(3 puslapiai)
Darbo užduotis: Gauti segnetoelekrtiko histerezės kilpą ir nustatyti jo liktinį poliarizuotumą bei koercinį elektrinio lauko stiprį. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo rezultatai. Išvados. Skaityti daugiau(3718 darbai)
(3 puslapiai)
Darbo užduotis: Gauti segnetoelekrtiko histerezės kilpą ir nustatyti jo liktinį poliarizuotumą bei koercinį elektrinio lauko stiprį. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo rezultatai. Išvados. Skaityti daugiau(2 puslapiai)
Darbo užduotis. Gauti segnetoelekrtiko histerezės kilpą ir nustatyti jo liktinį poliarizuotumą bei koercinį elektrinio lauko stiprį. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo rezultatai. Išvados. Skaityti daugiau(3 puslapiai)
Darbo užduotis. Gauti segnetoelekrtiko histerezės kilpą ir nustatyti jo liktinį poliarizuotumą bei koercinį elektrinio lauko stiprį. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo rezultatai. Išvados. Skaityti daugiau(3 puslapiai)
Darbo tikslai: Susipažinti su dyzelio variklio maitinimo sistema ir veikimu. Išnagrinėti sekcijinių degalų įpurškimo siurblių paskirtį, konstrukciją ir veikimą. Darbo priemonės ir metodas. Darbo rezultatas. Dyzelio maitinimo sistemos mazgų pavadinimai. Siurblio veikimas ir detalių pavadinimai. Degalų įpurškimo siurblio detalių pavadinimai. Plundžerio veikimas. Išvados. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Darbo tikslas: išsiaiškinti statistinių duomenų rinkimo ir apdorojimo metodą, sudaryti sėklų matmenų varijavimo kreives, patikrinti, ar matmuo įvairuoja pagal normaliojo pasiskirstymo dėsnį. Darbo priemonės. Darbo atlikimo tvarka. Skaičiavimai. Išvados. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
6 laboratorinis darbas. Darbo tikslas. Trumpos teorinės žinios. Skirtingų 3 ryšio variantų atveju siunčiamos žinutės ir jų aptarimas. Nagrinėjamų 3 ryšio variantų analizė ir palyginimas. Sesijos metu sudarytų ryšių analizė. Sesijos metu sudarytų ryšių analizė. Išvados. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Telekomunikacijų teorija. 2 laboratorinis darbas. Darbo tikslas. 1 dalis: Susipažinti su signalo koreliacijos funkcijos ir spektro tankio skaičiavimo bei atvaizdavimo galimybėmis pasinaudojant tiesiogine ir atvirkštine Furje transformacijomis. 2 dalis. Palyginti, kaip skiriasi determinuoto signalo koreliacijos funkcijos ir spektro tankio realizacijos nuo atsitiktinio signalo, sudaryto iš determinuoto signalo veikiamo triukšmo signalu, koreliacijos funkcijos ir spektro tankio realizacijų. Teorinė dalis. Darbo užduotis: 1 dalis. Ištirti koreliacijos funkcijos kitimą laiko ašyje laisvai pasirinkus signalo trijų harmonikų dažnius ir parenkant: skirtingų dažnių ir vienodų amplitudžių harmonikas, skirtingų dažnių ir skirtingų amplitudžių harmonikas. 2 dalis. Grafikų pavidale stebėti suminio (signalas + triukšmas) signalo realizacijas ir jas palyginti tarpusavyje, bei palyginti su darbo 1 dalies rezultatais. Pirmos dalies darbo eiga. Antros dalies darbo eiga. Išvados. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
