Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Konspektai

Konspektai (4248 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Europos Sąjungos (ES) teisė (3)

    Laisvas asmenų judėjimas. Laisvas prekių judėjimas. Laisvas paslaugų judėjimas. Laisvas kapitalo judėjimas. Žemės ūkio politika. Aplinkos apsaugos politika.
    Teisė, konspektas(5 puslapiai)
    2006-05-17
  • Europos Sąjungos (ES) teisė (5)

    Bendrijos teisė. Acquis Communautaire. Bendrieji Bendrijos teisės principai. Bendrijos teisės tiesioginis galiojimas. Bendrijos teisės viršenybė. Pirminė teisė: sutartys. Romos sutartis. Europos atominės energetikos bendrijos steigimo sutartis. Sujungimo sutartis. Suvestinis Europos aktas. Mastrichto sutartis. Amsterdamo sutartis. Antrinė teisė: Europos Sąjungos institucijų teisės aktai. Reglamentas. Direktyva. Sprendimas. Nuomonė. Rekomendacija.
    Teisė, konspektas(11 puslapių)
    2008-03-22
  • Europos Sąjungos (ES) teisė (6)

    Europos Sąjungos (ES) teisinis subjektiškumas. Europos Bendrijos teisė. Europos Sąjungos teisė. Europos Sąjungos, kaip tarptautinės organizacijos požymiai. Viršvalstybinės (supranacionalinės) ir tarpvyriausybinės Europos Bendrijos doktrinos. Viršvalstybiškumo (supranasionaliniai) požymiai. Europos Bendrijos (EB) teisės sistema. Europos Sąjungos (ES) teisės viršenybė. Europos Sąjungos teisės tiesioginis taikymas bei veiksmingumo principas. Europos Sąjungos institucijų sistemos ypatumai. Pagrindinės Europos Sąjungos institucijos. Valdžios padalijimo principas Europos Sąjungos institucijų sistemoje (atskirų įgalinimų principas). Europos parlamento rinkimų tvarka. Europos parlamento darbo organizavimas, administracinis aparatas. Europos parlamento kompetencija ir kompetencijos kaita. Europos parlamento vaidmuo sprendimų priėmimo procese. Parlamentinės kontrolės vykdymo būdai. Tarybos sudėtis, formavimo tvarka. Tarybos kompetencija, pagrindinės funkcijos ir įgaliojimai. Tarybos kompetencija, veiklos formos. Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER), jo struktūra, kompetencija. Tarybos vaidmuo sprendimų priėmimo procese. Europos vadovų taryba. Europos vadovų tarybos sudėtis, kompetencija, veiklos formos, reikšmė Europos Sąjungos politikos formavimui. Komisijos sudėtis, Komisijos narių skyrimo tvarka. Komisijos darbo organizavimas. Komisijos kompetencija: sutarčių laikymosi priežiūra, legislatyvinės teisės, administracinės funkcijos. Europos teisingumo teismo sudėtis ir skyrimo tvarka. Reikalavimai teisėjams. Darbo organizavimas. Generaliniai advokatai. Teismo jurisdikcija, ieškinių rūšys. Audito rūmų struktūra, narių skyrimo tvarka. Audito rūmų funkcijos ir įgaliojimai. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, jo sudėtis ir sudarymas, kompetencija. Regionų komitetas, jo sudėtis ir sudarymas, kompetencija.
    Tarptautinė teisė, konspektas(11 puslapių)
    2009-07-22
  • Europos Sąjungos (ES) teisė (7)

    Europos sąjungos (ES) teisės seminarų konspektai. I Seminaras. Laisvas prekių judėjimas. Muitų mokesčių panaikinimas ir muitų sąjunga. Prekės samprata Europos Bendrijų teisėje ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Prekių ir paslaugu skirtumas. Fiskaliniai (tarifiniai) laisvo prekių judėjimo apribojimai. Muitų mokesčiai. Lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų sąvoka. Lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų draudimo apimtis. Privalomieji mokėjimai, priklausantys vidaus mokesčių sistemai. Apmokėjimas už administracines paslaugas, tikrai suteiktas importuotojui ar eksportuotojui. Privalomieji mokėjimai už patikrinimus, vykdomus laikantis Bendrijos teisės nustatytų įpareigojimų. II Seminaras. Vidaus mokesčių sąvoka. Panašios ir konkuruojančios prekės. Tiesiogiai ir netiesiogiai diskriminuojančių vidaus apmokestinimo priemonių draudimas. Objektyviai skirtingi vidaus mokesčiai. Tiesioginė diskriminacija. Netiesioginė diskriminacija. Vidaus mokesčių ir muitų atskyrimas. Bendroji prekybos politika (BPP). III Seminaras. Nefiskaliniai (netarifiniai) laisvo prekių judėjimo apribojimai. Kiekybiniai apribojimai. Lygiaverčio poveikio priemonės. Bendrai ir atskirai taikomos, diskriminuojančios ir nediskriminuojančios priemonės. Skirtingai taikomos priemonės. Pagrindiniai principais, suformuluoti TT Dassonville. Cassis de Dijon ir Keck bylose. Eksporto apribojimų draudimas. Laisvo prekių judėjimo išimtys. IV Seminaras. Laisvas darbuotojų judėjimas. Darbuotojų judėjimo laisvės taikymas asmenų atžvilgiu: ES pilietybės reikalavimas, darbuotojo sąvoka, darbuotojo šeimos nariai. Laisvas darbuotojų judėjimas ir vidaus situacijos. Darbuotojo sąvoka. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB "Šeimos narys". Laisvo darbuotojų judėjimo ribojimo draudimas: diskriminacijos dėl pilietybės draudimas. Tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija. Nediskriminuojančių ribojimų draudimas. Teisės, išplaukiančios iš laisvo darbuotojų judėjimo. Darbuotojo šeimos narių teisės. Laisvas kitų asmenų (ne dirbančiųjų – studentų, pensininkų, sportininkų) judėjimas. V Seminaras. Įsisteigimo laisvės sąvoka ir atskyrimas nuo laisvės teikti paslaugas ir laisvo darbuotojų judėjimo. Sutarties 43 straipsnio tiesioginis veikimas. Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatos dėl įsisteigimo laisvės ir pagrindiniai Europos Teisingumo Teismo sprendimai įsisteigimo laisvės srityje. Įsisteigimo laisvės subjektai. Pirminio ir antrinio įsisteigimo laisvė. Draudimas riboti įsisteigimo laisvę ir įsisteigimo laisvės ribojimo pagrįstumo kriterijai. Kvalifikacijų pripažinimas. Bendroji ir specialioji (atskirų profesijų) diplomų pripažinimo sistemos. Reikalavimai, taikomi kvalifikacijų pripažinimui. VI Seminaras. Paslaugų teikimo laisvės sąvoka: laisvė teikti ir laisvė gauti paslaugas. EB sutarties 49 str. tiesioginis veikimas. Paslaugų gavėjo ir paslaugas teikiančio asmens pilietybė, nuolatinė gyvenamoji/registracijos vieta. Paslaugų sąvoka. Laisvės teikti paslaugas ribojimai ir ribojimo pagrįstumo sąlygos, įtvirtintos Europos Bendrijos steigimo sutartyje ir ETT praktikoje. Laisvas teisininkų judėjimas Europos Sąjungoje. VII Seminaras. Laisvas asmenų judėjimas. Laisvo darbuotojų judėjimo, paslaugų teikimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo prekių judėjimo skirtumai. Viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos sampratos Europos Bendrijų teisės aktuose ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Išimčių pateisinimo kriterijai. VIII Seminaras. Laisvas kapitalo judėjimas. Europos pinigų sąjunga. Laisvas mokėjimų judėjimas. Laisvas kapitalo judėjimas: kapitalo judėjimo tipai ir kapitalo judėjimo suvaržymų panaikinimas Europos Sąjungoje.
    Tarptautinė teisė, konspektas(39 puslapiai)
    2010-10-27
  • Europos Sąjungos (ES) teisės sistema (4)

