Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Autoriaus rašto darbai

Autoriaus rašto darbai ( darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Alkaloidai

    Įvadas. Alkaloidų istorija. Fizikinės ir cheminės savybės. Alkaloidai augalų pasaulyje. Alkaloidų turinčių žaliavų suskirstymas. Augalai turintys aciklinių grupės alkaloidų. Augalai turintys pirolizidino grupės alkaloidų. Augalai turintys piridino grupės alkaloidų. Augalai turintys chonolino grupės alkaloidų. Augalai turintys izochinolino grupės alkaloidų. Augalai turintys indolo grupės alkaloidų. Augalai turintys izochinolino grupės alkaloidų. Augalai turintys steroidinių grupės alkaloidai.. Narkotinės medžiagos gaunamos iš alkaloidų. Opiumas. Kofeinas. Kokainas. Alkaloidų panaudojimas. Kai kurių alkaloidų struktūriniai ypatumai.
    Cheminiai junginiai, referatas(18 puslapių)
    2006-05-16
  • Aminorūgštys ir baltymai

    Baltymų virškinimas. Proteolizinių fermentų specifiškumas. Puvimo produktų susidarymas storosiose žarnose. Aminorūgščių fondas organizme. Azoto pusiausvyra. Aminorūgščių rezorbcija ir pernešimo mechanizmas. Aminorūgščių peraminimas ir jo reikšmė. Aminorūgščių netiesioginis deamininimas. Aminorūgščių oksidazės ir tiesioginis deamininimas. Amoniako metabolizmas, toksiškumas, detoksikacijos keliai. Glutamino ir aspargino susidarymas. Glutamino sintezė. Karbamido-ureos-biosintezė. Dikarboninių aminorūgščių apykaita. THFR svarba apykaitoj. Pakeičiamų aminorūgščių biosintezė. Beazotinės aminorūgščių liekanos likimas. Nukleotidų funkcijos. Purino nukleozidų skilimas iki šlapimo rūgšties. Sutrikimai. Biosintezė ir reguliavimas. Kiti purino susidarymo budai. AMP ir GMP biosintezė iš IMP. Pirimidinų skilimas. Pirimidinų biosintezė ir jos reguliavimas, panašumai ir skirtumai. Deoksiribonukleotidų biosintezė. Polimerazių charakteristika, fermentai ir baltymai. DNR sintezės iniciacija, elognacija ir terminacija. DNR rekombinacija. Genų ekspresija, transkripcija. Operono ir geno struktūra. RNR polimerazių charakteristika. Promotorius. Transkripcijos iniciacija ir elongacija. Transkripcijos terminacija. Prokariotų transkripcijos valdymas. Eukariotų transkripcijos ypatumai. MRNR brendimas. RRNR brendimas. TRNR brendimas, transliacija, genetinis kodas. Baltymo biosintezės etapai. 148 aminoacil-trnr-sintetazės. Baltymo biosintezės iniciacija. Baltymo biosintezės elongacija. Baltymo biosintezės terminacija. Baltymo biosintezės inhibitoriai.
    Cheminiai junginiai, špera(12 puslapių)
    2005-02-28
  • Angliavandeniai (2)

