Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Konspektai

Konspektai (4248 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Biochemija (12)

    Žmogaus organizmo biocheminė sudėtis. Polimerai. Monomerai. Ląstelių ir subląstelių struktūrų cheminė sudėtis. Ląstelių cheminė pusiausvyra. Maisto medžiagos. Medžiagų ir energijos apykaitos bendrieji dėsningumai. Bioenergetikos ir termodinamikos bendrieji dėsningumai – žmogaus gyvybinės veiklos pagrindas. Laisvosios energijos koncepcija. Makroenerginiai fosfatai. Trys energetinės sistemos (fosfageninė, anaerobinė – glikolitinė, aerobinė – oksidacinė). Oksidacijos – redukcijos reakcijos. Mitochondrijos. Substracinis ir oksidacinis fosforilinimas. Trikarboksirūgščių ciklas ir jo reakcijos. Dehidrogenazių kofermentai NAD ir FAD. Oksidacinis fosforilinimas ir jo reguliacija. Nukleorūgščių ir baltymų sandara bei apykaitos ypatumai. Nukleotidai, jų sandara ir biologinis vaidmuo organizme. Deoksiribonukleorūgštys ir ribonukleorūgštys (iRNR, tRNR, rRNR). DNR ekspresija ir baltymų sintezė. Fizinių pratimų poveikis. Peptidų sandara, jungtys. Polipeptidai, biologiška aktyvūs peptidai. Proteinų (baltymų) molekulių pirminė, antrinė, tretinė ir ketvirtinė sandara. Šaperonų vaidmuo formuojant sudėtinių baltymų molekules. Fizinių pratimų poveikis baltymų sintezei ir funkcijai. Fermentų sandara, katalitinės ypatybės ir veikimo specifiškumas. Fermentai – biologiniai katalizatoriai. Jų sandara ir klasifikacija. Fermentų aktyvumo reguliavimas. Alosteriniai fermentai. Oksidacijos – redukcijos reakcijos ir jas katalizuojantys fermentai. Angliavandeniai maisto produktuose, jų virškinimas ir pasisavinimas ląstelėse. Glikogenolizė ir glikolizė.Gliukozės fosforilinimas. Glikogeno apykaita, jos reguliavimas. Glikogeno sintezė. Angliavandenių aerobinė ir anaerobinė apykaita fizinio krūvio metu ir jos energetinis efektas. Citoplazminio NADH oksidacija - redukcija. Gliukoneogenezė ir jos reguliavimas. Lipidai maisto produktuose ir jų pasisavinimas organizme. Lipidų rūšys ir sankaupos organizme. Riebalų rugščių ir ir ketoninių kūnų oksidacija. Riebalų rugščių sintezė. Lipidai – energijos šaltinis darbo metu. Lipidų ir angliavandenių apykaitos žirklės fizinio krūvio metu. Cholesterolis ir jo kaupimosi reikšmė patologijoje. Fizinių pratimų poveikis cholesterolio apykaitai ir patologinių pokyčių profilaktikai.Bazių – rūgščių pusiausvyra. Acidozė ir alkalozė. Organizmui svarbi pH reikšmė, o ne rūgščių ar bazių atsargos. Acidozė ir alkozė. Buferinės sistemos: organiniai ir neorganiniai fosfatai, baltymai ir bikarbonatų CO2 sistema. Aktyvioji rūgščių ir šarmų pusiausvyra bei jos sutrikimų kompensacija. Fizinis krūvis ir hiperkinezė. Hipermetabolinė acidozė. Pieno rūgštis ir laktatas bei jų susidarymo priežastys. Medžiagų ir energijos apykaitos reakcijų tarpusavio ryšys ir reguliacija. Ryšys tarp aminorūgščių, monosacharidų, riebalų rūgščių bei mononukleotidų. Tarpiniai metabolitai – bendra įvairių monomerų skilimo ir sintezės grandis. Maisto racionas ir medžiagų apykaitos procesų ryšiai. Katabolitų ir anabolitų procesų koordinacija. Centrinė (neurohumoralinė) bei periferinė (ląstelinė) medžiadų ir energijos apykaitos reguliacija. Medžiagų ir energijos pernaša per membranas. Raumenų skaidulų biocheminė sudėtis ir sandara. Motoriniai vienetai. Greitai ir lėtai susitraukiančios raumenų skaidulos ir jų motoneuronai. Raumenų susitraukimo biocheminis mechanizmas. ATP,Ca2+,Mg2+ reikšmė raumens susitraukimui. Raumenų veiklos bioenergetiniai procesai. ATP suvartojimas ir resintezė įvairaus intensyvumo darbe. Centrinio ir periferinio raumenų nuovargio lokalizacija ir biocheminis mechanizmas. Metabolinis nuovargis. Treniruočių poveikis sportiniam darbingumui. Greitasis, liekamasis ir kumuliatyvus treniruočių efektas. Sportininkų greitumo – jėgos savybių ugdymo biocheminis pagrindas. Metabolinių - energetinių sistemų talpumas, galingumas, efektyvumas. Anaerobinį darbingumą užtikrinantys ir limituojantys faktoriai. Aerobinį darbingumą užtikrinantys veiksniai ir faktoriai. Aerobiniai ATP resintezės būdai, naudojant glikogeną, riebalų ir amino rūgštis. Medžiagų ir energijos apykaitos reguliacija: ląstelinė, tarpląstelinė, viso organizmo lygmenyje. Biocheminė adaptacija žmogaus darbingumo didėjimo pagrindas. Biocheminė adaptacija žmogaus darbingumo didėjimo pagrindas. Adaptacijos pokyčių nuoseklumas fizinių pratimų poveikyje. Adaptacijos raidos cikliškumas. Biocheminiai pokyčiai organizme nutraukus treniruotes ir persitreniravus.
    Chemija, konspektas(36 puslapiai)
    2007-01-22
  • Biochemija (13)

