Dokumentas, valdymo dokumentų grupės, dokumentų laikmenos. Rašto teksto antraštė. Valdymo darbas, valdymas (subjektas, objektas, funkcijos), valdymo sąvoka. Dokumento tekstas. Dokumentų apyvarta ir jos organizavimas (gaunamų priėmimas, registravimas, siunčiamieji dokumentai). Dokumento registravimo rekvizitas. Trumpa dokumentacijos istorija Lietuvoje (nuo seniausių laikų iki Liublino unijos). Herbas ir prekės ženklas. Organizacinių, tvarkomųjų, informacinių dokumentų sistemos (pvz. nuostatai, įstatai ir kt.). Dokumento sudarytojo pavadinimas. Normatyviniai dokumentai, kurie reglamentuoja dokumentų valdymą (dokumentų rengimo taisyklės, tvarkymo ir apskaitos taisyklės, žinybiniai, archyvų įstatymai). Adresatas. Bendrieji dokumentų sudarymo reikalavimai (ką duoda schema – skaičiai, išdėstymas, paraštės, būtini [sudarytojas, data, tekstas, parašas] ir pastovūs [kurie kasdien nesikeičia] rekvizitai. Dokumentų tvirtinimo būdai ir žyma. Dokumentų standartizavimas. Gauto dokumento nuoroda, rezoliucija, dokumento sudarymo vieta. Dokumento užduočių vykdymo kontrolės organizavimas, užduočių vykdymo terminai ir jų pratęsimo galimybės. Parašas. Pavyzdiniai ir individualūs įstaigų bylų dokumentacijos planai, jų paskirtis ir sudarytojas. Dokumentų derinimo būdai (išorinis ir vidinis), vizos. Individualių įstaigų planų sudarymo tvarka. Dokumento priedų žyma. Bylų sudarymo požymiai [7] ir pavyzdžiai. Dokumentų derinimo būdai, suderinimo žyma. Dokumentų spausdinimo reikalavimai (paraštės, lapų numeravimas, tarpai tarp rekvizitų). Antspaudas, kopijos tikrumo žyma. Trumpa dokumentacijos istorija nuo Liublino unijos iki 1795 m. Dokumento rengėjo nuoroda, jo įforminimas, rengėjo pareigos. Įsakymas, protokolas, raštas. Supažindimo žyma ir jos įforminimas. Istorija 1795-1918 m. (graždanka, spaudos draudimas.) Dokumento paieškos nuoroda. Dokumentų unifikavimas (suvienodinimas). Įstaigos duomenys, jų sudėtis; aprašyti prašymą. Istorija 1918 – iki dabar (bendros taisyklės, okupavus rusiškos, standartizavimas ir pan.). Kaip įforminami su dokumentais siunčiami priedai. Dokumentų registravimas, jo tikslas, registravimo formos [gaunamų, siunčiamų..]. Data tvarkomuosiuose ir informaciniuose dokumentuose; parašai, kai yra 2 nepavaldūs pasirašantys asmenys.
Raštvedyba, konspektas(24 puslapiai)
2008-02-19
Teisės mokslo uždaviniai ir specifika. Vidinė teisės mokslo struktūra. Teisės teorijos istorija/ teisės teorija ir filosofija. Teisės teorija ir jos objektas. Teisės teorijos vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės pažinimo metodai. Termino "teisė" daugiareikšmiškumas. Trys teisinės būties lygmenys. Teisės sampratų diferenciacija pagal kilmės šaltinį. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš jėgos persvara garantuoto intereso. Teorijos, teisę kildinančios iš priešingų interesų kompromiso. Šiuolaikinės teisės samprata, teisinio pozityvizmo ir "prigimtinės teisės" integracija. Teisinio personalizmo aksiomatika. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė (pusiausvyra). Teisinio personalizmo požymių santrumpa. Termino teisė etimologija. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis. Prigimtinė teisė ir jos ontologizavimas, ontologizavimo reikšmė. Neprigimta "prigimtinė" teisė. Teisės ir valstybės santykis. Teisės principų sąvoka ir jų rūšys. Teisės principų reikšmė, taikymo taisyklės. Teisės socialinė paskirtis ir raida. Žmogaus teisės kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. "Žmogaus teisės" teisnumo ir subjektinės teisės požiūriu. Teisnumo ir subjektinės teisės lygmenų sutapimas. Juridinė žmonių teisių samprata. Teisinė ir ekonominė lygybė. Teisės funkcijos. Teisinio reguliavimo sąvoka, priežastys. Teisinio reguliavimo objektas (objekto konkretinimas). Teisinio reguliavimo metodai. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonės sąvoka Teisinės sąmonės struktūra. Teisinės sąmonės funkcijos ir rūšys. Teisėkūros sąvoka, būdai, subjektai. Teisėkuros rūšys: originalioji teisėkūra ir sankcionuotoji. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. Teisės normų kalbai keliami reikalavimai. Teisės normos sąvoka ir požymiai. Socialinės normos sąvoka, teisės normos ir moralės normos santykis. Teisės normos ir paprotinės normos santykis, teisės normos ir korporacinės normos santykis. Techninių normų virtimas socialinėmis teisinėmis normomis. Teisė normos struktūra, hipotezė. Dispozicija ir sankcija. Tekstinė ir loginė teisės normos struktūra. Teisės normų klasifikacija ir konkurencija. "Teisės šaltinio" daugiareikšmiškumas. "Teisės normų šaltinis" ir "teisinės minties šaltinis". Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminės sutartys. Teisės akto sąvoka/bendrųjų ir individualiųjų teisės normų aktai. Įstatymai ir įstatymo galią turintys aktai. Įstatymų lydimieji aktai. Teisės aktų galiojimas laiko atžvilgiu. Teisės aktų galiojimas teritorijoje ir asmenims. Teisės normų sistema (subordinacija ir koordinacija). Teisės normų sistema ir teisinė sistema. Teisės aktų aiškinimo priežastys, sąvoka ir stadijos. Teisės normų aiškinimo būdai. Teisės normų aiškinimo rūšys. Teisės normų įgyvendinimas. Teisės taikymo sąvoka, atvejai, požymiai, stadijos. Teisės taikymo aktai. Teisės spragos ir jų šalinimas. Teisinių santykių sąvoka, požymiai, prielaidos. Teisiniai faktai. Teisinių santykių struktūra. Teisės pažeidimo sąvoka, požymiai ir sudėtis. Teisinė atsakomybė.
Teisė, konspektas(71 puslapis)
2008-02-19