Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Konspektai

Konspektai (4248 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Farmakologija (16)

    Vaistų sąrašai: Antiaritminiai vaistai. Antibiotikai. Antidepresantai. Antiepilepsiniai vaistai. Antigrybeliniai vaistai. Antihelmintiniai vaistai. Antihipertenziniai vaistai. Antinavikiniai vaistai. Antiparkinsoniniai vaistai. Antiprotozoiniai vaistai. Antiseptikai. Antituberkulioziniai vaistai. Antivirusiniai vaistai. Anticholinerginiai ir antispazminiai. Cholinomimetikai akims. Diuretikai. Gimdą veikiantys vaistai. Hipolipideminiai vaistai. Kraujo pakaitalai, infuzatai. Organotropinių vaistų skyriaus receptų rašymo užduotys. Širdies kraujagyslių sistemą veikiantieji vaistai. Kraują ir kraujodarą veikiantieji vaistai. Kvėpavimo sistemą veikiantieji vaistai. Virškinamąjį traktą veikiantieji vaistai. Hormonai. Antiišeminiai vaistai. Kraujo krešumą veikiantieji vaistai. Kraujodarą veikiantieji vaistai. Kraujo plazmos pakaitalai. Kvėpavimo sistema veikiantieji vaistai. Migdomieji vaistai. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Neuroleptikai. Opioidiniai analgetikai. Psichostinuliatoriai ir nootropai. Sulfonamidai ir kiti sintetiniai sintetiniai chemoterapiniai vaistai. Širdį veikiantieji glikozidai. Vietiniai anestetikai. Virškinimo sistemą veikiantys vaistai.
    Farmakologija, konspektas(318 puslapių)
    2007-01-24
  • Farmakologija (17)

    Chloramphenicolum (levomicetinas). Atsparumas antibiotikams. Atsparumo antibiotikams genetiniai veiksniai. Biocheminiai atsparumo antibiotikams mechanizmai. Biocheminiai mechanizmai, kurie sukelia atsparumą antibiotikams. Pastovus bakterijų atsparumas antibiotikams. Multirezistentiškumas. Antivirusiniai vaistai. Nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai. Proteazės inhibitoriai. ŽIV/AIDS gydymas. Kiti antivirusiniai vaistai. DNR polimerazės inhibitoriai. Viruso prisijungimo ar penetracijos inhibicija. Imunomoduliatoriai. Antivirusiniai vaistai. Priešgrybeliniai antibiotikai. Sintetiniai priešgrybeliniai veiksniai. Naujos galimos priešgrybelinės terapijos. Antiprotozoiniai vaistai. Antimaliariniai vaistai. Vaistai ūmiai ligai gydyti. Radikalaus gydymo vaistai. Vaistai chemoprofilaktikai. Vaistai, apsaugantys nuo transmisijos. 4 – aminoquinolinai. Quinolinai - metanoliai. Phenantrenai – metanoliai. Folatų sintezę ir utilizaciją veikiantys vaistai. 8 – aminoquinolinai. Antibiotikai maliarijai gydyti. Qinghaosu (artemisininum) ir su juo susiję junginiai. Hidroksinaftochinoniniai vaistai. Nauji stiprūs antimaliariniai vaistai. Pneumocistinė pneumonija ir jos gydymas. Amebiazė ir amebocidiniai vaistai. Leišmaniozė. Tripanosomozė. Trichomoniazė. Toksoplazmozė. Nauji gydymo būdai. Antihelmintiniai vaistai. Antihelmintiniai vaistai.
    Farmakologija, konspektas(44 puslapiai)
    2007-01-24
  • Farmakologija (18)

