Kurso dalykas ir jo studijavimo metodai. Lietuvos istorijos periodizacija. Valstybingumo raidos etapai. Lietuvos iškilimas, Mindaugo centralizuota valstybė, krikštas, karalystė ir tolesnė raida. Pamedės teisyno (1340 m.) baudžiamoji teisė ir procesas. Teisė iki XIV amžiaus pabaigos. Gedimino diplomatijos dokumentai kaip teisė šaltinis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) perėjimas į luominę monarchiją (XIV – XVI amžius). Visuomeninės santvarkos bruožai (XIV – XVI amžiaus vidurys). Miestiečių teisinė padėtis (XIV – XVI amžiaus vidurys). Valstybinės santvarkos bruožai XIV – XVI amžiuje. Ponų Taryba iki XVI amžiaus. Seimas iki XVI amžiaus vidurio. Teismai iki XVI amžiaus vidurio. Teisės šaltiniai ir jų bruožai (XIV amžius – XVI amžiaus pabaiga). Bendravalstybinės (žemės) privilegijos. Sritinės ir tautinių mažumų privilegijos. Kazimiero teisyno (1468 m.) baudžiamoji teisė ir procesas. I LS(1529) parengimas, išleidimas, bendroji charakteristika. Baudžiamoji teisė ir procesas pagal I Lietuvos statutą. Civilinė teisė ir procesas pagal I–ąjį Lietuvos Statutą. Santuokos teisė pagal I Lietuvos statutą. Visuomeninė santvarka luominėje monarchijoje XVI – XVIII amžiuje. Teismai, jų reforma XVI – XVIII amžiuje. Vyriausiojo Tribunolo įsteigimas ir kompetencija. Valstybiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai po Liublino unijos. Konstitucinės monarchijos formavimasis XVIII amžiaus viduryje. 1791 m. 05 03 d. konstitucija. Teisės šaltiniai XVI amžiaus II pusė – XVIII amžiaus pabaiga. Napoleono administracinė tvarka Lietuvoje 1812. Lietuvos užnemunė 1795 – 1815 m. Kaizerinės Vokietijos okupacinis rėžimas Lietuvoje 1915 – 1918. Lietuvos tarybos sudarymas ir veikla 1918 – 1919m. Laikinosios konstitucijos ir jų charakteristika (1918, 1919, 1920). Steigiamojo Seimo sušaukimas ir veikla. 1922 m. Lietuvos Konstitucijos bruožai. 1926 m. Valstybinio perversmo pagrindinės priežastys. 1928 m. Lietuvos konstitucijos bruožai. Lietuvos savivaldybės 1918 – 1940 m. 1938m. Konstitucijos bruožai. Lietuvos Seimai ir jų veikos charakteristika. Teisės šaltiniai 1918 – 1940 m. Baudžiamoji teisė ir procesas (1918 – 1940). Civilinė teisė ir procesas (1918 – 1940). Lietuvos teisės mokslas (1918 – 1940). Lietuvos teisininkų rengimas 1918 – 1940. Bandymai atkurti Lietuvos valstybingumą 1941 06 22 – 1941 08 05. Okupuotos Lietuvos gyventojų trėmimai 1941 – 1953 ir kitos genocido formos. Lietuvos valstybingumo atkūrimas 1990 m. ir konstitucinis jo įtvirtinimas. Lietuvos tarptautinis pripažinimas ir konstitucinė raida.
