Šperos.lt > Konspektai
Konspektai

(4248 darbai)

Turizmas (4)Istorinis kontekstas. Kaimo turizmo verslas. Turizmo sodybų kategorijos. Sodybų tipai. Maitinimas. Pramogos. Dirbančiųjų profesijos ir verslo rinka. Lietuvoje ir Europoje. Profesijos. Lietuvos turizmo rinka. Europos turizmo rinka. Estija. Suomija. Švedija. Jungtinė Karalystė. Gaminama produkcija ir asortimentas. Poilsio kaime paslaugų asortimentas. Apgyvendinimas. Skaityti daugiau
Turizmas tarpukario LietuvojeTurizmas Lietuvoje (1926—1940 m.). Lietuvos automobilių klubas. Lietuvos turizmo sąjunga. Užsienio turizmas Lietuvoje. Lietuvos keliavimo sąjunga. Skaityti daugiau
Turizmo antropologijaTurizmo antropologija. Kultūrų aprašymas ir palyginimas. Pagrindinės antropologijos charakteristikos. Antropologinių duomenų rinkimas. Antropologai. Antropologinių tyrimų panaudojimas turizme. Turizmo antropologijos tyrimų trūkumai. Etnocentrizmas prieš kultūrinį reliatyvizmą. Turizmo antropologijos teminės koncepcijos. Kaip pasiekti labiau holistinio požiūrio? Antropologiniai ir etnografiniai turizmo tyrimai. Antropologiniai ir etnografiniai turizmo tyrimų atradimai. Turizmo antropologijos požiūriai. Procesualinis požiūris. Turistų-šeimininkų santykių dimensijos. Žvilgsnis į procesą iš vg pozicijų. Doxey evoliucinis vg požiūrio į turistus modelis. Turisto žvilgsnio vizualiniai aspektai. Fotografavimo fenomenas. Lytis ir turizmas trečiojo pasaulio šalyse. Šeimininkų šalies aspektas. ST, kaip patriarchalinės visuomenės produktas. ST stadijos Pietryčių Azijoje. Turizmas šlapžemėse Integruotas Europos šlapžemių valdymas (IMEW). 5 darbo paketai. Turizmo tipai. Pagrindinės problemos. Specifinės turizmo rūšių problemos. Perspektyvos. Identitetas. Skaityti daugiau
Turto draudimasRizika ir netikrumas. Rizikos valdymo būdai. Pagrindinės draudimo funkcijos. Rizikos klasės, rūšys ir porūšiai. Pastatų draudimas. Namų turto draudimas. Gyvulių draudimas. Žemės ūkio kultūrų draudimas. Parodų draudimas. Stiklo draudimas. Meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių ir retų dirbinių draudimas. Krovinių draudimas. Laivų draudimas. Skraidymo aparatų draudimas. Miško draudimas. Casko draudimas. Įrengimų draudimas. Verslo nutrūkimo draudimas. Franšizė. Turto vertės nustatymo sistemos ir jų įtaka draudimo išmokai. Skaityti daugiau
Turto draudimo sutartis (3)Turto draudimo sutarties porūšiai bei rizikos. Draudimo vertė. Draudimo suma bei išmoka. Draudimo vertės kitimas galiojant draudimo sutarčiai. Subrogacija. Skaityti daugiau
Ugdymo filosofija (2)Ugdymas – filosofinio objekto nagrinėjimas. Ugdymo filosofijos ištakos. Ugdymo filosofijos paskirtis ir uždaviniai. Ugdymo filosofijos šakos. Ugdymo filosofijos kurso struktūra. Skaityti daugiau
Ugdymo filosofija (3)Ugdymo filosofija kaip teorija: objektas, ištakos, uždaviniai, kryptys. Ugdymo filosofijos ištakos. Ugdymo filosofijos paskirtis ir uždaviniai. Svarbiausi ugdymo filosofijos klausimai. Ugdymo filosofijos konceptualiosios kryptys. Ugdymo teorijų filosofinės tradicijos. Metafizinė tradicija filosofijoje. Metafizikos raida. Metafizikos klausimai. Metafizikos reikšmė pedagogikai. Normatyvinė tradicija filosofijoje. Normatyvinės filosofijos reikšmingumas pedagogikai. Normatyvinė tradicija filosofijoje. Šiuolaikinės analitinės filosofijos tradicijos. Edukologijos mokslininkų klaidos. Skaityti daugiau