    Svarbiausieji žmogaus angliavandeniai. Svarbiausių struktūra, biologinė svarba. Angliavandenių virškinimas burnoje, dvylikapirštėje ir plonosiose žarnose. Angliavandenių rezorbcija. Gliukozės-6-fosfato metabolizmo keliai. Glikolizė: reakcijų seka. Fermentai, katalizuojantys tarpines glikolizės reakcijas ir jų charakteristika. Glikolitinė oksidoredukcija ir jos svarba. Anaerobinės glikolizės energinė vertė ir jos fiziologinė reikšmė. Glikogenolizė; jos reguliacija, energinė vertė. Glikogeno fosforilazės aktyvinimo mechanizmas. Kovalentinis (fosforilinimo budas) ir alosterinis reguliavimas (modifikacijos). Anaerobinis angliavandenių skilimas mielėse (alkoholinis rūgimas). Etanolio metabolizmas. Pieno rūgšties metabolizmas. Kori ciklas. Gliukoneogenezė ir jos reguliacija. Piruvato oksidacinis dekarbokslinimas. Piruvato dehidrogenazės kompleksas ir jo aktyvinimas. Trikarboksirūgščių ciklas: reakcijų seka, reguliaciniai fermentai ir jų charakteristika. Trikarboksirūgščių ciklo biologinė svarba ir energetinė vertė. Aerobinės gliukozės oksidacijos energinė vertė. Audinių kvėpavimas. Mitochondrijų struktūra ir procesai vykstantys jose. Membranų pralaidumas. Kvėpavimo grandinės struktūrinė organizacija. H+ ir e- nešikliai, jų struktūra. NAD struktūra, biologinė svarba. FMN, FAD struktūra, biologinė svarba. Ubichinonas: struktūra, biologinė svarba. Citochromai: struktūra, biologinė svarba. Elektronų pernešėjų topologija mitochondrijų vidinėje membranoje. Kvėpavimo grandinės inhibitoriai ir skyrikliai (diskonjugatoriai). ATP sintezė kvėpavimo grandinėje (oksidacinis fosforilinimas). H+ jonų elektrocheminis gradientas. ATP-azė, jos struktūra ir funkcija. Glikogeno biosintezė ir jos reguliacija. Glikogeno sintetazės ir glikogeno fosforilazės reciprokinė reguliacija. Pentozofosfatinis gliukozės skilimo kelias, jo svarba ir išplitimas. Fruktozės ir galaktozės apykaita. Angliavandenių apykaitos reguliacija. Angliavandenių apykaitos sturikimai: hiperglikemija, hipoglikemija, cukrinis diabetas. Įgimti angliavandenių apykaitos sutrikimai: galaktozemija, fruktozurija, glikogenozės. Kofermentai: TDP, CoA, lipo rūgštis, UTP; struktūra ir biologinė svarba. Laisvosios gliukozės koncentracija kraujyje ir jos reguliacija.
    Medicina, konspektas(20 puslapių)
    2007-06-21
  • Biochemija (15)

    Žmogaus organizmo cheminė sudėtis. Peptidai, jų biologinė reikšmė. Baltymų I, II, III, IV struktūros ir savybių priklausomybė nuo struktūros. Baltymų rūšinis specifiškumas. Baltymų klasifikacija. Bendra charakteristika. Baltymų biologinės funkcijos. Gamtinių ligandų tipai ir jų sąveika su baltymais. Paprasti baltymai: albuminai, globulinai ir kt. Struktūra ir funkcija. Kolagenas, elastinas. Struktūros ir funkcijos. Lipoproteinai: struktūra ir biologinis vaidmuo. Gliukoproteinai: struktūra ir biologinis vaidmuo. Hemoglobinas ir mioglobinas: struktūra ir biologinis vaidmuo. Imunoglobulinai. Antigenai. Interferonai. Fermentų klasifikacija ir nomenklatūra. Fermentų savybės. Specifiškumas ir termobilumas. Fermentinių reakcijų priklausomybė nuo pH, ir substrato koncentracijos. Fermentų aktyvus centras; jo nustatymo metodai. Fermentų aktyvumo vienetai. Kofermentai, jų klasifikacija, struktūra, biologinis vaidmuo. Alosterinė reguliacija. Fermentų aktyvatoriai ir inhibitoriai. Fermentų konkurenciniai ir nekonkurenciniai inhibitoriai. Jų panaudojimas medicinoje. Imobilizuoti fermentai, panaudojimas medicinoje. Izofermentai: struktūra, savybės. Jų nustatymo diagnostinė reikšmė. Fermentų panaudojimas diagnostikai ir gydymui. Vitaminų bendra charakteristika. Hipovitaminozių priežastys. Vandenyje tirpūs vitaminai. Riebaluose tirpūs vitaminai. Pagrindiniai maisto angliavandeniai, lipidai, baltymai. Jų struktūra, biologinis vaidmuo. Baltymų, angliavandenių, lipidų virškinimas ir rezorbcija. Bendra metabolizmo schema. Gliukozės apykaitos keliai ląstelėje. Aerobinis gliukozės skilimas (bendra schema). Šio proceso reikšmė. Gliukozės skilimas iki piruvato rūgšties. Piruvato rūgšties oksidacinis dekarboksilinimas. Vitaminai, dalyvaujantys pirovynuogių oksidaciniame dekarboksilinime. Krebso ciklas, jo reikšmė. Pentozinis ciklas, jo reikšmė. Anaerobinis gliukozės skilimas. Pieno rūgšties apykaita. Kori ciklas. Glikogenezė. Gliukoneogenezė. Glikogenolizė. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Angliavandenių apykaitos reguliacija. Kvėpavimo grandinės struktūra. Kvėpavimo grandinės inhibitoriai ir diskonjugatoriai. Oksidacinis fosforilinimas. Substratinis fosforilinimas. Tulžies rūgštys, jų funkcija. Trigliceridų ir fosfolipidų biosintezė. Chilomikronai. Lipolizė. Kaskadinis trigliceridų lipazės aktyvinimo mechanizmas. Virškinamojo trakto ir audinių lipazės. Riebalų rūgštys. Beta oksidacija ir energetinė vertė. Riebalų rūgščių su neporiniu anglies atomų skaičiumi oksidacija.
    Biologija, konspektas(12 puslapių)
    2008-05-19
  • Biochemija (16)

