Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Autoriaus rašto darbai

Autoriaus rašto darbai ( darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Administracinė teisė (25)

    Konspektas pagal dėstytojo A. Andruškevičiaus programą. Administracinė teisė. Dabarties Lietuvos administracinė teisė. Administracinė teisės objektas. Lietuvis Respublikos (LR) Valstybės Tarnyba. Administracinės veiklos formos. Atsakomybė pagal administracinę teisę. Norminiai ir individualūs administracinės teisės aktai. Jų teisėtumas ir pagrįstumas. Teisingumo principas. Administracinė diskrecija. Administraciniai ginčai ir institucinės jų sprendimo formos.
    Administracinė teisė, konspektas(21 puslapis)
    2011-03-31
  • Aristotelis "Politika" (3)

    PowerPoint pristatymas. Arsitotelio knygos "Politika" pristatymas. Pagrindiniai Aristotelio knygos bruožai, svarbiausi teiginiai, mintys. Pirma knyga. Antra knyga. Apie Lakedaimono ir Kretos santvarkas. Santvarka Kartaginoje. Trečia knyga. Ketvirta knyga. Aristotelio polemika su Sokratu dėl visuomenės dalių. Penkta knyga. Kokiais būdais išsaugomos santvarkos? Šešta knyga. Demokratijos nuostatai. Yra keturios skirtingos demokratijos. Svarbiausia ne įkurti santvarką, o ją išsaugoti! Oligarchijas reikia saugoti priešingai. Mažose valstybėse – mažai pareigų, didelėse – daugiau. Septinta knyga. Valstybės atsiradimas. Teritorija. Valstybėje turi būti. Valstybės žemė. Ko dar reikia valstybei? Kam reikalingos karinės pratybos? Valstybė – nuosaiki, narsi, ištverminga. Santuokos. Aštunta knyga. Gimnastika. Muzikos teikiama nauda. Ko dar reikia muzikoje? Išvados.
    Senovės filosofija, pristatymas(36 )
    2009-10-12
  • Bendroji ir teisės psichologija (2)

    Įvadinė paskaita. Psichologijos istorija. Pagrindinės psichologijos kryptys. Psichologijos šakos (sritys). Teisės psichologija. Šiuolaikinės teisės psichologijos praktinio pritaikymo sritys. Psichologijos tyrimo metodas. Tyrimo metodų sistema. Tyrimo technikos. Testų tipai. Tyrimo strategijos. Tyrimo etapai. Psichologinių tyrimų etika. Psichologo profesinė etika. Teisės psichologo profesinė etika. Pagrindinės teisės psichologo profesinės etikos dilemos. Psichika. Ypatingosios sąmonės būsenos – miegas. Psichikos struktūra. Freud psichikos sandaros samprata. Psichinių reiškinių rūšys. Ypatingos sąmonės būsenos – miegas. Pažinimas kaip socialinės informacijos apdorojimas. Pažinimas. Pojūčių klasifikacija. Jutimas – pagrindiniai dėsniai. Socialinės informacijos apdorojimo etapai. Kategorizacija. Organizacija (informacijos reprezentacija atmintyje). Kognityvinės reprezentacijos pavyzdžiais modelis. Suskirstytos rezprezentacijos modelis. Informacijos atkūrimas ir sprendimo priėmimas. Kognityvinis disonansas. Perdėta savikliova. Euristikos. Atmintis. Mokymasis. Freud. Freud psichikos samprata. Neįsisamoninti psichiniai reiškiniai. Asmenybės struktūra. Asmenybės varomosios jėgos. Įtampos šalinimo būdai. Gynybiniai mechanizmai. Ego gynybinių mechanizmų bruožai. Gynybiniai mechanizmai. Vystymosi stadijos. Tyrimo metodai. Socialinis elgesys. Socialinis vaidmuo. Aplinkybės, kurios didina konformistiškumą. Stanley