    Pirminė teisė. Europos Sąjungos (ES) pirminei teisei būdingi požymiai. Galiojimas laike. Galiojimas erdvėje. Steigimo sutarčių vieta Europos Sąjungos (ES) teisės sistemoje. Antrinė teisė. Sąvoka. Reglamentai. Visuotinumas. Privalomumas visa apimtimi. Tiesioginis taikymas. Direktyvos tiesioginio veikimo sąlygos. Sprendimai. Nuomonės ir rekomendacijos. Rekomendacijos. Nuomonės. Europos Bendrijos (EB) teisės tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas. Tiesioginis Europos Sąjungos (ES) teisės aktų taikymas.
    Tarptautinė teisė, konspektas(11 puslapių)
    2009-04-09
  • Europos Sąjungos darbo teisė

    Institucijos, veikiančios Europos Sąjungos (ES) darbo santykių srityje. Europos parlamentas. Taryba. Komisija. Europos Teisingumo Teismas. Darbuotojo samprata. Darbuotojo laisvo judėjimo sąlygos. Teisė įsidarbinti. Profesinės sąjungos ir teisė į gyvenamąjį plotą. Teisė vykti į kitas valstybes kartu su dirbančiuoju. Darbuotojų socialinės teisės. Asmeninio elgesio kriterijus dėl visuomenės saugumo ir kitos bylos. Išimtys dėl valstybės tarnybos. Lyčių lygybė. Darbuotojų saugumas ir sveikata. Darbo laikas ir poilsis. Socialinis dialogas Europos sąjungos lygyje. Nuolatinio užimtumo komitetas. Socialinis dempingas ir socialinio režimo konkurencija. Europos Sąjungos (ES) darbuotojų informavimo ir konsultavimo sistema. Europos darbuotojų Tarybos ir jų kompetencija. Socialinių partnerių samprata. Europos socialinio dialogo vaidmuo formuojant darbo teisę.
    Darbo teisė, konspektas(30 puslapių)
    2005-06-15
  • Europos sąjungos teisinė sistema

    Sąvokos. Laisvo prekių judėjimo pagrindiniai principai. Muitų mokesčiai ir rinkliavos turinčios lygiavertį poveikį. Vidaus mokesčiai. Lygiaverčio poveikio priemonės. Kiekybiniai apribojimai ir lygiaverčio poveikio priemonės. Laisvas asmenų judėjimas. Laisvas darbuotojų judėjimas. Steigimosi laisvė. Tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas. Steigimosi laisvei reikšmingos bylos. Steigimosi rūšys. Paslaugų laisvė. Ribojimų sąvoka.
    Teisė, konspektas(6 puslapiai)
    2006-12-01
  • Europos Sąjungos veikla užtikrinant saugumą

    Europos sąjungos veikla užtikrinant saugumą, bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP, ESGP), Vakarų Europos sąjunga, Petersbergo deklaracija, VES institucijos, Amsterdamo sutartis, Europos sąjungos saugumo strategija: grėsmės, priemonės, tikslai, kaip veikia BUSP, Europos korpusas, Euroforas, ESGP vieta saugomo institucijų sąrangoje, bendrų pajėgų kūrimas, institucinė sąranga, Europos sąjungos saugumo strategija.
    Politologija, konspektas(7 puslapiai)
    2005-02-24
  • Europos studijos (4)

    Europos studijų esmė ir objektas. Pagrindinių ikieuropinių civilizacijų esminiai bruožai. Antikinių Graikijos ir Romos civilizacijų įtaka europiniam identitetui formuotis. Katalikų bažnyčia ir Šv. Romos vaidmuo Europos istorijoje. Europa feodalinio susiskaldymo laikotarpiu. Civilizacijos sąvokos esmė: švietėjiškoji ir romantiškoji interpretacijos. Tautinių–teritorinių valstybių Europoje atsiradimas. Istorinė dalis. Tautos ir valstybės ryšio modeliai pagal B.Buzaną knygoje "Žmogus, Valstybė ir baimė". Lietuvių tautos susikūrimo ir valstybingumo atstatymo problema. Konstitucionalizmo esmė ir pagrindiniai bruožai. Pagrindiniai konstitucionalizmo raidos etapai Konstitucionalizmo raida Lietuvoje. Tarptautines teisės užuomazgos, formavimosi pagrindai, pagrindines problemos. Antika. Viduramžiai. Renesansas. Tarptautinė teisė XX amžiuje. Minkštoji ( švelnioji ) bipoliarinė sistema. Pirmieji Europos susivienijimo projektai 18 amž. pabaiga– 20 amž. pimoji pusė. Ekonominė-politinė situacija Europoje. Europos integracijos pradžia. Europos bendrijos formavimosi etapai. Europos sąjungos susikūrimas.
    Politologija, konspektas(21 puslapis)
    2006-05-10
  • Europos teisingumo teismas (ETT) ir Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT)