    Bendra angliavandenių charakteristika, savybės. Glikolizė. Glikoneogenezė. Glikogenezė. Angliavandenių apykaitos reguliavimas. Angliavandenių apykaitos patologijos. Glikogenozės. Bendra baltymų charakteristika. Aminorūgščių apykaita: peramininimas, dezamininimas, dekarboksilinimas. Šlapalo sintezė. Paprastieji baltymai. Proteinai sudaryti tik iš amino rūgščių. Lipoproteinai. Chromoproteinai. Nukleoproteinai. Ūmios fazės baltymai. Bilirubinas, jo frakcijos. Lipidų bendra charakteristika. Triglicerolių apykaita (schema). Vyksta kepenyse. Acetil Ko A (schema). Paprasti lipidai: trigliceroliai, vaškai, steroliai. Fermentų bendra charakteristika. Kraujo krešėjimo fiziologija. Hemostazės etapai. Laisvieji radikalai. Antioksidantai.
    Chemija, konspektas(7 puslapiai)
    2009-05-25
  • Biochemija (18)

    Angliavandenių apykaitos procesų tyrimas. Cukraus kiekio nustatymas kraujyje Hagedorno-Jenseno metodu. Pieno rūgšties nustatymas Ufelmano reagentu. Pieno rūgšties susidarymas glikolizės proceso metu. Piruvinės rūgšties nustatymas. Neorganinio fosforo panaudojimas rūgimo procese. Tulžies tyrimai. Tulžies tyrimai. Cholesterolio išskyrimas ir jo atpažinimas. Kiekybinis chotesterino nustatymas kraujo serume. Ketoninių kūnų nustatymas. Riebalų kitimo produktų nustatymas. Rūgštiniu ir šarminiu albuminatų susidarymas. Pentonu atpažinimas. Glutationo kiekio nustatymas mielėse. Baltymu hidrolizės eigos tyrimas. Kokybinio urėjos atpažinimo reakcija. Kreatino nustatymas raumens audinyje. Kraujo krešėjimo tyrimas. Kraujo plazmos ir serumo baltymų atskyrimas. Osmosinio slėgio jtaka eritrocitams. Šlapimo rūgšties nustatymas. Urėjos nustatymas. Mineraliniu medžiagų nustatymas kraujyje. Albuminu frakcijos išskyrimas. Globulinu frakcijos išskyrimas. Skleroproteinu išskyrimas. Želatinos savybių nustatymas.
    Biologija, konspektas(10 puslapių)
    2010-03-03
  • Biochemija (6)

    Angliavandeniai – žmogaus maisto komponentai. Svarbiausių struktūra. Angliavandenių virškinimas burnoje. Angliavandenių virškinimas žarnyne. Angliavandenių rezorbcija. Angliavandenių virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai. Glikolizė. Oksidacinės – redukcinės glikolizės reakcijos; fiziologinė reikšmė. Glikolizės reguliavimas. Glikogeno skaidymas: reakcijų seka. Raumenų ir kepenų ląstelių glikogeno fosforilazės kovalentinis ir alosterinis reguliavimas. Glikogeno skaidymo reguliavimas hormonais: glikogeno fosforilazės aktyvinimo mechanizmas. Glikogeno skaidymo ir glikolizės ryšys; glikogenolizės energijos reikšmė. Alkoholinis rūgimas. Fruktozės ir galaktozės apykaitos; jų sutrikimai. Gliukoneogenezė ir jos reakcijų seka. Svarbiausi substratai. Gliukoneogenezės reguliavimas: aktyvumo priklausomybė nuo substrato kiekio; reguliaciniai fermentai. Glikogeno sintezė: fiziologinė reikšmė, reakcijų seka, fermentai. Glikogeno sintezės reguliavimas kepenyse ir raumenyse. Hormonų įtaka glikogeno sintezei. Aerobinė medžiagų apykaita. Trikarboksirūgščių ciklas. Trikarbosirūgščių ciklo reakcijos ir fermentai. Ciklo reguliavimas. Audinių kvėpavimas. Membranų pralaidumas. Elektronų nešikliai, jų struktūra. Ubichinonas, biologinė svarba. Citochromai. Elektronų nešiklių topologija mitochondrijų vidinėje membranoje. Kvėpavimo grandinės inhibitoriai ir skyrikliai (diskonjugatoriai). Su kvėpavimo grandine susijusi ATP sintezė-oksidacinis fosforilinimas. Jonų elektrocheminis gradiento susidarymas ir jo reikšmė. ATP-azė, jos struktūra ir funkcija. Oksidacinio fosforilinimo mechanizmas. P.Micelio hipotezė. Gliukozės oksidacijos aerobinėmis sąlygomis energijos vertė. Malato-asparato ir fosfoglicerolio pernašos sistema. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias: bendroji apžvalga ir biologinė reikšmė. Oksidacinė pentozių fosfatų kelio dalis. Šios dalies reakcijos ir fermentai. Suminė oksidacinės dalies reakcijos lygtis. Apsauginė pentozių fosfatų kelio reikšmė eritrocitams. Neoksidacinė pentozių fosfatų kelio dalis. Gliukogeno apykaitos reguliavimas. Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas. Gliukozės-6-fosfato metabolizmas kepenų ląstelėse.
    Chemija, konspektas(10 puslapių)
    2006-02-15
  • Biochemija (7)