Milgram eksperimentas ir paklusimo priežastys. Kodėl piliečiai paklūsta arba nepaklūsta įstatymams? Pagalbos psichologija. Pagrindinės tarpasmeninių konfliktų sprendimo strategijos. Liudytojų apklausa. Liudytojų parodymų tyrimo metodai. Standartinės liudytojo apklausos trūkumai. Kognityvinis interviu. Kognityvinio interviu etapai. Ar įsiminta informacija prarandama amžiams? Liudytojų parodymų tikslumo ir patikimumo samprata ir vertinimas. Parodymų patikimumo vertinimo būdai. Realybės požymiai, taikomi atliekant parodymų turinio analizę. Liudytojų parodymus veikiantys veiksniai. Situacijos veiksniai. Veiksniai, susiję su liudytoju. Veiksniai, lemiantys įtariamojo atpažinimo tikslumą. Vaikų apklauso ypatumai. Įtariamųjų psichologija. Įtariamųjų prisipažinimo motyvai. Melo atskleidimas. Fiziologinės reakcijos ir melas: poligrafo panaudojimas. Veiksniai, įtakojantys melo išaiškinimą. Tipiškos klaidos atskleidžiant melą. Vaikų melas.
    Psichologija, konspektas(35 puslapiai)
    2011-06-27
  • Daiktinė teisė (9)

    Konspektas pagal VU Teisės fakulteto dėstytojo A. Taminsko vedamas paskaitas. Daiktinės teisės sąvoka. Daiktinės teisės sąvoka ir reikšmė. Daiktinės teisės ir prievolių teisės santykis, šių teisių skirtumai. Nuosavybės teisės vieta ir reikšmė daiktinė teisės sistemoje. 2 tema. Daiktinės teisės objektas. Daiktinės teisės objekto sąvoka. Daikto sąvoka. Turto sąvoka. Daiktų rūšys. Daiktų skirstymo į rūšis teisinė reikšmė. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai. Pakeičiamieji ir nepakeičiamieji daiktai. Individualiais ir rūšies požymiais apibūdinti daiktai. Suvartojamieji ir nesunaudojamieji daiktai. Dalieji ir nedalieji daiktai. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai. Namų apyvokos daiktai. Daiktų skirstymas pagal vertę. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Daiktinės teisės suvaržymai. Daikto išlaidos. Nuosavybės teisės bendrosios nuostatos. Nuosavybė kaip ekonominė kategorija. Nuosavybės formos ir rūšys. Teisinis nuosavybės santykių reglamentavimas. Objektyvioji nuosavybės teisė. Subjektinė nuosavybės teisė. Savininko teisės, jų turinys. Nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai ir ribos. Nuosavybės teisinių santykių subjektai. Nuosavybės teisės objektas. Žemės sklypas kaip nuosavybės teisės objektas. Žemės sklypo savininko teisių turinys, jų įgyvendinimo ypatumai. Statiniai kaip nuosavybės teisės objektai. Atskirų nuosavybės teisės į statinius įgijimo būdų ypatumai. Nuosavybės teisės įgijimas ir pasibaigimas. Bendrieji ir specialieji nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Pirminiai ir išvestiniai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, jų ypatumai. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindų klasifikavimas ir atskirų pagrindų ypatumai. Nuosavybės teisės įgijimas pagal sandorį. Įgyjamoji senatis. Nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momentas, jo nustatymo reikšmė. Nuosavybės teisės pasibaigimas. Privačios nuosavybės teisė. Privati nuosavybė ir privačios nuosavybės teisė. Privačios nuosavybės teisės sąvoka ir jos ypatumai. Privačios nuosavybės teisės įgyvendinimas. Asmenų daugeto privačios nuosavybės teisė. Privačios nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai. Viešosios nuosavybės teisė. Viešoji nuosavybė kaip ekonominė kategorija. Objektyvioji viešosios nuosavybės teisė. Subjektinė viešosios nuosavybės teisė ir jos ypatumai. Viešosios nuosavybės teisės subjektai. Valstybės subjektinės nuosavybės teisės turinys. Viešosios nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai, jų ypatumai. Viešosios nuosavybės teisės objektai ir jų klasifikavimas. Atskirų viešosios nuosavybės rūšių teisinis režimas. Lietuvos Respublikos išimtinė nuosavybės teisė. Viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas. Turto patikėjimo teisė. Patikėjimo teisė kaip ekonominė kategorija. Jos reglamentacija. Subjektinė patikėjimo teisė. Patikėjimo teisė kaip valstybinių, savivaldybių organizacijų teisinis turtinio savarankiškumo pagrindas. Patikėjimo teisės turinys. Patikėjimo teisės subjektai. Patikėjimo teisės objektas. Patikėjimo teisės pasibaigimas. Bendrosios nuosavybės teisė. Bendrosios nuosavybės teisės sąvoka. Objektyvioji bendrosios nuosavybės teisė. Subjektinė bendrosios nuosavybės teisė. Vidiniai ir išoriniai bendrosios nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys ir ypatumai. Bendrosios nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai. Bendrosios nuosavybės teisės subjektai. Bendrosios nuosavybės teisės objektai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir jos ypatumai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas. Bendraturčių teisės ir pareigos. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir jos įgyvendinimo ypatumai. Sodininkų bendrijų narių bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų ir tvarkos ypatumai. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šios nuosavybės teisės objektai, turinys ir šios teisės įgyvendinimo ypatumai. Savininko teisių apsauga ir gynimas. Savininko teisių apsaugos ir gynimo sąvoka. Savininko teisių apsaugos reikšmė. Nuosavybės neliečiamumas. Savininko teisių suvaržymai. Neatlygintinas ir atlygintinas nuosavybės paėmimas prieš savininko valią. Prievoliniai ir daiktiniai savininko teisių gynimo būdai. Turto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacinis ieškinys). Atsiskaitymai grąžinant neteisėtai valdomus daiktus. Reikalavimas pašalinti teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Negatorinių ieškinių rūšys, jų ypatumai. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas kaip specialus savininko teisių gynimo būdas. Valdymas. Valdymo sąvoka ir reikšmė. Valdymo rūšys. Valdytojo sąvoka. Valdymo objektai. Teisėtas ir neteisėtas daikto valdymas. Valdymo atsiradimas. Valdymo atsiradimas sąžiningai ir nesąžiningai. Valdymo pasibaigimas. Valdymo gynimas. Valdymo pažeidimas. Ginčai dėl daikto valdymo. tema. Servitutai. Servituto sąvoka. Servitutų ekonominė reikšmė. Servituto turinys. Servitutų rūšys. Servituto nustatymas. Servituto turėtojo teisės ir pareigos. Tarnaujančiojo daikto savininko teisės ir pareigos. Atsakomybė pagal turtines prievoles, kylančias iš servituto. Servitutų pasibaigimas. Uzufruktas. Uzufrukto