    Europos teisingumo teismas (ETT). Europos teisingumo teismo (ETT) sudarymas. Reikalavimai teisėjams. Generaliniai advokatai. Teismo procesas. Pirmos instancijos teismas, jo kompetencija. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT). Teismo kompetencija. Žmogaus teisių apsaugos mechanizmo reforma. Europos žmogaus teisių teismo kompetencija. Komitetai. Kolegija. Didžioji kolegija. Bylų nagrinėjimo Europos žmogaus teisių teisme procedūra.
    Teisė, konspektas(9 puslapiai)
    2008-04-03
  • Evoliucija

    Pagrindinių terminų apibrėžimai. Evoliucijos sąlygos ir rūšys. Rūšių susidarymas ir kriterijai. Žmogaus klasifikacija. Mikroevoliucija. Makroevoliucija.
    Biologija, konspektas(3 puslapiai)
    2005-05-21
  • F. Kliksas "Bundantis mąstymas"

    F. Klikso knygos "Bundantis mąstymas" II dalies konspektas. Visuomeninės sąlygos ir žmogaus intelekto reiškimosi formos bei funkciniai principai. Įvadas. Penktas skyrius. Darbo pasidalijimas, kooperacija ir pažinimas. Nuo Homo erectus iki neandertaliečio: pirmas žingsnis į visuomeninį darbo pasidalijimą. Nuo neandertaliečio iki kromanjoniečio: antras žingsnis į visuomeninį darbo pasidalijimą. Kromanjonietis: trečias žingsnis į visuomeninį darbo pasidalijimą. Šeštas skyrius. Archainis mąstymas. Archainio mąstymo ypatybės. Jo funkcionavimo sąlygos ir būdas. Sprendimų neapibrėžtumas – motyvacinis produktyvesnių mastymo formų atsiradimo pagrindas. Realios tikrovės suvokimas bei pažinimas ir pirminių sąvokų atsiradimas. Sąvokinis pažinimas ir nusprendimo formavimas archainėse įvardijimo sistemose. Protavimas ir apibendrinimai – reiškinių pasaulio pažintinio aiškinimo pradžia. Septintas skyrius. Socialinių santykių raida ir pažinimas. Archaininis socialinių santykių reguliavimas. Ankstyvųjų miestų valstybių kūrimasis. Naujos socialinių santykių formos. Aštuntas skyrius. Kaip atsirado raštas. Jo formavimosi socialiniai motyvai ir etapai. Rašto atsiradimo socialinių veiksnių reikšmė. Pažinimo procesai ir abėcėlės atsiradimas. Devintas skyrius. Poreikis skaičiuoti daiktus ir įvykius, skaičių sąvokos, skaičiavimo operacijos ir matematinio mąstymo kilmė. Skaičių sąvokų ir skaičiavimo sistemų formavimosi istorinės sąlygos. Nuo akivaizdžios aibės charakteristikos prie skaičiaus sąvokos. Skaičiai ir pažinimo operacijos: būtinybė suskaičiuoti ir realios galimybės. Egipto faraono raštininkai ir jų mąstymas skaičiuojant. Šumerai ir babiloniečiai: ypatingų, stulbinančių galimybių skaičiavimo sistema. Dešimtas skyrius. Mąstymas – senovės graikų pažintinės veiklos tikslas ir objektas. Ar galima kalbėti apie senovės graikų mąstymo specifiką? Geografinės – kultūrinės bei socialinės graikų mąstymo ypatybių formavimosi sąlygos. Graikų skaičiai ir skaičiavimo operacijos. Įrodymo principo, kaip problemų sprendimo būdo, atradimas. Dialogas ir loginės mąstymo formos. Žmogaus mąstymo ypatybių (invariantų) pažinimas. Epilogas. Kūryba kaip biologinis, socialinis ir individualus psichologinis fenomenas. Kūryba ir biologinė evoliucija. Kūryba ir visuomeniniai fenomenai. Kūrybinis mąstymas – tai individualus psichologinis fenomenas. Vaizdinio ir loginio mąstymo tarpusavio sąveika. kaip potencialus kūrybinių pažinimo procesų šaltinis. Kalba ir abstraktus mąstymas. Abstrahavimo dvilypumas: tikrovės pažinimas arba nutolimas nuo jos. Apie mąstymo intelektualumą.
    Kognityvinė psichologija, konspektas(27 puslapiai)
    2006-11-17
  • Faktoriai, lemiantys vaiko atsidūrimą gatvėje

    Faktoriai, lemiantys vaiko atsidūrimą gatvėje. Fizinė prievarta. Fizinių bausmių hierarchija. Kaip atpažinti mušamą vaiką? Kokie fiziniai pakitimai rodo, kad vaikas yra mušamas? Kita vaikus žalojančio elgesio rūšis – nesirūpinimas vaiku. Trečioji vaikus žalojančio elgesio rūšis – emocinė prievarta. Ketvirtoji vaikus žalojančio elgesio rūšis – seksualinė prievarta. Ką visi turėtų žinoti apie seksualinę prievartą? Vaiko patirto smurto pasekmės. Fizinio ir emocinio smurto pasekmes. Patirtos seksualinės prievartos pasekmės: Betarpiškos. Ilgalaikės. Kaip galite padėti vaikui patyrusiam prievartą? Kaip galite apsaugoti vaikus nuo smurto? Kas turėtų ateit vaikui į pagalbą? Kam turėtų būti pagalbą? Kaip turėtų teigti pagalbą? Vaikas šeimoje. Emocinės šeimos atmosferos įtaka vaiko elgesiui. Tėvų auklėjimo klaidos, skatinančios netinkamą vaiko elgesį.
    Socialinis darbas, konspektas(31 puslapis)
    2010-06-17
  • Farmacinė chemija

