Užduotis: Nustatyti išteklių balansinį ryšį, vidutines atsargas (A), arba apyvartines lėšas investuotas į atsargas, apyvartumą dienomis ir kartais ir įvertinti, kodėl apyvartumas sulėtėja ar paspartėja, jei laikotarpis yra ketvirtis, o vertinė išraiška tūkst. litų. Skaičiavimai. Išvados.
Finansai, namų darbas(3 puslapiai)
2008-12-16
Institucija ir įstaiga. Įstaigų klasifikavimo ypatumai. Viešieji ir privatieji asmenys. Trijų sektorių organizacijos. Vyriausybės institucijos. Viešojo administravimo subjektai ir administravimo funkcijos. Europos bendrijos verslo standartinis klasifikavimas. Smulkaus verslo įmonių klasifikavimo ypatumai. Įmonių ūkinės teisinės formos. Galimi susivienijimai. Nevyriausybinės organizacijos. Nepelno organizacijos. Ne pelno organizacijų rūšys. Specifinės ne pelno organizacijos. Parabankinės įmonės: frančizės įmonės ir sutartis, faktoringas, lizingas ir jo taikymo principai, kredito unijos, paštas. Bankų sistema. Internetinė bankininkystė. Finansų termino istorinė suvokimo raida. Šiuolaikinis dvejopas finansų apibūdinimas. Valstybės finansų vykdomos funkcijos. Pinigų santykių pasireiškimo terpė. Mainų lygties parametrai. Įmonių finansinės veiklos sritys. Įmonės finansavimas siaurąja ir plačiąja prasme. Pinigų srautai. Grynųjų pinigų srautai įmonėje. Mokėjimo srautų ratas. Verslo finansų funkcijos. Finansavimo šaltiniai ir jų klasifikavimas. Tiesioginis finansavimas. Kapitalinis finansavimas. Investavimo sudėtinės dalys. Finansų kontrolės funkcija. Finansų valdymas ir jo tikslai. Finansų valdymo sprendimai. Šalies finansų sistema. Finansų sistemos tipai. Verslo finansų sistema. Finansų sistemos dalyviai. Centrinis bankas ir rezervinis fondas. Komerciniai bankai. Nacionalinė vertybinių popierių birža. Finansų maklerio įmonė. Rinkos. Finansų rinkos ypatumai. Vertybinių popierių rinkos apibūdinimas. Pinigų ir kapitalo rinkos. Finansų valdymo instrumentai. Turto sąvoka. Turto įsigijimo ir pardavimo kaina. Įmonės turto svarbiausieji klasifikavimo požymiai. Ilgalaikis turtas. Daiktinės darbo priemonės ir pagrindiniai fondai. Pagrindinių priemonių vaidmens didėjimas. Pagrindinių priemonių klasifikavimas. Nematerialus turtas ir jo požymiai. Finansinis turtas. Jo rūšys. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąvokos. Fizinis ir moralinis nusidėvėjimas. Jų priežastys. Likutinė ir likvidacinė vertė. Nusidėvėjimo skaičiavimo metodai. Tiesioginis proporcingas (tiesinis) metodas. Produkcijos metodas. Metų skaičiaus metodas. Mažėjančios vertės (dvigubo balanso) metodas. Trumpalaikis turtas ir požymiai. Trumpalaikio turto sudėtis. Atsargų statistika. Apyvartumo rodikliai. Savininkų nuosavybė. Pagrindinis kapitalas. Apyvartinis kapitalas. Skolintojų nuosavybė. Pajamų ir įplaukų sąvokos. Jų balansinis ryšys. Pajamos pagal Pelno mokesčio įstatymą. Išlaidų ir išmokų balansinis ryšys. Išlaidų skirtingas supratimas ir požiūrių įvairovė. Ekonominės (eksplicitinės ir implicitinės) išlaidos. Pastoviosios ir kintamosios išlaidos. Nekomercinės ir ekstra išlaidos. Kalkuliacinės (papildomosios) išlaidos. Vidinės ir išorinės išlaidos. Visuomeninės išlaidos. Ribinės išlaidos. Leidžiami išlaidų atskaitymai ir jų pripažinimas. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. Sąnaudų apibrėžimo įvairovė. Sąnaudoms pripažinti dokumentų ypatumai. Pajamų ir sąnaudų kaupimo principas. Pinigų apskaitos principas. Palyginimo principas. Apskaitos principų taikymo pripažįstant sąnaudas ypatumai. Išlaidų skaičiavimo ir grupavimo metodika (požymiai). Išlaidų pagal paskirtį (rūšis) klasifikavimo schema. Išlaidos pagal reikšmingumą (pagrindinės, pridėtinės). Pagrindinių išlaidų (pirminių paprastųjų ir antrinių kompleksinių) grupės. Išlaidų priklausomybė nuo esminių veiksnių. Jų grupavimas. Išlaidų centrai ir vietos. Sąlygiškai pastovių išlaidų nepriklausomumo sąlygotumas. Sąmatos ir jų sudarymo ypatumai. Svarbiausios įmonių sąmatos. Produkcijos kalkuliavimo ypatumai. Parduotų prekių ir atliktų darbų savikainos. Produkcijos išlaidos. Tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Norminiai netiesioginių išlaidų elementai. Pinigai plačiąja prasme. Jų sudėtis. Pinigai siaurąja prasme. Pinigų klasifikavimas. Visaverčiai pinigai. Popierinių pinigų padengimo etapai. Elektroninė mokėjimo sistema atsiskaitymo priemonės. Mokamosios kortelės. Jų skirstymo į tipus ypatumai. Elektroniniai čekiai. Elektroniniai pinigai. Skaitmeniniai pinigai. Pinigų paskirtis ir valdymo tikslas. Pinigų būsimoji vertė. Pinigų vertės padidėjimas. Pinigų vertės padidėjimo skaičiavimo būdai. Pinigų vertę didinantys veiksniai. Pinigų kaupimas didinant kaupimo dažnumą. Pinigų esamoji vertė. Esamos pinigų vertės skaičiavimas (diskontavimas). Paprastoji ir sudėtinė diskonto norma. Centrinio banko diskontas ir jo politika. Centrinio banko diskonto funkcijos. Finansinė renta (anuitetas). Finansinės rentos (anuiteto) skaičiavimo būdai. Rentos (anuiteto) parametrai. Dabartinės ir būsimos finansinės rentos (anuiteto) srautų vertė. Periodinių mokėjimų esamoji ir būsimoji vertė. Begalinių mokėjimų seka (perpetuitetas). Begalinių mokėjimų sekos palūkanų normos nustatymas. Infliacijos įtaka pinigų vertei ir palūkanų normai. Kainų ir infliacijos galimi pokyčiai. Apskaita, uždaviniai ir jai keliami reikalavimai. Apskaitos rūšys. Apskaitos principai. Ūkinių operacijų fiksavimas: dokumentai, registrai. Sąskaitų klasifikavimo ypatumai. Dvejybinis įrašas. Jo taikymo ypatumai skirtingoms sąskaitų klasėms. Sąskaitų planas: klasės ir jų sudėtis. Ilgalaikis turtas: sudėtis, klasifikavimo ypatumai. Nusidėvėjimo formos, normos, skaičiavimo būdai. Atskaitomybė: rūšys, klasifikavimas ir sudėtis mokesčių įstatymuose nustatytos lengvatos: mokesčiui surinkti taikomi trys metodai. Apmokestinimo principai ir mokesčių funkcijos mokesčiai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius.
Finansai, špera(26 puslapiai)
2008-12-09
Kokios yra kredito funkcijos? Kokie yra pinigų masės tiesioginio ir netiesioginio reguliavimo metodai? Pinigų multiplikatorius - kas tai? Kaip galima apibūdinti kreditų politika ir tikslu? Kokie yra kreditinių išteklių šaltiniai? Kokie yra svarbiausi kreditavimo sistemą veikiantys veiksniai? Koks yra centrinio banko (CB) vaidmuo kreditų sistemoje? Kaip centrinis bankas reguliuoja pinigų masę? Kokios pagrindinės CB pinigų masės reguliavimo priemonės? Kas sudaro kredito politikos trikampį? Kaip pasiekiamas kredito pelningumas? Kaip pasiekiamas kredito likvidumas? Kaip didinamas kredito saugumas? Kaip mažinama paskolų rizika? Kokios yra kreditoriaus teisės? Kas priklauso kreditų sistemos grandims? Kokios yra paskolų rūšys? Kokios paskolos vadinamos ilgalaikėmis? Kurios paskolos - trumpalaikės ar ilgalaikės yra mažiau likvidžios ir mažiau pelningos? Kaip apibūdinama amortizuojama paskola? Kaip apibūdinamas linijinis paskolos grąžinimo būdas? Kokie yra komercinių kreditų bruožai? Kaip galima apibūdinti sindikuotos paskolos schemą? Kas yra paskolos kompensacinis balansas? Kokios yra neapdraustos paskolos? Kokie yra investicinių paskolų požymiai? Kada suteikiami tęstiniai kreditai finansų kredito įstaigoms? Kokie yra reguliuojamųjų kreditų požymiai? Kokie yra hipotekos kredito bruožai? Kokie požymiai būdingi kredito kortelėms? Kokiais atvejais didėja palūkanų norma? Kaip suvokiamos paprastosios palūkanos? Kas yra bazinė palūkanos norma? Kaip skaičiuojamos sudėtinės palūkanos? Nuo ko priklauso diskontuotų paskolų realusis