sąvoka. Uzufrukto ekonominė reikšmė. Uzufrukto ir kitų civilinės teisės institutų panašumai ir skirtumai. Uzufrukto nustatymas. Uzufruktoriaus teisės, pareigos ir atsakomybė. Uzufrukto pasibaigimas. Užstatymo teisė (superficies). Užstatymo teisės sąvoka. Užstatymo teisės nustatymas. Užstatymo teisės turinys. Užstatymo teisės pabaiga. Ilgalaikė nuoma (emphyteusis). Ilgalaikės nuomos sąvoka. Ilgalaikės nuomos nustatymas. Ilgalaikės nuomos turinys. Ilgalaikės nuomos pabaiga. Užstatymo teisės (superficies) ir ilgalaikės nuomos (emphyteusis) panašumai ir skirtumai. Ilgalaikės nuomos kaip daiktinės teisės ir nuomos kaip sutarties rūšies panašumai ir skirtumai. Hipoteka. Hipotekos sąvoka. Hipotekos reikšmė. Hipotekos subjektai. Hipotekos objektai. Hipotekos išlikimas padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą ar sujungus įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Hipotekos rūšys. Hipotekos įforminimas ir įregistravimas. Hipotekos perleidimas ir įkeitimas. Skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai. Hipotekos pasibaigimas. Įkeitimas. Įkeitimo sąvoka. Įkeitimo reikšmė. Įkeitimo subjektai. Įkeitimo objektai. Įkeitimo įforminimas. Paskesnis įkeitimas. Išieškojimo nukreipimas į įkeistą objektą. Įkeitimo teisės pabaiga. Įkeitimo lombarde sąvoka ir ypatumai. Daikto sulaikymas. Daikto sulaikymo sąvoka. Daikto sulaikymo reikšmė. Daikto sulaikymo teisės turinys. Išlaidų, susijusių su daikto sulaikymus, atlyginimas. Daikto sulaikymo teisės pabaiga. Kito asmens turto administravimas. Kito asmens turto administravimo sąvoka. Turto administravimo reikšmė. Turto administravimo rūšys. Turto administratorius, jo teisės, pareigos ir atsakomybė. Bendras turto administravimas, jo ypatumai. Turto administravimo ir turto administratoriaus įgaliojimų pabaiga. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimo viešame registre reikšmė. Registravimo objektai. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimo viešame registre teisiniai pagrindai. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimo viešame registre tvarka. Žalos, atsiradusios dėl viešo registro tvarkytojo kaltės, atlyginimas. Teisė naudotis viešo registro duomenimis.
    Civilinė teisė, konspektas(71 puslapis)
    2011-03-30
  • Filosofijos įvadas (7)

    Filosofijos konspektas teisės studentams pagal M. Gutausko vedamas paskaitas ir pagal jo pateiktus klausimus. Filosofijos apibrėžimas ir kilmė. Kuo skiriasi mitologinis ir filosofinis pasaulio aiškinimai? Kodėl sunku pateikti vienareikšmį filosofijos apibrėžimą? Kas yra filosofijos objektas? Kuo filosofija išsiskiria iš kitų žinojimo sričių? Koks yra filosofijos ir kasdienio gyvenimo santykis? Koks yra filosofijos ir kitų mokslų santykis? Filosofija kaip fundamentinis, universalus ir kritinis mokslas. Kuo filosofija skiriasi nuo kitų žinojimo sričių, nuo specialiųjų mokslų? Kokį pagrindą/fundamentą ji gali suteikti mokslams ir žinojimui? Kaip suprasti filosofijos universalumą? Kokia yra filosofinio žinojimo apimtis ir ribos? Kokio pobūdžio yra filosofinė kritika? Antikinė filosofijos kaip išminties meilės samprata. Ką, pasak Herakleito, žino filosofas ir