Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Konspektai

Konspektai (4248 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Krėvos sutartis

    Įvadas. Krėvos sutartis (vidaus ir užsienio situacija)Unija ar sutartis? Kovos dėl valdžios. Ordino grėsmės sumažinimas. Kęstučio ir Jogailos konfliktas. Vytauto klasta. Lietuvos derybos dėl krikšto su kaimynėmis. Lenkijos karalystės sosto likimas. Lenkijos perspektyvos dėl Lietuvos. Kritiška Lietuvos būklė. Lenkų ir lietuvių derybos. Krėvos aktas. Istoriko abejonė dėl Krėvos sutarties datos tikslumo. Jogailos įsipareigojimai. Jogaila tampa Lenkijos karaliumi. Lietuvos krikštas. Jogailos priimtos privilegijos. Krėvos akto pasekmės. Teigiamos. Neigiamos. Išvados.
    Lietuvos istorija, konspektas(10 puslapių)
    2005-10-23
  • Krikščionybės ekspansija

    Krikščioniško pasaulio sienų plėtimosi pradžia Europoje. Kryžiaus žygiai į Rytus. Sąlygos ir priežastys. Pagrindinės kryžiaus žygių priežastys. Pagrindiniai Kryžiaus žygių etapai. Antrasis ir trečiasis kryžiaus žygiai. Ketvirtasis Kryžiaus žygis 1202-1204 ir jo pasekmės. Lotynų imperija ir pokyčiai bizantinėje politinėje, socialinėje srityje. Riterystės ir piligrimystės pavyzdžiai. Piligrimystė. Karinių riterių ordinų įkūrimas, jų reikšmė. Kryžiaus žygių pasekmės. Istorikų vertinimai.
    Visuotinė istorija, konspektas(6 puslapiai)
    2006-03-28
  • Krikščionybės istorija

    Pirmųjų amžių krikščionių Bažnyčios augimas ir plitimas. Apaštališkieji Tėvai ir apologetai. Šv. Klemensas Romietis. Šv. Ignotas Antiochietis. Polikarpas Smirietis. Papijas Hierapolietis. Hermas. Apologetai. Justinas kankinys. Tatianas. Atėnagoras Atėnietis. Šv. Teofilis Antiochietis. Konstantino laikų permainos. Visuotiniai bažnyčios susirinkimai IV-V a. Popiežių sąjunga su frankų karaliais, Karolio imperija ir karolingų renesansas. "Tamsieji amžiai" ir Otono Didžiojo laikų bažnytinės reformos. Rytų ir Vakarų Bažnyčios schizma. Kryžiaus žygiai. XII–XIII a. erezijos (katarai, valdiečiai) ir Inkvizicijos įkūrimas. Elgetaujančios vienuolijos: dominikonai ir pranciškonai. Viduramžių scholastika ir u-tų steigimasis. Avinjono nelaisvė, Didžioji Vakarų schizma ir Renesanso popiežystė. Reformacija Vokietijoje ir Liuteris. Tridento susirinkimas ir katalikiškoji reforma. XVI–XVIII a. misijų veikla pasaulyje. Vienos kongreso reikšmė Katalikų Bažnyčiai. Popiežiaus valstybės problema XIX a. 1864m. Syllabusas: jo atsiradimo priežastys ir pasekmės. Vatikano I susirinkimas. Antimodernistinė Šv. Sosto reakcija XX-ojo a. Pradžioje. Antimodernistinė Šv. Sosto reakcija XX-ojo a.pradžioje. Bažnyčios socialinio mokymo raida XX a. Vatikano II susirinkimas. Liturginės reformos vykdymas. Ekumeninis bendradarbiavimas ir Bažnyčios santykiai su nekrikščioniškomis konfesijomis. Misijinė veikla XX a. Didžiausi modernaus pasaulio iššūkiai posusirinkiminei Bažnyčiai (gimimų kontrolė, nauja santuokos samprata, požiūris į homoseksualizmą). Bažnyčia Vakarų Europoje ir JAV po II Vatikano susirinkimo. Bažnyčia Lotynų Amerikoje po II Vatikano Susirinkimo. Išlaisvinimo teologija.
    Krikščionybė, konspektas(25 puslapiai)
    2009-06-12
  • Krikščionybės istorija (2)