    Farmakopėja. Vaistai, jų formos, įsigijimo tvarka. Vaistų vartojimo būdai. Farmakokinetika. Biopraeinamumas. Biotransformacija ir ekskrecija. Vaistų pasiskirstymas, klirensas, pusperiodis, kumuliacija. Dozės ir dozavimo būdai. Terapinis indeksas. Vaistų veikimo rūšys. Psichodinaminis / placebo poveikis. Vidinės ir išorinės sąlygos, nuo kurių priklauso vaistų veikimas. Vaistų poveikio kitimas vartojant juos pakartotinai. Nepageidaujamų efektų klasifikacija. Psichinė ir fizinė priklausomybė, ją sukeliantys vaistai. Nutraukimo sindromas. Farmakokinetinė ir farmakodinaminė vaistų sąveika. Sinergizmas ir antagonizmas. Farmacinis ir farmakologinis vaistų nesuderinamumas. Ūmaus apsinuodijimo vaistais gydymo principai. Presinapsiniai ir postsinapsiniai receptoriai. Vaistų poveikis nervinio impulso sklidimui sinapsėse. Nikotininiai ir muskarininiai receptoriai, jų lokalizacija ir stimuliavimo efektai. Cholinergines sinapses veikiančių vaistų klasifikacija. Tiesioginio veikimo M ir N cholinomimetikai. Netiesioginio veikimo cholinomimetikai. Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. M cholinoblokatoriai. N cholinoblokatoriai. Adrenergines sinapsės veikiančių vaistų klasifikacija. Tiesioginio veikimo alfa ir beta adrenomimetikai. Netiesioginio veikimo α ir β adrenomimetikai. Selektyvūs α ir selektyvūs β adrenomimetikai. α adrenoblokatoriai. β adrenoblokatoriai. Centrinio ir periferinio veikimo antisimpatikotoniniai vaistai. Antiaritminių vaistų klasifikacija. Amiodaronas. Chinidinas, prokainamidas, dizopiramidas. Lidokainas, meksiletinas. Kalcio antagonistai. Teigiamai inotropiškai veikiantys vaistai. Širdies glikozidai, jų farmakokinetika, lėtinis apsinuodijimas jais. Osmosiniai diuretikai ir karboanhidrazės inhibitoriai. Tiazidiniai diuretikas chlortalidonas. Furozemidas. Hipokalemijos nesukeliantys diuretikai. Organiniai nitratai. Antihipertenzinių vaistų klasifikacija. Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai. Na nitroprusidas ir hidralazinas. Bronchus plečiantys vaistai. Metilksantinai. Skrandžio sulčių rūgštingumą mažinantys ir kiti antiopiniai vaistai. Apetitą, vėmimą ir tulžies sekreciją veikiantys vaistai. Virškinimo fermentai. Vidurius laisvinantys ir viduriavimą slopinantys vaistai. Gimdą veikiantys vaistai. Trombocitus veikiantys vaistai. Antikoaguliantai. Fibrinolizę veikiantys vaistai. Kraujodarą stimuliuojantys vaistai/ augimo faktoriai, mineralai, vitaminai/. Lipoproteinų apykaitą reguliuojantys vaistai. Psichotropinių medžiagų klasifikacija. Neuroleptikai. Antidepresantai. Trankviliantai. Antiparkinsoniniai vaistai. Antiepilepsiniai vaistai. Inhaliaciniai anestetikai. Intraveniniai anestetikai. Neuroleptanalgezija. Etilo ir metilo alkoholiai. Disulfiramas. Antihistamininiai vaistai. Antipiretiniai analgetikai / paraaminofenolio ir pirazolono dariniai, salicilatai/. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo / propiono ir acto rūgščių dariniai, oksikamai/. Antipodagriniai vaistai. Opioidinių receptorių agonistai. Opioidinių receptorių agonistai-antagonistai ir antagonistai. Vietiniai anestetikai / esteriai ir amidai/. Hipofizės hormonų preparatai. Skydliaukės hormonų preparatai ir antitiroidiniai vaistai. Lytinių hormonų preparatai. Lytinių hormonų antagonistai. Peroraliniai kontraceptikai. Gliukokortikoidai ir minerlkortikoidai. Gliukokortikoidų nepageidaujamas poveikis. Antidiabetiniai vaistai. Kalcio apykaitą reguliuojantys vaistai. Vitaminų vartojimo principai. Priešvėžiniai vaistai. Imunomoduliatoriai. Antimikrobinių vaistų klasifikacija. Antimikrobinių vaistų vartojimo principai. Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos. Antibiotikų farmakodinamika ir spektrai. Pusiau sintetinai penicilinai. Cefalosporinai. Tetraciklinai. Chloramfenikolis. Makrolidai. Linkozamidai ir fuzidino Na. Aminoglikozidai. Rifamicinai. Lokaliai vartojami antibiotikai. Polimiksinai. Chinolonai. Sulfanilamidai. Sulfametoksazolis/trimetoprimas. Priešgrybeliniai vaistai. Pirmuonis ir helmintus veikiantys vaistai. Antituberkulioziniai vaistai.
    Farmakologija, konspektas(102 puslapiai)
    2007-02-15
  • Farmakologija (2)