    Angliavandeniai – žmogaus maisto komponentai. Svarbiausių struktūra. Angliavandenių virškinimas burnoje. Angliavandenių virškinimas žarnyne. Angliavandenių rezorbcija. Angliavandenių virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai. Disacharidurija. Glikolizė: reakcijų seka. I ir II stadijos, oksidacinės – redukcinės glikolizės reakcijos. Fiziologinė reikšmė. Glikolizės energetinė vertė bedeguoninėmis sąlygomis ir fiziologinė svarba. Glikolizės reguliavimas. Glikogeno skaidymas: reakcijų seka. Raumenų ir kepenų ląstelių glikogeno fosforilazės kovalentinis ir alosterinis reguliavimas. Glikogeno skaidymo reguliavimas hormonais: glikogeno fosforilazės aktyvinimo mechanizmas. Glikogeno skaidymo ir glikolizės ryšys. Glikogenolizės energijos reikšmė. Alkoholinis rūgimas. Fruktozės ir galaktozės apykaitos. Jų sutrikimai. Gliukoneogenezė ir jos reakcijų seka. Svarbiausi substratai. Gliukoneogenezės reguliavimas: aktyvumo priklausomybė nuo substrato kiekio. Reguliaciniai fermentai. Pieno rūgšties metabolizmas-Kori ciklas. Glikogeno sintezė: fiziologinė reikšmė. Reakcijų seka, fermentai. Aerobinė medžiagų apykaita. Piruvato oksido dekarboksilinimas. Ubichinonas. Elektronų nešiklių topologija mitochondrijų vidinėje membranoje. Kvėpavimo grandinės inhibitoriai ir skyrikliai(diskonjugatoriai). Su kvėpavimo grandine susijusi ATP sintezė - oksidacinis fosforilinimas. H+ jonų elektrocheminis gradijento susidarymas ir jo reikšmė. ATP-azė. Jos struktūra ir funkcija. Gliukozės oksidacijos aerobinėmis sąlygomis energijos vertė. Malato-asparato ir fosfoglicerolio pernašos sistema. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias: bendroji apžvalga ir biologine reikšmė. Oksidacinė pentozių fosfatų kelio dalis. Šios dalies reakcijos ir fermentai. Suminė oksidacinės dalies reakcijos lygtis. Neoksidacinė pentozių fosfatų kelio dalis. Apsauginė pentozių fosfatų kelio reikšmė eritrocitams. Gliukozės apykaitos reguliavimas. Gliukogeno apykaitos reguliavimas. Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas. Gliukozės -6-fosfato metabolizmas kepenų ląstelėse.
    Cheminiai junginiai, špera(4 puslapiai)
    2005-04-18
  • Aplinkos sveikata

    Atmosferos struktūra ir oro sudėtis. Atmosferos oro sudėtis. Fizinės oro savybės. Oro temperatūra, drėgmės ir judėjimo greičio kompleksinio poveikio įvertinimas. Padidinto ir sumažinto atmosferos slėgio įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Užterštumo šaltiniai. Elektromagnetinės spinduliuotės įtaka sveikatai. Elektromagnetiniai spinduliai. Saulės radiacija, jos komponentai ir įtaka sveikatai. Klimato apibūdinimas ir klasifikacija. Meteotropinės organizmo reakcijos ir sindromai, jų profilaktika. Lietuvos klimato higieninis - fiziologinis įvertinimas.
    Ekologija, špera(11 puslapių)
    2006-05-16
  • Aplinkos sveikata (2)

    Gyvūninės kilmės maistas. Mėsos ir žuvies produktai. Mėsos ir žuvies produktų mitybinė vertė. Maisto produktų konservavimo būdai ir jų higieninis įvertinimas. Bealkoholiniai gėrimai Higieniniai reikalavimai visuomeninio maitinimo įmonėms. Maisto produktų sandėliavimas, transportavimas, maisto paruošimas. Priemonės stabdančios mikroorganizmų dauginimąsi. Priemonės sunaikinančios mikroorganizmus bei jų sporas. Rauginto pieno produktai. Alkoholizmo požymiai. Alkoholizmo profilaktika. Alkoholiniai gėrimai. Alkoholio poveikis žmogaus sveikatai.
    Medicina, špera(5 puslapiai)
    2006-05-16
  • Arterinė hipotenzija, jos samprata, klinikiniai požymiai, patofiziologiniai gydymo principai