kodėl išminties meilė priešinama daugžinystei? Kaip tai siejasi su Sokrato "žinau, kad nieko nežinau"? Kaip suprasti Platono pasakymą, kad filosofai yra tarp kvailių ir dievų? Kodėl Herakleitas ir vėlesni filosofai filosofiją sieja su pabudimu, o kasdienį gyvenimą su miegu? Kokį žinojimą Aristotelis vadino teoria ir kuo jis skyrėsi nuo kitų žinojimo formų? Žmogus ir žmogiškojo gyvenimo apibrėžtys. Kuo skiriasi žmogus ir gyvūnas? Kokią reikšmę žmogaus apibrėžime turi istorija? Kodėl būtent istorija žmogų daro žmogumi? Kuo istorija kaip grynai žmogiškas dalykas yra naudinga ar žalinga gyvenimui? Autentiškos ir neautentiškos egzistencijos sampratos egzistencinėje filosofijoje. Kodėl žmogus yra būtybė neaiški sau pačiai? Koks, pagal Kierkegaardą, yra skirtumas tarp estetinio rinkimosi ir etinio pasirinkimo? Kokius pagrindinius žmoniškosios egzistencijos bruožus išskiria Heideggeris? Kaip žmogus supranta pasaulį ir save būdamas neautentiškai? Kaip žmogus suvokia savo būties galimybes būdamas autentiškai kaip būtis myriop? Antikinis tikrovės pagrindų aiškinimas. Kaip būtį aiškino miletiečiai, Herakleitas ir Parmenidas, remdamiesi vienio ir daugio priešprieša? Kas yra Platono idėjos ir koks jų santykis su daiktais? Kuo Platono idėjų samprata aktuali šiandien ir kaip ji padeda aiškinti žmogaus pažinimą? Kas yra substancija ir jos akcidencijos (Aristotelis)? Kaip Aristotelis aiškina daikto būtį pagal materijos – formos, akto – potencijos perskyras? Klasikinė tiesos samprata. Kaip Augustinas ir Tomas Akvinietis formuluoja tiesos apibrėžimus? Ką reiškia "minties ir daikto neatitikimas"? Kokią reikšmę turi kalba ir sąvokos, formuluojant teisingus teiginius? Kas yra tiesa ir klaida, melas pagal klasikinę tiesos sampratą? Racionalizmo ir empirizmo ginčas. Kuo skiriasi racionalizmas nuo empirizmo? Kas yra idėja racionalistams ir empiristams? Kodėl, anot Dekarto, pažinti galima tik protu, kaip suprantama juslių ir vaizduotės funkcija pažinime? Kokios žinios, anot Dekarto, yra aiškios ir ryškios, labiausiai patikimos? Kaip mūsų galvoje atsiranda idėjos pagal empiristus? I. Kanto ir E. Husserlio transcendentalinė filosofija. Kaip suprantate, koks yra skirtumas tarp žodžių "imanentinis", "transcendentinis", "transcendentalinis"? Kuo I. Kanto pažinimo teorija išsiskiria iš kitų? Kodėl Kantas mano, kad jis atliko "kopernikišką posūkį" pažinimo teorijoje? Kokios yra transcendentalinės juslumo ir transcendentalinės intelekto formos? Kokios yra pamatinės sąmonės struktūros pagal Husserlį? Kodėl, pagal Husserlį, matome, suvokiame tik prasmingus objektus? Kalba kaip žmogaus žmogiškumo pibrėžtis. Pasaulio ir patirties kalbinė prigimtis. Kaip reikia suprasti Aristotelio pasakymą, kad žmogus yra kalbantis gyvūnas? Koks esminis skirtumas tarp gyvūnų ir žmonių kalbos? Koks skirtumas tarp pasaulio (žmonės) ir aplinkos (gyvūnai)? Kodėl, pagal Heideggerį, žmogus pasaulį ir daiktus patiria kalbiškai? Analitinė, struktūralistinė ir hermeneutinė-fenomenologinė kalbos sampratos. Nuo ko priklauso prasmės ir reikšmės tapatybė šiose koncepcijose? Kaip paaiškintumėte horizonto sampratą (fenomenologija-hermeneutika)? Kaip žodžių