    Sulfonamidai. Veikimo mechanizmas. Farmakokinetika. Nepageidaujami reiškiniai. Beta-laktaminiai antibiotikai. Penicilinai. Veikimo mechanizmas. Penicilino tipai ir jų antimikrobinis veikimas. Farmakokinetika. Klinikinis panaudojimas. Nepageidaujami poveikiai. Cefalosporinai ir cefamicinai. Carbapenemai. Monobactamai. Tetraciklinai. Chloramphenicolum (levomicetinas). Aminoglikozidai. Makrolidai. Linkozamidai. Įvairūs antibakteriniai vaistai. Antimikobakteriniai vaistai. Vaistai, vartojami tuberkuliozei gydyti. Isoniazidum. Rifampicinum (Rifampinum). Citotoksiniai antibiotikai.
    Farmakologija, konspektas(14 puslapių)
    2006-03-17
  • Farmakologija (21)

    Farmakologijos egzamino atsakymai. Kada vaistai gali kumuliuotis? Kuo svarbi vaistų sąveika? Nurodykite racionalios antibiotikoterapijos principus. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, bendra charakteristika, veikimo mechanizmas, farmakologiniai poveikiai, kontraindikacijos, apsinuodijimas paracetamoliu, priešnuodis (aspirinas, ibuprofenas, diklofenakas, paracetamolis, analginas, nimesulidas). Gliukokortikoidai, indikacijos, nepageidaujamas veikimas. Prednizolonas. Hidrokortizonas. Kokiems vaistams, vaistų grupėms gali išsivystyti priklausomybė? Kokių vaistų, vaistų grupių vartojimą reikia nutraukti palaipsniui? Kokie preparatai gali sukelti hipokalemiją, hiperkalemiją? Kokie vaistai pasižymi antialerginiu, kokie priešuždegiminiu, kokie – nuskausminančiu poveikiu? Kokių vaistų grupių nerekomenduojama vartoti kartu? Kodėl? Kodėl kaip kurie vaistai (gliukokortikoidai, adrenomimetikai) dažniau vartojami inhaliacijomis? Antihipertenziniai vaistai. Farmakoterapijos kryptys gydant hipertenzinę ligą. β adrenoreceptorių blokatoriai, grupės, poveikis, nepageidaujamos reakcijos, indikacijos vartojimui. Atenololum, Nebivololum, Carvedilolum. Kalcio kanalų blokatoriai, poveikis, nepageidaujamos reakcijos, indikacijos vartojimui. Lacidipinum. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai. Poveikis, indikacijos vartojimui. Nepageidaujamos reakcijos. Captoprilum. Angiotenzino II- receptorių antagonistai. (Sartanai). Indikacijos, veikimo mechanizmas, indikacijos, nepageidaujamas poveikis, privalumai lyginant su AKF inhibitoriais. Vaistai išeminei širdies ligai gydyti. Farmakoterapijos kryptys. Nitratai, veikimo mechanizmas, nepageidaujamos reakcijos, indikacijos. Nitroglicerinas ir jo preparatai. Hipolipideminiai vaistai, statinai, poveikis, nepageidaujamos reakcijos. Antihistamininiai vaistai, veikimo mechanizmas, indikacijos vartojimui, nepageidaujamos reakcijos. Pirmos, antros, trečios kartos antihistamininiai vaistai, jų skirtumai. Diphenhydraminum (Dimedrol). Skrandžio sulčių sekreciją slopinantys vaistai (H2 receptorių blokatoriai, protonų siurblio inhibitoriai), veikimo mechanizmas, indikacijos. Antacidiniai preparatai, veikimo mechanizmas, indikacijos. Gleivinę saugantys vaistai, veikimo mechanizmas, indikacijos. Vėmimą sukeliantys preparatai, veikimo mechanizmas, indikacijos. Antacidiniai preparatai, veikimo mechanizmas, indikacijos. Meteorizmą mažinantys vaistai, veikimo mechanizmas, indikacijos. Vidurius laisvinantys vaistai(laksantai), veikimo mechanizmas, indikacijos, kontraindikacijos. Nurodykite probiotikų sudėtį bei indikacijas. Tiesioginiai antikoaguliantai, veikimo mechanizmas, indikacijos, nepageidaujamos reakcijos, kontraindikacijos. Heparinum natricum. Netiesioginiai antikoaguliantai, veikimo mechanizmas, indikacijos, nepageidaujamos reakcijos. Acenocumarolum. Fibrinoliziniai vaistai,veikimo mechanizmas, indikacijos, nepageidaujamos reakcijos. Trombocitų agregacijos inhibitoriai, indikacijos. Ac. Acetylsalicylicum. Tiesioginiai koaguliantai, veikimo mechanizmas, indikacijos, nepageidaujamos reakcijos. Netiesioginiai koaguliantai, veikimo mechanizmas, indikacijos vartojimui, nepageidaujamos reakcijos. Vitaminas K ir jo preparatai. Kaip kalcis veikia kraujo krešėjimą? Skysčiai, elektrolitai, mikroelementai. Veikimo mechanizmas, indikacijos, kontraindikacijos. Ką vadiname provitaminais? Kokius vitaminus vartojant yra didesnis perdozavimo pavojus? Riebaluose ar vandenyje tirpius? Ką vadiname antivitaminais? Kodėl pavojinga ilgesnį laiką vartoti dideles vitamino C dozes? Apibūdinkite vitamino A perdozavimo požymius. Apibūdinkite vitamino A trūkumo požymius. Apibūdinkite vitamino E trūkumo požymius. Apibūdinkite vitamino D svarbą organizmui. Koks yra nepageidaujamas vitamino D poveikis? Pateikite pavyzdžių, kada maisto produktai gali pabloginti vaistų rezobciją ir veikimą? Kosulį slopinantys vaistai, indikacijos, nepageidaujamos reakcijos. Centrinio ir periferinio veikimo preparatai, veikimo mechanizmas. Codeinum, Dextromethorphanum. Mukolitikai, veikimo mechanizmas, indikacijos vartojimui, nepageidaujamos reakcijos. Acetylcisteinum. Preparatai vartojami bronchinei astmai ir kitoms bronchų obstrukcijoms gydyti: gliukokortikoidai, β2 adrenimimetikai, eufilinas, cholinoblokatoriai. Veikimo mechanizmas, nepageidaujamos reakcijos. Salbutamolum, Aminophyllinum, Ipatropii bromidum (Atrovent). Kaip virškimo traktą veikia antacidiniai aliuminio, magnio dariniai? Kodėl sergant bronchine astma dažniausiai vartojami inhaliuojami gliukokortikoidai, o ne geriami? Ar medikamentai gali mažinti vitaminų pasisavinimą, didinti jų trūkumo riziką?
    Farmakologija, konspektas(16 puslapių)
    2011-03-15
  • Farmakologija (6)