    Halogeninti angliavandeniliai. Chloretilis – Aethylii chloridum. Chloroformas – Chloroformium (pro narcosis). Ftorotanas – (1, 1, 1 – trifluor – 2 – chlor – brom – etanas) – Phthorothanum. Trichloretilenas (trilenas, narkogenas) – Trichlorethylenum. Jodoformas – Jodoformium. Aldehidai ir jų dariniai. Formaldehidas – Formaldehydi solutio 35 – 40%. Heksametilentetraaminas – Hexamethylentetraaminum (Urotropinum, Hexaminum). Chloralio hidratas - (Chlorali hydras). Citralis – Citralum. Alkoholiai. Etanolis – Ethanolum. Glicerolis – Glycerolum. Eteriai. Dietilo eteris – Aether anaestheticus, Aether medicinalis. Dimedrolis (Diphenhydramini hydrochloridum – Dimedrolum). Alifatinės eilės aminorūgštys. Gliutamino rūgštis – Acidum glutaminicum. Aminalonas – Aminalonum. Amino kaprono rūgštis – Acidum aminocapronicum. Cisteinas – Cysteinum. Acetilcisteinas – Acetylcysteinum. Metioninas – Methioninum. Poliaminokarboninės rūgštys. Tetracino kalcio druska – Tetracinum calcium. Pentacinas – Pentacinum. Alifatinių karboninių rūgščių farmaciniai preparatai. Kalio acetatas – Kalii acetas. Natrio ir ličio oksibutiratai – Natrii (Litii) oxybutyras. Kalcio laktatas – Calcii lactas. Natrio citratas – Natrii citras. Kalcio gliukonatas – Calcii gluconas. Alifatiniai esteriai. Amilnitritas – Amylii nitras. Nitroglicerinas – Nitro glycerinum (Glyceroli trinitras). Glicerolio ir azoto rūgšties esteris. Kalcio glicerofosfatas – Calcii glycerophosphas. Amino alkoholių esteriai. Acetilcholino chloridas – Acetylcholini chloridum. Uretanai ir ureidai. Uretanai. Meprotanas – Meprotanum. Acikliniai ureidai. Bromizovalis – Bromisovalum. Terpenai. Mentolis – Mentholum. Validolis – Validolum. Terpinhidratas – Terpinum hydratum. Bicikliniai terpenai. Kamparas – Camphora. Bromcamphora – bromkamparas.
    Farmakologija, konspektas(16 puslapių)
    2007-02-19
  • Farmakognozija (2)

    Fenolinių junginių apibūdinimas ir klasifikacija. Fenolinių junginių fizikinės-cheminės savybės. Kokybinis ir kiekybinis fenolinių darinių nustatymas. Farmakologinės fenolinių glikozidų savybės. Folium Uvae ursi – miltinės meškauogės lapai. Folium Vitis idaeae – bruknių lapai. Cortex Salicis – gluosnių žievė. Herba Filipendulae – vingiorykščių žolė. Gemmae Populi – tuopų pumpurai. Bendra fenilpropanoidų charakteristika. Rhizoma Rhodiolae – rausvųjų rodiolių šakniastiebis. Herba Echinaceae – ežiuolių žolė. Lignanai. Rhizoma cum radicibus Eleutherococci – eleuterokokų šakniastiebiai su šaknimis. Rhizoma cum radicibus Podophylli – skydinių pėdlapių šakniastiebiai su šaknimis. Fructus Schisandrae – kininių citrinvyčių sėklos. Antraceno darinių klasifikacija. Antraglikozidų struktūros ypatumai. Antraceno darinių fizikinės-cheminės savybės. Kokybinė antracenų analizė. Antraceno darinių kiekybinis nustatymas. Cortex Frangulae – šaltekšnių žievė. Cortex Ramni purshianae – amerikinių šaltekšnių žievė. Folium Cassiae (Sennae) – kasijų (senų) lapai. Fructus Rhamni catharticae – dygiųjų šunobelių vaisiai. Rhizomata et radix Rubiae – raudžių šakniastiebiai, turintys šaknis. Folium Aloes recens – švieži alavijų lapai. Radix Rhei – rabarbarų šaknys. Flavonoidų apibūdinimas ir klasifikacija. Flavonoidų fizikinės-cheminės savybės. Flavonoidų išskyrimas iš augalinės žaliavos. Kokybinės reakcijos flavonoidams nustatyti. Flavonoidų kiekybinio nustatymo metodai. Žaliavos, kaupiančios P vitaminą. Flos (Alabastra) Sophorae japonicae – soforų žiedai (butonai). Herba Fagopyri – grikių žolė. Folium Theae – arbatmedžių lapai. Fructus Aroniae melanocarpae – juodavaisių aronijų vaisiai. Flos Crataegi – gudobelių žiedai. Herba Leonuri – sukatžolių žolė. Flos Helichrysi – šlamučių žiedai. Flos Tanaceti – bitkrėslių žiedai. Herba Polygoni aviculare – rūgčių takažolių žolė. Herba Polygoni hydropiperis – karčiųjų rūgčių žolė. Herba Polygoni pericaria – dėmėtųjų rūgčių žolė. Radix Scutellariae – kalpokių šaknys. Flos Centaureae cyani – rugiagėlių žiedai. Herba Bidentis – lakišių žolė. Herba Gnaphalii – pelkinių pūkelių žolė. Fructus Silybi marianae – tikrųjų margainių vaisiai. Flos Hibisci – kinrožių žiedai. Folium Ginkgo – ginkmedžių lapai. Herba Desmodii canadensis – kanadinių jakšunių žolė. Herba Violae – našlaičių žolė.
    Farmakologija, konspektas(20 puslapių)
    2009-04-08
  • Farmakologija

    Catharanthus roseus - rausvoji žiemė. š. Apocynaceae – stepukiniai. Aristolochia clematitis – paprastoji kartuolė. Š. Aristolochiaceae – kartuoliniai. Armoracia rusticana – valgomasis krienas. š. Brassicaceae – kryžmažiedžiai (bastutiniai). Mentha arvensis – dirvinė mėta. š.Labiatae - lūpažiedžiai.
    Farmakologija, konspektas(4 puslapiai)
    2005-09-16
  • Farmakologija (11)

