Įvadas. Draudimo samprata. Draudimo rūšių formavimas. Rizikos samprata. Draudimo esmė, turinys ir rūšys. Svarbiausios sąvokos. Draudimo funkcijos. Draudimo objektai ir draudimo formos. Draudimo klasifikavimas. Draudimo šakos ir grupės. Draudimo rūšies taisyklės. Draudimo liudijimas (polisas). Draudimo išmoka. Pinigų srautų diskontavimas. Palūkanos. Sąvokos ir apibrėžimai. Kaupiamosios palūkanos. Logistinis kaupimas. Diskontavimas pagal sudėtinius procentus. Ekvivalentumo lygtis. Tarifinių įkainių skaičiavimas. Solidarioji draudėjų atsakomybė ir įsipareigojimų ekvivalentas. Mirtingumo lentelės ir komutaciniai skaičiai. Gyvybės draudimas. Pensijų draudimas. Renta iki gyvos galvos. Atidėtoji renta. Treminė renta. Draudimas mirties atveju. Uždaviniai: Pinigų srautų diskontavimas. Ekvivalento lygtis. Mirtingumo lentelės ir komutaciniai skaičiai. Priedas.
Draudimas, konspektas(70 puslapių)
2005-11-07
Inovacijos samprata. Inovacinė veikla. Inovacinės veiklos dalyviai. Įvadas į žinių sampratą. Tradicijų svarba kuriant žinias. Inovacinės veiklos valdymas. Požiūris į IV, jos valdymą Vakaruose ir Lietuvoje. Inovacinės veiklos politika Lietuvoje. Inovacinės veiklos valdymo modeliai. Personalo valdymas ir kontrolė inovacinėje veikloje. Inovacinės veiklos kontrolė: etapai ir ryšys. Inovacinė veikla Lietuvoje. R&D sistemos apžvalga. Inovacinės sistemos indikatoriai (innovation system indicators) pagal PHARE. Inovacinės politikos sprendimų priėmėjai. Inovacijų politiką palaikančios organizacijos. Vyriausybės tyrimų institutai (29) ir institucijos (15). Vietinė valdžia. Įmonės: stambios, vidutinės, smulkios. Technologijų perdavimas. Verslo aplinka inovacijoms. Mokesčių paskatos. Bendradarbiavimas tarp universitetų, tyrimo institutų ir pramonės. Klasteriai. Lietuvos inovacinės sistemos skatinimas išorinių faktorių dėka. Žmogiškųjų resursų stiprinimas. Globalių žinių įgijimas. Tiesioginės užsienio investicijos ir eksporto augimas. Dalyvavimas tarptautiniuose gamybos tinkluose. Tarptautinio bendradarbiavimo kūrimas žinių srityje. Žinių valdymo teorijos (koncepcijos). POLANY žinių koncepcija. DREYFUS & DREYFUS. NONAKA ir TAKEUCHI (jap). KARL_ERIC_SWEIBY. DAVENPORT & PRUSAKAS. Žinių tipai. Žinių klasifikavimas. Individualios ir kolektyvinės žinios (klasifikavimas pagal Blacker, Spender). Paskleidžiamos ir nepaskleidžiamos žinios.
Vadyba, špera(14 puslapių)
2005-11-13
ŽGO (žiniomis grindžiamos organizacijos). ŽGO veiklos sritys. Žinių kūrimas, pritaikymas, info saugojimas. Personalas ŽGO-se. Mokymasis. Fizinis kapitalas. ŽGO procedūros, taisyklės. ŽGO kultūra. Socialinis kapitalas. ŽGO strateginė raida. Problemos žinių valdyme. Žinių kūrimo ypatumai Japonijos kompanijose. Keletas sugebėjimo atsinaujinti ir veiklos sėkmės priežasčių. NANAKA žinių spiralė. Žinių kūrimo organizacijos etapai. Kolektyvinio proto koncepcija. KP išvystymo matrica. Organizavimas žinių – įmonės konkurencinio pranašumo pagrindas. Komandinis mokymasis. Kolektyvinės žinios ir jų pasekmės. Verslo konsultacinė veikla Lietuvoje. VK firmų specifika. VK įmonių tikslai, principai. LT VK įmonių rūšys. Verslo inkubatorių specifika LT-e. Žinių ekonomikos vertinimas Lietuvoje. Verslo pradžia. Žinių ekonomikos reguliacinis mechanizmas. Mokesčiai R&D veiklai bei mokymams. Intelektualinės nuosavybės teisė. Vartotojų teisių apsauga. Konkurencija. Elektroninės teisės. Jų diegimas (el. parašas). Finansinio sektoriaus pasiruošimas (bankai). Finansinio sektoriaus infrastruktūra: paslaugos, produktai. Mažmeninė bankininkystė. Rizikos kapitalo sritis. Požiūriai į mokymąsi. Mokymosi modeliai. Mokymosi visą gyvenimą sistema žinių ekonomikoje. Kompetencijų sritys žiniomis grindžiamose organizacijose. Profesinių standartų vystymas ir profesinių programų vertinimas.
Vadyba, konspektas(12 puslapių)
2005-11-13