    Vegetotropiniai vaistai. Cholinerginė sinapsė. Cholinerginiai receptoriai, į kuriuos veikia vaistai. M receptorių agonistai. N receptorių agonistai. Netiesioginės cholinomimetinės medžiagos. M cholino receptorių blokatoriai. N cholino blokatoriai. Konkurentinio tipo miorelaksantai. Depoliarizuojančio tipo miorelaksantai. Adrenerginę sinapsę veikiantys vaistai. Adrenerginę sinapsę veikiančių vaistų klasifikacija. Tiesioginiai adrenomimetikai. Netiesioginiai adrenomimetikai. Antisimpatikotoniniai preparatai. Adrenoblokatoriai. Organotropiniai vaistai. Vaistai veikiantys širdies funkcijas. Vaistai stiprinantys širdies susitraukimų jėgą (veikiantys teigiamai inotropiškai). Vaistai širdies vainikinės kraujotakos nepakankamumui gydyti. Virškinimo procesų reguliacija. Motorines funkcijas veikiantys vaistai. Vaistai veikiantys kraujodarą ir kraują. Vaistai veikiantys kvėpavimo organų sistemą. Centrinę nervų sistemą veikiančios medžiagos (psichotropiniai vaistai). Antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai). Antidepresantai. Skausmą slopinantys vaistai. Vietiniai anestetikai. Antipiretiniai analgetikai (nenarkotiniai analgetikai). Gliukokortikoidai. Antipodagriniai vaistai. Antihistamininiai vaistai. Vitaminoterapija. Tirpūs riebaluose vitaminai. Fermentai. Hormonai. Anaboliniai sterodai. Peroraliniai kontraceptikai. Lytinių hormonų antagonistai. Gimdą veikiantys preparatai. Skydliaukė. Kasa. Antinkščių žievinė dalis. Onkologiniai ir imuninę sistemą veikiantys vaistai. Imuninę sistemą veikiantys vaistai. Antibiotikai. Makrolidai. Linkozamidai. Tetraciklinai. Chloramfenikolio grupė (levomicetino). Aminoglikozidai. Rifamicinai. Girazės inhibitoriai (chinolonai, fluorchinolonai). Prieštuberkulioziniai preparatai. Antigrybeliniai antibiotikai. Sulfanilamidai. antispirochetinės medžiagos. Antimaliariniai preparatai. Antitrichomoniniai preparatai. Antiamebiaziniai preparatai. Antileišmanioziniai preparatai. Antigrybeliniai preparatai. antihelmintiniai preparatai. Antiseptinės medžiagos.
    Farmakologija, konspektas(67 puslapiai)
    2006-05-16
  • Farmakologija (7)