    Prancūzijos revoliucija ir katalikų bažnyčia. Vienos kongreso reikšmė katalikų bažnyčiai. Popiežiaus valstybės problema XIX amžiuje. 1864 metų Syllabusas: jo atsiradimo priežastys ir pasekmės. Pirmasis Vatikano susirinkimas. Ultramontanizmo stiprėjimas XIX amžiaus pabaigoje. Kultūrkampfas Vokietijoje. Antimodernistinė Šv. Sosto reakcija XX amžiaus pradžioje. Bažnyčia ir totalitariniai režimai Europoje. Bažnyčios socialinio mokymo raida XX amžiuje. Bažnyčios vidaus gyvenimo tendencijos iki II Vatikano susirinkimo. II Vatikano susirinkimas ir jo nutarimai. Institucinis bažnyčios atsinaujinimas po II Vatikano susirinkimo. Naujos vienuolijų veiklos formos. Liturginės reformos vykdymas. Ekumeninis bendradarbiavimas ir bažnyčios santykiai su nekrikščioniškomis konfesijomis. Misijinė veikla. Didžiausi modernaus pasaulio iššūkiai posusirinkiminei bažnyčiai. Konservatyvi reakcija į II Vatikano susirinkimą. Pijaus X kunigų brolija. Bažnyčia pasaulyje po II Vatikano susirinkimo.
    Krikščionybė, konspektas(22 puslapiai)
    2010-12-06
  • Krikščionybės istorija Lietuvoje

    Pirmieji baltų kontaktai su krikščionybe. Mindaugo krikštas. Lietuvos kunigaikščių pažadai krikštytis XIV amžiuje. Lietuvos krikštas 1387 metais. Žemaičių krikštas 1417 metais ir byla Konstancos Susirinkime. Viduramžių Lietuvos katalikų Bažnyčia. Protestantiškoji reforma Lietuvoje. Katalikiškoji Reforma Lietuvoje (kontrreformacija). Rytų Bažnyčia Lietuvoje. Apšvieta Lietuvos katalikų Bažnyčioje. Bažnyčios ir valstybės santykiai Lietuvoje Apšvietos epochoje. Katalikų Bažnyčios persekiojimas Rusijos imperijoje. Vyskupo M. Valančiaus pastoracinė veikla. Vyskupo M. Valančiaus laikysena bažnyčios persekiojimo metais (po 1863 m.) ir jos reikšmė. Tautinis sąjūdis Lietuvos Katalikų Bažnyčioje. Krikščioniškas socialinis mokymas ir Lietuva. Bažnyčios ir valstybės santykiai Lietuvos Respublikoje. Bažnyčios gyvenimas Lietuvos Respublikoje (1918-1940). Lietuvos Katalikų Bažnyčia ir totalitariniai režimai 1940-1944 metais. Lietuvos Katalikų Bažnyčia ir sovietų režimas. iki II Vatikano susirinkimo imtinai. Lietuvos Katalikų Bažnyčia ir sovietų režimas po II Vatikano Susirinkimo.
    Lietuvos istorija, konspektas(28 puslapiai)
    2006-04-27
  • Krikščionybės istorija Lietuvoje (2)

    Viduramžiai. Stačiatikiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Unita (Rytų apeigų katalikai). Nekrikščioniškos bendruomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK): žydai. Nekrikščioniškos bendruomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK): karaimai. Nekrikščioniškos bendruomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK): totoriai. Evangelikai. Evangelikai reformatai. Evangelikai liuteronai. Sentikiai. Katalikų Bažnyčia XIX amžiuje. 1863-1864 metų sukilimas ir jo rezultatai. Stačiatikinimo kampanijos priemonės. Protestantiškos bažnyčios carinės valdžios akiratyje. Religinės laisvės atgavimas XX amžiaus pradžioje. Bažnyčia pasaulinio karo ir nepriklausomos valstybės kūrimosi laikotarpiu. Religijos padėtis Lietuvoje tarpukariu (1918-1940). Bažnyčia ir sovietinis režimas 1940-1941 metais. Bažnyčios padėtis nacių okupacijos laikotarpiu 1941-1944 metais. Bažnyčia antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu.
    Lietuvos istorija, konspektas(7 puslapiai)
    2011-03-31
  • Krikščioniškas socialinis mokymas