    Epilepsija. Antepilepsiniai vaistai. Centriniai miorelaksantai. Skausmo farmakologija. Skausmo prigimtis. Cheminiai nocicepcinio kelio mediatoriai. Analgeziniai vaistai. Opioidiniai analgetikai. Farmakologinis poveikis. Kiti opioidų poveikiai. Tolerancija ir priklausomybė. Farmakokinetiniai aspektai. Kiti opioidiniai analgetikai. Opioidiniai antagonistai. Kiti analgetiniai vaistai. Agonistas. Tikrieji ir daliniai agonistai. Konsitutyvinė receptorių aktyvacija ir atvirkštiniai agonistai. Antagonistas, antagonizmo rūšys, pateikti po pavyzdį. Receptoriai, jų klasės. Išvardinti keturis signalo perdavimo per ląstelės membraną mechanizmus. Rezerviniai receptoriai. Receptorių desensibilizacija. Efekto priklausomybė nuo dozės. Vidinės sąlygos, nulemiančios vaistų veikimą organizme (kūno masė, amžius, lytis, genetiniai ypatumai, bioritmai). Vaistų veikimas skiriant juos pakartotinai (sensibilizacija, tolerancija, tachifilaksija). Vaistų veikimas (rezorbcinis arba sisteminis, centrinis ir periferinis, vietinis, refleksinis, tiesioginis ir netiesioginis veikimas). Etiotropinis, simptominis, patogenezinis vaistų veikimas. Patogenetinis infekcinių ligų gydymas. Placebo efektas. Nepageidaujamos vaistų reakcijos. Terapinis indeksas, terapinis langas. Vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai (difuzija, aktyvus transportas, endocitozė). Vaistų tirpumas vandenyje ir lipiduose. Silpnų rūgščių ir silpnų bazių jonizacija, priklausomybė nuo terpės pH, jonizacijos konstantos. Vaistų vartojimo būdai (per os, bukalinis, sublingvalinis, intraveninis, intramuskulinis, subkutaninis, inhaliacinis, rektalinis, lokalus, transdermalinis), jų privalumai ir trūkumai. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai (organo dydis, aprūpinimas krauju, vaistų tirpumas, jungimasis su baltymais ir kt.). Vaistų metabolizmas kepenyse (P 450 fermentų sistema). Vaistų eliminacija, pirmo laipsnio kinetika (eliminacija), nulinio laipsnio kinetika (eliminacija). Biologinis vaistų prieinamumas, bioekvivalentiškumas. Vaistų dozavimas, palaikančioji dozė, įsotinamoji dozė. Farmakokinetiniai parametrai: pasiskirstymo tūris, pusinės eliminacijos periodas, klirensas, sujungimas su baltymais. Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Autonominių mediatorių sintezė, kaupimas, išskyrimas ir inaktyvacija sinapsėse. Komediatoriai (žinoti du pavyzdžius). Išvardinti kokį poveikį organų sistemoms sukelia simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos aktyvacija. Autonominės nervų sistemos eferentinėse skaidulose esantys receptoriai. Acetilcholino receptorių tipai ir jų lokalizacija įvairiose organų sistemose (CNS, autonominiuose ganglijuose, akyje, širdyje, kraujagyslėse, bronchuose, virškinamajame trakte, urogenitalinėje sistemoje, skeleto raumenyse, egzokrininėse liaukose). Kaip acetilcholinas veikia įvairius organus? Susiekite įvairias cholino esterių ir cholinomimetinių alkaloidų farmakokinetines savybes su jų chemine struktūra. Išvardinkite pagrindines cholinomimetikų klinikines indikacijas. Išvardinkite pagrindinius tiesioginių ir netiesioginių cholinomimetikų farmakodinaminius skirtumus. Išvardinkite pagrindinius ūmaus apsinuodijimo nikotinu požymius. Išvardinkite apsinuodijimo organofosfatais požymius. Cholinoblokatorių klasifikacija. Muskarininių blokatorių klasifikacija, farmakokinetinės savybės, veikimo mechanizmas. Atropino ir kitų muskarininių vaistų poveikis pagrindinėms organų sistemoms (CNS, akys, širdis, kraujagyslės, bronchai, virškinamasis traktas, urogenitalinis traktas, egzokrininės liaukos, skeleto raumenys). Apsinuodijimo atropinu požymiai, simptomai ir gydymas. Muskarininių vaistų klinikinės indikacijos ir kontraindikacijos. Nikotininių antagonistų klasifikacija, farmakokinetinės savybės, veikimo mechanizmas. Ganglioblokatorių poveikis pagrindinėms organų sistemoms. Antimuskarininiai vaistai, vartojami midriazei ir cikloplegijai sukelti, Parkinsono ligos, skrandžio opos, bronchinės astmos gydymui. Miorelaksantų klasifikacija, veikimo mechanizmai. Miorelaksantų poveikis, klinikinės indikacijos. Cholinesterazės regeneratoriai. Adrenomimetikų klasifikacija. Alfa ir beta receptorių lokalizacija. Epinefrino, norepinefrino, izoproterenolio ir fenilefrino poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Adrenomimetikų poveikis. Pagrindinės adrenomimetikų klinikinės indikacijos. Adrenoblokatorių klasifikacija (nurodyti pavyzdžius), veikimo mechanizmas. Beta blokatoriai. Alfa blokatoriai, jų klinikinės indikacijos, pašaliniai reiškiniai. Klinikinis panaudojimas. Beta blokatoriai, jų klinikinės indikacijos, pašaliniai reiškiniai. Simpatolitikai (antisimpatikotoninės medžiagos). Vietiniai anestetikai, jų klasifikacija. Vietinių anestetikų veikimo mechanizmas. Vietinių anestetikų sukeliami pašaliniai reiškiniai ir klinikinis panaudojimas. Chloramphenicolum (levomicetinas). Atsparumas antibiotikams. Atsparumo antibiotikams genetiniai veiksniai. Biocheminiai atsparumo antibiotikams mechanizmai. Biocheminiai atsparumo antibiotikams mechanizmai. Pastovus bakterijų atsparumas antibiotikams. Multirezistentiškumas (santrauka). Antivirusiniai vaistai. Nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai. Proteazės inhibitoriai. ŽIV/AIDS gydymas. Vaistai ŽIV infekcijai gydyti. Kiti antivirusiniai vaistai. DNR polimerazės inhibitoriai. Viruso prisijungimo ar penetracijos inhibicija. Imunomoduliatoriai. Antivirusiniai vaistai. Priešgrybeliniai antibiotikai. Sintetiniai priešgrybeliniai veiksniai. Naujos galimos priešgrybelinės terapijos. Antiprotozoiniai vaistai. Antimaliariniai vaistai. Vaistai ūmiai ligai gydyti. Radikalaus gydymo vaistai. Vaistai chemoprofilaktikai. Vaistai, apsaugantys nuo transmisijos. 4 – aminoquinolinai. Quinolinai - metanoliai. Phenantrenai – metanoliai. Folatų sintezę ir utilizaciją veikiantys vaistai. 8 – aminoquinolinai. Antibiotikai maliarijai gydyti. Qinghaosu (artemisininum) ir su juo susiję junginiai. Hidroksinaftochinoniniai vaistai. Nauji stiprūs antimaliariniai vaistai. Pneumocistinė pneumonija ir jos gydymas. Amebiazė ir amebocidiniai vaistai. Leišmaniozė. Tripanosomozė. Trichomoniazė. Toxoplazmozė. Nauji gydymo būdai. Antihelmintiniai vaistai. Bendrieji citotoksinių priešvėžinių vaistų veikimo principai. Vaistai, vartojami vėžio chemoterapijai. Alkilinančios ir joms giminingos medžiagos. Azoto garstyčios. Antimetabolitai. Augalų derivatai. Hormonai. Radioaktyvūs izotopai. Įvairūs preparatai. Atsparumas priešvėžiniams vaistams. Gydymo planas. Kovos su vėmimu ir mielosupresija metodai. Galimos ateities strategijos vėžio chemoterapijoje. Pasiekimai, paremti vėžinės ląstelės patobiologija. Atsparumo daugeliui vaistų panaikinimas. Šeimininko atsako į vėžį sustiprinimas. Antimikrobiniai veiksniai, kliudantys folatų sintezei ar veikimui. Sulfonamidai. Beta-laktaminiai antibiotikai. Penicilinas. Cefalosporinai ir cefamicinai. Carbapenemai. Monobactamai. Antimikrobinės medžiagos, veikiančios bakterijų baltymų sintezę. Tetraciklinai. Chloramphenicolum (levomicetinas). Aminoglikozidai. Makrolidai. Linkozamidai. Makrolidai. Linkozamidai. Įvairūs antibakteriniai vaistai. Antimikobakteriniai vaistai. Vaistai, vartojami tuberkuliozei gydyti. Citotoksiniai antibiotikai. CNS veikiančių medžiagų bendrieji veikimo principai. Neurodegeneracinės ligos. Pakeičiantys dopaminą - levodopa. Dopamino receptorių agonistai. MAO-B inhibitoriai. Dopaminą atpalaiduojantys. Dopaminą atpalaiduojantys. Alzheimerio liga. Huntingtono liga. CNS veikiančių medžiagų klasifikacija. Bendrieji anestetikai. Inhaliaciniai anestetikai. Intraveniniai anestetikai. Anksiolitikai ir hipnotikai. Antipsichotiniai vaistai. Šizofrenijos prigimtis. Neurocheminės teorijos. Dopamino teorija. Antipsichotinių vaistų klasifikacija. CNS stimuliantai ir psichotomimetikai. Konvulsijas sukeliantys ir kvėpavimo stimuliantai (analeptikai). Psichomotoriniai stimuliantai. Kokainas. Methylxantines. Psichotomimetikai (psychedelic, haliucinogenai). Nesteroidinės priešuždegiminės medžiagos. Antipodagriniai. Antireumatiniai. Depresija. Tricikliniai antidepresantai (TCA). Selektyvūs 5-HT inhibitoriai. MAO inhibitoriai. Kiti antidepresantai. Elektrokonvulsinė terapija (EKT). Nuotaiką stabilizuojantys vaistai. Litis. Farmakoekonomikos pradmenys. Gyvenimo kokybė. Farmakoekonomika. Sveikatos apsaugos kaštų kategorijos. Padariniai. Ekonominio vertinimo metodai. Ligos kaštų įvertinimas. Kaštų mažinimo analizė. Kaštų-naudos analizė. Kaštų-efektyvumo analizė. Kaštų-naudingumo analizė. Humanistiniai vertinimo būdai. Gyvenimo kokybė. Gydymo sukeltos gyvenimo kokybės išeitys. Gyvenimo kokybės instrumentai. SF-36 skalė ir punktų skaičius. Nauda paremti matavimai. Tiesioginis sveikatos būklės vertinimas. Naujų vaistų kūrimas, tyrimai ir diegimas į medicinos praktiką. Vaistų informacija. Klinikinių tyrimų fazės. Farmakodinamika ir farmakokinetika. Receptorių tipai. Sąveika su receptoriumi. Kiti vaistų veikimo mechanizmai. Peroraliai pavartotų vaistų absorbcija. Peroralių vaistų absorbciją veikiantys faktoriai. Kas lemia ilgesnį vaisto poveikį. Ilgai veikiančios vaistų formos. Vaisto jungimasis su plazmos baltymais. Bendrieji principai. Vaisto kitimas metabolizuojant. Ką daro citochromas P450? Skirtingas citochromų aktyvumas. Vaistų metabolizmo vietos. Vaistų išsiskyrimas pro inkstus. Vaistų išsiskyrimas su tulžimi. Paprasta farmakokinetinė vaisto charakteristika. Vaisto pasiskirstymo tūris. Biologinis įsisavinimas. Klirensas. Skrandžio sekrecija. Rūgščių sekrecijos reguliavimas per parietalines ląsteles. Gastrinas. Acetilcholinas. Histaminas. Acetilcholino, histamino ir gastrino vaidmuo rūgščių sekrecijoje. Vaistai, vartojami inhibuoti ar neutralizuoti skrandžio rūgšties sekreciją. Histamino h2 receptorių antagonistai. Farmakokinetika ir nepageidaujami reiškiniai (NR). Baltymų - siurblių inhibitoriai. Farmakokinetika ir nepageidaujami reiškiniai. Antacidai. Emetiniai vaistai. Antiemetiniai vaistai. Virškinamojo trakto judrumas. Vidurius paleidžiantieji vaistai (purgatyvai). Vaistai, padidinantys virškinamojo trakto judrumą. Antidiarėjiniai vaistai. Antispazminiai vaistai. Gimdą veikiantys vaistai. Gimdą stimuliuojantys vaistai. Prostaglandinai. Gimdos susitraukimus mažinantys vaistai. Kvėpavimo sistema. Eferentiniai keliai. Sensoriniai receptoriai ir aferentiniai takai. Kvėpavimo sistemos ligos. Vaistai, naudojami BA gydymui. Bronchodiliatatoriai. Ksantininiai vaistai. Muskarininių receptorių antagonistai. Cysteinil-leukotrieno receptorių antagonistai. Priešuždegiminės medžiagos. Gliukokortikoidai. Cromoglicate. Kosulys. Vaistai, naudojami esant kosuliui. Gydymo antibiotikais principai. Antibiotikų derinimas. Žmogaus savybės. Antibiotikų grupės. Antimikrobinio gydymo tipai. Dozavimas ir vartojimo būdas. Efektyvumas. Farmakokinetika. Koncentracijos kitimo laiko atžvilgiu kreivė. Farmakodinamika. AB derinimas. AB derinimo indikacijos. Derinimo trūkumai. Racionalus antibiotikų vartojimas. Hemostazė ir trombozė. Įžanga. Kraujo koaguliacija. Krešėjimo kaskada. Trombino vaidmuo. Kraujagyslių endotelio reikšmė hemostazei ir trombozei. Vaistai, veikiantys koaguliacijos kaskadą. Koaguliacijos defektai. Paskyrimas ir farmakokinetiniai aspektai. Trombozė. Injekuojamieji antikoaguliantai. Nuo antitrombino III nepriklausomi antikoaguliantai. Faktoriai, potencijuojantys oralinius antikoaguliantus. Faktoriai, mažinantys oraliniu antikoaguliantų veikimą. Trombocitų adhezija ir aktyvacija. Antitrombocitiniai vaistai. Aspirinas. Klinikinis antitrombocitinių vaistų panaudojimas. Fibrinolizė. Fibrinoliziniai vaistai. Šalutiniai reiškiniai ir kontraundikacijos. Kuris fibrinolitikas geriausias? Klinikinis fibrinolizinių vaistų panaudojimas. Antifibrinolitiniai ir hemostatiniai vaistai. Aterosklerozė ir lipoproteinų metabolizmas. Ateromatozinės ligos prevencija. Lipoproteinų transportas kraujyje. Dislipidemija. Lipidų kiekį mažinantys vaistai. Kiti statinų poveikiai. Farmakokinetika. Fibratai. Tulžies rūgštis surišančios dervos. Kiti lipidų kiekį mažinantys vaistai. Nikotino rūgštis. Probucol. Žuvų taukai. Klinikinė farmakologija: esmė ir uždaviniai. Klinikinės farmakologijos ištakos. Klinikinė farmakologija. Keturios klinkinės farmakologijos dekados. Klinikinės farmakologijos funkcijos. Racionalus vaistų skyrimas. Vaistų poveikio žmogui tyrimai. Europos KF asociacijos tikslai. Kraujagyslių sistema. Kraujagyslių lygiųjų raumenų tonuso reguliavimas. Kraujagyslių lygiųjų raumenų tonuso reguliavimas. Endotelis angiogenezės metu. Endotelino rūšys. Renino-angiotenzino sistema. Kraujagysles veikiantys vaistai. Angiotenzinas. Antidiuretinis hormonas. Endotelinas. Kraujagysles plečiantys vaistai. Tiesiogiai veikiantys vazodilatatoriai. Kraujagysles plečiantys vaistai su nežinomu veikimo mechanizmu. Netiesiogiai veikiantys kraujagysles plečiantys vaistai. Angiotenziną konvertuojančio hormono inhibitoriai (AKHI). Angiotenzino II receptorių 1 potipio antagonistai. Klinikinis vazoaktyvių vaistų panaudojimas. Šokas ir hipotenzinės būklės. Inkstas. Surenkamieji kanalėliai ir surenkamasis kanalas. Natriuretiniai peptidai. Prieš – srovinis koeficientas ir apykaitos sistema šerdyje. Rūgščių – bazių pusiausvyra. Kalio balansas. Organinių molekulių sekrecija. Arachidono rūgšties metabolitai ir inkstų funkcija. Vaistai, veikiantys inkstus. Diuretikai. Diuretikai. Distalinį vingiuotąjį kanalėlį veikiantys diuretikai. Kalį tausojantys diuretikai. Netiesiogiai veikiantys diuretikai, kurie keičia filtrato sudėtį. Proksimalinį vingiuotąjį kanalėlį veikiantys diuretikai. Organinių molekulių ekskreciją keičiantys vaistai. Farmakologijos apibrėžimas, jos darbo kryptys ir tyrimo metodai, uždaviniai. Istorija, jatrochemija, homeopatija. Farmakologija 9-20a., eksperimentinės farmakologijos atsiradimas, vaistų klinikiniai tyrimai. Vaistinės medžiagos, vaistas ir jo sąvoka, šiuolaikiniai vaisto gavimo šaltiniai. Šiuolaikinės vaistų paieškos kryptys. Periferines sinapses veikiantys vaistai. Signalo perdavimo per sinapses bendrieji principai. Pirminiai ir antriniai mediatoriai, jų reikšmė vaistų veikimui. Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. Pagalbos priemonės. Tiesioginio veikimo adrenomimetikai. Vietišiai anestezuojančios medžiagos (klasifikacija, farmakodinamika, perdozavimo reiškiniai). Palyginamoji charakteristika. Laiko skalė. Širdies funkcijos fiziologija. Ritmas. Širdies ritmo sutrikimai. Širdies susitraukimas. Širdies susitraukimas. Deguonies pasisavinimas ir koronarinė kraujotaka. Fiziologiniai veiksniai. Koronarinė aterosklerozė ir jos padariniai. Širdies natriouretiniai peptidai. Vaistai, veikiantys širdies funkciją. Autonominiai neurotransmiteriai ir į juos panašūs vaistai. Antidisritminiai vaistai. Poveikis širdies ritmui. Poveikis susitraukimo jėgai. Kiti vaistai, didinantys miokardo kontraktiliškumą. Organiniai nitratai. Autokoidai (histaminas, serotoninas, endogeniniai prostaglandinai, leukotrienai). Histaminas. Histamino sintezė ir kaupimas. Histamino atpalaidavimas. Histamino receptoriai. H1 receptorių antagonistai.
    Farmakologija, konspektas(367 puslapiai)
    2007-01-23
  • Farmakologija (13)