Ugdymo pagrindai ir taikomi tyrimaiPedagogikos mokslo dalykas. Pedagogikos dalyko esmė ir sąvokos. Ugdymas ir demokratija. Kas tai yra ir ar mes gimstame demokratiški. Ugdymo tikslai ir uždaviniai. Psichinis lavinimas. Socialinis auklėjimas. Darbinis auklėjimas. Kultūrinis lavinimas. Ugdytojai ir ugdytiniai. Ugdytinio samprata. Amžių tarpsniai. Pirmieji ugdytojai. Ugdymo ir kitų vertybių teiginiai. Švietimo sistema Lietuvoje. Pedagoginio reiškinio tyrimas. Skaityti daugiau
Ugdymo psichologijaUgdymo psichologija. Pažinimo psichologija. Asocionistinės pažiūros kryptis. Čarlzas Darvinas. Šiuolaikinės psichologijos kryptys. Neobiheviorizmo atstovas E.Tolman. Geštaltpsichologija. Psichoanalizė. Humanistinė psichologija. Psichologijos šakos, tikslai ir jos reikšmė pedagoginėje veikloje. Šakos. Psichologijos objektas- psichika. Psichika tai sąmonė, pasąmonė, savimonė. Asmenybė, Individas, Individualybė. Asmenybės kryptingumas. Poreikiai. Poreikių klasifikacija. Poreikių hierarchija. Motyvų esmė ir funkcijos. Motyvacijos stiprinimas. Motyvų kova ir kaita. Asmenybės tikslai, perspektyvos, aspiracijos.Temperamentas. Temperamento savybės. Atmintis ir atminties rūšys. Ilgalaikė atmintis. Atminties procesai ir individualūs atminties skirtumai. Individualūs atminties skirtumai. Mąstymo rūšys ir individualūs skirtumai. Mąstymo operacijos. Mąstymo logika ir psichologija. Mąstymas kaip procesas. Kūrybos proceso fazės. Asmenybės teorijos. Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos dėmesys ir jo ypatumai. Dėmesio ypatybės. Vertybių funkcijos ir rūšys. Charakteris. Charakteris , valia ir emocijos. Priešingos asmenybės savybių poros. Užuomazgos, sugebėjimai, talentas, genialumas. Sugebėjimai. Jutiminis pažinimas. Pojūčiai ir jų rūšys. Suvokimas , jo ypatumas ir rūšys. Vaizduotės vieta pažinimo procese. Asmenybės savimonė ir saviraiška. Savęs lyginimas su kitais. Pasitikėjimas savimi bendravime. Kas kliudo išreikšti save? Saviaktualizacijos būdai. A.Maslow. Pagrindinės bendravimo funkcijos. Bendravimo formos. Bendravimo lygiai. Bendravimo būdai. išlaisvina žmogų iš ankstesnės emocijos ir jį nukreipia kitai veiklai. Emocijų valdymas. Emocinės būsenos. Bendravimas, kaip savitarpio supratimas. Stereotipai. Išankstinė nuostata. Diskriminacija. Negalios ištikto žmogaus supratimas. Bendravimas su klientu, kliento tipai, požymiai, elgsena, patarimai. Efektyvus bendravimas su klientu. Žmonių grupės ir jų psichologinės ypatybės. Konflikto samprata. Ar konkurencija ir konfliktas – tas pats? Nekonstruktyvūs konfliktų sprendimo būdai. Konfliktų pabaigos. Skaityti daugiau
Ugdymo samprata (2)Įvadas. Ugdymo samprata. Ugdymo istorija. Edukologijos mokslų sistema. Ugdymo esmės problema ir žmogaus saviraiška. Ugdymo tikrovė ir jos pažinimas. Ugdymą sąlygojantys veiksniai. Ugdymo kategorinės sąvokos. Ugdymo fiziologija ir higiena. Ugdymo tikslai ir uždaviniai. Testas. Testo klausimų atsakymai. Tikslo reikšmė ir funkcijos. Tikslų dinamiškumas. Tikslo ir uždavinio sąsajos. Ugdymo tikslų genezės šaltiniai. Svarbesni gyvenimo tikslų genezės šaltiniai. Įvairių ugdymo teorijų palyginimas. Ugdymo tikslų klasifikavimas. Ugdymo tikslų vertybinis pagrįstumas. Ugdymo uždaviniai. Ugdytinis. Žmogaus kaip ugdytinio samprata. Asmenybė ir individualybė. Ugdytinis – ugdymo subjektas. Amžiaus tarpsnių charakteristika. Individualūs ugdytinių skirtumai. Testas. Saviugda. Mokymosi tikslai. Aiškinamasis žodynėlis. Skaityti daugiau