    Krikščioniškojo socialinio mokslo samprata, šaltiniai ir teisėtumas atsižvelgiant į Apreiškimą ir prigimtinę teisę. Krikščioniškojo socialinio mokslo samprata. Pačios doktrinos suvokimas kaip vienumos. Popiežiaus Leono XIII enciklika darbininkijos klausimu (Rerum Novarum/ 1891). Mokymas apie privačią nuosavybę. Mokymas apie atlyginimą. Profsąjungos ir valstybės pareiga dirbantiesiems. Popiežiaus Pijaus XI enciklika apie visuomenės atnaujinimo tvarką (Quadragesimo Adveniens/1931 m.): dokumento išleidimo aplinkybės, mokymas apie kapitalą ir darbą; socialinės tvarkos tobulinimo perspektyvos; socializmo vertinimas. Popiežiaus Jono XXIII–ojo enciklika Pacem in terris (Taika žemėje), 1963 m. Pavienio asmens santykiai su politine valdžia. Valstybių tarpusavio santykiai. Pasaulinės tautų bendruomenės harmonija. Laiko ženklų apžvalga. Vatikano II Susirinkimo Pastoracinė Konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje, 1965 metais. Ekonominės pažangos tarnavimas žmogui. Ekonominės pažangos kontrolė. Milžiniškų ekonominių ir socialinių skirtumų panaikinimas. Darbas, jo sąlygos ir laisvalaikis. Dalyvavimas įmonių bei visos ekonomikos tvarkyme ir darbo konfliktai. Žemiškųjų gėrybių paskirtis visų žmonių labui. Investicijos ir pinigai. Politinės bendruomenės prigimtis ir tikslai bei santykiai su Bažnyčia. Visų bendradarbiavimas viešajame gyvenime. Politinė bendruomenė ir Bažnyčia. Nuolatinės taikos puoselėjimas ir tarptautinės bendruomenės kūrimas. Karo baisenybių pažabojimas. Totalinis karas. Ginklavimosi varžybos. Visiškas karo uždraudimas ir tarptautinė veikla karui išvengti. Nesantaikos priežastys ir jų šalinimas. Tautų bendruomenė ir tarptautinės institucijos. Tarptautinis bendradarbiavimas ekonomikoje. Tarptautinis bendradarbiavimas gyventojų daugėjimo klausimu. Popiežiaus Pauliaus VI enciklika apie tautų išsivystymą (Progressio populorum/1967 m.). Popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika apie žmogaus darbą (Laborem exercens/ 1981m.). Darbo klausimas organiškai besivystančioje bažnyčios veikloje ir jos socialiniame moksle. Darbo problema – socialinio klausimo raktas. Darbo vertinimo kriterijai. Darbas objektyviai imant: technika. Žmogus subjektyviai imant: žmogus – darbo subjektas. Grėsmė tikrajai vertybių gradacijai. Darbo žmonių solidarumas. Darbas ir asmens orumas. Darbas ir visuomenė: šeima, tauta. Darbas – kapitalas – nuosavybė. Darbas ir nuosavybė. Darbo žmonių teisės. Tiesioginiai ir netiesioginiai darbdaviai. Aprūpinimo darbo problema. Atlyginimo klausimas. Profsąjungų vaidmuo. Invalidų integracija į visuomenės gyvenimą. Emigracijos problema. Darbo dvasinė prasmė. Popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika apie Bažnyčios rūpestį socialinėmis problemomis (Sollicitudo rei socialis/1987 m). Dokumento išleidimo aplinkybės. Populorum Progresio enciklikos naujoviškumas. Neigiami ir teigiami dabartinio pasaulio panoramos aspektai. Charakteringi Bažnyčios socialinės doktrinos bruožai.
    Krikščionybė, konspektas(23 puslapiai)
    2009-02-05
  • Krikščioniškasis menas

    Šio referato tikslas trumpai apžvelgti Antikos ir Viduramžių ikonografiją –ankstyviausius jos formavimosi etapus. Įvadas. Pirmieji žingsniai krikščioniškajame mene. Portretas. Istorinės scenos krikščionių ikonografijoje. Dogmų užuomazgos krikščioniškajame mene. Viduramžiai. Bizantija. Išvados.
    Visuotinė istorija, konspektas(10 puslapių)
    2010-07-13
  • Krikščioniškoji sociologija