pelningumas? Kada palūkanų norma ir realusis pelningumas sutampa? Kuo pasižymi specialiųjų atidėjimų normos? Kaip išieškomos probleminės paskolos. Išteklių sudėtis ir klasifikavimo ypatumai. Finansavimo šaltiniai. Finansinių išteklių tyrimo ir vertinimo ypatumai. Finansinių išteklių šaltinių (kapitalo) vertė (kaina). Finansinių išteklių struktūros įvertinimas. Finansinių išteklių poreikio nustatymas. Pagrindinės finansinių išteklių politikos kryptys. Vertybinių popierių rinkos, biudžeto ir kredito rinkos sąveika. Vertybinių popierių rinkos sudedamosios dalys. Finansų rinkos ir vertybinių popierių rinkos sąsaja. Vertybinių popierių rinkos problemos. Vertybinių popierių rinkos infrastruktūra. Vertybinių popierių rinkos dalyvių sudėtis. Vertybinių popierių birža. Emitentų grupės. Finansų maklerio įmonės. Jų kategorijos. Investuotojai. Instituciniai investuotojai. Investuotojų tikslai. Vertybinių popierių rinkos vaidmuo ir funkcijos. Vertybinių popierių klasifikavimas pagal investavimo būdus ir ekonominę prigimtį. Vertybinių popierių klasifikavimas pagal sandorių nuoseklumą. Vertybinių popierių klasifikavimas pagal vertybinių popierių dalyvius. Pirminė ir antrinė rinka. Pinigų rinkos sudedamosios. Trumpalaikiai piniginiai dokumentai. Indeliai ir jų sertifikatai. Indėlių klasifikavimas. Indėliai iki pareikalavimo. Jų savybės. Terminuotieji ir kaupiamieji indėliai. Terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių savybės. Čekiai. Jų įvairovė ir paskirtis. Vyriausybės vertybiniai popieriai. Jų patikimumas ir likvidumas. Vyriausybės taupymo lakštai. Bankų akceptai. Vekseliai. Jų paskirtis. Komerciniai vekseliai. Akcija ir akcininkas. Akcijų kainų rūšys. Įkainavimas. Investicijų į akcijas rizika. Akcijų klasifikavimo požymiai. Vardinės akcijos. Pareikštinės akcijos. Paprastųjų akcijų turtinės ir neturtinės teisės. Privilegijuotos akcijos. Jų rūšys. Akcijų indeksai. Dow Džounso indeksas. Akcijų kurso kilimo kritimo teorija. Nepilnų lotų ir kt. teorijos. VPB indeksų sistema. LITIN 10 indeksas. Dividendų esmė. Akcijų vertės nustatymo būdai. Dividendų politika ir jos teorijos. Irelevantiškumo teorija. "Žvirblis rankoje" teorija. Dividendų politikos išraiškos formos ir priemonės. Dividendų mokėjimo tvarka procesas. Obligacijos esmė. Investicijų į skolos VP rizika. Akcijų ir obligacijų išskirtiniai bruožai. Obligacijų tipai. Obligacijų reitingas. Obligacijos kursas. Obligacijos pajamos. Išvestinių finansinių priemonių esmė. Biržiniai sandoriai ir jų nauda. Nebiržiniai sandoriai. Išankstiniai sandoriai. Jų tipai. Būsimieji sandoriai. Būsimojo sandorio bazė ir kainos. Apsidraudimo sandoriai. Būsimųjų sandorių apsidraudimo tipai. Išankstinių ir būsimųjų sandorių palyginimas. Apsikeitimo sandoris. Pasirinkimo: pirkėjo ir pardavėjo sandoriai. Išankstinio ir pasirinkimo sandorių palyginimas.Investicinių fondų sudėti. Investicinių fondų akcijos. Pinigų rinkos fondai. Pelno fondai. Kapitalo augimo fondai. Pensijų ir kiti fondai. Veiklos neapibrėžtumo lygiai. Veiklos rizika ir jos suvokimo ypatumai. Subjektyvioji ir objektyvioji rizika. Rizikos veiksniai ir jų klasifikavimo ypatumai. Rizikos klasifikavimo bruožai ir ypatumai. Finansinės rizikos suvokimo ir sudėties įvairovė. Projektinės rizikos sudėties ir suvokimo ypatumai. Rizikos valdymas ir jo etapai. Rizikos dydžio ir pasiskirstymo nustatymo ypatumai. Rizikos šaltiniai. Rizikos valdymo metodai ir priemonės. Pagrindiniai investicinio projekto ir jo efektyvumo vertinimo rodikliai. Projektų vertinimas ir atranka pagal nediskontuotus pinigų srautus. Pelningumo rodikliai. Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai. Mokumo rodikliai. Nuosavybės rodikliai. Augimo rodikliai. Rinkos rodikliai.