    Farmakologija. Vaistų vartojimo būdai. Farmakokinetika. Bioekvalentiškumas. Metabolizmas. Ekskrecija. Eliminacija. Vaisto kumuliacija. Klirensas. Receptoriai. Vaisto veiksmingumas. Terapinis vaistų indeksas. Vaistų veikimo mechanizmai. Įvairių organizmo būklių įtaka vaisto veikimui. Vaistų nesuderinamumas. Apsinuodijimo vaistas gydymo principai. Cholinerginė sinapsė. N- cholinoreceptoriai. M receptorių farmakodinamika. M receptorių agonistai. N receptoriai agonistai. Cholinomimetikai. Cholinomimetikų klasifikacija. Acetilcholinas. Perdozavus cholinomimetikų. M cholinoblokatoriai. Atropinas. Skopolaminas. N-cholinoblokatoriai. Ganglioblokatoriai. Miorelaksantai. Adrenergines sinapses veikiantys vaistai. Adrenomimetikai. Epinefrinas. Norepinefrinas. Izoproterenolis. Dopaminas. Midodrinas. Fenilefrinas. Amfetaminas. Efedrinas. Dobutaminas. Klonidinas ir metildofa. Pseudosimpatomimetikai. Adrenomimetikų panaudojimas gydyme. Adrenoblokatoriai. Antisimpatikotoniniai vaistai. Klonidinas. Metildopa. Moksonidinas. Guanitidinas. Rezerpinas. Antiaritminių vaistų klasifikacija, Amiodaronas. Chinidinas, prokainamidas, dizopiramidas. Lidokainas, meksiletinas. Ca antagonistai. Osmosiniai diuretikai ir karboanhidrazės inhibitoriai. Tiazidiniai diuretikai ir chlortalidonas. Furozemidas. Hipokalemijos nesukeliantys diuretikai. Organiniai nitratai. Antihipertenzinių vaistų klasifikacija. Renino, angiotenzino, ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai. Natrio nitroprusidas ir hidralazinas. Bronchus plečiantys vaistai. Antacidiniai. Apetitą, vėmimą ir tulžies sekreciją veikiantys. Viduriavimą veikiantys. Gimdą veikiantys. Trombocitus veikiantys. Antikoaguliantai. Fibrinolizę veikiantys vaistai. Kraujodarą stimuliuojantys vaistai. Lipoproteinų apykaitą reguliuojantys vaistai. Psichotropinių medžiagų klasifikacija. Neuroleptikai. Trankviliantai. Intraveniniai anestetikai. Alkoholiai. Antihistamininiai vaistai. Nesteroidiniai prišuždegiminiai vaistai. Antipodagriniai vaistai. Opioidinių rec. agonistai. Opioidinių rec. agonistai – antagonistai. Vietiniai anestetikai. Hipofizės hormonai. Skydliaukės hormonų preparatai. Lytiniai hormonai. Lytinių hormonų antagonistai. Peroraliniai kontraceptikai. Antinksčių žievinė dalis. Antidiabetiniai vaistai. Onkologiniai vaistai. Imuninę sistemą veikiantys vaistai. Antimikrobinių vaistų vartojimo principai. Antiseptinės medžiagos. Antibiotikai. Penicilinai. Cefalosporinai. Tetraciklinai. Chloramfenikolio grupė (levomicetino). Makrolidai. Linkozamidai. Aminoglikozidai. Rifamicinai. Polimiksinai. Girazės inhibitoriai (chinolonai, fluorchinolonai). Sulfanilamidai. Antigrybeliniai AB. Pirmuonis ir helmintus veikiantys vaistai. Prieštuberkulioziniai preparatai.
    Farmakologija, konspektas(81 puslapis)
    2006-05-16
  • Farmakologija: Embriotoksinis teratogeninis ir kancerogeninis vaistų veikimas