    Bažnyčios socialinės doktrinos šaltiniai ir Bažnyčios karitatyvinė dimensija. Varguolių meilė ir karitatyvinė Bažnyčios veikla. Karitatyvinės veiklos istorija pasaulyje ir Lietuvoje. Bažnyčios socialinio mokymo šaltiniai. Krikščioniškojo socialinio mokymo esmė, samprata ir metodai. Krikščioniškajai socialinei doktrinai 150 metų. Chronologinė apžvalga. Popiežių socialinio mokymo apžvalga ir enciklikų komentarai. Žmogaus asmuo. Žmogaus asmens orumas. Socialinė žmogaus prigimtis. Žmogaus teisės. Religijos laisvė. Šeima. Šeimos institucija. Santuoka. Vaikai ir tėvai. Šeima, auklėjimas ir kultūra. Žmogaus gyvybės sakralumas. Moters orumas. Visuomenė. Visuomenė pagrįsta vertybėmis. Solidarumo principas. Subsidiarumo principas. Dalyvavimas socialiniame gyvenime ir visuomenės organizavimas. Socialinė laisvė. Socialinis teisingumas. Kultūra. Asmens vystymasis. Bendras gėris. "Socialinės nuodėmės". Valstybė. Valdžios laikinumas. Įstatymas ir Teisinė valstybė. Valdžia ir Valdžios formos. Bažnyčia ir Valstybė. Demokratija. Ekonomika ir verslas. Visuotinių/bendrų gėrių paskirtis. Privatinė nuosavybė. Ekonominė demokratija. Ekonomikos moralumas, teisingumas ir santvarka. Valstybės ir ekonomikos intervencija. Verslas. Įmonė/ranga. Darbas. Darbo prigimtis. Teisingas užmokestis ir kompensacijos. Darbo vieta. Nedarbas. Asociacijos/profsąjungos. Streikai. Socialinė padėtis. Neturtas/vargingumas. Socialinis teisingumas. Socialinė padėtis. Aplinka. Gamtos grožis ir ekologija. Aplinkos problemos ir naudojimasis. Tarptautinė bendruomenė. Pasaulio žmonių šeima. Laisvoji rinka. Taika. Visuotinis bendras gėris. Tarptautinės organizacijos. Imigracija. Tarptautinės skolos. Nacionalizmas ir etinės įtampos. Globalizacija.
    Sociologija, konspektas(107 puslapiai)
    2005-11-22
  • Kriminalistika (2)

    Įvykio vietos apžiūra. Pasirengimas įvykio vietos apžiūrai. Įvykio vietos apžiūros taktiniai būdai. Įvykio vietos apžiūros eigos bei rezultatų fiksavimas. Surašyti įvykio vietos apžiūros protokolą. Tardymo eksperimento rūšys. Tardymo eksperimento taisyklės, rezultatų užfiksavimas. Parodymų patikrinimo vietoje taktika. Pasirengimas kratai. Surašyti kratos protokolą. Įtariamojo ir kaltinamojo apklausa. Akistatos taktika. Parodymų atpažinti rūšys. Ekspertizės skyrimo pagrindai. Surašyti nutarimą paskirti teismo medicinos ekspertizę. Klausimai pateikiami ekspertui. Teismo ekspertizių rūšys. Teismo psichiatrinė ekspertizė. Išžaginimų tyrimas. Įtariamojo apklausa. Įvykio vietos apžiūra tiriant autoįvykius. Klausimai ekspertui. Fototechninės ekspertizės. Prirašymai ir ištaisymai. Kriminalinis dokumentų tyrimų objektas. Pėdsakų fiksavimo taisyklės. Ginklų klasifikacija. Ginklai. Kai sprogsta SM užtaisas atsiranda. Sprogstamojo įtaiso elementai. Sprogimo Kriminalistinis tyrimas. Pėdsakai ant drabužių. Žmogaus kojų pėdsakai. Trasologinė ekspertizė.
    Teisė, konspektas(10 puslapių)
    2005-12-06
  • Kriminalistika (3)

    Kriminalistikos dalykas, sistema ir uždaviniai. Kriminalistikos samprata ir sistema, metodai. Kriminalistinė identifikacija. Kriminalistinių versijų teorija. Sąvoka ir klasifikacija. Kriminalistinio vaizdo fiksavimas. Trasologija. Pėdsakų susidarymo mechanizmas. Pėdsakų klasifikacija. Rankų pėdsakai. Kojų pėdsakai. Dantų pėdsakai. Techninis-kriminalistinis dokumentų tyrimas. Asmens identifikavimas pagal išorės požymius. Kriminalistinis mikroobjektų tyrimas. Tardymas. Kratos ir poėmio taktika. Ekspertizės skyrimo taktika.
    Teisė, konspektas(56 puslapiai)
    2005-12-17
  • Kriminalistika (5)