Ugdymo samprata (3)Ugdymo samprata. Ugdymo psichologija. Ugdymo tendencijos. Tradicinė aukštojo mokslo, žinių ir visuomenės sąveika. Skaityti daugiau
Ugdymo sistemos (2)Pedagogikos istorija. Ugdymas pirmykštėje visuomenėje. Iniciacijos. Pradinis kultūros tarpsnis. Totemistinės kultūros tarpsnis. Matriarchatinės kultūros tarpsnis. Nomadinės kultūros tarpsnis. Ugdymas senovės Graikijoje Spartos ir Atėnų ugdymo tikslai. Žymiausi graikų pedagogai. Antikos pedagogikos teorijos pradininkai (Sokratas. Platonas it kt.) ir jų pedagoginės idėjos. Svarbiausi romėnų ugdymo bruožai. Romėnų mokyklų charakteristika. Patristikos ugdymo turinys, įstaigos, pedagogai. Viduramžių pedagogų teorijos pobūdis. Ugdymas šeimose ir mokyklose. Mokyklų tipai. Riterių ugdymas. Vienuolynų mokyklos. Katedrų ir kolegijų mokyklos. Miesto mokyklos. Riterių mokyklos. Viduramžių universitetai, jų tikslai ir uždaviniai. Žmogaus ugdymo samprata Renesanso pedagogikoje. Pedagogai ir humanistai apie ugdymą. Erazmo Roterdamiečio "Gražūs vaikų papročiai". Renesanso pedagogų ir humanistų Vitorino Feltre "Džiaugsmo namai", Francua Rablė "Gargantiua ir Pantagriuelis", Tomo Moro "Utopija". Jano Amoso Komenskio pedagogikos psichologiniai ir filosofiniai pagrindai. "Didžioji didaktika". Mokyklų sistema ir organizacija. Žano Žako Ruso pažiūros į prigimtį atitinkančio ugdyme principą traktate "Emilis arba apie auklėjimą" (1672m.). Vaiko amžiaus tarpsniai, auklėjimo ypatumai. Darbo reikšmė ugdymui. J. H. Pestalocis – elementariojo švietimo teorijos kūrėjas. Veikalo "Lynhardas ir Gertrūda" socialinės pedagogikos idėjos. Georgas Keršenšteineris apie pilietinį auklėjimą ir darbo mokyklą. Johano Herbarto filosofija ir psichologija – jo pedagogikos pagrindas. Ugdymo tikslai ir pagrindiniai ugdymo tarpsniai. F. V. Fiorsterio pedagoginės idėjos. I. Kanto ugdymo turinio samprata. A. Dystervėgo didaktika ir pedagoginė etika. Pedagoginio veikalo "Vadovas vokiečių mokytojams lavintis" (1835 m.) turinio analizė. Reikalavimai mokytojui. Džono Diuji pedagoginės idėjos. K. Ušinskio pedagoginės idėjos. Švietimo sistemų formavimas, jų tipai. Dviejų skirtingų šalių švietimo sistemų lyginamoji charakteristika. Ikiinstitucinis ugdymas Lietuvoje. Pirmosios mokyklos ir jų plitimas Lietuvoje XIV - XVI amžiuje. Lietuvos pedagoginė mintis ir švietimas Renesanso ir Humanizmo laikotarpiu. M. Mažvydo ir K. Sirvydo pedagoginės idėjos. Europinės švietimo sistemos susidarymas Lietuvoje. Jėzuitų švietimo sistemos susidarymas. Vilniaus universiteto istorija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) edukacinės komisijos švietimo reforma. Pilietinio ugdymo samprata. XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus pradžios Lietuvos pedagoginės minties demokratiniai pradai. Trumpa pilietiškumo ugdymo istorijos Lietuvoje apžvalga. Martynas Mažvydas ir jo "Katekizmas". Lietuvos švietimo raida ir pedagoginė mintis XIX amžiaus pirmoje pusėje. Daraktorių mokykla XIX amžiaus antroje pusėje. M. Valančius švietimo organizatorius. K. Puidos veikalas "Mokykla ir jos uždavinys". 