    Hipotenzija. Ką daryti ištikus hipotenzinei krizei? Per mažas kraujospūdis - ne liga? Jei sergate hipotenzija. Ortostazinė hipotenzija. Etiologija. Patogenezė. Klinika. Diagnostika. Diferencinė diagnostika. Gydymas.
    Ligos ir traumos, referatas(7 puslapiai)
    2006-01-09
  • Atmosferos teršimas

    Nuodingosios medžiagos ekosistemoje. Atmosferos teršimas transporto priemonių išmetamosiomis dujomis. Raudonosios knygos plėšrieji paukščiai Biržų rajone ir jų apsauga.
    Ekologija, referatas(8 puslapiai)
    2006-01-09
  • Baltymai

    Baltymų virškinimas. HCl susidarymas skrandyje. Biologinė reikšmė. Baltymų virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai. Baltymų rezervai organizme. Laisvų aminorūgščių fondo susidarymas ir panaudojimas. Aminorūgščių deamininimo būdai. Tiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Netiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Pagrindiniai amoniako šaltiniai organizme. Karbamido biosintezė. Kiti NH3 detoksinimo būdai. Aminorūgščių dekarboksilinimo būdai. Biogeninių aminų inaktyvavimas. Serotonino sintezė. Biologinis vaidmuo. Inaktyvavimas. Katecholaminų sintezė. Biologinis vaidmuo. Inaktyvavimas. Histamino sintezė. Biologinis vaidmuo. Inaktyvavimas. Gama aminobutirato sintezė. Biologinis vaidmuo. Inaktyvavimas. Aminorūgščių beazotinės liekanos metabolizmas. Kreatino biosintezė. Biologinė reikšmė. Baltymų puvimo produktų susidarymas storajame žarnyne ir jų detoksinimas. Azoto balansas organizme. Baltymų apykaitos reguliacija. Parenteralinis maitinimas. Hemoglobino dariniai: oksihemoglobinas. Hemoglobino dariniai: karboksihemoglobinas ir methemoglobinas. 3- DPG (difosfoglicerato) įtaka deguonies pernašai hemoglobinu. Hemoglobino sintezės stadijos. Geležies apykaita žmogaus organizme. Laisvas ir surištas bilirubinas, jo nustatymo diagnostinė reikšmė.
    Cheminiai junginiai, špera(9 puslapiai)
    2005-03-03
  • Baltymai, vitaminai, fermentai

    Baltymai. Aminorūgštys, Baltymų struktūrinė organizacija ir jos biologinė reikšmė, Baltymų nusodinimas. Denatūracija, Baltymų fizikinės, cheminės savybės, Albuminai ir globulinai. Struktūra, biologinis vaidmuo, Fibriliniai baltymai. Struktūros ir savybių ypatumai, Kolagenas, prokolagenas tropokolagenas, Keratinai. Struktūra, savybės, biologinis vaidmuo, Glikoproteinai ir proteoglikanai, Imunoglobulinai. Struktūros ir biosintezės ypatumai. Imunoglobulinų klasės ir pagrindinės funkcijos. Antigeno – antikūno sąveika, Fermentai, Paprasti ir sudėtiniai fermentai. Kofaktoriai ir kofermentai, Kofermentų klasifikacija, atstovai, Fermentinės katalikės mechanizmai, Fermentų aktyvusis centras, Fermentų aktyvumo vienetai, Izofermentai, Fermentų inhibitoriai:(ne)+(be) konkurenciniai, Grįžtamas ir negrįžtamas inhibavimas, Alosteriniai fermentai. Struktūros ir katalikės ypatumai, Fermentų aktyvumo ir kiekio reguliavimo principai. Alosterinis fermentų aktyvumo reguliavimas, Fermentų kovalentinė ir alosterinė modifikacijos, Fermentų panaudojimas gydymui. Imobilizuoti fermentai, vitaminų klasifikacija, biologinis vaidmuo. Antivitaminai, vitaminų vaidmuo fermentinėje katalizėje, Vitaminai, tirpstantys vandenyje, Biotinas, Pantoteno rūgštis, Vitaminas B1, Vitaminas B2, Vitaminas PP, Vitaminas B6, Biotinas, Folio rūgštis, Vitaminas B12, vitaminas C.
    Cheminiai junginiai, špera(3 puslapiai)
    2005-04-29
  • Biochemija