    Kriminalistikos metodologija. Kriminalistikos samprata ir sistema. Kriminalistikos metodai. Kriminalistinė identifikacija. Kriminalistinių versijų sąvoka ir klasifikacija, kriminalistinių versijų iškėlimo ir patikrinimo taisyklės. Kriminalistinės technikos pradmenys. Kriminalistinės technikos sąvoka, sistema, uždaviniai. Kriminalistinės technikos priemonės ir būdai, naudojami įrodymams surasti, įtvirtinti bei paimti. Pagrindiniai daiktinių įrodymų tyrimo metodai, naudojami ekspertizės įstaigose. Kriminalistinis vaizdo fiksavimas. Kriminalistinio vaizdo fiksavimo samprata ir sistema. Kriminalistinė fotografijos sąvoka, reikšmė, rūšys. Operatyvinės kriminalistinės fotografijos būdai. Fotografavimas atliekant tardymo veiksmus. Pagrindiniai kriminalistinės tiriamosios fotografijos metodai. Vaizdo įrašas ir kiti vaizdo fiksavimo metodai. Kriminalistinės fotografijos ir vaizdo įrašo panaudojimo įforminimas. Trasologija. Trasologijos sąvoka, uždaviniai, reikšmė. Pėdsakų susidarymo mechanizmas, pėdsakų klasifikacija. Rankų pėdsakai. Kojų pėdsakai. Transporto priemonių pėdsakai. Įsilaužimo įrankių pėdsakai. Mokslas apie ginklus. Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kriminalistinė charakteristika. Kriminalinės balistikos sąvoka ir uždaviniai. Šaunamųjų ginklų, jų dalių suradimas ir apžiūra. Šūvio pėdsakai. Nešaunamojo (šalto) ginklo samprata ir kriminalistinė charakteristika. Techninis kriminalistinis dokumentų tyrimas. Topografiniai požymiai ir specifiniai rašymo įpročiai. Kriminalistinė habitoskopija. Sąvoka, rūšys, išorės požymių klasifikacija. Fonoskopiniai, odorologiniai ir mikrologiniai tyrimai. Mikrologinis tyrimas. Kriminalistinė taktika ir pradmenys. Kriminalistinės taktikos sąvoka ir turinys. Tardymo veiksmų taktika. Įvykio vietos apžiūros taktika. Sąvokos uždaviniai ir taktikos bendros taisyklės. Pasirengimas ir įvykio vietos apžiūros taktiniai būdai. Eigos bei rezultatų užfiksavimas. Tardymo eksperimento taktika. Sąvoka, reikšmė, rūšys. Pasirengimas tardymo eksperimentui ir taktinės taisyklės. Parodymų patikrinimo vietoje taktika. Kratos ir poėmio taktika. Parodymų atpažinti taktika. Ekspertizės skyrimo taktika. Apklausos taktika. Nusikaltimo tyrimo metodikos pradmenys.
    Teisė, konspektas(39 puslapiai)
    2007-03-08
  • Kriminalistika (6)

    Kriminalistikos dalykas, sistema ir uždaviniai. Kriminalistikos samprata ir sistema. Kriminalistikos metodai. Kriminalistinė identifikacija. Kriminalistinių versijų teorija. Kriminalistikos technikos pradmenys. Kriminalistikos technikos sąvoka, sistema, uždaviniai. Pagrindiniai daiktinių tyrimų metodai, naudojami ekspertizės įstaigose. Tyrimai nematomuose spinduliuose. Kriminalistinio vaizdo fiksavimas. Kriminalistinio vaizdo fiksavimo samprata, sistema. Pagrindiniai kriminalistinės fotografijos tyrimo metodai. Vaizdo įrašas ir kiti vaizdo fiksavimo metodai. Kriminalistinės fotografijos ir vaizdo įrašo panaudojimo įforminimas. Trasologija. Trasologijos sąvoka, uždaviniai ir reikšmė. Pėdsakų susidarymo mechanizmas. Pėdsakų klasifikacija. Rankų pėdsakai. Kojų pėdsakai. Transporto priemonių pėdsakai. Įsilaužimo įrankių pėdsakai. Dantų pėdsakai. Nagų pėdsakai. Žmogaus kūno ir drabužių pėdsakai. Kriminalistinis ginklų, šaudmenų, ir jų panaudojimo pėdsakų tyrimas. Techninis-kriminalistinis dokumentų tyrimas. Kriminalistinė raštotyra. Asmens identifikavimas pagal išorės požymius. Kriminalistinė registracija. Kriminalistinė odorologija. Kriminalistinė fonoskopija. Kriminalistinis mikroobjektų tyrimas.Kriminalistinės taktikos pradmenys. Kriminalistinių operacijų sąvoka ir klasifikacija. Nusikaltimo tyrimo planavimas. Nusikaltimo tyrimo planavimo sąvoka, reikšmė, rūšys. Įvykio vietos apžiūros taktika. Įvykio vietos apžiūros sąvoka, rūšys, uždaviniai ir taktikos bendrosios taisyklės. Pasiruošimas įvykio vietos apžiūrai. Įvykio vietos apžiūros taktiniai būdai. Įvykio vietos apžiūros eigos bei rezultatų užfiksavimas. Įvykio vietos apžiūra tiriant nužudymus. Įvykio vietos apžiūra tiriant vagystes. Įvykio vietos apžiūra autoįvykio bylose. Tardymo eksperimento taktika. Parodymų patikrinimo vietoje taktika. Kratos ir poėmio taktika. Apklausos taktika. Apklausos sąvoka, rūšys, uždaviniai. Parodymo atpažinti taktika. Parodymo atpažinti psichologija. Pasiruošimas parodymui atpažinti. Atpažįstančiojo apklausos ypatumai. Atpažinimo objektų parinkimas. Asmenų parodymo atpažinti taktika. Asmenų parodymo atpažinti taktika. Atpažinimo iš foto nuotraukų ir vaizdo įrašų ypatumai. Parodymo atpažinti eigos ir rezultatų užfiksavimas. Ekspertizės skyrimo taktika. Teismo ekspertizės sąvoka ir klasifikavimas. Pasirengimas ekspertizei ir jos skyrimo taktika. Pasirengimas ekspertizei ir jos skyrimo taktika. Nužudymų tyrimas. Nužudymų kriminalistinė charakteristika. Išžaginimų tyrimas. Išžaginimų kriminalistinė charakteristika. Vagysčių ir plėšimų tyrimas. Vagysčių ir plėšimų kriminalistinė charakteristika. Autoavarijų tyrimas. Padegimų ir priešgaisrinio saugumo taisyklių pažeidimo tyrimas. Saugos darbe norminių aktų pažeidimo tyrimas.
    Teisė, konspektas(69 puslapiai)
    2007-04-05
  • Kriminalistika (7)