    TG sintezė. Glicerolio aktyvinimas (GOP gavimo būdai). RR aktyvinimas. TG sintezės stadijos. Fosfolipidų sintezė. Cholesterolio sintezė. Mevalono rūgšties sintezė iš acetil-CoA. Cholesterolio sintezės schema. Cholesterolio biologinis vaidmuo. Cholesterolio sintezės reguliavimas. Lipidų apykaitos reguliavimas. Acetoninės medžiagos (Ketoniniai kūnai). Acetoninių medžiagų sintezė. Kitų acetoninių medžiagų sintezė iš acetoacetato. Acetoninių medžiagų metabolizmas. Acetoacetato aktyvinimo schema. Lipidų metabolizmo pokyčiai sergant cukriniu diabetu. Lipidai ir jų komponentai – vaistai.
    Chemija, konspektas(7 puslapiai)
    2006-02-15
  • Biocenologija

    Biocenologijos žodynėlis. Autekologija. Bendrija. Bentosas. Biosfera. Biotiniai veiksniai. Buveinė. Cenopopuliacija. Detritas. Diagnostinės rūšys. Edemai. Ekosfera. Eliminacija. Eutrofizacija. Filosfera. Fitoplanktonas. Fizionomika. Fotosintezė.Halobiontai. Halofilai. Halofitai. Halofobai. Hidrobiontai. Komensalizmas. Koncentras. Konkurencija. Konsorcija. Konsortai. Kontinuumas. Litoralė. Morfologija. Mutualizmas. Nekrosfera ir t.t.
    Biologija, konspektas(4 puslapiai)
    2006-03-29
  • Bioetika (2)

    Asmuo ir lytiškumas. Abortai. Dirbtinis apvaisinimas. Klonavimas. Donorystė. Rekonstrukcinė ir kosmetinė chirurgija. Lyties pakeitimas. Transseksualizmas. Hermafroditizmas. Eksperimentai su žmonėmis. Eksperimentai. Vaikų dalyvavimas eksperimentuose (bei neįgaliųjų). Vaikų dalyvavimas eksperimentuose (bei neįgaliųjų). Kontracepcija ir natūralus šeimos planavimas. Klausimai, susiję su žmogaus mirtimi. Eutanazija.
    Etika, konspektas(20 puslapių)
    2006-09-30
  • Bioetika (3)

    Principai. Autonomija. Laisvas ir informuotas sutikimas. Geradarystės principas. Paternalizmas. Laisvas ir informuotas sutikimas. Alternatyvų pristatymas. Numanomas paciento sutikimas. Nepajėgus duoti sutikimą pacientas. Į procesą orientuotas kompetencijos standartas. LIS srityje atlikti empiriniai tyrimai. Privatumo principas. Konfidencialumas. "Konfidencialumo", "paslapties", "profesinės paslapties" sąvokų skirtumai. Konfidencialumo laikymosi reikšmė. Konfidencialios informacijos pateikimas trečiajai šaliai. Veiksmo vertinimo kriterijai. Intuicinė teorija. Moralinis pozityvizmas. Hedonistinė teorija. Proporcionalizmas. Proporcionalizmo sėkmę lemia. Objektas. Tikslas. Tikslas ir padariniai. Aplinkybės. Dvigubos pasekmės principas. Etiniai kriterijai informuojant trečiąją šalį.
    Etika, konspektas(6 puslapiai)
    2007-05-24
  • Bioetikos įvadas

    Kūnas ir siela. Kodėl nelogiška reinkarnacija. Keli krikščioniški aspektai. Žmogiškasis lytiškumas. Žmonių lytiniai santykiai etiškumo aspektu yra. Apvaisinsimas ir vaisingumas. Santuoka Santuokinis aktas. Visiškas savęs dovanojimas galimas. Taigi lytinių galių išreiškimas santuokoje ne visuomet yra moralus, tam būtinos sąlygos. Kaip atskirti kas yra gera. Moralinio vertinimo principai. Abortas ir bendradarbiavimas blogyje. Abortas išprievartavimo atveju. Kontracepcija. Prievartinė sterilizacija. Tarp kontracepcijos ir aborto. Abortai. Kaip daromi abortai. Abortų komplikacijos. Poabortinio sindromo nugalėjimui. Vaisingumas ir nevaisingumas. Lyties pakeitimo operacija ir hermafroditai. Natūralusis šeimos planavimo metodas (NŠP). Natūraliojo šeimos planavimo metodo privalumai. Ar NŠP yra natūralioji kontracepcija.
    Etika, konspektas(27 puslapiai)
    2009-06-29
  • Biofizika

