika, laboratorinis darbas(5 puslapiai)
    2006-02-27
  • Tempiama bei gniuždoma konstrukcija. Tikrinamasis ir projektiniai uždaviniai

    Medžiagų mechanikos namų darbai. Duota statiškai išsprendžiama strypinė konstrukcija (3 pav.). Jos parametras L=250 cm. Konstrukcijos apkrova išreikšta per parametrą F (β1=5, β2=0). Reikia: 1. Nustatyti leistinąjį projektinės apkrovos parametro F didumą. Laikyti , kad strypų skerspjūvių plotai A1=30 cm2, A2=22 cm2, A3=30 cm2, A4=0 cm2, medžiagos projektinis stipris R=210 MPa. 2. Priėmus F=35 kN, parinkti konstrukcijos strypams skerspjūvius. Didžiausia teigiamą ašinę jėgą turintį strypą, suprojektuoti iš dviejų valcuoto plieno nelygiašonių kampuočių, kitus tempiamus strypus - iš plieninio skritulio skerspjūvio strypų (R=210 MPa, E=205 GPa). Visus gniuždomus strypus suprojektuoti iš medinių kvadrato skerspjūvio tašų (R=16 MPa, E=11 GPa). Strypus kurių ašinė jėga lygi 0, projektuoti plieninius, 20mm skersmens. 3. Apskaičiuoti poslinkį mazgo, kuriame susikerta pirmasis ir antrasis suprojektuoti konstrukcijos strypui.
    Mechanika, namų darbas(6 puslapiai)
    2006-02-27
  • Tempiamas ar gniuždomas strypas. Laikomosios galios nustatymas

    Medžiagų mechanikos namų darbai. Duotas centriškai tempiamas – gniuždomas plieninis strypas (1 pav. Jo ruožų ilgiai L1=340 mm, L2=340 mm, ruožų skerspjūvio plotai A1=52 cm2, A2=60 cm2. Strypo apkrova išreikšta per parametrą F: F1=1F, F2=1F, F3=-2F. Plieno leistini įtempimai δadm=180MPa, tamprumo modulis E=205GPa. Reikia: 1) Sudaryti ašinių jėgų, normalinių įtempimų ir skerspjūvių poslinkių diagramas. 2) Rasti apkrovos parametro F didumą, kuris tenkintų tiek stiprumo sąlygas (strypo laisvo galo poslinkio reikšmė paimama absoliučiuoju didumu, neturi būti didesnė kaip (0.44 mm).
    Mechanika, namų darbas(4 puslapiai)
    2006-02-27
  • Valcuoto plieno dvitėjinės sijos dinaminis deformavimas

    Medžiagų mechanikos namų darbas. Duota statiškai išsprendžiama valcuoto plieno dvitėjinė (19 pav. Nr. 27) sija, ant kurios iš aukščio h krinta masė m=1520 kg, (18 pav., schema Nr. 1). Dešinė sijos atrama pakeista mažo žingsnio sraigtine cilindrine spyruokle. Sijos ruožų ilgiai L1=340 cm, L2=100 cm, spyruoklės standis c=316 N/mm, plieno projektinis stipris R=210 Mpa, tamprumo modulis E=205 Gpa. Reikia apskaičiuoti leistinąjį masės kritimo aukštį.
    Dinamika, namų darbas(3 puslapiai)
    2006-02-27
  • Žmogus ir aplinka (2)

    Žemė – visatos dalis. Uolinis Žemės kevalas. Saulės radiacija. Okeanosfera arba Pasaulinis vandenynas. Biologinės organizacijos lygiai. Pagrindinės ekologijos sąvokos. Organinės medžiagos susidarymas ir skaidymas. Gyvųjų organizmų klasifikacija. Atmosfera ir jos sudėtis. Atmosferos sluoksniuotumas. Žemės klimato suskirstimas. Litosfera- kietasis apvalkalas. Pelkės. Ekosfera = biosfera ir jos struktūra. Biomai. Gamtiniai ištekliai. Dirvožemis ir jo reikšmė. Spinduliuotė. Ekologiniai veiksniai. Fizikinių ir cheminių veiksnių apžvalga. Vanduo. Vandens reikšmė. Ribojantys veiksniai. Dirvožemis kaip ekologinis veiksnys. Dirvožemis ir jo reikšmė. Dirginimas. Vystymasis ir prisitaikymas. Rūšies arealas. Globalinė medžiagų apytaka. Populiacijų savybės. Bendrijų savybės. Ekosistemų sudėtis. Ekosistemų energetika. Ekosistemų produktyvumas. Energetinė ekosistemų klasifikacija. Ekosistemos dinamika. Žmogaus populiacija. Žmogus kaip biologinė rūšis. Sausumos ekosistemos. Gėlavandenės ekosistemos: stovintis vanduo. Kraštovaizdžio samprata. Transportas. Maisto ištekliai. Ekologinės krizės. Aplinkos tarša. Biologinis kaupimasis. Ekosistemų savivala. Pagrindiniai oro teršalai. Atmosferos taršos šaltinai, kontrolė ir apsauga. Teršalų klasifikavimas. Dujiniai ir biocheminiai ciklai. Smogas. Šiltnamio efektas. Ozono sluoksnio problema. Rūgštieji krituliai. Triukšmas. Hidrosferos tarša. Ekologinės vandenų taršos pasekmės. Nuotekų valymas. Antropogeninis poveikis dirvožemiui. Pesticidų problema. Atliekų sąvartynas. Miško reikšmė. Antropogeninis poveikis augalijai. Energija ir gyvoji medžiaga. Jonizuojančioji spinduliuotė, jos poveikis aplinkai ir apsisaugojimo būdai. Jonizuojančios spinduliuotės dozės ir jų matavimo vienetai.
    Ekologija, špera(25 puslapiai)
    2006-02-27