1918–1940 m. Lietuvos tautinė mokykla. Moksleivių organizacijos. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Moksleivių organizacijos. 1918–1940 metais. Lietuvos tautinė mokykla. J.A. Komenskio pedagoginės idėjos Lietuvoje. S. Šalkauskio tautinio auklėjimo teorijos esmė. Antano Maceinos pedagoginės pažiūros. J.Laužiko pedagoginės idėjos studijos "Švietimo integracijos pagrindai" svarba šių dienų mokyklos reformai. Teorinė ir praktinė J. Vabalo – Gudaičio pedagoginė veikla. Asmenybės auklėjimo problema M. Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos pedagogikoje. G. Petkevičaitės-Bitės pedagoginės pažiūros. 1918–1940 metų Lietuvos pedagoginė spauda, jos vaidmuo reformuojant švietimo sistemą, keliant mokytojų kvalifikaciją. Vilniaus pedagoginio universiteto istorija. Vydūnas apie auklėjimo tikslus, mokyklos paskirtį ir mokytojo asmenybę. Lietuvos mokyklos vokiečių okupacijos metu (1941-1944). Švietimas Lietuvoje sovietinės okupacijos laikotarpiu. Šiaulių pedagoginio universiteto (ŠU), dabartinio universiteto istorija. Šiaulių universiteto istorija. Lietuvių išeivijos mokyklos ir lituanistinis švietimas. Skaityti daugiau
Ugdymo sistemos (4)A. Dystervėgo lavinamojo mokymo teorijos esmė. A. Dystervėgo pedagoginės etikos pagrindai. A. Dystervėgo ugdymo principai. Dorovės ugdymas pagal J.A. Komenskį. Dorovinis ugdymas pagal J.H. Pestalocį. Eksperimentinė kryptis. Europinės švietimo sistemos susidarymas Lietuvoje. Jėzuitų švietimo sistemos kryptys. Gimtosios kalbos reikšmės samprata XIX amžiaus pedagoginėje literatūroje. Graikų ugdymo tipai. Institucinio ugdymo pradžia Lietuvoje. Jėzuitų švietimo sistemos kryptys. Intelekto sutrikimą turinčių moksleivių mokymosi veiklos ypatumai. Esminiai jų ugdymo organizavimo principai: ugdymo turinys, socialinė adaptacija. J.A. Komenskio pedagogikos filosofiniai, psichologiniai pagrindai. J.H. Pestalocio demokratinės idėjos ir jų įtaka ugdymo raidai. J.H. Pestalocio elementariojo lavinimo teorijos esmė. K. Ušinsko žmogaus kaip auklėjimo objekto samprata. Kalbų mokymas pagal J.A. Komenskį. Kultūros pedagogikos kryptis. L. Tolstojaus pedagoginės veiklos charakteristika. Lietuvos švietimo reformos XX amžiaus pradžia. Lietuvos švietimo sistema nepriklausomoje Lietuvoje. Mažosios Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIV - XIX amžiuje. Naujojo auklėjimo kryptis. Nuolatinio mokymo esmė, principai. Nuolatinio mokymosi psichologinis modelis. Patristinio ugdymo bruožai. Pedagoginė mintis Renesanso laikotarpiu Lietuvoje. Profilinio mokymo esmė ir modelio taikymo galimybės. Renesanso ugdymo pobūdis. Slaptasis mokymas XIX amžiaus pabaigoje. Sociologinės pedagogikos kryptis. Socialinis pedagogas bendrojo lavinimo mokykloje. Specialiosios pedagogikos istorinė raida pasaulyje ir Lietuvoje. Specialiosios pedagogikos pradininkai, svarbiausi jų darbai. Svarbiausios J. Laužiko pedagoginės idėjos, jų vaidmuo formuojant mokyklą. Šviečiamojo laikotarpio pedagoginės kryptys. Švietimas Lietuvoje sovietų okupacijos metais. Švietimo epochos idėjos Lietuvoje. Mokyklų pertvarkymas. Švietimo kokybės samprata, kai kurie rodikliai. Švietimo pertvarka atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Švietimo vadybos samprata, raida pasaulyje ir