Augalų mityba per šaknis. Trąšų fiziologinė reakcija ir panaudojimo būdai. Monifikacija. Trąšų sorbcijos rūšys dirvožemyje. Dirvožemių rūgštumo rūšys, rūgštėjimo priežastis. Sorbuotų bazių suma ir prisotinimo bazėmis laipsnis. Dirvų pH reikšmė augalams ir mikroorganizmams. Pramoninės kalkinės ir vietinės kalkinės medžiagos jų panaudojimas. Kalkių sąveika su dirvožemiu, normų apskaičiavimas ir efektyvumas. Azoto reikšmė augalų gyvenime, jo įsisavinimas ir apykaita augaluose. Azoto trąšų grupės. Amonio nitratinės trąšos. Amonio ir nitratinės trąšos. Amidinės trąšos. Azoto trąšų parinkimas ir panaudojimas. Fosforo trąšų sorbavimas dirvožemyje, jų įtaka augalams. Granuliuotas ir paprastas superfosfatas, jo gamyba ir panaudojimas. Dvigubas superfosfatas. Percipitatas, fosforitmilčiai, kaulamilčiai ir jų panaudojimas. Fosforo trąšų parinkimas, tręšimo laikas, normos. Kalio įtaka augalams ir jo formos dirvožemyje, trąšų žaliavos. Kalio chlorido ir kalio druskos gamybos būdai, jų panaudojimas. Kalio sulfatas, kalimagnezija. Potašas, pelenai, neutralios kalio trašos. Kalio trąšų normos, panaudojimo laikas. Sudėtinės trąšos, jų teigiamos ir neigiamos savybės. Organinių trąšų rūšys. Mėšlo cheminė sudėtis, jo tiesioginė ir netiesioginė įtaka augalams. Mėšlo rūšys, pagrindinės kraiko rūšys. Mėšlo laikymo būdai, perpuvimo laipsniai. Kraikinio mėšlo panaudojimas tręšimui. Bekraikio (skysto ir pusiau skysto) mėšlo panaudojimas. Srutos, jų panaudojimas. Durpių tipai, jų panaudojimas tręšimui, kraikui, kompostavimui. Sapropelių charakteristika ir panaudojimas tręšimui. Trąšai auginamų augalų savybės, tręšimo būdai. Bakterinės trąšos.
Botanika, špera(5 puslapiai)
2010-09-07
Įvadas. Gegužraibinių šeimos augalų bruožai. Lietuvos gegužraibinių šeimos retieji augalai. Plačialapė klumpaitė. Kardalapis garbenis. Raudonasis garbenis. Tamsialapis skiautalūpis. Širdinė dviguonė. Belapė antbarzdė. Pietinis plauretis. Kvapusis plauretis. Miškinė plikaplaiskė. Žalioji plateivė. Žalsvažiedė blandis. Musinis ofris. Vyriškoji gegužraibė. Šalmuotoji gegužraibė. Mažoji gegužraibė. Smulkiažiedė gegužribė. Raiboji gegūnė. Aukštoji gegūnė. Raudonoji gegūnė. Baltijinė gegūnė. Dėmėtoji gegūnė. Plačialapė gegūnė. Gelsvoji gegūnė. Siauralapė gegūnė. Vienagumbis medauninkas. Pelkinė lanksva. Vienalapis gedutis. Dvilapis purvuolis. Nariuotoji ilgalūpė. Gegužraibinių šeimos augalų nykimo priežastys ir aplinkos problemos Lietuvoje. Išvados.
Botanika, referatas(17 puslapių)
2010-09-07
Darbo tikslas: susipažinti su higrografu ir išmokti apdoroti higrogramas. Teorija. Darbo piešinys. Formulė. Darbo rezultatai. Išvada.
Fizika, laboratorinis darbas(4 puslapiai)
2008-11-12
Itališkieji sodai (parkai) ir prancūziškieji parkai (geometrinis komponavimo stilius). Versalio sodai. Vila D‘este. Angliškieji parkai (peizažiniai parkai, mišrūs parkai ir modernūs bei postmodernūs želdynai). Centrinis Niujorko parkas. Hamburgo miesto parkas – Standtpark. Palangos botanikos parkas. Birutės kalnas.