    RR – beta oksidacija, RR. su neporiniu anglies atomų sk. oksidacija, lipidų peroksidinė oksidacija, aktyviosios deguonies formos, ląstelės antioksidacinė apsauga, antioksidantai, Acetil-KoA šaltiniai ir jo pernešimas iš mitochondrijų į citoplazmą, fosfolipidų sintezė, cholesterolio sintezė, AR šaltiniai ir jų panaudojimas, AR deamininimo būdai, pagrindiniai NH3 šaltiniai organizme, karbamido (ureos biosintezė), kiti NH3 detoksinimo būdai, dekarboksilinimo būdai, biogeniai aminai jų biol reikšmė, aminooksidazės, jų inhibitoriai – vaistai, AR beazotines liekanos metabolizmas, Hb ir mioglobinas, femo sintezė, Fe apykaita žmogaus organizme, hemoglobino skilimas, laisvas ir surištas bilirubinas, nustatymo diagnostinė reikšmė, purino nukleotinų biosintezes šaltiniai, IMP biosintezė, purino nukleotidų skilimas, podagra. Priežastys, vaistai, pirimidino nukleotidų sintezės šaltiniai, UTP ir CTP sintezė, DNR biosinteze (replikacija), DNR replikacijos inhibitoriai, prokariotų ir Eukariotų RNR biosintezė, potranskripcinės RNR modifikacijos, transkripcijos inhibitoriai, genetinis kodas, jo savybės, mutagenai, genų mutacijos, jų pasekmės, supratimas apie molekulines ligas, B biosintezė, potransliacinis polipeptidionės grand subrendimas, transliacijos inhibitoriai, genų inžinerija: bendras supratimas, metodų stadijos, pritaikymas, signalinių molekulių veikimas per viduląstelinius receptorius, signalinių molekulių veikimas per adenilatciklazės sistemą, G - baltymai, fosfodiesterazių inhibitoriai - vaistai, signalinių molekulių veikimas per fosfolipazės C sistemą, Ca2+ ir kalmodulino vaidmuo metabolizmo reakcijose, signalinių molekulių veikimas per guanilatciklazės sistemą, NO: sintezė, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo, dopaminas: sintezė, recept. veikimo mechanizmas, agonistai ir antagonistai, Parkinsono liga, vaistai nuo jos, acetilholinas: sintezė, metabolizmas, veikimo mechanizmas, agonistai ir antagonistai, acetilcholinesterazės inhibitoriai, pseudocholinesterazė, Alzheimerio liga, nuo jos vaistai, serotoninas. GABA (gama aminobutiratas): sintezė, metabolizmas, receptoriai, glicinas ir glutamatas, histaminas: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmas, antagonistai, gliukagonas, insulinas, atriopeptidai.
    Farmakologija, špera(47 puslapiai)
    2005-03-01
  • DNR

    Pirminė, antrinė ir tretinė DNR struktūra. DNR denatūravimas. DNR hibridizacija. DNR funkcijos. Pirminė, antrinė ir tretinė RNR (mRNR, tRNR, rRNR) struktūra.
    Cheminiai junginiai, špera(5 puslapiai)
    2005-02-28
  • Embolija, jos etiologija ir patogenezė

    Embolija. Galūnių embolijos. Smegenų infarktas. Galvos smegenų kraujosruva.
    Ligos ir traumos, referatas(5 puslapiai)
    2006-01-09
  • Farmakologija (5)