Lietuvoje. Tautiškumo ir gimtosios kalbos svarba ugdymui pagal K. Ušinskį. Ugdymas senovės Romoje. Ugdymo kilmė. Pirmykščių kultūrų rūšys, ugdymo jose bruožai. Ugdymo sistemos pradmenys K. Ušinsko pedagogikoje. Ugdymo sistemos XX amžiuje. Pedagoginės srovės. Ugdymo sistemų samprata. Dalyko apimtis. Pagrindiniai šaltiniai. Ugdymo srovės Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Ugdymo tikslai, principai, organizavimo formos ir metodai J.A. Komenskio "Didžiojoje didaktikoje". Vakarų Europos šalių švietimo sistemų modeliai. Viduramžių ugdymo bendroji charakteristika. Vilniaus universiteto įsteigimas, jo reikšmė Lietuvos kultūrai. Visuotinio mokymo teorija J.A. Komenskio "Didžiojoje didaktikoje". XXI amžius - švietimo reforma Lietuvoje. Strateginės kryptys. Ž.Ž. Ruso pedagoginės idėjos. Ženkliausi XX amžiaus švietėjai Lietuvoje ir jų idėjos. Žmogaus prigimties ir aplinkos poveikio kryptis. Skaityti daugiau
Ugdymo sistemos (6)Ugdymas. Žmogaus ugdymas – socialinis visuomeninis reiškinys. Žmogaus ugdymas – kultūrinis reiškinys. Žmogaus ugdymas – psichologinis reiškinys. Žmogaus ugdymas – pedagoginis reiškinys. Pirmykštis arba ikiinstitucinis ugdymas. Pirmykštėje bendruomenėje galima išskirti 4 tarpsnius. Antikinis ugdymas. Senovės Graikų ugdymas. Senovės Romėnų ugdymas. Senovės Romos ugdymas. Patristinis ugdymas. Senovės Lietuvių kultūra. Skaityti daugiau
Ugdymo sociologijaŠvietimo sistema. Ugdymas ir visuomenės stabilumo problema. Santykiai bendruomenėje (kolektyve), bendruomenės ugdymas. Tautiškumas – Lietuvos švietimo sistemos principas. Tautinio auklėjimo samprata, jo tikslas ir funkcijos. Pagrindinės švietimo ir ugdymo dimensijos: pedagoginė sąveika, pedagoginis aktas, pedagoginis veikimas, rezultatų analizė ir vertinimas. Mokymo rezultatų vertinimo problema. Pagrindinės švietimo ir ugdymo dimensijos: pedagoginė sąveika, pedagoginis aktas, pedagoginis veikimas, rezultatų analizė ir vertinimas. Švietimo ir ugdymo plėtotės valstybėje konceptualūs pagrindai. Pedagogų ir moksleivių būklė ugdymo įstaigose. Vadovavimo švietimui ir mokyklai stiliai ir modeliai. Socialiniai pokyčiai ir jų kryptingos kontrolės valstybėje ir visuomenėje problema. Socialinės raidos nauji fenomenai ir kryptingo ugdomojo poveikio vertinimas sociologijos kontekste. Pagrindiniai socialumo ir socializacijos veiksniai. Ugdymo universalizmo paieška. Mokytojas. Švietimo sistemos principai. Dorinis auklėjimas, jo uždaviniai ir organizavimas. Skaityti daugiau
Ūkinė apskaitaŪkinės apskaitos atsiradimas. Senovės Graikijos ir Romos ūkinė apskaita. Buhalterinės apskaitos atsiradimas. Ūkinės apskaitos ištakos Lietuvoje. Tarpukario ir II Pasaulinis karas. Svarbiausios lietuvių autorių publikacijos. Buhalterinės apskaitos būklė tarybiniais metais. Liaudies ūkio taryba. Apskaitos tvarkymas 1990-2004 metais. Koncepcija 2002-2020 metais. Skaityti daugiau