reikšmes apibrėžia kalbos vartojimas, kalbiniai žaidimai (analitinė filosofija)? Kaip žodžių reikšmes apibrėžia sisteminių vienetų skirtumai (struktūralizmas)? Kalba ir raštas. Raštas kaip pasaulio metamorfozė (P. Ricoeuras). Kuo skiriasi kalba dialoge ir rašte? Kuo skiriasi kalbėtojas ir autorius? Kuo skiriasi ostensinės nuorodos dialogo situacijoje ir tekste? Kas yra teksto semantinė autonomija? Kokias rašto silpnybes išryškina Platonas? Kodėl Ricoeuras mano, kad raštas, turėdamas ribotesnes išraiškos galimybes, "pasako daugiau", "suteikia daugiau reikšmės"? Kodėl raštas yra pasaulio metamorfozė (ką sako paveikslo ir nuotraukos analogija)? Aristotelio etika. Koks yra aukščiausias žmogaus gyvenimo tikslas? Kokias laimės sampratas kritikuoja Aristotelis? Ar laimės galima išmokti? Su kokiomis dorybėmis laimę sieja Aristotelis? Kodėl yra sunku rasti "aukso vidurį" ir tam reikia išminties? Hedonistų ir stoikų etika. Kuo skiriasi hedonizmo ir stoikų etika? Kuo skiriasi įprastai suprantamas malonumas nuo hedone sampratos Epikūro filosofijoje? Kas epikūriečiams yra laimingas gyvenimas? Kas yra stoikų apathos ir kuo ji skiriasi nuo paprastai suprantamos apatijos? Kokias dorybes vertina stoikai? Kaip stoikai suderina žmogaus laisvę su likimo neišvengiamybe I. Kanto etika. Kaip atpažinti moralų elgesį? Kodėl žmogaus laisvė yra etikos ir moralaus elgesio sąlyga? Kuo skiriasi hipotetinis ir kategorinis imperatyvas? Kokios yra kategorinio imperatyvo formuluotės, kokius aspektus jos išryškina? Kinikų filosofija ir šiuolaikinis cinizmas. Kokio pobūdžio visuomenės kritiką atlieka antikinis kinizmas? Kodėl kinizmas ir cinizmas yra civilizacijos vertybių pažeminimas? Kas yra būdinga šiuolaikiniam cinizmui? Kokias dvi tiesas mato cinizmas? Kodėl cinizmas yra iškreipta ir nelaiminga sąmonė? Laiko ir erdvės pokyčiai šiuolaikinėje visuomenėje. Kaip technologijos ir informacijos priemonės keičia erdvės ir laiko reikšmę? Kodėl mobilumas tampa vertybe, o lokalumas atsilikimo ženklu? Kaip galimybės judėti ir gauti informaciją keičia bendruomenių kūrimąsi? Kokia yra naujo pobūdžio nelygybė ir visuomenės diferenciacija? Vartotojo sąmonės struktūros. Koks yra poreikio ir jo patenkinimo, vartojimo santykiai gamintojų ir vartotojų visuomenėse? Kokie yra pagrindiniai vartotojiškos sąmonės bruožai? Kodėl vartotojas turi prie nieko neprisirišti? Ką kaupia vartotojas? Ką vartotojui reiškia "gyventi"? Kokia yra vartotojo laisvė?
    Filosofija, konspektas(36 puslapiai)
    2011-03-29
  • Narkomanija — aktuali visuomenės problema

    Lietuvių kalbos rašinys. Narkotikai. Narkomanijos problema. Narkomanija gali pražudyti žmogaus gyvenimą.
    Lietuvių kalba, rašinys(2 puslapiai)
    2009-04-06
  • Principo "Teisėjas klauso tik įstatymo" istorinės ištakos romanų–germanų teisės tradicijoje (2)

    Įvadas. Romanų – germanų teisinės sistemos bruožai. Teisinė situacija ir teisėjų padėtis Senovės Romoje. Teisinė situacija ir teisėjų padėtis Prancūzijoje. Teisinė situacija ir teisėjų padėtis Vokietijoje. Teisėjų paklusimo tik įstatymams ištakos kitose romanų – germanų teisės šeimos valstybėse. Dabartinė teisėjų padėtis. Išvados.