    Biofizikos mokslo sąvoka bei metodinė pozicija. Biofizikos vieta kitų biomedicinos mokslų tarpe. Kodavimas-dekodavimas — gyvybės esmės paradigma. Organizuotos ir neorganizuotos sistemos sampratos. Biofizikos mokslo raida. Aristotelio, Dž. Boreli, R. Dekarto, A. Volto, L. Galvani, A. Sniadeckio, Vinerio, Vatsono ir kitų mokslo darbai. Organizuotumas — funkciškai tikslingai organizuotų fermentinių reakcijų tinklas. Cheminių reakcijų kinetiką. Sąveikaujančių procesų kinetika: simbiozė, altruizmas, parazitavimas, konkurencija, plėšrumas. Organizuotų sistemų teoriniai pagrindai. Kodavimo-dekodavimo samprata. Grįžtamojo valdymo sistema. Kombinuoto valdymo sistema. Organizuotų sistemų valdymo principai pagal: grįžtamojo ryšio,tiesioginio ryšio bei kombinuoto ryšio informaciją. Valdymas pagal kombinuotų ryšių informaciją. Valdymo sistemos: automatai su atmintimi arba be jos. Optimalaus reguliavimo sistema. Prognozuojančios sistemos. Adaptyvios sistemos. Ląstelė — organizuota sistema. Neumann‘o besigaminantis ir besitobulinantis automatas. Apibendrintos prokariotinės ląstelės schema. Eukariotinės ląstelės schema sudėtingesnė. Ląstelės gyvenimo ciklai — bioinformacinės procedūros. Ląstelė kaip kodavimo-dekodavimo sistema. Genetinis kodas. Operonas — ląstelės molekulinė organizuota valdymo biotechnologinė sistema. Medžiagų transportas ląstelėje: pasyvus, aktyvus, osmosas ir difuzija. Ląstelės bioelektriniai potencialai. Ląstelių augimo dėsniai: eksponentinis, proporcingasis. Apoptozė — ląstelių mirtis. Organizmas-organizuota sistema. Daugialąstis organizmas,jo vystymosi schema. Ląstelių diferenciacijos modelis. Organizmų valdymas hormonais. Organizmo valdymas nerviniais tinklais. Jutimo organų biofizika. Psichofizikos dėsniai. Neurono funkcinė charakteristika. Neuronų tinklas. Neuronų sluoksniai. Besimokantis arba adaptyvus neurotinklas. Raumenų sistemos veiklos principai. Populiacijų biofizika. Populiacija ir jos augimo dėsniai. Populiacijos amžiaus reikšmė. Populiacijų plitimo modeliai. Populiacijų sąveikų dėsningumai. Gyvybė-adaptyvi, informaciją kaupianti kodavimo dekodavimo sistema. Gyvybė-cheminės evoliucijos tąsa. Biologinės raidos veiksniai. Konkurencinio sambūvio dinaminės sistemos. Biomolekulinė simbiogenezė. Genetinio kodo susiformavimas. Pagrindiniai informacijos srautai ląstelėje. Baltymai-valdomos vykdančios dekodavimo grandys. Gyvojo pasaulio raidos simbiogenezė.
    Biologija, konspektas(14 puslapių)
    2008-10-28
  • Biologija (11)

    Kombinacinis kintamumas bei jo reikšmė evoliucijoje ir selekcijoje. Organizmo veiklos reguliavimas ir orientavimasis aplinkoje. Paveldimas kintamumas ir kova už būtį. Virusų ir bakterijų reikšmė žmogaus gyvenime. Vandens ekosistemos funkcijos karalystės. Azoto apytaka biosferoje ir žmogaus ūkinė veikla. Vidurūšiniai ir tarprūšiniai santykiai. Dirvos erozija. Medžiagų ir energijos apykaita žmogaus organizme.
    Biologija, konspektas(7 puslapiai)
    2006-11-08
  • Biologija (14)

    Virškinimo aparatui priklausantys organai, jų funkcijos. Burnos ertmė ir joje esantys organai. Ryklė ir stemplė. Skrandžių klasifikacija. Galvijo skrandis. Kiaulės skrandis. Plonosios žarnos. Storosios žarnos. Kepenys ir kasa. Paukščių virškinimo aparato ypatumai. Kvėpavimo aparatas, jo funkcijos ir organai. Nosies ertmė, jos sandara ir funkcijos. Gerklų ir gerklės sandara. Plaučiai, jų sandara bei rūšiniai ypatumai. Paukščių kvėpavimo aparato ypatumai. Inkstai, jų klasifikacija ir sandara. Šlapimtakis, šlapimo pūslė ir šlaplė. Paukščių šlapimo organų ypatumai. Lytiniai organai, jų funkcijos ir savybės. Sėklidės, jų sandara. Antsėklidis, sėklatakis bei sėklinis virželis. Priedinės lytinės liaukos. Varpa, jos sandara. Kiaušidės, jų sandara. Kiaušintakis. Gimda, jos sandara, rūšiniai ypatumai. Makštis ir išoriniai lytiniai organai. Paukščių lytinės sistemos ypatumai. Didysis kraujo apytakos ratas ir pagrindinės kraujagyslės. Mažasis kraujo apytakos ratas. Limfinės sistemos reikšmė. Limfos sandara. Pagrindiniai limfiniai kamienai. Limfinio mazgo sandara, pagrindiniai limfiniai mazgai. Oda, jos funkcijos ir sandara. Plaukai, jų rūšys ir sandara. Odos liaukos. Odos dariniai (ragai, nagos). Paukščių oda ir jos dariniai.
    Biologija, konspektas(8 puslapiai)
    2008-01-28
  • Biologija (16)

    Kaukolės amžiniai ir lytiniai ypatumai. Raumenų vystymasis. Judesių vystymasis. Stuburo linkiai. Judesių koordinacija. Pratimai judesiams lavinti. Vaiko amžiaus sąlygojami kaulų ypatumai. Vaiko amžiaus sąlygojami Raumenų ypatumai. Vaikų kraujo gamybos ypatybės. Vaiko kraujagyslių ypatumai. Vaisiaus kraujo apytaka. Vaiko amžiaus sąlygojami virškinimo sistemos ypatumai. Vaiko amžiaus sąlygojami medžiagų apykaitos ypatumai. Vaiko amžiaus sąlygojami kvėpavimo organų ir funkcijos ypatumai. Naujagimio kvėpavimas plaučiais. Kvėpavimo higiena. Vaikų šalinimo sistemos ypatumai. Lytinių požymių vystymasis. Nervų sistemos sandaros ir funkcijos ypatumai susiję su vaiko amžiumi.
    Biologija, konspektas(11 puslapių)
    2012-02-20
  • Biologija (6)