    Poveikiai, skiriant vaistus nėščiajai, Apsigimimų statistika, Faktoriai, nulemiantys placentos laidumą, Imunodepresantai ir antinavikiniai, Hormonai, GK, Antidiabetiniai, Skydliaukės hormonai, Lytiniai hormonai, Antibiotikai, Prieštraukuliniai, Raminamieji, Neuroleptikai, Antihistamininiai, Anestetikai, NSAID, Kardiotoniniai, antiaritminiai, Antihipertenziniai, diuretikai, KT, kosulį veikiantys, VT veikiantys, Antikoaguliantai, Vitaminai ir pan., Imuniniai preparatai, Įvairūs, Nėščiųjų taisyklės, Vaistų skyrimas žindyvėms.
    Farmakologija, konspektas(4 puslapiai)
    2005-04-29
  • Feminizmas (4)

    Feministinių judėjimų istorija. Ankstyvasis feminizmas XVII – XVIII amžiuje. Lyčių panašumo modelio propagavimas. XVII amžiaus vidurys – XVIII amžiaus pradžia Prancūzija ir Didžioji Britanija. 1650-1660 metai. Preciozių judėjimas Prancūzijoje. 1688-1714 metai Didžioji Britanija. XVIII amžiaus pabaigos feministiniai judėjimai Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Feministinių ratelių kūrimasis Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu. XVIII amžiaus feministinės teorijos Didžiojoje Britanijoje: "Moterų teisų apgynimas". Pirmoji feminizmo banga. Lyčių priešingumo modelis XIX ir XX amžiaus sandūroje. Didžioji Britanija XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus pradžia Millio ir Tailor teorijos. Sufražistės. Millio ryšys su sufražistėmis. Prancūzija 1871-1914 metais. Austrija iki 1933 metų. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus pradžia. Pirmoji feminizmo banga. Sufražiščių judėjimas. XX amžiaus 7 dešimtmetis: Antroji feminizmo banga. Antrosios bangos įkvėpėjos: Simone de Beauvoir ir Betty Friedan. Antroji feminizmo banga.
    Sociologija, konspektas(16 puslapių)
    2006-10-05
  • Fenolinių glikozidų bendra charakteristika

    Fenolinių junginių apibūdinimas ir klasifikacija. Fenolinių junginių fiziko-cheminės savybės. Kokybinis ir kiekybinis fenolinių darinių nustatymas. Farmakologinės fenolinių glikozidų savybės.
    Cheminiai junginiai, konspektas(5 puslapiai)
    2007-06-03
  • Fenomenologija (2)