Teisė, konspektas(34 puslapiai)
2005-10-21
Valstybė. Tauta. Teritorija. Valdžia. Suverenitetas. Valdžių padalijimo principas. Valstybės formos samprata. Politinis /valstybinis režimas. Etatistizmas. Sociatarinė teisė. Šiuolaikinė koncepcija. Socialinės normos. Teisės ir moralės normų santykis. Teisės normos samprata. Teisės normos struktūra, teisės normos elementai. Sankcija. Teisės normų rūšys. Teisės pošakis. Teisės ir įstatymų santykis. Teisinės sistemos samprata. Bendrosios teisės sistema. Teisės šaltinių samprata. Teisės šaltinių klasifikavimas. Teisėkūros samprata. Teisinė sąmonė. Teisinių santykių samprata. Teisinių santykių struktūra. Teisiniai faktai. Teisės aiškinimas. Teisės realizavimo samprata. Teisės reguliavimo samprata. Dalykas, metodas, mechanizmas. Teisinis režimas. Teisės taikymo samprata. Teisės taikymo aktas. Teisėto elgesio samprata. Teisės pažeidimo (TP) samprata. Teisės spragų samprata. Įstatymo analogijos ir teisės analogijos samprata. Teisinės atsakomybės (TA) atsiradimo pagrindai. Teisinės atsakomybės požymiai. Teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Teisinės atsakomybės klasifikacija. Teisės akto samprata. Rūšys. Teisės norminis aktas. Požymiai, rūšys. Norminių aktų galiojimas laike, erdvėje ir asmenims. Teisės norminių aktų įsigaliojimas Lietuvos Respublikoje (LR). Kada teisės norminiai aktai netenka galios. Aktų galiojimas erdvėje. Teisės norminių aktų galiojimas asmenims. Teisės principų samprata. Klasifikacija. Teisinė technika. Žmogaus teisių ir laisvių samprata. Žmogaus teisių ir laisvių garantijos. Žmogaus teisių ir laisvių įtvirtinimas Lietuvoje. Teisės funkcijos.
Teisė, konspektas(33 puslapiai)
2005-10-23
Teisės sąvoka ir šaltiniai. Norminiai aktai. Teisė civilizacijos raidoje. Valstybės sąvoka, esmė ir požymiai. Valstybės valdymo ir santvarkos formos. Politiniai rėžimai. Pagrindinis valstybės įstatymas ir jo pamatinės nuostatos. Savivalda .savivaldybės. Darbo sutarties įstatymas ir jo taikymo praktika. Darbo laiko teisinis reguliavimas. Poilsio laiko teisinis reguliavimas. Tikslinės atostogos. Drausminė darbuotojų atsakomybė. Materialinė darbuotojų atsakomybė. Darbo ginčai. Sąvoka. Jų nagrinėjimo nuostatos ir tvarka. Kai kurie du ir kitų išmokų ryšium su darbo santykiais teisinio reguliavimo klausimai. Kolektyvinių sutarčių įstatymas. Administracinė teisė. Administracinės teisės sąvoka ir dalykas. Viešojo valdymo(administravimo) institucijų sistema. Administracinės teisės pažeidimai, atsakomybė. Administracinės nuobaudos. Administracinių nuobaudų esmės konkretizavimas. Baudžiamoji teisė. Nusikaltimas:sąvoka, požymiai ir sudėtis. Baudžiamoji sistema ir jų rūšys. Civilinė teisė. Sąvoka. Piliečiai, kaip civilinės teisės subjektai. Juridiniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai. Sandoriai. Nuosavybės ir teisės sąvoka. Nuosavybės teisės bendrieji nuostatai. Nuosavybės teisės rūšys. Bendroji nuosavybė. Paveldėjimo teisė. Paveldėjimas testamentu. Paveldėjimas pagal įstatymą.
Teisė, konspektas(48 puslapiai)
2005-10-23
Naujos teisės sampratos poreikis. Teisės pažinimas – atviras procesas. Teisės teorijos objektas. Teisės mokslo uždaviniai ir specifika. Teisės pažinimo specifika. Teisės teorijos objektas – teisės samprata ir jos funkcionalumą garantuojantis bendrųjų teisės sąvokų aparatas. Teisė – iš lygiaverčių mainų. Teisė – iš jėgos persvara garantuoto intereso. Teisės teorijos metodas. Mokslinio metodo samprata: mokslas – objektyvių žinių gamyba. Filosofinis teisės pažinimo metodas ir jo priemonės. Sociologinis metodas. Kiti teisės teorijos metodai. Dogmatinis teisės metodas. Istorinis teisės pažinimo metodas. Kritikos metodas. Vieno metodo vyravimo priežastys. Teisės teorijos vieta teisės mokslo sistemoje. Vidinė teisės mokslo struktūra. Metodologinė teisės teorijos funkcija. Pažintinė, arba analitinė, teisės teorijos funkcija. Konstruktyvioji, arba prognostinė, teisės teorijos funkcija. Teisė kaip procesas. Teisės samprata – teisės mokslų įvairovės vienovė. Teisės sampratos santykis su politiniu režimu. Teisė – fundamentinė žmoniškumo kategorija. Termino "teisė" daugiareikšmiškumas. Trys teisinės būties lygmenys. Teisė kaip kultūros reiškinys. Teisinės būties lygmenys kaip teisės teorijos vidinės struktūros atskleidimo metodas. Teisės sampratų įvairovė. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš jėgos persvara garantuoto intereso. Teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų interesų kompromisu. Visuomeninės sutarties teorija. Solidarumo, arba socialinės priklausomybės (funkcijų), teorija. Kompromisinės krypties teisės sampratų įvertinimas. Teologinė, arba dieviškoji, teisės kilmės teorija. Prigimtinės teisės teorija. Teisinis pozityvizmas. Normatyvistinė (etatistinė) teisės samprata. Institucinis pozityvizmas. Sociologinė teisės samprata. Sociologinės teisės sampratos vertinimas. Teisės hermeneutika. Teisės sampratų įvairovės apibendrinimas. Šiuolaikinė teisės samprata. Teisės funkcinę struktūrą lemiantys veiksniai. Pagarbos reikalavimo legalizavimas įsipareigojimu jai. Teisės tapatybė – vidinis jos prieštaringumas (priešybių vienybė). Iš teisių ir pareigų vienovės – visų subjektinių teisių santykinumas. Teisių ir pareigų vienovė – visuomeninės sutarties išraiška. Pareiga – autentiškas subjektinių teisių šaltinis. Teisių ir pareigų vienovės atpažinimas istorinėse teisės definicijose. Istorinis ekskursas į teisės kaip visuomeninės sutarties sampratą. Teisių ir pareigų vienovė – tik demokratinių visuomenių teisės esmė. Teisių ir pareigų vienovė – ne "teisės principas", o pati esmė. Teisių ir pareigų vienovės fiksavimo teisės aktuose būdas Teisių ir pareigų vienovė – teisės šakas ir teisės mokslus jungiantis metodas. Termino teisė etimologija. "Teisė" – "subjektinių teisių ir pareigų vienovės" žodinė santrumpa. "Teisumas" – pirminė "teisės" reikšmė. Tiesa – taip pat teisių ir pareigų vienovės simbolis. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis kaip teisės turinio ir formos santykis. Prigimtinė teisė ir tendencija ją ontologizuoti, arba natūralizmo ir konvencionalizmo polemika teisės sampratoje. Teisės ontologizavimo reikšmė. Neprigimta "prigimtinė teisė". Praktinė prigimtinio teisių pobūdžio supozicijos reikšmė. Institucinė teisės samprata kaip valstybinės valdžios įtraukimas į teisės esmę. Teisės ir valstybės santykis. Teisės principai. Teisės principų pavidalai. Teisės principų rūšys. Teisės principai, formuluojantys bendruosius teisių ir pareigų vienovės tikslus, šaltinius ir įgyvendinimo sąlygas. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę tarpšakiniu lygmeniu. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę teisės šakos lygmeniu. Teisės principai, konkretinantys (įgyvendinantys) teisių ir pareigų vienovę teisės institutų lygmeniu. Teisės idėjos raida: teisės samprata – temporis filia (laiko dukra). Ikikapitalistinės, arba neišplėtotos, teisės stadija. Kapitalistinės teisės epocha. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Teisės socialinė paskirtis ir jos raida. Žmogaus teisės kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. Juridinė žmogaus teisių samprata. Teisinės ir ekonominės (paskirstomosios) lygybės santykis kaip tarpusavio papildymo santykis. Žmogaus teises riboja žmogaus teisės. Teisės funkcijos. Teisinis reguliavimas. Teisinio reguliavimo sąvoka ir priežastys. Teisinio reguliavimo objektas (sritis). Teisinio reguliavimo objekto priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo objekto konkretinimas. Teisinio reguliavimo metodas. Teisinio reguliavimo stadijos. Asmuo ir valstybė – teisinio reguliavimo subjektai. Pirmasis teisės egzistavimo lygmuo – teisinės idėjos. Teisinė sąmonė. Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonės sąvoka. Teisinės sąmonės struktūra. Teisinės sąmonės funkcijos. Teisinės psichologijos ir teisinės ideologijos santykis. Teisinės sąmonės rūšys. Teisinio reguliavimo priemonių gamyba. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros rūšys. Teisekūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridine technika.
Teisė, konspektas(22 puslapiai)
2005-10-21