    Augalų ir gyvūnų audinių sandara ir funkcijų palyginimas. Bakterijų sandara, dauginimasis, jų reikšmė biosferos azoto apytakai. Eukariotinės ir prokariotinės ląstelių sandaros ir gyvybinių funkcijų palyginimas. Fotozintezė. Anglies ir deguonies apytaka biosferoje. Chromosomos sandara. Autosomos ir lytinės chromosomos. Lyties apsprendimas. Su X chromosoma susijusios paveldimos ligos. Individualus gyvūnų vystymasis ir gyvenamoji aplinka. Kvėpavimas ląstelėje ir energijos virsmai organizme. Medžiagų apykaitos produktų šalinimas organizmuose. Medžiagų pernešimas vienaląsčiuose ir daugialąsčiuose organizmuose. Mitozės ir mejozės panašumai ir skirtumai, procesų ryšys su organizmų augimu ir dauginimusi. Mutacijos, jų tipai. Aplinkoje esantys mutagenai. Selekcijos genetiniai pagrindai. Augalų selekcijos metodai. Biotechnologija. Nubraižykite miško ar ežero bendrijos mitybos tinklo schemą. Detaliau pavaizduokite dvi mitybos grandines. Nurodykite jose mitybos lygmenis. Organizmų dauginimosi formos ir jų priklausomybė nuo gyvenamosios aplinkos. Organizmų judėjimas ir atrama. Organizmų kvėpavimo būdai ir jų priklausomybė nuo gyvenamosios aplinkos. Erkių įvairovė. Erkių reikšmė gamtoje. Erkių platinamos ligos Lietuvoje. Apsisaugojimas nuo erkių. Paukščių prisitaikymas skraidyti. Sezoniniai reiškiniai paukščių gyvenime. Paukščių žiedavimas. Populiacijų dydis, tankis bei evoliuciniai procesai populiacijose. Rūšis, jos kriterijai. Vidurūšiniai santykiai populiacijoje. Samanų ir sporinių induočių sandara, dauginimasis, kartų kaita. Lietuvoje paplitę sporiniai induočiai. Spygliuočių sandara, dauginimasis, oro tašos poveikis miškams. Vandens vaidmuo ląstelėje, organizmuose ir ekologinėse sistemose. Žinduolių klasei būdingi požymiai, nulėmę dabartinį žinduolių klestėjimą. Kai kurių dabartinių žinduolių rūšių nykimo priežastys.
    Biologija, konspektas(40 puslapių)
    2006-02-01
  • Biologija (7)

    Glicerolio oksidacija: reakcijų seka, energetinė vertė ir biologinė reikšmė. RR pernešimas iš citoplazmos į mitochondrjas. Riebalų rūgščių beta-oksidacija. Knopo-Lineno ciklas. RR oksidacijos energetinė vertė ir biologinė reikšmė. RR superoksidacija. Aktyviosios deguonies formos ir ląstelių antioksidacinė apsauga. Antioksidantai. RR biosintezė, šio proceso reguliacija. PL biosintezė. Ch biosintezė, biologinis vaidmuo, apykaitos reguliacija. KK: biosintezė, oksidacija, nustatymo diagnostinė reikšmė. Purino nukleotidų biosintezės šaltiniai. IMP biosintezė. AMP ir GMP biosintezė iš IMP. Purino nukleotidų sintezė iš purino bazių. Purino nukleotidų biosintezės reguliacija. NDP ir CTP sintezė iš NMP. Purino nukleotidų skilimas. Podagra, išsivystymo priežastys, gydymui naudojami vaistai. Pirimidino nukleotidų biosintezės šaltiniai. UTP ir CTP biosintezė. Deoksiribonukleotidų biosintezė. Ribonukleotidreduktazės regeneravimas. Deoksiribonukleotidų (DN) biosintezės reguliacija TMP biosintezė. 5 – fluoruracilo, meprobamato ir sulfanilamidų veikimo mechanizmas. DNR reparacija. DNR replikacijos inhibitoriai. Prokariotų ir eukariotų RNR biosintezė. Potranskripcinės RNR modifikacijos. Transkripcijos inhibitoriai. Genetinis kodas, jo savybės. Mutagenai. Genų mutacijos, jų pasekmės. Molekulinės ligos. Vaistai mutagenai. Baltymų biosintezė. Potransliacinės polipeptidinės grandinės subrendimas. Transliacijos inhibitoriai. Genų inžinerija. Pagrindiniai medžiagų apykaitos reguliacijos (MAR) lygiai, reguliacinės sistemos organizme. CNS ir endokrininės sistemos ryšys. Neuropeptidai. Neląstelinės signalinės molekulės. Signalų perdavimo į ląsteles būdai. Signalinių molekulių veikimas per viduląstelinius receptorius. Signalo perdavimo būdai per ląstelių membranų receptorius. Pirminiai ir antriniai tarpininkai. Signalinių molekulių veikimas per adenilatciklazių sistemą. G – baltymai. Fosfodiesterazių inhibitoriai – vaistai. Signalinių molekulių veikimas per cAMP inhibavimo mechanizmą. Signalinių molekulių veikimas per guanilatciklazės sistemą. Prieširdžių natriurezinio peptido (PNP) veikimas. NO sintezė, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo. Dopaminas: sintezė, receptoriai, veikimo mechanizmai, agonistai ir antagonistai. Parkinsono liga, jos gydymui naudojami vaistai. Acetilcholino: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmai, agonistai ir antagonistai. acetilcholinesterazės inhibitoriai. Pseudocholinesterazė. Alzheimerio liga, jos gydymui naudojami vaistai. Serotoninas: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmas, agonistai ir antagonistai. GABA: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmai, biologinis vaidmuo. Gly ir glutamatas: biologinis vaidmuo. Histaminas: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmas, antagonistai. Tiroksinas ir kt. jodtironinai: struktūra, biosintezė, biologinis vaidmuo, veikimo mechanizmas. Ca ir P reguliacija žm. organizme. Kalcitriolis, paratH ir kalcitoninas: supratimas apie struktūrą, biologinis vaidmuo, veikimo mechanizmas. Gliukagonas: supratimas apie struktūrą, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo. Insulinas: supratimas apie struktūrą, receptoriai, veikimo mechanizmas. Insulino rūšinis specifiškumas, gavimo būdai. CD. Atriopeptidai. Kininai. Renino - angiotenzinų sistema. Hipertonija, jos gydymui naudojami vaistai. Kiaušidžių funkcijos sutrikimų pasekmės. Vyrų lytiniai hormonai. Adenohipofizės hormonai. Neurohipofizizės hormonai. Tarpinės dalies hormonai, supratimas apie struktūrą, biologinį vaidmenį. Eikozanoidai: struktūra, sintezė, biologinis vaidmuo.
    Biologija, konspektas(28 puslapiai)
    2006-02-07
  • Biologija (8)