    Farmakopėja. Vaistai, jų formos, įsigijimo tvarka. Vaistų vartojimo būdai. Farmakokinetika. Biopraeinamumas. Biotransformacija ir ekskrecija. Vaistų pasiskirstymas, klirensas, pusperiodis, kumuliacija. Dozės ir dozavimo būdai. Terapinis indeksas. Vaistų veikimo rūšys. Psichodinaminis / placebo poveikis. Vidinės ir išorinės sąlygos, nuo kurių priklauso vaistų veikimas. Vaistų poveikio kitimas vartojant juos pakartotinai. Nepageidaujamų efektų klasifikacija. Psichinė ir fizinė priklausomybė, ją sukeliantys vaistai. Nutraukimo sindromas. Farmakokinetinė ir farmakodinaminė vaistų sąveika. Sinergizmas ir antagonizmas. Farmacinis ir farmakologinis vaistų nesuderinamumas. Ūmaus apsinuodijimo vaistais gydymo principai. Presinapsiniai ir postsinapsiniai receptoriai. Vaistų poveikis nervinio impulso sklidimui sinapsėse. Parasimpatinė / cholinerginė sinapsė. Simpatinė / adrenerginė sinapsė. Nikotininiai ir muskarininiai receptoriai, jų lokalizacija ir stimuliavimo efektai. Cholinergines sinapses veikiančių vaistų klasifikacija. Tiesioginio veikimo M ir N cholinomimetikai. Netiesioginio veikimo cholinomimetikai. Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. M cholinoblokatoriai. N cholinoblokatoriai. Adrenergines sinapsės veikiančių vaistų klasifikacija. Tiesioginio veikimo alfa ir beta adrenomimetikai. Netiesioginio veikimo α ir β adrenomimetikai. Selektyvūs α ir selektyvūs β adrenomimetikai. α adrenoblokatoriai. β adrenoblokatoriai. Centrinio ir periferinio veikimo antisimpatikotoniniai vaistai. Antiaritminių vaistų klasifikacija. Amiodaronas. Chinidinas, prokainamidas, dizopiramidas. Lidokainas, meksiletinas. Kalcio antagonistai. Teigiamai inotropiškai veikiantys vaistai. Širdies glikozidai, jų farmakokinetika, lėtinis apsinuodijimas jais. Osmosiniai diuretikai ir karboanhidrazės inhibitoriai. Tiazidiniai diuretikas chlortalidonas. Furozemidas. Hipokalemijos nesukeliantys diuretikai. Organiniai nitratai. Antihipertenzinių vaistų klasifikacija. Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai. Na nitroprusidas ir hidralazinas. Bronchus plečiantys vaistai. Metilksantinai. Skrandžio sulčių rūgštingumą mažinantys ir kiti antiopiniai vaistai. Apetitą, vėmimą ir tulžies sekreciją veikiantys vaistai. Virškinimo fermentai. Vidurius laisvinantys ir viduriavimą slopinantys vaistai. Gimdą veikiantys vaistai. Trombocitus veikiantys vaistai. Antikoaguliantai. Fibrinolizę veikiantys vaistai. Kraujodarą stimuliuojantys vaistai / augimo faktoriai, mineralai, vitaminai. Lipoproteinų apykaitą reguliuojantys vaistai. Psichotropinių medžiagų klasifikacija. Neuroleptikai. Antidepresantai. Trankviliantai. Antiparkinsoniniai vaistai. Antiepilepsiniai vaistai. Inhaliaciniai anestetikai. Intraveniniai anestetikai. Neuroleptanalgezija. Etilo ir metilo alkoholiai. Disulfiramas. Antihistamininiai vaistai. Antipiretiniai analgetikai / paraaminofenolio ir pirazolono dariniai, salicilatai /. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo / propiono ir acto rūgščių dariniai, oksikamai /. Opioidinių receptorių agonistai. Opioidinių receptorių agonistai-antagonistai ir antagonistai. Vietiniai anestetikai / esteriai ir amidai /.Hipofizės hormonų preparatai. Skydliaukės hormonų preparatai ir antitiroidiniai vaistai. Lytinių hormonų preparatai. Lytinių hormonų antagonistai. Peroraliniai kontraceptikai. Gliukokortikoidai ir minerlkortikoidai. Gliukokortikoidų nepageidaujamas poveikis. Antidiabetiniai vaistai. Kalcio apykaitą reguliuojantys vaistai. Vitaminų vartojimo principai. Priešvėžiniai vaistai. Imunomoduliatoriai. Antimikrobinių vaistų klasifikacija. Antimikrobinių vaistų vartojimo principai. Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos. Antibiotikų farmakodinamika ir spektrai. Biosintetiniai penicilinai. Pusiau sintetinai penicilinai. Cefalosporinai. Tetraciklinai. Chloramfenikolis. Makrolidai. Linkozamidai ir fuzidino Na. Aminoglikozidai. Rifamicinai. Lokaliai vartojami antibiotikai. Polimiksinai. Chinolonai. Sulfanilamidai. Sulfametoksazolis/trimetoprimas. Priešgrybeliniai vaistai. Pirmuonis ir helmintus veikiantys vaistai. Antituberkulioziniai vaistai.
    Farmakologija, špera(81 puslapis)
    2006-05-16
  • Farmakologija (6)