    Parenteraliniai vaistai (injekcijos, infuzijos, koncentratai) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Galeniniai (tinktūros, ekstraktai, sirupai, vandenys) ir neogaleniniai preparatai, išrašymo ypatumai. Neogaleniniai preparatai. Vaistai makščiai, tiesiajai žarnai (žvakutės, kapsulės, tepalai, tabletės, tirpalai, suspensijos ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Vaistai inhaliacijoms (milteliai, aerozoliai ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Farmakodinamika, farmakokinetika, farmakogenetika. Šiuolaikinis vaistų veikimo aiškinimas remiantis šiais vaistų apibūdinimais. Receptorių teorija ir receptorių klasifikacija (susieti su kanalais, kinazėmis, su G baltymu, reguliuojantys genų transkripciją). Vaistų veikimo specifiškumas. Receptorių funkcijų reguliacija (desensitizacija, rezerviniai receptoriai ir jų skaičiaus reguliacija). Vaistų veikimas: vietinis, refleksinis, rezorbcinis, netiesioginis, grįžtamas, negrįžtamas. Vaistų veikimas: vietinis, refleksinis, rezorbcinis, netiesioginis, grįžtamas, negrįžtamas. Homeopatija. Jatrochemija. Individualūs vaistų veikimo skirtumai ir priežastys (amžius, lytis ir t.t.). Vaistų sąveika, sąveikos rūšys. Antagonizmas, jo rūšys, sinergizmas. Agonistas. Tikrieji ir daliniai agonistai. Efekto priklausomybė nuo dozės. Embriotoksinis teratogeninis ir kancerogeninis vaistų veikimas. Farmakologijos pasiekimai 19-20 amžiuje. Jų vertinimas. Eksperimentinės farmakologijos atsiradimas. Vaistų klinikiniai tyrimai. Farmakologijos raida Lietuvoje. Receptas, jo sudėtinės dalys, rašymo taisyklės, blankai. Farmakopėja. Vaistų kokybės kontrolė. Vaistų grupės (receptiniai, nereceptiniai, kompensuojamieji vaistai, narkotiniai, psichotropiniai vaistai), jų praktinė reikšmė. Į vidų vartojami vaistai – skystos, minkštos ir kietos vaistų formos (pvz. suspencijos, sirupai, milteliai, granulės, kapsulės) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Vaistai akims, ausims, nosiai (lašai, kremai, purškalai, geliai).
    Farmakologija, konspektas(42 puslapiai)
    2007-01-24
  • Farmakologija (14)