    Bendras fenomenologinės filosofijos tikslų apibūdinimas. Skirtumas tarp G.F. Hegelio ir E. Husserlio fenomenologijos sampratų. Pamatinis skirtumas tarp Husserlio ir Heideggerio fenomenologijos sampratų. Sąmonės intencionalumo samprata. "Erlebnisse" sąvokos fenomenologinis turinys. Intencionalinio santykio specifika. Sąmonės intencionalinių aktų daugiasluoksniškumo ir daugiaparadigmiškumo samprata. Skirtumas tarp descartiškosios ir husserliškosios santykio "sąmonė – aš" sampratų. Fenomenologinės redukcijos idėja. Husserliškasis transcendentalinės fenomenologijos projektas (bendras apibūdinimas). Natūralioji nuostata. Natūralios nuostatos generalinė tezė. Natūralia nuostata implikatyviai "parazituojančių" nuostatų fenomenologinė kritika. Filosofinė nuostata ir jo išgryninimo būdai. Fenomenologinės redukcijos idėja. Fenomenologinio epoche samprata. Transcendentalinė redukcija. Eidetinė redukcija. Grynosios sąmonės intencinė sąranga ir pagrindiniai jos struktūriniai komponentai (ego-cogito-cogitatum). "Grynosios sąmonės lauko" = "transcendentalinio Ego" husserliškoji samprata. Grynoji sąmonė "be Aš" J.-P.Sartre`o fenomenologijoje. Imanentinio transcendento struktūra kaip paradigminė fenomenologinio mąstymo struktūra. Transcendentalinė konstitucija. Dvasinio gyvenimo konstitucijos aspektas. Personalinė nuostata. Motyvacijos dėsnis. Pasaulio kaip horizontiškojo intencionalumo samprata. "Vidinio" ir "išorinio" sąmonės horizontų samprata. Laikas kaip vidinė sąmoningo gyvenimo jungtis. Percepcija ir kinestezinė sąmonė. Suvokimo fenomenologija kaip transcendentalinis faktinės žmogiškojo subjektyvumo reikšmės pagrindimas. Intencionalinės sąmonės horizontiškumas. Redukcijos kaip ikifilosofinės ir postfilosofinės būsenų samprata. Ikifilosofinės ir postfilosofinės būsenų santykio fenomenologinio sprendimo palyginimas su Descarteso ir Kanto sampratomis. Absoliutaus žmogiškosios būties "rehumanizavimo" poreikio išpildymas - skirtumai tarp Husserlio ir Descarteso. Fenomenologinė (husserliškoji) intencionalumo kaip pamatinės sąmonės struktūros samprata kaip preventyvus tapatybe grindžiamas skirtumo "įdabartinio" projektas. Husserlio reikšmės teorijos semiotiniai pagrindai ir jų transformacija J.Derrida transcendentaliniame empirizme. Ženklo fizinio substrato nuvertinimo prielaidos Husserlio fenomenologijoje ir jo reabilitacija Derrida dekonstruktyvizme. Husserlio reikšmės teorija ir L. Wittgensteino "kalbinių žaidimų" koncepcija. Patyrimo reikšminimas bei loginimas kaip pažintinės intencijos išpildymas ir derridiškoji šios sampratos kritika. Fonemos-grafemos alternatyvos sprendimas Husserlio ir Derrida transcendentalinėse filosofijose. Balso ontologizavimas "girdėjimu save kalbant" kaip monologinio filosofavimo pagrindas. M. Heideggerio egzistencinė fenomenologija. Supratimo ir savijautos vieta Heidegggerio fenomenologinėje. "Rūpesčio" struktūros apibūdinimas. "Autentiškos" ir "neautentiškos" kalbos ontologinis likimiškumas. Intersubjektyvumas ir komunikacija Heideggerio filosofijoje. L. Binswangerio – V. Franklio fenomenologiniai-psichologiniai projektai (bendra charakteristika). A. Schutzo fenomenologinė sociologija.
    Filosofija, konspektas(25 puslapiai)
    2006-01-27
  • Fenomenologija (3)

    Fenomenologija ir Descarteso filosofinė reforma. Fenomenologija ir I. Kanto filosofija. Fenomenologija ir fenomenalizmas. E. Husserlio fenomenologija ir Hegelio fenomenologija. Pagrindinės transcentendalinės fenomenologijos temos. Pamatiniai egzistencinės — socialinės fenomenologijos klausimai. Hermeneutinė fenomenologijos transformacija. Fenomenologinė fenomeno samprata. Fenomenologinės redukcijos idėja. Grynosios sąmonės struktūra. Intencionalumo samprata. Fenomenologinė tradicinės psichologijos kritika ir jos esmė. M. Heideggerio filosofijos įtaka fenomenologinės psichologijos plėtrai. V. Franklio egzistencinės – fenomenologinės analizės pavyzdys. Noema ir noezė. Eidetinės fenomenologijos samprata. "Laisvo varijavimo" metodo esmė. Konstituojančios sąmonės veiklos samprata. Fenomenologija ir intersubjektyvumo problema. Laiko konstitucijos patyrimo specifika. Husserliškoji "Lebenswelt" samprata. A.Schutz`o socialinės fenomenologijos ypatybės (bendra charakteristika). Socialinės patirties tipizacijos reikšmė A.Schutz`o fenomenologijoje. Relevancijos fenomenas. Egzistencinės fenomenologijos tematika. Refleksyvaus ir ikirefleksyvaus sąmonės lygmenų skirties problema.
    Filosofija, konspektas(12 puslapių)
    2006-04-29
  • Fenoskandija

    Fenoskandija. Vakarinė Fenoskandija. Kalnai. Vakarinės Fenoskandijos pakrantės išskirtinumas. Rytinis Skandinavijos kalnų šlaitas. Iškasenos. Klimato sąlygos. Reljefas ir klimatas. Charakteringiausias Fenoskandijos bruožas – daugybė ežerų. Fenoskandijos augalijoje vyrauja spygliuočių miškai. Fenoskandijoje sutinkama nemažai laukinių gyvūnų.
    Regioninė geografija, konspektas(4 puslapiai)
    2007-12-20
  • Ferensas Listas