Ūkio statistika (2)Ūkio statistikos teoriniai pagrindai. Kurso objektas ir metodai. Ūkio statistikos istorijos bruožai. Ūkio statistikos organizavimas ir darbo principai. Gyventojų, užimtumo ir nedarbo statistika. Gyventojų skaičiaus nustatymas. Natūralus ir mechaninis judėjimas. Gyventojų perspektyvinio skaičiaus apskaičiavimai. Ekonomiškai aktyvūs ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Darbo biržų veiklos indikatoriai. Bendrojo vidinio produkto netekties dėl bedarbystės nustatymo metodai. Makroekonominiai skaičiavimai. Nacionalinio produkto rodikliai ir jų apskaičiavimo metodai. Fizinės apimties indeksas nacionalinio produkto rodiklių tyrime. Nacionalinis turtas. Nacionalinio turto sudėtinių dalių apskaičiavimo metodai. Nacionalinio turto dinamikos tyrimas. Mikroekonominiai skaičiavimai. Verslo veiksnių identifikavimas ekonominiais statistiniais rodikliais. Verslo įmonių bei veiksnių struktūros pokyčių, produktyvumo ir pelningumo tyrimas. Namų ūkių tyrimai - pagrindinis informacijos šaltinis apie pajamas ir vartojimą. Namų ūkių pajamų ir išlaidų sudėtis. Pajamų diferenciacijos ir koncentracijos rodiklių skaičiavimas. Kainų ir ūkio finansinio sektoriaus statistika. Kainų stebėjimo metodai. Kainų indeksai. Vartojimo kainų indeksas. Bankų statistika. Pinigų perkamoji galia. Pinigų kopiūrinės sudėties vertinimo metodai. Statistikos metodai vertybinių popierių biržų kotiravime ir "nuotaikų" jose vertinimuose. Ūkio ciklai ir jų statistinis tyrimas. Ūkio konjuktūros indikatoriai ir jų sudarymo metodai. Klasikinė ūkio ciklų statistinio tyrimo metodika. Ūkio ciklo komponenčių tyrimas analitinių duomenų išlyginimu, panaudojus mažiausių kvadratų metodą. Eksponentinis išlyginimas. Balansiniai skaičiavimai. Pagrindinės balansinių skaičiavimų sąvokos. Nacionalinių sąskaitų sistema. Formuojamų duomenų išdėstymo būdai bei tyrimo metodai. Tarpšakinis balansas. Tarpšakinio balanso sudarymo metodiniai principai. Makroekonominių ir mikroekonominių reiškinių ekonometrinio modeliavimo pagrindai. Ekonometriniai makroekonominių tyrimų modeliai. Ekonometrinio mikroekonominio modeliavimo sritys. Gamybinės ir kaštų funkcijos. Skaityti daugiau
Ūkio statistika (3)Ūkio statistikos objektas. Ūkio statistikos metodai. Ūkio statistikos raida. Ūkio statistikos organizavimas ir darbo principai. Tarptautiniai ir nacionaliniai statistiniai klasifikatoriai. Ekonominiai indikatoriai. Bendrųjų indikatorių tyrimo metodai. Ūkio statistikos duomenų patikimumas. Užimtumo statistika. Gyvenimo lygio statistika. Kainų ir finansinio sektoriaus statistika. Nacionalinių sąskaitų sistema. Ūkio ciklai, sezoniškumas ir jų analizė. Oficialiai neapskaitytos ekonomikos Lietuvoje tyrimas. Skaityti daugiau
Ūkio statistika (4)Oficialiosios statistikos uždaviniai ir galimybės. Ūkio statistikos organizavimas. Valstybės statistikos organizavimo ir veiklos principai. Statistikos funkcijos valstybėje. Valstybės statistikos uždaviniai. Statistinių duomenų apsauga. Tarptautinis bendradarbiavimas. Statistinės informacijos šaltiniai. Klasifikacija. Klaidos ir tikslumas. Nacionalinės sąskaitos. Instituciniai vienetai. Sąskaitos. Prekių ir paslaugų sąskaita. Gamybos sąskaita. Pajamų formavimo sąskaita. Pirminio pajamų paskirstymo sąskaita. Antrinio pajamų paskirstymo sąskaita. Disponuojamų ir pakoreguotų pajamų paskirstymo sąskaita. Kapitalo sąskaita. Bendrojo vidaus produkto - pridėtinės vertės vertinimas. Išlaidų metodu. Pajamų metodu. Gamybos metodu. Tarpšakinis balansas (input-output lentelės). Užimtumo ir nedarbo tyrimas. Namų ūkių biudžetų tyrimas. Tyrimo tikslai. Namų ūkių biudžetų tyrimo objektas. Pagrindinės sąvokos, naudojamos namų ūkių biudžetų tyrime. Tyrimo imtis. Nelygybės ir skurdo matai. Skurdo ribos. Santykinė skurdo riba. Subjektyvi skurdo riba. Ekvivalentinės skalės. Skurdo rodikliai. Lietuvoje naudojami skurdo rodikliai. Nelygybės rodikliai. Lorenso kreivė. Džini Koeficientas. Verslo veiksnių ekonominiai-statistiniai matai. Kainų ir apimčių indeksai. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos. Statybos kainos. Eksportuojamų / importuojamų prekių vieneto vertės indeksai (EVVI / IVVI). Generalinė aibė, imtis. Skaityti daugiau
