Teisės teorija. Teisės teorijos objektas. Teisės mokslo specifika. Teisės mokslo sistema. Teisės teorijos vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės samprata. Teisės sampratos santykis su politinio režimo tipu. Trys teisinės būties lygmenys. Teisė kaip kultūros reiškinys. Teisės sampratų įvairovė. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. L. Gumplovičiaus prievartos teorija. Klasinės teisės teorija (marksizmas). R. von Jheringo "interesų jurisprudencija". Teisės teorijos grindžiančios teisės esmę priešingų interesų kompromisu. Visuomeninės sutarties teorija. Solidarumo arba "socialinių funkcijų" teorija. Kompromisinės krypties teisės sampratų įvertinimas. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės šaltinio pobūdį. Teologinė arba dieviškoji teisės kilmės teorija. Prigimtinės teisės teorija. Teisinis pozityvizmas. Normatyvinė (etatistinė) teisės samprata. Institucinis pozityvizmas. Sociologinė teisės samprata. Teisės sampratų įvairovės apibendrinimas. Šiuolaikinė teisės samprata. Teisė kaip leidimų (subjektinių teisių) ir paliepimų (pareigų) vienovė. Termino "teisė" etimologija. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis. Institucinė teisės samprata. Teisės ir valstybės santykis. Ikikapitalistinės arba "neišvystytos" teisės stadija. Kapitalistinės epochos teisė. Teisės principai. Principo sąvoka. Teisės principų rūšys. Bendrieji teisės principai. Teisės socialinė paskirtis ir jos raida. Žmogaus teisės kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. Teisės funkcijos. Teisinis reguliavimas. Teisinio reguliavimo priežastys. Teisinio reguliavimo objektas ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo metodas. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisinio reguliavimo subjektai. Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonė. Teisinės sąmonės struktūra. Teisinės sąmonės funkcijos. Teisinės psichologijos ir teisinės ideologijos santykis. Teisinės sąmonės rūšys. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros būdai. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. Teisės norma. Teisės normos formaliųjų ir turiningųjų požymių sąveika. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Socialinės normos. Socialinių normų klasifikacija. Teisė normų ir moralės normų sutampantys ir besiskiriantys požymiai. Teisės normų ir korporatyvinių (partijų, visumeninių organizacijų, susivienijimų) normų santykis. Teisės normos vidinė struktūra. Metodologinės, techninės priemonės teisės normos struktūrai atskleisti. Diskusija dėl teisės normos struktūros. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūros. Teisės normos loginės ir tekstinės struktūrų santykis. Teisės normų klasifikacija. Teisės normų išreiškimo (materializavimo) forma. Diskusija dėl teisės formos ir teisės šaltinio skirtumų. "Teisės šaltinio" daugiareikšmiškumas. "Teisės normų šaltinis" ir "teisinės minties" šaltinis. Teisės formos rūšys. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminės sutartys. Teisės normų aktas. Teisės aktas ir jo rūšys. Bendrųjų teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai ir skirtumai nuo individualių teisės normų aktų ir teisės taikymo aktų. Norminių teisės aktų rūšys. Norminių teisės aktų struktūra. Norminių teisės aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Teisės normų sisteminimo poreikis. Teisės sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Sisteminimo lygmenys. Teisės šakų katalogas ir jų bendra charakteristika. Teisės sistemos ir teisinės sistemos santykis. Pereinamasis lygmuo: nuo teisės normų prie teisinių santykių. Teisės normų aiškinimo sąvoka ir stadijos. Teisės normų aiškinimo būdai ir rūšys. Teisės aiškinimo rūšys. Ar teisės normų aiškinimas – teisėkūros aktas? Teisės normų įgyvendinimas. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Teisės taikymas kaip valstybės pagelbėjimas ir kaip teisingumo vykdymas. Teisės normų taikymo požymiai. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktas. Teisės taikymo akto struktūra. Teisės spragos ir jų šalinimas taikant teisės ar įstatymo analogiją. Teisinių santykių požymiai. Teisinio santykio prielaidos. Teisiniai faktai. Teisinių santykių struktūra. Objektinės teisės. Subjektinės teisės. Pareiga kaip subjektinės teisės struktūros elementas. Teisės subjektas ir teisinių santykių subjektas. Teisinė atsakomybė: nuo bendrojo teisinio reguliavimo prie individualiojo. Teisėtas elgesys ir jo rūšys. Teisėtas elgesys. Teisės pažeidimas ir jo rūšys. Teisės pažeidimas. Teisės pažeidimo sudėtis. Teisinė atsakomybė. Teisinė atsakomybė kaip procesas: atsakomybė. Pozityvioji teisinė atsakomybė. Negatyvioji teisinė atsakomybė. Sąlygos (pagrindai) teisinei atsakomybei atsirasti. Teisinės atsakomybės principai. Teisės veiksmingumas. Teisinės sąmonės ir teisinės kultūros skirtumas. Teisės veiksmingumo sąvoka. Teisinis ir socialinis teisės veiksmingumas, jo kriterijai. Skaityti daugiau
Teisės teorija (22)Teisė, konspektas
(68 puslapiai)
Teisės teorija: jos objektas. Šiuolaikinės teisininko kvalifikacijos ypatumai. Valstybė kaip teisės kategorija. Teisės samprata – vienovė teisės mokslų įvairovėje. Teisės sampratų įvairovė. Teisinis personalizmas: šiuolaikinės nepozityvistinės teisės sampratos variantas. Teisės principai. Teisės idėjos raida. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rūšis. Pirmasis teisės egzistavimo lygmuo – teisinės idėjos (teisinė sąmonė). Pereinamasis lygmuo: nuo teisinės idėjos prie teisės normos: teisėkūra kaip teisinio reguliavimo priemonių "gamyba". Antrasis teisės egzistavimo lygmuo: teisės norma: formalieji ir turiningieji teisės normos požymiai. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Teisės normos vidinė struktūra. Teisės normų išreiškimo (materializavimo) forma. Teisės aktas ir jo rūšys. Teisės sistema. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Pereinamasis lygmuo: nuo teisės normų prie teisinių santykių. Teisės normų aiškinimas. Teisės normų įgyvendinimas. Trečiasis teisės egzistavimo lygmuo: teisiniai santykiai. Teisėtas elgesys. Teisinė atsakomybė. Teisės veiksmingumas. Skaityti daugiau
Teisės teorija (23)Teisė, konspektas
(9 puslapiai)
Teisės samprata. Teisės principai. Teisės funkcijos. Teisinis reguliavimas. Teisiniai santykiai. Teisės normos. Teisės realizavimas (įgyvendinimas). Teisės šaltiniai. Teisės sistema. Teisės aiškinimas. Teisėkūra. Skaityti daugiau
Teisės teorija (24)Teisė, konspektas
(76 puslapiai)
Teisės teorijos pagrindai. Valstybės samprata ir požymiai. Teisinė valstybė. Teisės sąvoka ir požymiai. Teisės normos ir jų požymiai. Teisės realizavimas. Teisės šaltiniai. Teisiniai santykiai. Teisinė atsakomybė ir požymiai. Konstitucinė teisė. 1992 m. Lietuvos respublikos konstitucija. Konstitucijų raida Lietuvoje. Žmogaus teisės ir laisvės, pareigos. Teismų sistema Lietuvoje. Lietuvos respublikos konstitucinis teismas. Pilietybė. Valstybinė valdžia. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Vietos savivalda. Savivaldybės taryba. Savivaldybės valdyba. Meras ir jo pavaduotojai. Savivaldybės kontrolierius. Administracinė teisė. Administracinio teisės pažeidimo sąvoka. Administracinio teisės pažeidimo subjektas. Administracinės nuobaudos. Baudžiamoji teisė. Nusikaltimo sąvoka ir požymiai. Baudžiamosios atsakomybės subjektai. Bendrininkavimas padarant nusikaltimą. Aplinkybės, kurioms esant nekyla baudžiamoji atsakomybė. Nusikaltimų sudėtis ir kvalifikavimas. Bausmių sistema ir jų rūšys. Teistumas. Civilinė teisė. Civilinės teisės objektai. Civilinės teisės subjektai. Sandoriai ir jų forma. Terminai ir ieškinio senatis. Atstovavimas. Atskiros sutarčių rūšys. Paskola. Dovanojimas. Lizingas (finansinė nuoma). Daiktų pirkimas – pardavimas išsimokėtinai. Komercinė teisė. Ūkinės veiklos organizacinės formos. Koncernas. Konsorciumas. Vilniaus kooperacijos kolegija. Įmonių asociacija. Įmonių formos. Individuali (personalinė) įmonė. Akcinė bendrovė. Ūkinė bendrija (tikroji ir komanditinė). Žemės ūkio bendrovė. Valstybės ir savivaldybės įmonė. Viešoji