Finansai, špera(33 puslapiai)
2009-01-08
Užduotis. Nustatyti realizacijos fizinės apimties indeksus, vertinę išraišką, kainų indeksus ir jų tarpusavio ryšį 2 būdais. Kai produkcija ar veikla yra palyginama. Kai produkcija ar veikla yra nepalyginama. Sprendimas. Nustatysiu realizacijos fizinės apimties indeksus, vertinę išraišką, kainų indeksus ir jų tarpusavio ryšį kai produkcija yra palyginama. Išvada. Nustatysiu kainų indeksus ir jų tarpusavio ryšį kai produkcija yra nepalyginama. Išvada.
Finansai, namų darbas(2 puslapiai)
2008-12-10
Strategijos formavimo lygiai. Pagrindinės korporacinės strategijos paskirtis. Funkcinės strategijos. Strategijų tipai. Priekinės integracijos rekomendacijos taikymui. Atgalinės integracijos rekomendacijos taikymui. Horizontalios integracijos rekomendacijos taikymui. Intensyvios strategijos. Skverbimosi į rinką strategija. Rinkos plėtros strategija. Produkto plėtros strategija. Diversifikacijos strategijos. Diversifikacijos tikslai. Diversifikacijos privalumai ir trūkumai. Gynybinės strategijos. Pasitraukimo iš rinkos priežastys. Mažinimo strategija. Padalinio ar organizacijos dalies pardavimas. Lyderiavimas kaštais. Bendrosios strategijos ir 5 konkurencinės jėgos. Diferenciacija. Bendrosios strategijos ir 5 konkurencinės jėgos. Nišos strategija. Bendrosios strategijos ir 5 konkurencinės jėgos. Strategijos, lemiančios nesėkmę. SWOT (SSGG) analizė. Keturi Strategijų Tipai. Bostono Konsultacinės Grupės (BCG) matrica. BCG matricos trūkumai. General elektic matrica. SPACE parametrai. SPACE matricos sudarymas. Pagrindiniai išoriniai veiksniai. Pagrindiniai vidiniai veiksniai. metodai. Vidinė plėtra. Eksportas .Atstovybės užsienyje. Gamybą užsienyje. Multinacionalinės operacijos. Globalinės operacijos. Prielaidos steigti. Sinergijos efektas. Konkurencijos mažinimas - Konkurento įsigijimas naudingas. Vystymas naujų gebėjimų. Integravimo problemos. Neadekvatus įvertinimas. Didelės skolos. Nesugebėjimas pasiekti sinergiją. Per didelė diversifikacija. Vadovai pernelyg susitelkia ties įsigijimais. Strateginis aljansas. Panaikinimas: priežastys. Išorinis kontraktavimas – išorės paslaugų pirkimas. Šaka gimimo fazėje. Dvi svarbios strateginės problemos. Strateginiai sprendimai. Šaka augimo fazėje. Strateginiai sprendimai. Šaka brandos fazėje. Strateginiai sprendimai. Šaka nuosmukio fazėje. Strateginiai sprendimai.
Vadyba, špera(12 puslapių)
2009-10-28
Kursinis projektas. Įvadas. Darbo tikslas: Nustatyti ir įvertinti vadovų/vadybininkų polinkį į stresus, atsparumą jiems. Teorinė dalis. Pagrindinės sąvokos. Streso priežastys ir požymiai. Pagrindiniai streso požymiai. Streso priežastys. Streso pasekmės ir žala. Atsparumas stresui. Praktinė dalis. Anketinės apklausos analizė. Polinkio į stresą analizė. Atsparumo stresui įvertinimas. Išvados ir siūlymai.
Organizacinė psichologija, kursinis darbas(30 puslapių)
2009-10-27
Žmonių evakuacijos iš pastatų trukmės skaičiavimas. Medinių konstrukcijų ribinės laikančiosios galios gaisro atveju skaičiavimas.
Sauga, namų darbas(4 puslapiai)
2008-02-11