    Kriminalistikos dalykas, sistema, uždaviniai. Kriminalistikos metodai. Kriminalistinė identifikacija, jos sąvoka ir pagrindai. Kriminalistinės identifikacijos objektai. Identifikaciniai požymiai. Kriminalistinės identifikacijos rūšys. Rūšinės arba grupinės objektų priklausomybės nustatymas. Ekspertinio identifikacinio tyrimo bendroji metodika. Kriminalistinė versijų teorija. Kriminalistinės versijos sąvoka. Versijų iškėlimas arba konstravimas. Versijų tyrimas ir patikrinimas. Kriminalistikos technika. Kriminalistinis vaizdo fiksavimas. Pėdsakų sąvoka ir klasifikacija. Kriminalistinė ginklotyra. Nešaunamųjų ginklų ir jų panaudojimo pėdsakų kriminalistinis tyrimas. Sprogmenų ir sprogimų tyrimas. Dokumentų apžiūra ir rezultatų užfiksavima. Kriminalistinė odorologija. Kriminalistinė taktika. Kriminalistikos taktikos sąvoka, sistema ir uždaviniai. Taktinė operacija. Kriminalistinės nusikaltimų charakteristikos sąvoka, struktūra, reikšmė. Tyrimo situacijų sąvoka ir klasifikacija. Nužudymo tyrimo metodika. Lavono teismo medicininis tyrimas. Įvykio liudytojų apklausa. Nužudytojo asmenybės nustatymas. Tolesnio nužudymo tyrimo etapo uždaviniai.
    Teisė, konspektas(24 puslapiai)
    2010-09-28
  • Kriminalistika (8)

    Kriminalistikos samprata ir sistema. Kriminalistikos objektas. Kriminalistikos mokslo uždaviniai. Kriminalistikos metodai. Kriminalistinė identifikacija ir diagnostika. Kriminalistinės versijos. Kriminalistikos technikos pradmenys. Kriminalistikos techninės priemonės ir būdai. Pagrindiniai objektų tyrimo metodai ir priemonės. Kriminalistinis vaizdo fiksavimas. Kriminalistinio vaizdo fiksavimo samprata ir sistema. Kriminalistinės fotografijos sąvoka, reikšmė ir rūšys. Operatyvinės kriminalistinės fotografijos būdai ir metodai. Fotografavimas atliekant proceso veiksmus. Pagrindiniai kriminalistinės tiriamosios fotografijos metodai. Kriminalistinės fotografijos ir vaizdo įrašo panaudojimo procesinis įforminimas. Trasologija. Trasologijos pagrindai. Kriminalistinė ginklotyra. Kriminalistinė dokumentotyra ir raštotyra. Kriminalistinė habitoskopija. Fonoskopija, odorologija, mikroobjektų tyrimas. Kriminalistinės taktikos pradmenys. Apžiūra. Objektų tyrimo ir ekspertizės taktika. Parodymų patikrinimas vietoje. Parodymai atpažinimo. Kratos taktika. Apklausos taktika. Kriminalistikos metodika.
    Teisė, konspektas(37 puslapiai)
    2010-09-29
  • Kriminologija