Architektūra ir dizainas, špera(4 puslapiai)
2011-03-01
Kaulavaisinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Sėklavaisinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Uoginių augalų grupės savybės, atstovai. Riešutinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Vaisinių augalų ontogenezės etapai. Vaisinių augalų augimo ir derėjimo laikotarpiai. Vaisinių augalų vegetacijos ir poilsio laikotarpiai. Vaisių ir uogų kiekis žmogui. Vegetacijos laikotarpis be šalnų Lietuvoje. Obelų vegetacijos trukmė Lietuvoje. Dirvožemis sodui. Sodo dirvožemio vandens režimas. Kamienas. Liemuo. Pagrindinės šakos. Šalutinės šakos. Vaisininkės. Mišriosios vaisinės šakelės. Puokštinės vaisinės šakelės. Vytelinės vaisinės šakelės. Smailiosios vaisinės šakelės. Mažosios vaisinės šakelės. Pentinukės. Sėklinis sodas. Sėklų stratifikavimas. Skiepuglinis sodas. Dauginimas sumedėjusiais auginiais. Dauginimas žaliaisiais auginiais. Skiepijimas. Skiepijimas pagerintu sudūrimo būdu. Skiepijimas užkišimu po žieve. Skiepijimo laikas. Akiavimo laikas ir būdai. Slyvų dauginimo būdai. Vynuogių dauginimo būdai. Standartinė slyvaitė (sodinukas). Slyvų poskiepiai. Vyšnių ir trešnių poskiepiai. Kriaušių poskiepiai. Žemaūgiai obelų poskiepiai. Pusiau žemaūgiai obelų poskiepiai. Vidutinio augumo obelų poskiepiai. Braškių dauginimas. Braškių frigo daigai. Serbentų dauginimas. Slyvų dauginimas. Pirmamečių skiepu auginimas antrajame skiepyno lauke. Antramečių skiepų auginimas trečiajame skiepyno lauke. Kriaušių veislės. Vasarinės. Braškių veislės versliniam uogynui. Aviečių veislės. Serbentų veislės versliniam serbentynui. Tinkamiausia sodui vieta. Dirvos paruosimas sodui ar uogynui. Sodo ar uogyno įveisimo laikas. Sodo augalų sodinimo atstumai. Trąšų poreikio nustatymas sodo augalams. Ca reikšmė obuoliams. Sodo tarpueilių priežiūra. Pomedžių priežiūra. Vaismedžių atramos ir įrengimas. Sodų apsauga nuo graužikų, tvoros. Šakų pavaldumas. Obelų vainikų formos versliniuose soduose. Kriaušių genėjimo ir formavimo laikas ir specifika. Vyšnių genėjimo ir formavimo laikas. Slyvų genėjimo ir formavimo laikas. Rudeni ir pavasari pasodintu vaismedžių genėjimo laikas, formavimas. Braškių auginimas ne sezono metu.
Žemės ūkis, špera(14 puslapių)
2011-09-12
Darbo tikslas: susipažinti su termografu ir išmokti apdoroti termogramas. Teorija. Darbo piešinys. Darbo rezultatai. Išvada.
Termodinamika, laboratorinis darbas(3 puslapiai)
2008-10-27
Želdynų sistema. Atskirieji ir priklausomieji želdynai. Želdyno planavimo, kūrimo, tvarkymo, pertvarkymo, projektavimo sampratos. Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimas. Supaprastintas techninis darbo projektas želdynams. Želdynų sistemos planavimo ypatumai. Želdynų plotų normos. Atskirieji želdynai: parkų kompozicijos ypatumai, miesto ar miestelio sodo kompozicijos ypatumai, skvero kompozicijos ypatumai, arboretumo kompozicijos ypatumai. Miesto ar miestelio sodas. Skveras. Arboretumas. Želdynų želdinių tipai, jų įkomponavimo želdyne ypatumai: pavieniai medžiai, medžių lizdai, medžių ir krūmų grupė, medžių ir krūmų masyvai, alėja, medžių ir krūmų eilės, gyvatvorės. Vertikalus želdinimas. Erdvių formavimo ypatumai. Linijinės ir erdvinės perspektyvos taikymo ypatumai želdynų projektavime. Parkų projektavimo principai. Parko funkcinės zonos. Parko komponentų, funkcinių zonų vieta parko teritorijoje, atsižvelgiant į tarpusavio ryšį, gamtines sąlygas, išorines sąlygas. Parko elementų, fragmentų atitikimas žmogaus poreikiams. Estetiniai parko kūrimo ypatumai. Techninių reikalavimų atitikimas. Minimalūs įrengimo kaštai. Judėjimo kontrolė. Saugumo užtikrinimas. Kraštovaizdžio komponentų - reljefo, vandens telkinių – komponavimo želdyne ypatumai. Želdynų komponavimo meninių priemonių taikymas želdynų kompozicijoje: želdyno elementų forma, linija, kompozicijos proporcija, mastelis, vieningumas (tvarka), įvairovė, kontrastas, balansas (pusiausvyra, simetrija), elementų dominavimas ir akcentai, šviesos ir šešėlių derinimas, kraštovaizdžio elementų tekstūra, kompozicijos įrėminimas, ritmas kompozicijoje, staigmenos, spalvų derinimo ypatumai. Elementų forma. Medžių ir krūmų komponavimo ypatumai.
Botanika, špera(8 puslapiai)
2011-03-03