    Ūmaus apsinuodijimo vaistais gydymo principai. Vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai (difuzija, aktyvus transportas, endocitozė), reikšmė farmakokinetikai. Vaistų tirpumas vandenyje ir lipiduose. Silpnų rūgščių ir silpnų bazių jonizacija, priklausomybė nuo terpės pH, jonizacijos konstantos, reikšmė farmakokinetikai. Vaistų rezorbcija ir ją lemiantys veiksniai priklausomai nuo jų vartojimo būdo. Vaistų pasiskirstymo tūris. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai (barjerai, kraujotakos intensyvumas, vaistų tirpumas, jungimasis su baltymais ir kt.). Vaistų eliminacijos procesai, vienkartinės dozės kinetika, farmakokinetiniai modeliai, pusinės eliminacijos periodas. Presisteminis metabolizmas. Vaistų eliminacijos procesai - vaistų metabolizmas (P450 monooksigenazės sistema, CYP 1A1; CYP 1A2 ir kt., jų substratai ir P450 individualių skirtumų ir šių fermentų slopinimo ir indukcijos reikšmė). Vaistų eliminacijos procesai. Vaistų eliminacija per inkstus, inkstų klirensas, inkstų funkcija ir vaistų dozavimas. Pakartotinai vartojamų vaistų kinetika ir nuo to priklausantis dozių parinkimas (palaikamoji dozė, įsotinamoji dozė), terapinės platumos ir terapinio indekso sąvokos. Biologinis vaistų prieinamumas, bioekvivalentiškumas, praktinė reikšmė. Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Cholinerginę sinapsę veikiančių vaistų klasifikacija (receptorių klasifikacija, lokalizacija, vaistų grupės). Tiesioginio veikimo universalūs M ir N cholinomimetikai. Netiesioginio veikimo cholinomimetikai anticholinesterazinės medžiagos). Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. Pagalbos priemonės. M-cholino blokatoriai (atropino grupė). Ganglijus blokuojantys vaistai. Periferiniai miorelaksantai. Andrenerginę sinapsę veikiantys vaistai. Tiesioginio veikimo adrenomimetikai. Netiesioginio vekimo simpatomimetikai. α adrenoblokatoriai. β adrenoblokatoriai. Antisimpatikotoninės (simpatikolitinės) medžiagos. Autokoidai. Antihistamininiai vaistai (H1 receptorių blokatoriai). Neuroleptikai. Antidepresantai. Sedatyviai - hipnotiškai veikiančios medžiagos. Antiparkinsoniniai vaistai. Bendrieji inhaliaciniai anestetikai. Neinhaliaciniai bendrieji anestetikai. Hipnosedaciniai vaistai (benzodiazepinai, barbituratai). Migdomieji. Hipnosedaciniai vaistai. Alkoholiai, toksikologija. Teturamas. Antiepilepsiniai vaistai. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Podagra. Opioidiniai analgetikai, antagonistai. Vietiniai anestetikai. Bronchinė astma. Vėmimą sukeliančios ir slopinančios medžiagos.
    Farmakologija, konspektas(107 puslapiai)
    2007-01-24
  • Farmakologija (15)