    Vegetotropiniai vaistai. Cholinerginė sinapsė. Cholinerginiai receptoriai, į kuriuos veikia vaistai. M receptorių agonistai. N receptorių agonistai. Netiesioginės cholinomimetinės medžiagos. M cholino receptorių blokatoriai. N cholino blokatoriai. Konkurentinio tipo miorelaksantai. Depoliarizuojančio tipo miorelaksantai. Adrenerginę sinapsę veikiantys vaistai. Adrenerginę sinapsę veikiančių vaistų klasifikacija. Tiesioginiai adrenomimetikai. Netiesioginiai adrenomimetikai. Antisimpatikotoniniai preparatai. Adrenoblokatoriai. Organotropiniai vaistai. Vaistai veikiantys širdies funkcijas. Vaistai stiprinantys širdies susitraukimų jėgą (veikiantys teigiamai inotropiškai). Vaistai širdies vainikinės kraujotakos nepakankamumui gydyti. Virškinimo procesų reguliacija. Motorines funkcijas veikiantys vaistai. Vaistai veikiantys kraujodarą ir kraują. Vaistai veikiantys kvėpavimo organų sistemą. Centrinę nervų sistemą veikiančios medžiagos (psichotropiniai vaistai). Antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai). Antidepresantai. Skausmą slopinantys vaistai. Vietiniai anestetikai. Antipiretiniai analgetikai (nenarkotiniai analgetikai). Gliukokortikoidai. Antipodagriniai vaistai. Antihistamininiai vaistai. Vitaminoterapija. Tirpūs riebaluose vitaminai. Fermentai. Hormonai. Anaboliniai sterodai. Peroraliniai kontraceptikai. Lytinių hormonų antagonistai. Gimdą veikiantys preparatai. Skydliaukė. Kasa. Antinkščių žievinė dalis. Onkologiniai ir imuninę sistemą veikiantys vaistai. Imuninę sistemą veikiantys vaistai. Antibiotikai. Makrolidai. Linkozamidai. Tetraciklinai. Chloramfenikolio grupė (levomicetino). Aminoglikozidai. Rifamicinai. Girazės inhibitoriai (chinolonai, fluorchinolonai). Prieštuberkulioziniai preparatai. Antigrybeliniai antibiotikai. Sulfanilamidai. antispirochetinės medžiagos. Antimaliariniai preparatai. Antitrichomoniniai preparatai. Antiamebiaziniai preparatai. Antileišmanioziniai preparatai. Antigrybeliniai preparatai. antihelmintiniai preparatai. Antiseptinės medžiagos.
    Farmakologija, konspektas(67 puslapiai)
    2006-05-16
  • Farmakologija (7)