    Kriminologijos samprata. Teisinis, sociologinis požiūris. Kriminologijos objektai. Kriminologija mokslų sistemoje. Kriminologija ir baudžiamoji teise. Kriminologija ir sociologija. Kriminologinių idėjų atsiradimas ir jų raida. Kriminologinės idėjos ir bausmių rūšys. Kriminologinė mintis Lietuvoje. Žymiausi Lietuvos kriminologai. Atgimimo utopistai (T. Moras, T. Kampanela). Antropologinių kriminologinių idėjų atsiradimas (Č. Lombrozo, L. Ferri). Radikaliųjų kriminologinių idėjų atsiradimas (K. Marksas). Klasikinė kriminologija (Č. Bekarija, Š. Monteskje, J. Bentham). Klinikinė kriminologija. Šiuolaikinių kriminologinių teorijų klasifikacija. Sociologinių kriminologinių idėjų atsiradimas ( A.Ketlė, E.Diurkheimas). Subkultūrų teorijos. Ekonominė nusikaltėlio asmenybės koncepcija. Viktimologijos samprata, jos atsiradimas ir raida. Anomijos, genetinės, hormoninės veiklos sutrikimų, stigmatizacijos teorijos. Sociologinė nusikaltėlio asmenybės koncepcija. Socialinės dezorganizacijos, psichoanalitinės, neutralizacijos, protinio atsilikimo teorijos. Nusikalstamumo samprata. Nusikaltėlio asmenybės samprata ir jos ribos. Sąlygos, aplinkybės, priežastys, lemiančios nusikalstamą elgesį. Nusikaltėlių klasifikacija. Kriminologijos tyrimo metodų grupės. Kriminologinio tyrimo metodai. Prevencinės priemonės-signalai ir veiksmai. Nusikaltimų prevencija ir bausmė. Baudžiamoji politika ir kriminologija.
    Baudžiamoji teisė, konspektas(37 puslapiai)
    2005-06-10
  • Kriminologija (3)

    Kriminologijos samprata. Kriminologinio tyrimo samprata. Kriminologinė statistika. Nusikalstamumas. Nusikaltėliai. Nusikalstamo elgesio mechanizmo samprata ir reikšmė. Nusikalstamo elgesio mechanizmo dalių sąveika. Nusikaltimų prevencija. Nusikaltimų prevencijos samprata. Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai. Situacinė prevencija. Nepilnamečių nusikalstamumas. Recidyviniai nusikaltimai. Organizuotas nusikalstamumas.
    Konstitucinė teisė, konspektas(12 puslapių)
    2009-12-31
  • Kriminologija (4)

