Problema: tiriamųjų medžiagų nustatymas toksikologijoje naudojant chromatografinius metodus, bei šių metodų plėtojimas. Įvadas Tyrimo tikslas: sužinoti bei pateikti informaciją apie naudojamus chromatografinius metodus toksikologijoje, bei jų plėtros galimybes toksikologinės chemijos analizėje. Uždaviniai. Rezultatai. Chromatografijos metodų diferenciacija. Metodika. Chromatografijos metodų taikymas. Išvados. Santrumpa.
Chemija, referatas(7 puslapiai)
2010-05-24
Fenolinių junginių apibūdinimas ir klasifikacija. Fenolinių junginių fizikinės-cheminės savybės. Kokybinis ir kiekybinis fenolinių darinių nustatymas. Farmakologinės fenolinių glikozidų savybės. Folium Uvae ursi – miltinės meškauogės lapai. Folium Vitis idaeae – bruknių lapai. Cortex Salicis – gluosnių žievė. Herba Filipendulae – vingiorykščių žolė. Gemmae Populi – tuopų pumpurai. Bendra fenilpropanoidų charakteristika. Rhizoma Rhodiolae – rausvųjų rodiolių šakniastiebis. Herba Echinaceae – ežiuolių žolė. Lignanai. Rhizoma cum radicibus Eleutherococci – eleuterokokų šakniastiebiai su šaknimis. Rhizoma cum radicibus Podophylli – skydinių pėdlapių šakniastiebiai su šaknimis. Fructus Schisandrae – kininių citrinvyčių sėklos. Antraceno darinių klasifikacija. Antraglikozidų struktūros ypatumai. Antraceno darinių fizikinės-cheminės savybės. Kokybinė antracenų analizė. Antraceno darinių kiekybinis nustatymas. Cortex Frangulae – šaltekšnių žievė. Cortex Ramni purshianae – amerikinių šaltekšnių žievė. Folium Cassiae (Sennae) – kasijų (senų) lapai. Fructus Rhamni catharticae – dygiųjų šunobelių vaisiai. Rhizomata et radix Rubiae – raudžių šakniastiebiai, turintys šaknis. Folium Aloes recens – švieži alavijų lapai. Radix Rhei – rabarbarų šaknys. Flavonoidų apibūdinimas ir klasifikacija. Flavonoidų fizikinės-cheminės savybės. Flavonoidų išskyrimas iš augalinės žaliavos. Kokybinės reakcijos flavonoidams nustatyti. Flavonoidų kiekybinio nustatymo metodai. Žaliavos, kaupiančios P vitaminą. Flos (Alabastra) Sophorae japonicae – soforų žiedai (butonai). Herba Fagopyri – grikių žolė. Folium Theae – arbatmedžių lapai. Fructus Aroniae melanocarpae – juodavaisių aronijų vaisiai. Flos Crataegi – gudobelių žiedai. Herba Leonuri – sukatžolių žolė. Flos Helichrysi – šlamučių žiedai. Flos Tanaceti – bitkrėslių žiedai. Herba Polygoni aviculare – rūgčių takažolių žolė. Herba Polygoni hydropiperis – karčiųjų rūgčių žolė. Herba Polygoni pericaria – dėmėtųjų rūgčių žolė. Radix Scutellariae – kalpokių šaknys. Flos Centaureae cyani – rugiagėlių žiedai. Herba Bidentis – lakišių žolė. Herba Gnaphalii – pelkinių pūkelių žolė. Fructus Silybi marianae – tikrųjų margainių vaisiai. Flos Hibisci – kinrožių žiedai. Folium Ginkgo – ginkmedžių lapai. Herba Desmodii canadensis – kanadinių jakšunių žolė. Herba Violae – našlaičių žolė.
Farmakologija, konspektas(20 puslapių)
2009-04-08
Glikozidų charakteristika. Cukrinė dalis. Glikozidų susidarymo būdai. Glikozidų fiziko-cheminės savybės. Glikozidų kokybinis ir kiekybinis nustatymas. Glikozidų išskyrimas. Glikozidų lokalizacija, reikšmė augalui. Glikozidų klasifikacija. Česnakų svogūnai. Valgomojo svogūno svogūnai. Kartumynų apibūdinimas ir klasifikacija. Paplitimas, lokalizacija augalų organuose ir audiniuose. Kartumynų fiziko-chemines savybės. Kartumynų nustatymas. Kartumynų biologinės savybės ir jų panaudojimas medicinoje. Pupaliaskių lapai. Skėtinių širdažolių žolė. Kiaulpienių šaknis. Gencionų šaknys. Paprastųjų kiečių žolė. Karčiųjų kiečių žolė. Kraujažolių žiedai. Ajerų šakniastiebiai. Balinis ajeras. Apynių spurgai. Širdies glikozidų aglikono sandara. Širdies glikozidų cukrinės dalies sandara. Cheminės struktūros ryšys su farmakologiniu poveikiu. Klasifikacija. Paplitimas pasaulyje, faktoriai turintys įtakos širdies glikozidų susikaupimui augaluose. Žaliavų rinkimas, džiovinimas, laikymas. Fiziko-cheminės savybės, hidrolizė. Širdies glikozidų fiziko-cheminės savybės. Kardiosteroidų nustatymas. Kokybinė ir kiekybinė analizė. Farmakologinis poveikis. Triterpeninių glikozidų klasifikacija. Saponinų paplitimas augaliniame pasaulyje, lokalizacija. Įvairių faktorių įtaka saponinų susikaupimui vaistiniuose augaluose. Saponinų fiziko-cheminės savybės. Vaistinių augalinių žaliavų, kaupiančių triterpeninius saponinus, analizė. Kiekybinis saponinų nustatymas. Triterpeninių saponinų poveikis.