    Farmakologija. Vaistų vartojimo būdai. Farmakokinetika. Bioekvalentiškumas. Metabolizmas. Ekskrecija. Eliminacija. Vaisto kumuliacija. Klirensas. Receptoriai. Vaisto veiksmingumas. Terapinis vaistų indeksas. Vaistų veikimo mechanizmai. Įvairių organizmo būklių įtaka vaisto veikimui. Vaistų nesuderinamumas. Apsinuodijimo vaistas gydymo principai. Cholinerginė sinapsė. N- cholinoreceptoriai. M receptorių farmakodinamika. M receptorių agonistai. N receptoriai agonistai. Cholinomimetikai. Cholinomimetikų klasifikacija. Acetilcholinas. Perdozavus cholinomimetikų. M cholinoblokatoriai. Atropinas. Skopolaminas. N-cholinoblokatoriai. Ganglioblokatoriai. Miorelaksantai. Adrenergines sinapses veikiantys vaistai. Adrenomimetikai. Epinefrinas. Norepinefrinas. Izoproterenolis. Dopaminas. Midodrinas. Fenilefrinas. Amfetaminas. Efedrinas. Dobutaminas. Klonidinas ir metildofa. Pseudosimpatomimetikai. Adrenomimetikų panaudojimas gydyme. Adrenoblokatoriai. Antisimpatikotoniniai vaistai. Klonidinas. Metildopa. Moksonidinas. Guanitidinas. Rezerpinas. Antiaritminių vaistų klasifikacija, Amiodaronas. Chinidinas, prokainamidas, dizopiramidas. Lidokainas, meksiletinas. Ca antagonistai. Osmosiniai diuretikai ir karboanhidrazės inhibitoriai. Tiazidiniai diuretikai ir chlortalidonas. Furozemidas. Hipokalemijos nesukeliantys diuretikai. Organiniai nitratai. Antihipertenzinių vaistų klasifikacija. Renino, angiotenzino, ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai. Natrio nitroprusidas ir hidralazinas. Bronchus plečiantys vaistai. Antacidiniai. Apetitą, vėmimą ir tulžies sekreciją veikiantys. Viduriavimą veikiantys. Gimdą veikiantys. Trombocitus veikiantys. Antikoaguliantai. Fibrinolizę veikiantys vaistai. Kraujodarą stimuliuojantys vaistai. Lipoproteinų apykaitą reguliuojantys vaistai. Psichotropinių medžiagų klasifikacija. Neuroleptikai. Trankviliantai. Intraveniniai anestetikai. Alkoholiai. Antihistamininiai vaistai. Nesteroidiniai prišuždegiminiai vaistai. Antipodagriniai vaistai. Opioidinių rec. agonistai. Opioidinių rec. agonistai – antagonistai. Vietiniai anestetikai. Hipofizės hormonai. Skydliaukės hormonų preparatai. Lytiniai hormonai. Lytinių hormonų antagonistai. Peroraliniai kontraceptikai. Antinksčių žievinė dalis. Antidiabetiniai vaistai. Onkologiniai vaistai. Imuninę sistemą veikiantys vaistai. Antimikrobinių vaistų vartojimo principai. Antiseptinės medžiagos. Antibiotikai. Penicilinai. Cefalosporinai. Tetraciklinai. Chloramfenikolio grupė (levomicetino). Makrolidai. Linkozamidai. Aminoglikozidai. Rifamicinai. Polimiksinai. Girazės inhibitoriai (chinolonai, fluorchinolonai). Sulfanilamidai. Antigrybeliniai AB. Pirmuonis ir helmintus veikiantys vaistai. Prieštuberkulioziniai preparatai.
    Farmakologija, konspektas(81 puslapis)
    2006-05-16
  • Fizikinė chemija