    Ferenc Liszt. Ferenso Listo šeima. Biografija. Koncertai. Ferenso Listo kūryba.
    Kompozitoriai, konspektas(7 puslapiai)
    2008-04-30
  • Ferensas Listas (2)

    Ferenc Liszt. Biografija. Fortepijoninė kūryba. Transkripcijos, parafrazės. Vengrų rapsodijos. Klajonių metai. Simfoninė kūryba. Simfoninė poema "Preliudai". F. Listo koncertas fortepijonui su orkestru Es-dur.
    Kompozitoriai, konspektas(13 puslapių)
    2008-04-28
  • Filosofija – produktyvus begalinės aibės pažinimo metodas

    Filosofija – produktyvus begalinės aibės pažinimo metodas. Filosofijos samprata. Filosofiniai klausimai. Naujųjų laikų filosofija. Teorinė filosofija. Filosofijos išraiškos.
    Filosofija, konspektas(5 puslapiai)
    2005-10-18
  • Filosofija (10)

    Kas yra filosofija. Žodžio "filosofija" kilmė. Pradžios problema. Filosofijos mokslo objektas ir metodas. Filosofija ir realieji mokslai. 3 požiūriai į filosofijos santykį su realiaisiais mokslais. Filosofija ir ideologija. Filosofija ir religija. Gamtos mokslas ir gamtos filosofija. Porfirijaus medis. Kūnas. Filosofinė erdvės samprata.
    Filosofija, konspektas(5 puslapiai)
    2005-06-12
  • Filosofija (14)

    Filosofijos samprata. Filosofijos probleminių krypčių samprata. Sąvokos: Racionalizmas – empirizmas, idealizmas – materializmas. Tikrovės (būties) samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Aristotelio metafizikos esmė. Platono ir Aristotelio idėjų tąsa viduramžių scholastikoje. Substancijos problema Naujųjų laikų filosofijoje (racionalizmas). Ontologinės problemos gnoseologinės orientacijos filosofijoje XVIII – XIX amžiaus pradžioje. Šiuolaikinių gamtamokslių teorijų įtaka filosofiniam tikrovės aiškinimui. Pasaulio pažinimo problema senovės graikų filosofijoje. Pasaulio ir dievo pažinimo problema scholastinėje filosofijoje. Descartes’o ontologijos reikšmė mokslinio pažinimo raidai. Imanuelio Kanto gnoseologijos esmė. Pozityvizmo kilmės prielaidos. Tiesos problema filosofijoje. Žmogaus problema Renesanso humanizme, Naujųjų laikų filosofijoje. Egzistencinės ir humanistinės žmogaus sampratos. Žmogaus ir visuomenės santykio problema (nuo Antikos iki Naujųjų laikų). Socialinės XIX – XX amžiaus teorijos.
    Filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2005-06-23
  • Filosofija (15)

    Filosofijos ir filosofavimo sąvokų turinys. Nefilosofinių pažinimo būdų specifika (mitai, okultizmas, mokslas, menas, politinė ideologija, teologija) ir jų ryšiai bei skirtumai su filosofija. Filosofijos atsiradimas: šaltiniai, sąlygos, dalyko raida laike ir erdvėje. Šių dienų filosofijos struktūra: kryptys, atmainos, srovės, mokyklos. Pagrindiniai filosofijos ir filosofavimo bruožai: keliamų klausimų specifika, interpretacija, laisvumas, nepasitikėjimas, logiškumas, polemiškumas, tiesų ilgalaikiškumas, trancendentavimas, pažangos santykinumas, kalbos specifiškumas. Būties teorijos tapsmas. Sokrato filosofavimo specifika; sofistų filosofija. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Viduramžių metafizikos specifika. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Naujųjų laikų būties teorijos. Sąmonė ir pasąmonė. Pažinimo filosofija. Tauta ir tautiškumas.
    Filosofija, konspektas(22 puslapiai)
    2005-09-21
  • Filosofija (18)

    Filosofija ir žmogaus pasaulėžiūra. Priežastingumo samprata Demokrito filosofijoje. Sofistų filosofija. Pilietinės visuomenės samprata Dž. Loko filosofijoje. Teisingumo problema sofistų ir Platono filosofijoje. Tikrovės vieningumo problema antikos filosofija. Idėjų pasaulių samprata Platono filosofijoje. T. Hobso pilietinės visuomenės samprata.
    Filosofija, konspektas(12 puslapių)
    2005-11-08
Puslapyje rodyti po