Ūkio statistika ir ekonometrija (3)Atsitiktinis dydis. Bankų produkcija. BVP gamybos metodu. BVP išlaidų metodu. BVP pajamų metodu. BVP vertinimas. Imtys. Gamybos sąskaita. Ką apima nacionalinių sąskaitų sistema? Ką apima šalies skola užsieniui? Ką atlieka statistikos tarnybos? Ką atspindi tarpšakinio balanso vidinė matrica? Ką charakterizuoja nacionalinių sąskaitų sistema? Ką duoda prognozavimas? Ką galima suskaičiuoti iš TB duomenų? Ką galima tirti RMSM-X modeliu? Ką garantuoja centralizuota statistikos sistema? Ką lygina Laspeyres'o kainų indeksas? Ką numato statistikos įstatymas? Ką nusako rodiklio trendas? Ką nusako Vartotojų kainų indekso procentinis pokytis per laiką? Ką parodo gamintojų kainų indeksas? Ką parodo Gini (Džini) koeficientas? Ką parodo laiko eilutės sezoninė komponentė? Ką parodo Laspeyres'o indekso svoris? Ką parodo Lorenzo kreivė? Ką parodo mokėjimų balansas? Ką parodo Paasche indekso svoris? Ką parodo prekių ir paslaugų sąskaita? Ką parodo statybos kainų indeksas? Ką parodo vartotojų kainų indeksas? Ką reiškia neigiama koreliacija? Ką reiškia pažintinė statistikos funkcija? Ką reiškia valstybės statistikos mokslinio savarankiškumo principas? Ką reiškia vardinių duomenų konfidencialumas? Ką reiškia viešumo funkcija? Ką rodo auksinės balanso taisyklės koeficientas? Ką rodo bendrasis pelningumas? Ką rodo kiekviena gyventojų kategorija? Ką rodo neutralumo principas? Ką rodo Oukeno koeficientas? Ką rodo pajamų apsaugos rodikliai? Ką rodo porinis koreliacijos koeficientas? Ką rodo skurstančiųjų lygis šalyje? Ką rodo žemų pajamų indeksas? Ką rodo žemų pajamų nuokrypis? Ką tiria ūkio statistika? Kada vieneto vertės indeksas nerodo kainų pokyčio? Kaip apibrėžiama santykinė skurdo riba? Kaip multiplikatyvų laiko eilutės modelį galime pervesti į adityvų? Kaip skirstomi ekonomiškai aktyvūs gyventojai? Kaip skirstomi šalies gyventojai? Kaip tikimybinėms imtims nusakoma kiekvieno objekto galimybė patekti į imtį? Kaip vadinama funkcija, kurios argumentai yra imties elementai? Kam lygi absoliuti skurdo riba? Kam lygi bendroji pridėtinė vertė? Kam lygi mediana? Kam lygi pagrindinio kapitalo grąža? Kam lygios disponuojamos pajamos? Kam lygios vartojimo išlaidos? Kam lygus darbo našumas? Kam lygus grynasis apyvartinis kapitalas? Kam lygus kapitalo rentabilumas? Kam lygus Laspeyres'o kainų indeksas? Kam lygus Paasche kainų indeksas? Kam naudinga darbo statistika? Kam naudojama ekonometrinė analizė? Kam naudojama indeksų teorija? Kam reikalinga faktorinė-indeksinė analizė? Kam reikalinga statistinių duomenų apsauga? Kam skirtas LAM modelis? Kam sudaromos nacionalinės sąskaitos? Kapitalo sąskaita. Kas apsprendžia bendrosios pusiausvyros modelio esmę? Kas būdinga laiko eilutėms? Kas charakterizuoja atsitiktinio dydžio reikšmių