T180B111 - Telekomunikacijų teorija. Darbo užduotis: 1 dalis. Ištirti koreliacijos funkcijos kitimą laiko ašyje laisvai pasirinkus signalo trijų harmonikų dažnius ir parenkant. Artimų vienas kitam ir tolimų vienas kitam (užduoto dažnių intervalo ribose) skirtingų dažnių ir vienodų amplitudžių harmonikas. Artimų vienas kitam ir tolimų vienas kitam (užduoto dažnių intervalo ribose) skirtingų; dažnių ir skirtingų amplitudžių harmonikas. 2 dalis. Grafikų pavidale stebėti kelias suminio (signalas + triukšmas) signalo realizacijas ir jas palyginti tarpusavyje, bei palyginti su darbo 1 dalies rezultatais. 1-os dalies darbo eiga. Išvados: 1-os dalies darbo eiga. Išvados. Skaityti daugiau(17 puslapių)
Bendroji dalis. Įvadas. Situacijos analizė. Teorinė dalis. Teorija, metodas, procedūra, įranga. Darbo eiga. Užduotis. Darbo analizė ir aprašymas. Laukiami rezultatai. Rezultatai. Pastebėjimai. Užduotis: Sumodeliuoti dviejų sinusų sumos signalą, pasinaudojus MATLAB programiniu paketu. Ir atvaizduoti tiek gautąjį signalą, tiek jo spektrą. Darbo analizė ir aprašymas. Laukiami rezultatai. Rezultatai. Pastebėjimai. Užduotis: Naudodami funkciją xcorr() raskite šių signalų koreliacinę funkciją. Naudodami funkcijas fft() ir abs(), apskaičiuokite koreliacinės funkcijos spektrą. Viename lange atvaizduokite koreliacinę funkciją ir jos spektrą. Darbo analizė ir aprašymas. Laukiami rezultatai. Rezultatai. Pastebėjimai. Užduotis: Sugeneruokite N atskaitų atsitiktinį signalą naudodami funkciją randn(). Naudodami funkciją xcorr() raskite atsitiktinio signalo autokoreliaciją. Viename lange atvaizduokite signalą ir jo autokoreliaciją. Darbo analizė ir aprašymas. Laukiami rezultatai. Rezultatai. Pastebėjimai. Užduotis: Raskite pirmojo sinusinių sumos signalo ir atsitiktinio signalo koreliaciją. Viename lange atvaizduokite koreliacinę funkciją ir jos spektrą. Darbo analizė ir aprašymas. Laukiami rezultatai. Rezultatai. Pastebėjimai. Užduotis: Sugeneruokite etaloninį N atskaitų signalą, kurio pradžioje yra f1 dažnio A1 amplitudės fazės postūmio sinusinio signalo k periodų, o vėliau - nuliai. Sumodeliuokite atsispindėjusi signalą prie atsitiktinio signalo pridėdami, N1 atskaitų užvėlintą etaloninį signalą. Atvaizduokite šiuos signalus. Darbo analizė ir aprašymas. Laukiami rezultatai. Rezultatai. Pastebėjimai. Užduotis: Naudodami funkciją xcorr() apskaičiuokite atsispindėjusio ir etaloninio signalų koreliacinę funkciją. Naudodami funkciją max() raskite koreliacinės funkcijos maksimumą ir jį atitinkantį j. Išveskite j ir palyginkite su N1. Pagal koreliacinės funkcijos maksimumo vietą (j) įvertinkite ir išveskite vėlinimą sekundėmis. Atvaizduokite koreliacinę funkciją ir pažymėkite jos maksimumą apskritimu. Darbo analizė ir aprašymas. Laukiami rezultatai. Rezultatai. Pastebėjimai. Užduotis: Pagal formulę apskaičiuokite atsispindėjusio ir etaloninio signalų koreliacinę funkciją, kai j yra nuo 0 iki N-1 (atsispindėjęs signalas negali pasirodyti anksčiau už išsiųstą). Atvaizduokite koreliacinę funkciją. Darbo analizė ir aprašymas. Laukiami rezultatai. Rezultatai. Pastebėjimai. Užduotis: Realizuokite greitą koreliacinės funkcijos skaičiavimą naudodami funkcijas fft(), ifft(), conj()- Apskaičiuokite atsispindėjusio ir etaloninio signalų koreliaciją. Atvaizduokite realią koreliacinės funkcijos dalį. Darbo analizė ir aprašymas. Laukiami rezultatai. Rezultatai. Pastebėjimai. Užduotis: Naudodami funkcijas tic() ir toc() įvertinkite koreliacinės funkcijos skaičiavimo trukmę skaičiuojant pagal formulę ir naudojant greitą skaičiavimą. Darbo analizė ir aprašymas. Laukiami rezultatai. Rezultatai. Pastebėjimai. Išvados. Priedas – programos kodas. MATLAB programos kodas. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Variantas 4. Tikslas. Susipažinti su signalų koreliaciją, jos savybėmis , realizaciją ir panaudojimu. Užduotis. Darbo eiga. Sudaryta MATLAB programa dviejų sekų koreliacinei funkcijai rasti panaudojant formulę. Iš savo mobilaus numerio aštuonių paskutinių skaitmenų sudarytos dvi keturių skaitmenų sekos. Apskaičiuota šių sekų koreliacinė funkcija naudodami sudarytą programą ir MATLAB funkciją xcorr(). Sugeneruoti amplitudžių A1 ir A2, dažnių f1 ir f2, fazės postūmių θ1 ir θ2 sinusinių sumos ir amplitudžių A1 ir A3, dažnių f1 ir f3, fazės postūmių θ1 ir θ3 sinusinių sumos signalai. Diskretizuota dažniu FS, naudojant N atskaitų. Atvaizduoti signalai naudodami funkciją plot() taip, kad horizontalioje ašyje būtų vaizduojamas laikas. Naudojant funkciją xcorr() rasti šių signalų koreliacinė funkcija. Naudodami funkcijas fft() ir abs(), apskaičiuotas koreliacinės funkcijos spektras. Viename lange atvaizduota koreliacinė funkcija ir jos spektras. Vaizduojant koreliacinę funkciją, horizontalioje ašyje vaizduojama J, kurio rėžiai yra nuo -N+1 iki N-1. Vaizduojant spektrą, horizontalioje ašyje vaizduojami dažniai, kurių rėžiai nuo 0 iki fs/2. Sugeneruotas N atskaitų atsitiktinis signalas, naudojant funkciją randn(). Naudojant funkciją xcorr() rasta atsitiktinio signalo autokoreliacija. Viename lange atvaizduoti signalas ir jo autokoreliacija naudodami funkciją plot() taip, kad horizontalioje ašyje būtų atidedamas J, kurio rėžiai nuo 0 iki N-1. Rasta pirmojo sinusinių sumos signalo ir atsitiktinio signalo koreliacija. Viename lange atvaizduoti koreliacinė funkcija ir jos spektras. Vaizduojant koreliacinę funkciją, horizontalioje ašyje vaizduojama J, kurio rėžiai yra nuo -N+1 iki N-1. Vaizduojant spektrą, horizontalioje ašyje vaizduojami dažniai, kurių rėžiai nuo 0 iki fs/2. Sugeneruotas etaloninis N atskaitų signalas, kurio pradžioje yra f1 dažnio A1 amplitudės θ1 fazės postūmio sinusinio signalo K periodų, o vėliau – nuliai. Sumodeliuotas atsispindėjęs signalas prie atsitiktinio signalo pridedant N1 atskaitų užvėlintą etaloninį signalą. Atvaizduoti šie signalai naudojant funkciją plot() taip, kad horizontalioje ašyje būtų vaizduojamas laikas. Naudojant funkciją xcorr() apskaičiuota atsispindėjusio ir etaloninio signalų koreliacinė funkcija. Naudojant funkciją max() rastas koreliacinės funkcijos maksimumas ir jį atitinkantis j. Išvesta j ir palyginta su N1. Įvertintas ir išvestas vėlinimas sekundėmis. Atvaizduota koreliacinė funkcija naudojant funkciją plot() taip, kad horizontalioje ašyje būtų atvaizduojamas J, kurio rėžiai nuo 0 iki N-1. Koreliacinės funkcijos maksimumas pažymėtas apskritimu. Pagal formulę apskaičiuota atsispindėjusio ir etaloninio signalų koreliacinė funkcija, kai j yra nuo 0 iki N-1. Atvaizduota koreliacinė funkcija naudojant funkciją plot() taip, kad horizontalioje ašyje būtų atvaizduojamas J. Realizuotas greitas koreliacinės funkcijos skaičiavimas naudodami funkcijas fft(), ifft(), conj(). Apskaičiuota atsispindėjusio ir etaloninio signalų koreliacija. Atvaizduota reali koreliacinės funkcijos dalis, naudodami funkciją plot() taip, kad horizontalioje ašyje būtų vaizduojamas J. Naudojant funkcijas TIC() ir TOC() įvertintos koreliacinės funkcijos skaičiavimo trukmės skaičiuojant pagal formulę ir naudojant greitą skaičiavimą. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Darbo tikslas: susipažinti su Siglab kalba ir išmokti generuoti (modeliuoti) įvairias signalų aibes: harmoninių, stačiakampių, trikampių, pjūklinių, atsitiktinių signalų, kurie labai dažnai naudojami kuriant elektrotechnikos aparatūrą. Išvados. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