    Teisė, namų darbas(8 puslapiai)
    2009-10-12
  • Tarptautinė viešoji teisė (5)

    Tarptautinės viešosios teisės (TVT) sąvoka ir raida. Tarptautinė teisės (TT) raidos periodizacija. Tarptautinė viešoji ir tarptautinė privatinė teisė. Specifiniai tarptautinės teisės sistemos bruožai. Tarptautinės teisės šaltiniai. Tarptautinio papročio elementai. Tarptautinės teisės subjektai. Valstybė kaip Tarptautinė teisės (TT) subjektas. Tarptautinės (tarpvyriausybinės) organizacijos. Tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų skirtumai. Tarptautinių organizacijų klasifikacija. Jungtinės tautos. Jungtinių tautų sistema. Tarptautinės teisės sistema. Tarptautinės teisės bendroji dalis. Tarptautinės teisės specialioji dalis. Tarptautinė teisė ir moralė. Tarptautinės ir nacionalinės teisės santykis. Tarptautinės teisės normų įgyvendinimas pagal nacionalinę teisę. Lietuvos Respublikos teisė ir tarptautinė teisė. Pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Pagarbos žmogaus teisėms principas. Sąžiningo tarptautinių įsipareigojimų vykdymo principas. Valstybių suverenios lygybės principas. Valstybių teritorinio vientisumo principas. Valstybių sienų neliečiamybės principas. Nesikišimo principo negatyvios pareigos apimtis. Tarptautinių ginčų sprendimas. Taikus tarptautinių ginčų sprendimas. Taikaus tarptautinių ginčų sprendimo principo šaltiniai. Tarptautinio Teisingumo Teismo kompetencija. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) fakultatyvinės jurisdikcijos tarpvalstybinėms byloms rūšys. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) konsultacinės jurisdikcijos sąlygos. Lietuvos Respublikos bylos Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme. Jėgos draudimas tarptautiniuose santykiuose. Jėgos nenaudojimo principo ištakos, raida ir svarbiausi šaltiniai. Agresijos samprata. Savigyna. Savigynos sąlygos ir kriterijai. Jungtinių tautų (JT) Saugumo Tarybos sankcija naudoti jėgą. Jungtinių tautų (JT) ST atsakomybė ir įgaliojimai. Jungtinių tautų (JT) Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos įgaliojimų atribojimas. Humanitarinė intervencija. Galimo neteisėtumo argumentai. Galimas teisėtumo pagrindimas. Galimas branduolinio ginklo panaudojimo teisėtumas. Galimas branduolinio ginklo panaudojimo neteisėtumas. Laisvas tautų apsisprendimas. Laisvo tautų apsisprendimo principas. Laisvo tautų apsisprendimo teisės turinys. Draudžiamas trukdymas ir pažeidimai. Tautų apsisprendimo ir valstybių teritorinio vientisumo principų santykis. Valstybių teisių perėmimas. Valstybių teisių perėmimas. Valstybės tęstinumas (identitetas). Tarptautinės teisės (TT) principų kolizija. Kolizijos sprendimo būdai. Valstybių teisių perėmimo valstybinei nuosavybei principą. Valstybių teisių perėmimo valstybės finansiniams įsipareigojimams. Valstybių teisių perėmimo valstybiniams archyvams principai. Pripažinimas tarptautinėje teisėje. Pripažinimas tarptautinėje teisėje. Konstitucinė teorija. Deklaracinė teorija (šiuolaikinė TT). Valstybių ir vyriausybių pripažinimas. Vyriausybės pripažinimas. Valstybių ir vyriausybių pripažinimo rūšys. Valstybių atsakomybė už tarptautinės teisės pažeidimus. Valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus pagrindas. Valstybės atsakomybę (veikos neteisėtumą) šalinančios aplinkybės. Valstybių tarptautinės teisės pažeidimų rūšys. Valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus. Atsakomosios priemonės. Nukentėjusios valstybės reikalavimo dėl atsakomybės pareiškimas. Lietuvos Respublikos (LR) valstybingumo ir nepriklausomybės atkūrimo tarptautiniai teisiniai pagrindai. Tarptautiniai teisiniai klausimai, susiję su Lietuvos Respublikos (LR) nepriklausomybės atkūrimu. Tarptautinių sutarčių teisės pagrindai. Diplomatinės ir konsulinės teisės pagrindai. Diplomatinių atstovybių funkcijos. Žmogaus teisių apsaugos pagrindai. Žmogaus teisių ribojimų rūšys, pagrindai, sąlygos ir kriterijai. JT Žmogaus teisių komiteto kompetencija ir jurisdikcija. Tarptautinės humanitarinės teisės pagrindai. Karo teisės specialieji principai. Valstybės neutralitetas. Ginkluotų konfliktų rūšys. Tarptautinės baudžiamosios teisės ir teisinio bendradarbiavimo pagrindai. Tarptautinio pobūdžio nusikaltimai. Terorizmo nusikaltimai. Tarptautinės jūrų teisės pagrindai. Teritorinės jūros režimas. Išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo režimas. Atvirosios jūros režimas.