    Poliarimetrija. Refraktrometrija. Chromatografija. Plonasluoksnė chromatografija. Gelcromatografija. Jonų mainų chromatografija. Elektrocheminiai analizės metodai. Potenciometrija. Potenciometrinis titravimas. Chromatografija - identifikavimo parametrai. Detektoriai. Dujų nešėjų kelias, dujų-dujų ir dujų-skysčių chromatografija.
    Chemija, špera(12 puslapių)
    2005-03-06
  • Fizikinė chemija (2)

    Kietųjų kūnų savybės. Huko dėsnis. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Pagrindiniai molekulinės teorijos teiginiai. Antrasis termodinamikos dėsnis. Entropija. Brauno judėjimas. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Pirmojo dinamikos dėsnio taikymas izoprocesams. Adiabatinis procesas.
    Chemija, špera(5 puslapiai)
    2006-05-16
  • Fizikinė chemija (3)

    Analizės metodai: cheminiai, fizikocheminiai ir fizikiniai. Metodų jautrumas ir selektyvumas. Jonų aktyvumas, aktyvumo koeficientas, tirpalų joninė jėga. Disociacijos laipsnis ir disociacijos konstanta, Ostvaldo praskiedimo dėsnis. Specifiniai selektyvūs grupiniai reagentai. Hidrolizės reakcijų silpninimas. Tirpalai. Vandens joninė sandauga, vandenilinis rodiklis pH, hidroksilinis rodiklis. Reakcijų greičio priklausomybė nuo koncentracijos ir temperatūros. Cheminė pusiausvyra. Veikiančiųjų masių dėsnis. Le Šatelje principas. Elektrolitinė, pakopinė disociacijos bendro jono įtaka disociacijos laipsniui, stiprūs ir silpni elektrolitai. Hidrolizė. Druskų hidrolizė, laipsnis ir konstanta. Apibrėžimai. Druskų hidrolizė. pH apskaičiavimas. Rūgštinės ir šarminės prigimties šarminiuose tirpaluose. Buferio praktinis taikymas. Buferiniai tirpalai. Buferių veikimo principas, nuo ko priklauso imlumas. Koloidiniai tirpalai, kas apsprendžia koloidų patvarumą? Koloidų gavimas. Redokso procesai elementų chemijoje. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Koloidinių dalelių branduolys granule micele. Koloidų suardymo būdas. Koaguliacija. Peptizacija. Kompleksiniai junginiai, kompleksatorius ligandas. Koordinacijos skaičius. Bendras supratimas apie tūrio analizę, titravimas ekvivalentinis taškas, reakcijos pabaigos taškas. Kompleksinių junginių patvarumas, patvarumo ir nepatvarumo konstantos. Kompleksinių junginių suardymas. Standartiniai titruojamieji tirpalai. Medžiagos, naudojamos standartinių ir titruojamųjų tirpalų ruošimui, reikalavimai joms.
    Chemija, špera(5 puslapiai)
    2006-05-16
  • Hemoglobinas

    Hemoglobinamoglobinas ir mioglobinas, difosfoglicerato įtaka deguonies pernašai.
    Medicina, špera(8 puslapiai)
    2005-03-03
  • Hormonai

    Pagrindiniai medžiagų apykaitos reguliacijos lygiai, sistemos organizme, CNS ir endokrininės sistemų ryšys, neląstelinės signalinės molekulės, signalinių molekulinių veikimas per viduląstelinius receptorius, ląstelių membranų receptoriai, perdavimo būdai, tarpininkai, signalinių molekulių veikimas per fosfolipazės C sistemą, signalinių molekulių veikimas per guanilatciklazės sistemą, dopaminas, acetilcholinas, moteriški lytiniai hormonai, vyriški lytiniai hormonai, eukozanoidai, antinksčių žievės hormonai, atriopeptidai, kininai.
    Anatomija, špera(14 puslapių)
    2005-02-28
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
Puslapyje rodyti po