1 laboratorinis darbas. Darbo tikslas: 1 dalis: Išmokti vykdyti norimos formos signalo sintezę pasinaudojant Furje eilute kaip sintezės įrankiu. 2 dalis: Įsitikinti, kad, pasinaudojant Furje eilutės galimybėmis, galima sintezuotą signalą suskaidyti į atskiras harmonines dedamąsias (Furje eilutės koeficientus) ir apskaičiuoti jų skaitines reikšmes. Teorinė dalis. I dalis. Signalų sintezė. Darbo užduotis: Naudodami žemiau nurodytus laisvai pasirenkamus Furje eilutės parametrus susintezuokite norimą virpesį (įvairių amplitudžių ir dažnių sinusoidę ar kosinusoidę; sinusoidę arba kosinusoidę, pakeltą virš 0 ašies (arba nuleistą po ja); stačiakampį signalą; gęstantį virpesį ir t.t.) Ir atvaizduokite jį grafiko pavidalu laiko ašyje. Darbo eigos metodiniai nurodymai. II dalis. Signalų analizė. Darbo užduotis: Atlikti atvirkščią veiksmą signalų sintezei ir pagal 1 laboratoriniame darbe gautus rezultatus (vieno iš susintezuotų signalų reikšmes arba naujai suvedamas reikšmes) apskaičiuoti Furje eilutės koeficientus (tai atliks kompiuteris), t.y. Atkurti pradinius signalų sintezės parametrus. Darbo eigos metodiniai nurodymai. Išvados. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Darbo tikslas: Susipažinti su skaitmeninių signalų formavimo dėsningumais. Ištirti suformuotų signalų charakteristikas. Skaityti daugiau(3 puslapiai)
Darbo tikslas: Susipažinti su skaitmeninių signalų formavimo dėsningumais. Ištirti suformuotų signalų charakteristikas. Darbo eiga. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Laboratorinis darbas Nr. 1. Darbo tikslas: Susipažinti su skaitmeninių signalų formavimo dėsningumais. Ištirti suformuotų signalų charakteristikas. Darbo eiga. Išvados. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Darbo tikslas: Išmokti sudaryti skersinių jėgų ir lenkimo momentų diagramas, bei nustatyti sijos skerspjūvio matmenis. Užduotis. Sprendimas. Apskaičiuojamos atraminės reakcijos. Skersinių jėgų skaičiavimas. Lenkimo momentų skaičiavimas. Apskaičiuojame sijų skerspjūvio matmenis. Išvada. Skaityti daugiau(2 puslapiai)
Darbo tikslas: išmatuoti silicio plokštelės savitąją paviršinę varžą. Darbo schema. Darbo eiga. Išvados. Atsakymai į klausimus. Skaityti daugiau(2 puslapiai)
12 laboratorinis darbas. Darbo tikslas: nustatyti silikatinių plytų savybes. Kokybės nustatymas pagal išorinę išvaizdą. Silikatinių plytų tankio nustatymas. Silikatinių plytų vandens įgeriamumo nustatymas. Silikatinių plytų markės nustatymas. Išvados. Skaityti daugiau(2 puslapiai)
A variantas. Acto rūgšties disociacijos konstantos ir disociacijos laipsnio nustatymas. Darbo tikslas: Apskaičiuoti acto rūgšties disociacijos konstantą K ir disociacijos laipsnį α. Darbo priemonės ir reagentai. Darbo eiga. Skaičiavimai. Išvados. Skaityti daugiau(2 puslapiai)
Laboratorinis darbas Nr.1. Susipažinimas su SIMATIC S7-300 valdiklių sandara, charakteristikomis, konstrukcija ir darbo režimais. Darbo tikslas. Susipažinti su valdiklių charakteristikomis, konstrukcija, montavimu, valdymo ir indikacijos organais. Užduoties analizė. Nurodykite darbo vietoje esančio valdiklio technines charakteristikas, jas apibūdinkite. Išvados. Skaityti daugiau