    Tarptautinė teisė, konspektas(72 puslapiai)
    2011-06-27
  • Tarptautinio teisingumo teismo konsultacinė išvada dėl branduolinio ginklo naudojimo ir grasinimo juo

    PowerPoint pristatymas. Specifinės branduolinių ginklų savybės. JT chartija. Branduolinių ginklų teisėtumas ir neteisėtumas. Branduolinių ginklų teisėtumas ir neteisėtumas. Tarptautinė humanitarinė teisė. Neutraliteto principas. Humanitarinės teisės ir neutraliteto principo taikymas. Pareiga tartis dėl branduolinio nusiginklavimo. Išvados.
    Tarptautinė teisė, pristatymas(9 )
    2011-03-29
  • Teisinė mintis ir teisės mokslas Lietuvoje 1795-1917 metais ir 1918-1940 metais

    Įvadas. Vilniaus universiteto veikla Rusijos okupacijos metais. Žymiausieji teisės mokslo atstovai 1795-1917 m. laikotarpiu. Liudvikas Aloyzas Kapelis. Ignotas Danilavičius. Joachimas Lelevelis. J. Jaroševičius. Jeronimas Stroinovskis. Teisės mokslas Lietuvoje tarpukario metu. Žymiausi teisės mokslo atstovai 1918-1940 metais. laikotarpiu. Mykolas Romeris. Augustinas Janulaitis. Petras Leonas. Teisės mokslas už universiteto sienų. Išvados.
    Teisė, referatas(12 puslapių)
    2009-12-14
  • The importance of the legal profession in a modern society

    Darbas anglų kalba. Legalios profesijos svarba moderniame pasaulyje. An essay about the advantages and disadvantages of the legal profession.
    Anglų kalba, rašinys(1 puslapis)
    2009-11-25
  • Žmogaus teisės (2)

    Žmogaus teisės. Sampratos kaita. Žmogaus teisių reikalavimai. Reikalauta religinės laisvės. Reikalauta politinių laisvių. Socialiniai reikalavimai. Žmogus (homo sapiens sapiens). Šeima ir jos teisė. Vyrai. Moterys. Vaikai. Žiniasklaida ir žmonių teisės. Darbas ir verslas. Darbas. Antrasis Vatikano susirinkimas. Darbas postindustrinėje, informacinės visuomenės pasaulyje (vakarų valstybėse). Santykis tarp darbdavių ir dirbančiųjų. Teisės susiję su darbu. Darbo sutartys. Atleidimas iš darbo. Darbo sąlygos ir sveikata. Darbuotojų migracijos priežastys. Verslas. Politika. Konkrečios politinės teisės. Kalbos teisė ( teisė kalbėti savo kalba). Žodžio laisvė. Mirties kultūra. Teisės susijusios su politinės valdžios sprendimais. Diskriminacijos draudimas. Teisė į sveiką ir nepavojingą aplinką. Teisė į gyvybę.
    Teisė, konspektas(15 puslapių)
    2011-06-27