Farmakologija, špera(16 puslapių)
2009-03-28
Įvadas. Sterilių vaistų gamybai keliami reikalavimai. Gamybos patalpų skirstymas, atsižvelgiant į švaros lygius. Patalpų užterštumo vegetaciniais mikroorganizmais kontrolė. Galutinio technologinio etapo metu sterilizuojami produktai. Aseptinis paruošimas. Fizikiniai sterilizavimo būdai. Sterilizacija karščiu. Sterilizacija drėgnu karščiu (garais). Sterilizacija tekančiais vandens garais. Kiti šiluminiai metodai. Pertraukiamoji sterilizacija. Pasterizacija. Sterilizavimas ultravioletine spinduliuote. Sterilizavimas aukšto dažnio elektros srove. Sterilizavimas ultragarsu. Radiacinė sterilizacija. Cheminiai sterilizavimo metodai. Sterilizacija etileno oksidu. Išvados.
Farmakologija, referatas(18 puslapių)
2010-05-07
Įvadas. Kauno GMPS. Skubi būtinoji pagalba. Greitosios pagalbos paslaugos. Kaip elgtis kviečiant pagalbą. Vaistai naudojami teikiant pirmąją pagalbą. Adrenalinas. Atropino sulfatas. Atenololis. Kaptoprilis. Eufilinas. Furozemidas. Nalaksonas. Nitroglicerinas. Piridoksinas. Prendizolonas. Pirmoji pagalba. Dirbtinis kvėpavimas. Dirbtinė kraujotaka. Gaivinimas. Apibendrinimas.
Farmakologija, kursinis darbas(18 puslapių)
2009-03-28
Vaistų klasifikacija. Klasifikacija pagal išdavimo tvarką. Klasifikacija pagal vaistinės medžiagos kilmę. Klasifikacija pagal veikimo pobūdį. Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK). Klasifikacija pagal poveikio mechanizmą molekuliniame lygyje. Klasifikacija pagal cheminę struktūrą. Klasifikacija pagal terapinį poveikį. Anatominė terapinė vaistų klasifikacija (ATC). ATC klasifikacijos struktūra. ATC klasifikacijos principai. Sudėtinių vaistų klasifikacija. ATC klasifikacijos privalumai. Anatominė klasifikacija. Nacionalinės vaistų klasifikacijos. Vaistų nomenklatūra. Generiniai vaistai. Generinio vaisto vertinimo principai. Vaistų kūrimo strategijos. Naujos sisteminės atrankos technologijos. Kiti sisteminės atrankos pavyzdžiai. Vaistų struktūros aktyvumo tyrimo strategijos. Prastinimas. Molekulinės struktūros išlaikymas. Didinimas. Kaip pasirinkti struktūros aktyvumo tyrimo strategiją? Struktūros aktyvumo tyrimo taisyklės. Biologinės logikos taisyklė. Minimalių junginio lyderių struktūros modifikacijų pavyzdžiai. Struktūros logiškumo taisyklė. Optimalaus pakaito pasirinkimo taisyklė. Funkcinių grupių įtaka molekulių aktyvumui. Neprisotintų grupių įtaka. Halogenų įtaka. Fluoro vaidmuo. Chloro vaidmuo. Bromo vaidmuo. Jodo vaidmuo. Hidroksilinimo įtaka. Rūgštinių grupių įtaka. Bazinių grupių įtaka. Izosterinės substitucijos metodas. Cheminiai izosterai ir bioizosterai. Klasikiniai ir neklasikiniai bioizosterai. Izosterinės substitucijos metodas. Cheminių izosterų apibūdinimas. Bioizosterų apibūdinimas. Bioprekursoriai – provaistai. Nešėjo tipo provaistai. Provaistų aktyvinimo būdai. Tiesioginiai cholinomimetikai, klasifikacija. Laboratorinių darbų preparatai. Mišinių analizė. Sudėtinių miltelių, sudarytų iš organinių ir neorganinių medžiagų, analizė. Pilokarpinas.
Farmakologija, špera(23 puslapiai)
2009-03-29