    Ląstelė, jos sandara, organoidai ir funkcijos. Šaknies ir stiebo pirminės anatominės sandaros palyginimas. Meristeminių audinių sandara ir vystymasis įvariose augalų grupėse. Sumedėjusių augalų šaknies ir stiebo antrinė anatominė sandara. Įvairių augimviečių augalų lapo sandara. Lapas – fotosintezės organas. Bakterijos, jų sandara, mityba, klasifikacija ir ekologija. Lelijainių (vienaskilčių) ir magnolijainių (dviskilčių) augalų vaisiaus ir sėklos sandara. Papėdgrybiai, jų sandara, mityba, dauginimasis ir sistematika. Valgomųjų ir nuodingųjų grybų pažinimo svarba, grybavimo gamtinės ir etninės problemos. Bendra žaliųjų dumblių charakteristika. Gniužulo struktūros tipai ir jų evoliucija. Dauginimasis ir ekologija. Samanūnai, jų sandara ir biologija. Lietuvos samanūnų botaninė įvairovė. Fotosintezė-šviesinių ir tamsinių reakcijų visuma. Kerpės, jų sandara, mityba, dauginimasis ir sistematika. Lietuvos kerpių flora ir jos ištirtumas. Astrinių (graižažiedžių) šeima. Kitos dviskilčių augalų šeimos, nagrinėjamos vidurinės mokyklos botanikos kurse. Parazitiniai grybai. Svarbiausių rūšių biologija, sukeliamos ligos ir apsisaugojimo nuo jų būdai. Miglinių (varpinių) augalų šeima. Lietuvos lelijainių augalų flora, saugomos rūšys. Sporiniai induočiai, būdingieji jų sandaros ir biologijos bruožai. Lietuvos sporinių induočių bruožai. Mognolijūnų (gaubtasėklių) augalų dauginimosi ciklas. Dvigubas apvaisinimas, jo reikšmė. Pelėsiniai grybai ir mieliagrybiai. Heterotrofinių organizmų vaidmuo medžiagų apykaitoje. Pušūnų (plikasėklių) būdingieji sandaros ir biologijos bruožai. Lietuvos pušūnų flora, gamtinė reikšmė. Šiuolaikinė gyvų organizmų 5 karalysčių sistema, jos kūrimo raida, klasifikavimo principai ir karalysčių charakteristika. Žiuželinių pirmuonių sandaros ir biologijos ypatybės bei reikšmė. Parazitinių apvaliųjų kirmėlių įvairovė. Trichinos vystymosi ciklas. Varliagyvių sandara ir sistematika. Nariuotakojų gyvūnų sandara progresyvūs bruožai. Nariuotakojų sistematika. Aukštesniųjų vėžiagyvių įvairovė. Plačiažnyplio vėžio morfologija. Vabzdžių įvairovė ir reikšmė. Kaulinių žuvų sandara ir sistematika. Išvaizda. Vabzdžių vystymasis pilna ir nepilna metamorfozė. Diapauzė. Kremzlinių žuvų sandara sistematika. Paukščių sandara ir sistematika. Chordinių tipo charakteristika ir sistematika. Hidros sandara ir dauginimasis. Duobagyvių įvairovė. Pilvakojų moliuskų sandara, ir gyvenimo būdas. Žinduolių sandara ir sistematika. Daugialąsčių gyvūnų kilmės teorija. Žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kilmė. Lietuvos stuburinių sistematinė apžvalga. Žmogaus kvėpavimo organų sandara ir funkcijos. Balso formavimosi mechanizmas. Žmogaus imuninė sistema ir funkcijos. Vitaminai ir jų biologinis vaidmuo žmogaus organizme. Vitaminai. Virškinimo fermentai, jų klasifikacija ir veikimas žmogaus organizme. Žmogaus skeleto raumenų sandara, klasifikacija. Raumeninės skaidulos susitraukimo mechanizmas. Belatakės liaukos, jų sandara ir sekrecija. Žmogaus skeleto sandara. Kaulų jungtys. Energijos ir medžiagų apykaita žmogaus organizme. Žmogaus galvos smegenų sandara ir funkcijos. Žmogaus širdies anatominė sandara. Kraujo apytakos ratai. Žmogaus kraujo morfologija ir funkcijos. Kraujo krešėjimas. Žmogaus jutimo organai ir jų funkcijos. Žmogaus organizmo audiniai ir jų sandaros ypatybės. Žmogaus šalinimo organų sistema ir funkcionavimas. Šlapimo susidarymo ir išskyrimo reguliavimas. Sąlyginiai ir besąlyginiai refleksai. Smegenų kamieno struktūra ir funkcijos. Vegetacinės nervų sistemos reikšmė organizmo veiklos reguliavime. Periferinė nervų sistema. Organų inervacijos bendrieji principai. Žmogaus virškinimo sistema ir funkcijos. Jutimo organų akies ausies sandara. Regėjimo, klausos ir pusiausvyros analizatorių laidinė bei centrinė dalys. Medžiagų energijos plastinė apykaita ląstelėse. Žmogaus kilmės problema žemėje. Rūšių susidarymo būdai. Pirmosios Ž. Lamarko koncepcijos bruožai ir įvertinimas. Natūralioji atranka- varantysis evoliucijos veiksnys. Kova už būvį- natūralios atrankos prielaida. Kova dėl būvio. Ląstelės membranos, jų sandara ir funkcijos. Mikroevoliucijos objektas ir rezultatai. Organizmų kintamumas- evoliucijos proceso veiksnys. Kintamumas. Jo formų klasifikacija ir įvertinimas. Makroevoliucijos objektas ir veiksniai. Č. Darvino evoliucijos teorijos bruožai ir jos įvertinimas. Populiacijos - evoliucionuojančio vieneto charakteristika. Ekosistema- pagrindinis gamtinės aplink0os funkcionuojantis vienetas. Ekosistemos struktūra. Ekosistemų klasifikavimo matmenys. Ekologija, jos objektas, susiskirstymas ir tyrimo metodai. Biosfera, jos ribos bei prigimtis. V.Vernadskio teorija apie biosferos atsiradimą ir tolesnę raidą. Organizmų tarpusavio santykiai. Pagrindiniai jų variantai. Aplinkos poveikio organizmams bendrieji dėsningumai. Lietuvos saugomų teritorijų sistema. Pagrindiniai gyvenimo substratai. Jų determinuotos organizmų adaptacijos. Biomų tipai. Energijos ir medžiagų srautas ekosistemose. Mitybos lygiai, grandinės ir tinklai. Lietuvos aplinkos būklė. Populiacijos dinamika. Biotinis potencialas. Populiacijų homeostazės palaikymo mechanizmai. Biologiniai ritmai. Fotoperiodizmas. Genetinės informacijos perdavimo būdai ir nelytinis dauginimasis. Citologiniai paveldėjimo pagrindai. G. Mendelio paveldėjimo dėsniai ir jų pagrindimas. Paveldėjimo savitumai, alelinių ir nealelinių genų sąveikos atvejais. Alelinių genų sąveika. Chromosominės paveldimumo teorijos pagrindai. Nukleino rūgštys, jų organizacija ir biologinis vaidmuo. Genetinis kodas, jo savybės ir matriciniai procesai ląstelėje. Genas, jo struktūra ir funkcijos ląstelėje. Lyties genetika. Požymių, sukibusių su lytimi savitumai. Genetinės informacijos stabilumo problema. Sąlyginis genetinės informacijos stabilumas.
    Biologija, konspektas(113 puslapių)
    2006-03-28
  • Biologinė evoliucija