    Vėmimą sukeliančios ir slopinančios medžiagos. Virškinamojo trakto motoriką veikiantys vaistai (laisvinantys, motoriką skatinantys, antidiarėjiniai). Virškinamojo trakto motoriką veikiantys vaistai. Antacidiniai ir priešopiniai. Gimdą veikiančios medžiagos. Širdies glikozidai. Antiaritminiai vaistai. Vaistai, vartojami išeminei ligai gydyti. Vaistai, vartojami hipertenzinės ligos gydymui (diuretikai, antisimpatotonikai, alfa ir beta adrenoblokatoriai, vazodilatatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, AKF inhibitoriai). Vazodilatatoriai, klasifikacija (veikiantys periferinę kraujotaka ir esant lėtiniams kr sutrikimams - hipertenzija, širdies krjt nepakankamumas, išeminė širdies liga). Vaistai vartojami anemijų gydymui. Preparatai ferodeficitinei anemijai gydyti. Preparatai megaloblastinei anemijai gydyti. Antihemoraginiai vaistai (vitamino k preparatai, krešėjimo faktoriai, antifibrilizinai). Antikoaguliantai (tiesioginiai ir netiesioginiai antikoaguliantai ), antiagregantai. Fibrinolizės sistemą veikiantys vaistai. Natrio, kalio, kalcio ir magnio druskos. Kraujo plazmos pakaitalai. Diuretikas. Reumatoidinems ligoms, podagrai gydyti vartojami vaistai.
    Farmakologija, konspektas(54 puslapiai)
    2007-01-24
Puslapyje rodyti po