    Kriminologijos mokslo samprata. Kriminologinių koncepcijų įvairovė. Kriminologijos objektas ir dalykas (Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų pozicijos). Kriminologinė mintis Lietuvoje. Kriminologijos vieta visuomenės mokslų sistemoje. Nusikalstamumo sąveika su administraciniais, darbo ir kitais teisės pažeidimai. Informacijos, reikalingos kriminologiniams tyrimams, šaltiniai. Jos išsamumas, patikimumas ir gavimo būdai. Kriminologinių tyrimų organizavimas, pagrindiniai etapai. Kriminologinio tyrimo pagrindiniai metodai. Matematinio-loginio metodo taikymas nusikalstamumo reiškiniams tirti. Gautų rezultatų panaudojimas nusikalstamumo prevencijai. Kriminologinio tyrimo hipotezės. Antrankinio kriminologinio tyrimo esmė ir galimybės. Jo reprezentatyvumas. Anketavimo metodo taikymas kriminologijoje. Anketų rūšys, jų rengimo, užpildymo ir apibendrinimo metodika. Bendrieji (universalūs) kriminologiniai metodai ir jų taikymas kriminologiniuose tyrimuose. Savanaudiško nusikalstamumo prevencija. Savanaudiško nusikalstamumo ypatumai, jų reiškimosi formos. Savanaudiško nusikalstamumo būklė, struktūra ir dinamika Lietuvoje (palyginkite su bet kuria užsienio valstybe). Savanaudiško nusikalstamumo tendencijų vertinimo ypatumai, atsižvelgiant į nusikaltimų latentiškumą. Savanaudiški ir savanaudiški-smurtiniai nusikaltimai, jų paplitimas ir struktūra. Neatsargaus nusikalstamumo samprata, pagrindinės jos tendencijos. Moterų nusikalstamumo apibūdinimas. Organizuoto nusikalstamumo priežastys, jų veikimo mechanizmas ir turinys. Organizuoto nusikalstamumo samprata. Šio nusikalstamumo raiškos tendencijos. Organizuoto nusikalstamumo ekonomikoje pagrindiniai bruožai ir tendencijos. Nusikaltėlių, dalyvaujančių organizuotame nusikalstamume, asmenybės bruožai. Antropologinės nusikalstamumo priežasčių teorijos ir jų raida. Nusikalstamumo ir jo požymių samprata. Pagrindinių nusikalstamumo požymių kaita ir jų reikšmė. Pagrindiniai nusikalstamumo rodikliai: būklė, struktūra ir dinamika. Jų sampratos ir reikšmė. Latentinio nusikalstamumo samprata, rūšys ir nustatymo galimybės. Nusikalstamumo koeficientas. Labiausiai susiję su girtavimu, alkoholizmu ir narkomanija nusikaltimai, jų pobūdis ir dinamika. Grupės asmenų padaromi nusikaltimai, jų būklė, struktūra ir dinamika. Kriminologijos požiūris į asmenų grupes. Oficialios, neoficialios grupės ir jų poveikis nusikalstamam elgesiui. Grupinė agresija ir jos įtaka nusikalstamam elgesiui. Socialinių ir teisinių veiksnių įtaka nusikalstamumo būklei, struktūrai ir dinamikai. Recidyvistų nusikaltimų būklė, struktūra ir dinamika. Nusikalstamumo priežasčių samprata. Socialinė priežasčių esmė. Nusikalstamumo priežasčių klasifikavimas; pagrindiniai klasifikavimo kriterijai. Nusikalstamumo priežasčių ir sąlygų tapatumo ir skirtingumo veikimo esmė. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų veikla užkardant nusikalstamumą bendrosios ir konkretaus nusikaltimo priežastys. Teisėsaugos institucijų veikla vykdant nusikalstamumo prevenciją. Vidinės ir išorinės nusikalstamų priežastys. Pagrindinės nusikalstamumo priežasčių veikimo sferos. Kalėjimų subkultūros įtaka nusikalstamam elgesiui. Socialinio ir biologinio pradų santykis nusikaltėlio asmenybėje. Nusikaltėlių asmenybės samprata. Jos nagrinėjimo ribos. Viktimologinių duomenų naudojimas nusikalstamumo prevencijai. Viktimiškumo priežasčių įtaka nusikalstamumui. Atskirų nusikaltimų rūšių viktimiškumo ypatumai. Viktimiškumo ir viktimologijos sampratos. Aukos samprata kriminologijoje. Nusikaltėlio ir aukos santykių reikšmė nusikaltimo padarymui. Socialiniai-demografiniai nusikaltėlio asmenybės bruožai. Nusikalstamo elgesio motyvai ir motyvacija. Anomijos teorija. Jos esmė. Stigmatizacijos (ženklinimo) teorija. Jos esmė. Socialinės kontrolės teorijos esmė. Socialinio mokymosi (socializacijos) teorijos esmė. Funkcionalistai ir jų pagrindinės mintys. Klinikinės kriminologinės teorijos esmė ir jos taikymas užsienio valstybėse. Esminiai radikaliosios kriminologijos teiginiai. Individualioji nusikaltimų prevencija. Jos pagrindinės kryptys. Bendroji nusikaltimų prevencija. Nusikaltimų kontrolė. Jos apibūdinimas ir esmė
    Baudžiamoji teisė, konspektas(68 puslapiai)
    2010-09-17
  • Kriptografija

    Kriptografijos pagrindai. Simetrinio rakto kriptos sistema. Simetrinio rakto kriptografijos sistemos veikimo mechanizmas. Asimetrinio rakto kriptos sistema. Kriptos sistemos veikimo ciklas. "Elektroninio voko" kriptos sistema. Kriptografijos protokolai ir algoritmai. Algoritmai būna simetriniai bei asimetriniai. Simetriniai algoritmai. Asimetriniai algoritmai. SSL protokolas. SSH kodavimo programa. PCT protokolas. SKIP programa. PGP protokolas. SET protokolas. Nelegalaus įsiveržimo galimybės ir prevencijos priemonės. Pažeidėjai. Įsiveržimo metodika. Slaptažodžių apsauga. Priėjimo valdymas. Skaitmeninis parašas ir jo technologijos. Skaitmeninio parašo saugojimas. Skaitmeninio parašo atsiradimas. Skaitmeninio parašo pritaikymas. Sertifikato teigiamos galimybės. Skaitmeninio parašo naudojimas. Firewall priemonės ir jų komponentės. Firewall priemonių tipai. IP paketų filtravimas. Duomenų apsaugą reglamentuojantys Europos sąjungos teisės aktai.
    Programavimas, konspektas(8 puslapiai)
    2007-09-18
  • Kristalinės gardelės dinamika

    Harmoninis artinys. Vienmatės atomų grandinėlės modelis. Būsenų tankis kristale. Vienmatė grandinėlė turinti du atomus elementariame narvelyje (bazėje). Atomų virpesiai akustinėje ir optinėje šakose. Trimatė gardelė (apibendrinimai).
    Klasikinė mechanika, konspektas(7 puslapiai)
    2008-01-14
Puslapyje rodyti po