    Augalų ir gyvūnų klasifikacija. Augalų ir gyvūnų evoliucija. Žmogaus biologinė raida. Žmogėjimo etapai. Paveikslėliai.
    Biologija, konspektas(8 puslapiai)
    2005-11-28
  • Biologinės įvairovės bendra apžvalga, būklė ir nykimo priežastys

    Biologinės įvairovės išsaugojimo problema. Biologinės įvairovės nykimo priežastys šalyje. Augalijos būklė ir kitimo tendencijos. Gyvūnijos būklė ir kitimo priežastys. Lietuvos grybijos būklė. Biologinės įvairovės apsaugos teisiniai ir instituciniai pagrindai. Moksliniai tyrimai. Tarptautinis bendradarbiavimas. Pagrindiniai teisiniai dokumentai, reguliuojantys gyvūnijos apsaugą. Medžioklės reguliavimas šalies teritorijoje. Žūklės reguliavimas Lietuvos Respublikos telkiniuose. Saugomų rūšių gyvūnų apsauga. Lietuvos Raudonoji knyga. Saugomų rūšių apsauga. Pagrindinės gyvūnijos apsaugos priemonės taikomas šalyje. Bendros žinios apie miško struktūrą. Miško funkcijos biosferoje. Miškų valdymas, nuosavybės formos ir grupės. Miškų grupės. Miškų apskaitos rodikliai. Miškų inventorizacija. Miško kirtimai. Miško želdinimas (atkūrimas, įveisimas). Priešgaisrinė miškų apsauga. Miškų apsauga nuo audrų. Sanitarinė miškų apsauga. Miško kenkėjai ir ligos. Sanitarinės miškų apsaugos priemonės. Integruota miškų apsauga. Karantininė miškų apsauga. Miškų apsauga nuo žvėrių. Mažųjų gamtos turtų naudojimo taisyklės. Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės. Žalos atlyginimas vykdant neteisėtą veiklą miškuose.
    Biologija, konspektas(30 puslapių)
    2006-04-24
Puslapyje rodyti po