išsibarstymą? Kas gali ruošti oficialią statistiką? Kas garantuoja statistinių duomenų apsaugą? Kas yra produkcija? Kas lemia valdymo funkciją? Kas parodoma TB antrame kvadrante? Kas parodoma TB trečiame kvadrante? Kas pilnai nusako atsitiktinį dydį? Kas reglamentuoja privalomą informaciją? Kas sudaro imtį? Kas sudaro laiko eilutės determinuotą komponentę? Kas sudaro populiaciją (generalinė aibė)? Kokia imtis yra reprezentatyvi? Kokia investicija laikoma tiesiogine užsienio investicija? Kokia nedarbo kaina? Kokia statistika naudojama hipotezėms apie vidurkių lygybę tikrinti? Kokia trendo funkcija nusako pastovų augimą ar mažėjimą? Kokia trendo funkcija nusako lėtėjantį augimą? Kokias reikšmes gali įgyti atsitiktinis dydis pasiskirstęs pagal binominį dėsnį? Kokias reikšmes gali įgyti koreliacijos koeficientas? Kokias reikšmes gali įgyti pasiskirstymo funkcija? Kokie gali būti parametrų įverčiai? Kokie gali būti sandoriai? Kokie gali būti statistiniai duomenys? Kokie yra determinuotos komponentės vertinimo metodai? Kokie yra instituciniai vienetai? Kokie yra nelygybės rodikliai? Kokie yra teorinio vidurkio įverčiai? Kokie kriterijai taikomi parametrų įverčiams? Kokie laiko eilutės analizės etapai? Kokie laiko eilučių analizės tikslai? Kokie matai galimi agreguotoms prekėms? Kokie matai galimi vienai prekei? Kokie metodai būdingi tik statistikai? Kokie metodai naudojami regresijos parametrų įverčiams gauti? Kokie metodai naudojami skirstinio parametrų įverčiams gauti? Kokie pagrindiniai ekonometrijos tikslai? Kokie pagrindiniai kainų indeksų metodologiniai principai? Kokie pagrindinai valstybės statistikos organizavimo principai? Kokie pagrindiniai valstybės statistikos uždaviniai? Kokie sėkmingo statistikos taikymo etapai? Kokios gali būti trendo funkcijos? Kokios galimos paklaidos taikant imčių metodus? Kokios yra finansinės įmonės? Kokios yra padėties abscisių ašyje charakteristikos? Kokios yra skurdo ribos? Kokios yra valstybinės statistikos funkcijos? Kokios sąskaitos sudaromos? Kokios tarptautinės statistikos organizacijos? Kokiu principu pagrįstas MODAG modelis? Koks yra modos įvertis? Koks mokėjimų balansas tikslas? Koks namų ūkių biudžetų tyrimo objektas? Koks namų ūkių biudžeto tyrimo tikslas? Koks parametro įvertis yra efektyvus? Koks parametro įvertis yra nepaslinktas? Koks parametro įvertis yra pagristas? Koks tarpšakinio balanso modelis? Kuo remiantis sudaromas mokėjimų balansas? Kuri laiko eilutės komponentė parodo kitimo tendenciją? Kuris iš duotų skirstinių yra diskretusis? Kuris iš dviejų laiko eilutės modelių bus geresnis? Kuris iš pateiktų modelių yra bendrosios pusiausvyros modelis? Kuris tikimybinis modelis tolydusis? Laiko eilučių modeliai. Nefinansinio sektoriaus produkcija. Nuo ko priklauso indekso konstravimas? Pagal ką nustatoma namų ūkio socialinė-ekonominė grupė? Pagal ką nustatomas namų ūkio tipas? Pagal ką nustatomas regresijos parametrų reikšmingumas? Pagal ką sprendžiama apie hipotezės teisingumą? Pagal ką vertinama įmonių finansinė būklė? Pagrindiniai gamybos sąskaitos rodikliai? Pajamų formavimo sąskaita parodo? Statistinę informaciją gali rengti. Statistinės informacijos šaltiniai. Statistinis identifikavimas. Statistinis klasifikavimas ir grupavimas. Ūkio statistika. Skaityti daugiau
......