įstaiga. Darbo teisė. Darbo teisės subjektai. Darbo sutartis ir jos turinys. Išbandymo terminas. Darbo sutarties sudarymas. Susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų. Darbo sutarties įforminimo procedūra. Supažindinimas su lokaliniais (arba vidaus) teisės aktais. Privalomų dokumentų pateikimas, sudarant darbo sutartį. Specifiniai reikalavimai, sudarant darbo sutartį. Apribojimai priimant į darbą. Darbo sutarčių rūšys. Terminuota darbo sutartis. Sezoninė darbo sutartis. Laikinoji darbo sutartis. Papildomo darbo ir antraeilių pareigų darbo sutartis. Darbo sutartis su namudininkais. Patarnavimo sutartis. Darbo sutarties pasibaigimas. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 125 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui (DK 126 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (DK 128 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo (DK 136 straipsnis). Ypatingi atvejai ir garantijos, nutraukiant darbo sutartį. Darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Skaityti daugiau
Teisės teorija (25)Teisė, konspektas
(45 puslapiai)
Teisės samprata. Teisės norma. Teisės norma, jos pagrindiniai požymiai. Teisės normos vidinė struktūra. Hipotezė. Dispozicija. Sankcija. Teisės normų klasifikacija. Teisės šaltiniai ir jų rūšys. Teisės šaltinio samprata. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminės sutartys. Bendrieji teisės principai. Norminiai teisės aktai ir jų rūšys. Įstatymai, jų pagrindiniai požymiai ir rūšys. Poįstatyminiai teisės aktai. Norminių teisės aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Norminio teisės akto galiojimas laiko atžvilgiu. Norminių teisės aktų galiojimas teritorijos atžvilgiu. Norminių teisės aktų galiojimas asmenims. Teisės normų ir norminių teisės aktų sistemos. Teisės institutas. Teisės pošakis. Teisės šaka. Norminių teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Norminių teisės aktų apskaita. Norminių teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų kodifikacija. Teisės realizavimas. Naudojimasis teise. Teisės laikymasis. Teisės taikymas. Teisės vykdymas. Teisiniai santykiai. Teisinio santykio sąvoka, prielaidos, pagrindiniai požymiai. Juridiniai (teisiniai) faktai, jų klasifikacija. Teisinio santykio struktūra. Teisės pažeidimas ir teisinė atsakomybė. Skaityti daugiau
Teisės teorija (26)Teisė, konspektas
(71 puslapis)
Teisės mokslo uždaviniai ir specifika. Vidinė teisės mokslo struktūra. Teisės teorijos istorija/ teisės teorija ir filosofija. Teisės teorija ir jos objektas. Teisės teorijos vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės pažinimo metodai. Termino "teisė" daugiareikšmiškumas. Trys teisinės būties lygmenys. Teisės sampratų diferenciacija pagal kilmės šaltinį. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš jėgos persvara garantuoto intereso. Teorijos, teisę kildinančios iš priešingų interesų kompromiso. Šiuolaikinės teisės samprata, teisinio pozityvizmo ir "prigimtinės teisės" integracija. Teisinio personalizmo aksiomatika. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė (pusiausvyra). Teisinio personalizmo požymių santrumpa. Termino teisė etimologija. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis. Prigimtinė teisė ir jos ontologizavimas, ontologizavimo reikšmė. Neprigimta "prigimtinė" teisė. Teisės ir valstybės santykis. Teisės principų sąvoka ir jų rūšys. Teisės principų reikšmė, taikymo taisyklės. Teisės socialinė paskirtis ir raida. Žmogaus teisės kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. "Žmogaus teisės" teisnumo ir subjektinės teisės požiūriu. Teisnumo ir subjektinės teisės lygmenų sutapimas. Juridinė žmonių teisių samprata. Teisinė ir ekonominė lygybė. Teisės funkcijos. Teisinio reguliavimo sąvoka, priežastys. Teisinio reguliavimo objektas (objekto konkretinimas). Teisinio reguliavimo metodai. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonės sąvoka Teisinės sąmonės struktūra. Teisinės sąmonės funkcijos ir rūšys. Teisėkūros sąvoka, būdai, subjektai. Teisėkuros rūšys: originalioji teisėkūra ir sankcionuotoji. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. Teisės normų kalbai keliami reikalavimai. Teisės normos sąvoka ir požymiai. Socialinės normos sąvoka, teisės normos ir moralės normos santykis. Teisės normos ir paprotinės normos santykis, teisės normos ir korporacinės normos santykis. Techninių normų virtimas socialinėmis teisinėmis normomis. Teisė normos struktūra, hipotezė. Dispozicija ir sankcija. Tekstinė ir loginė teisės normos struktūra. Teisės normų klasifikacija ir konkurencija. "Teisės šaltinio" daugiareikšmiškumas. "Teisės normų šaltinis" ir "teisinės minties šaltinis". Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminės sutartys. Teisės akto sąvoka/bendrųjų ir individualiųjų teisės normų aktai. Įstatymai ir įstatymo galią turintys aktai. Įstatymų lydimieji aktai. Teisės aktų galiojimas laiko atžvilgiu. Teisės aktų galiojimas teritorijoje ir asmenims. Teisės normų sistema (subordinacija ir koordinacija). Teisės normų sistema ir teisinė sistema. Teisės aktų aiškinimo priežastys, sąvoka ir stadijos. Teisės normų aiškinimo būdai. Teisės normų aiškinimo rūšys. Teisės normų įgyvendinimas. Teisės taikymo sąvoka, atvejai, požymiai, stadijos. Teisės taikymo aktai. Teisės spragos ir jų šalinimas. Teisinių santykių sąvoka, požymiai, prielaidos. Teisiniai faktai. Teisinių santykių struktūra. Teisės pažeidimo sąvoka, požymiai ir sudėtis. Teisinė atsakomybė. Skaityti daugiau
Teisės teorija (27)Teisė, konspektas
(13 puslapių)
Socialinių ir techninių normų ryšys ir ypatybės. Teisės ir moralės santykis. Prigimtinės teisės doktrina. Teisės atsiradimas ir raida. Teisės šaltinio samprata ir rūšys. Teisės normos sąvoka ir jos požymiai. Teisės normos rūšys. Teisės normų kolizija ir jos įveikimo būdai. Teisės sistema. Teisės sistemos ir teisinės sistemos skirtumai romanų-germanų teisinė sistema. Anglosaksų teisinė sistema. Viešoji ir privatinė teisė. Teisėkūra Lietuvoje. Teisės norminio akto samprata ir rūšys. Įstatymų esmė, jo požymiai ir rūšys. Teisės norminių aktų sisteminimas. Teisėkūros juridinė technika. Teisės funkcijos. Teisės principai. Teisės realizavimas ir jo formos. Teisės taikymo stadijos. Teisės aiškinimas. Teisinis reguliavimas ir jo efektyvumas. Teisės spragų sąvoka ir jų šalinimo būdai. Teisinių santykių samprata ir požymiai. Teisinių santykių rūšys. Teisinių santykių subjektai. Subjektinės teisės ir teisinės pareigos. Subjektinė ir objektinė teisė. Juridinių faktų samprata ir klasifikavimas. Teisės pažeidimo samprata, sudėtis ir rūšys. Teisinės atsakomybės samprata ir pagrindinės rūšys. Teisinės atsakomybės tikslai ir principai. Teisėtas elgesys ir jo rūšys. Teisėtumas ir teisėtvarka. Teisės ir valstybės sąveika. Skaityti daugiau
Teisės teorija (28)Teisė, konspektas
(65 puslapiai)
Teisės teorijos konspektai pagal Vaišvilos knygą. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorijos objektas ir metodas. Teisės teorijos metodai. Mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiems teisės mokslams: nuo dogmatinės prie mąstančios jurisprudencijos. Šiuolaikinės teisininko kvalifikacijos ypatumai. Teisės samprata ir jos raida. Teisės samprata kaip teisės mokslų įvairovės vienovės. Teisės sampratos teorinė ir praktinė reikšmė. Teisės sampratos santykis su politinio režimo tipu. Teisė kaip procesas: trys teisinės būties lygmenys. Teisės kaip kultūros reiškinys. Teisės ir valstybės, teisės ir politikos santykis. Valstybė kaip teisės kategorija. Teisės sampratų įvairovė. Teisės sampratos, jų metodologinės prielaidos, pagrindiniai teiginiai. Pozityvistinės ir nepozityvistinės teisės sampratų diskusija. Teisės sampratų įvairovės apibendrinimas. Teisinis personalizavimas: šiuolaikinės nepozityvistinės teisės sampratos variantas. Teisės sampratos aksiomatika. Ką reiškia apibrėžti teisę totalitarinio ir demokratinio režimų sąlygomis? Du teisės semantiniai lygmenys. Teisės struktūros vidinis prieštaringumas. Skirtumas tarp privilegijos ir teisės, tarp pareigos ir prievolės. Subjektinių teisių santykinumas ir jo pagrindai. Teisės konvencionalumo priežastys. Teisės ir pareigų vienovės atpažinimas teisės definicijose ir teisės norminiuose aktuose: Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucijoje ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Kaip gali būti įstatymuose pasiekiama teisių ir pareigų pusiausvyra? Objektinės ir subjektinės teisių santykis teisinio personalizmo požiūriu. Termino teisė etimologija. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis. Institucinė teisės samprata. Teisės ontologizavimas ir sociologizavimas, jų privalumai ir trūkumai. Teisės principai. Teisės principo samprata. Pagal formulavimo pobūdį teisės principai skirstomi. Principai, konkretinantys bendruosius teisių ir pareigų vienovės tikslus. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę kelių teisės šakų lygmeniu. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę teisės šakos lygmeniu. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę teisės institutų lygmeniu. Teisės principų imperatyvinis pobūdis. Teisės principų taikymo taisyklės. Teisės idėjos raida. Teisės sampratų apie teisės kilmę įvairovė. Ikikapitalistinės teisės stadija. Kapitalistinės teisės epocha. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Teisės socialinė paskirtis ir jos raida. Žmogaus teisės kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. Žmogaus teisės teisnumo ir subjektinės teisės lygmeniu. Žmogaus orumas ir teisė į orumą. Teisė į orumą teisnumo ir subjektinės teisės požiūriu. Žmogaus orumas teisinės praktikos požiūriu. Juridinė žmogaus teisių samprata. Žmogaus teisių saugos diferenciacija ir diskriminacija. Žmogaus teisių garantijos. Teisės funkcijos ir jų santykis su teisės socialine paskirtimi. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rūšis. Socialinis reguliavimas ir jo priežastys. Teisinio reguliavimo sąvoka ir vieta socialinio reguliavimo sistemoje. Teisinio reguliavimo objektas (sfera) ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo metodai. Teisinio reguliavimo metodo priklausomybė nuo vyraujančios teisės sampratos ir politinio režimo. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisinio reguliavimo subjektai. Pirmasis teisės egzistavimo lygmuo – teisinės idėjos (teisinė sąmonė). Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonės samprata. Teisinės sąmonės rūšys. Teisinės sąmonės reikšmė teisės pažangai. Pereinamasis lygmuo: nuo teisinės idėjos prie teisės normos: teisėkūra kaip teisinio reguliavimo priemonių gamyba. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros būdai ir rūšys. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. Antrasis teisės egzistavimo lygmuo: teisės norma. Formalieji ir turiningieji teisės normos požymiai, jų sąveika. Priverstinės tvarkos skirtumas nuo privalomos teisinės tvarkos. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija. Teisės normų skirtumai nuo kitų socialinių neteisinių normų. Teisės normų ir moralinės normų sutampantys ir besiskiriantys požymiai. Teisės normų ir korporatyvinių normų santykis. Techninės normos ir jų virtimo teisinėmis priežastys ir sąlygos. Teisės normos vidinė struktūra. Teisės normos struktūros sąvoka. Teisės normos struktūriniai elementai. Sankcijų rūšys. Metodologinės, techninės priemonės teisės normos struktūrai atskleisti. Diskusija dėl teisės normos struktūros. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūros, jų tarpusavio santykis. Teisės normos loginė struktūra. Teisės normų klasifikacija. Teisės normų klasifikavimo reikšmė. Teisės normų klasifikavimo pagrindai ir rūšys Teisės normų kolizijos įveikimo taisyklės. Teisės normų konkurencija ir jos skirtumai nuo teisės normų kolizijos. Teisės normų išreiškimo (materializavimo) forma. Teisės normos išreiškimo forma. Diskusija dėl "teisės formos" ir "teisės šaltinių" skirtumo. Termino "teisės šaltinis" daugiareikšmiškumas. Teisės formos rūšys. Teisės aktas ir jo rūšys. Teisės normų akto sąvoka ir rūšys. Bendrųjų teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai. Įstatymai ir įstatymo galią turintys teisės aktai, jų rūšys. Įstatymų lydimieji teisės aktai. Norminių teisės aktų struktūra. Teisės normų aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Teisės sistema. Teisės sistemos sąvoka, jos skirtumas nuo teisės normų sistemos. Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisės normų sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Teisės šakų katalogas ir bendra jų charakteristika. Teisės sistemos ir teisinės sistemos santykis. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų kodifikacija. Pereinamasis lygmuo: nuo teisės normų prie teisinių santykių. Teisės normų aiškinimas: jo sąvoka, priežastys ir stadijos. Teisės normų aiškinimo būdai ir rūšys. Teisė samprata kaip metodologinis teisės normų aiškinimo pagrindas. Teisės normų aiškinimas kaip teisėkūros aktas. Teisės normų įgyvendinimas. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Du teisės taikymo pavidalai. Teisės taikymo priežastys. Teisės taikymo aktas ir jo struktūra. Teisės spragos ir jų šalinimas taikant teisės arba įstatymo analogiją. Trečiasis teisės egzistavimo lygmuo: teisiniai santykiai. Teisinių santykių sąvoka. Bendrieji teisinių santykių požymiai. Teisinio santykio prielaidos: teisiniai faktai ir jų rūšys. Teisinių santykių struktūra. Objektinė ir subjektinė teisė. Subjektinės teisės struktūra. Teisnumas, veiksnumas, socialinis veiksnumas. Teisės subjektas ir teisinių santykių subjektas. Teisinių santykių rūšys. Teisėtas elgesys.Teisėtas elgesys: sąvoka ir rūšys. Teisės pažeidimas. Teisės pažeidimo sudėtis. Teisinė atsakomybė. Atsakomybė apskritai. Teisinės atsakomybės sąvoka. Teisinė atsakomybė kaip procesas. Pozityvioji teisinė atsakomybė. Deliktinė teisinė atsakomybė. Teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Deliktinės atsakomybės taikymo principai. Valstybės deliktinė atsakomybė savo piliečiams. Teisės veiksmingumas. Teisės veiksmingumas ir jo rūšys. Teisinės kultūros sąvoka. Teisinė kultūra ir jos rūšys. Skaityti daugiau
Teisės teorija (29)Teisė, konspektas
(17 puslapių)
Teisės teorija. Teisės teorijos vieta teisės sistemoje. Teisės sampratų įvairovė. Teorijos, grindžiančios teisę priešingų interesų kompromisu. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės šaltinio pobūdį. Teisės sampratos aksiomatika. Teisė ir moralė. Teisės principai. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Teisinis reguliavimas. Teisinė idėja. Pirmas teisės egzistavimo lygmuo. Pereinamasis lygmuo. Teisėkūra. Teisės norma. Svarbiausias lygmuo. Socialinės normos samprata. Teisės normų struktūra. Teisės normų klasifikacija. Skaityti daugiau
Teisės teorija (3)Teisė, konspektas
(37 puslapiai)
Teisės teorijos objektas. Teisės teorijos metodas. Teisės mokslas. Prigimtinės teisės koncepcijos. Institucinė teisės samprata. Teisės principai. Bendrųjų teisės sąvokų sistema. Teisinio reguliavimo metodai. Teisinė sąmonė. Teisėkūros juridinė technika. Socialinės normos. Metodologinės, techninės priemonės teisės normos vidinei struktūrai atskleisti. Teisės normų išraiška, materializavimo forma. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminės sutartys. Teisės aktas. Įstatymai. Poįstatyminiai aktai. Sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Koreliacija (koordinacija) arba horizontalūs teisės šakų santykiai. Teisės šakų katalogas ir bendroji jų charakteristika. Teisės aiškinimo būdas. Individualių teisės normų aktas. Teisiniai santykiai. Teisiniai faktai. Teisnumas. Veiksnumas. Subjektinė teisė. Teisės subjektas. Teisės pažeidimas. Teisinė atsakomybė. Skaityti daugiau
Teisės teorija (30)Teisė, konspektas
(52 puslapiai)
Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorijos objektas ir metodas. Mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje (TT) naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos (TT) metodologinė reikšmė specialiems teisės mokslams. Šiuolaikinės teisininko kvalifikacijos ypatumai, Teisės samprata kaip teisės mokslų įvairovės vienovė. Teisės sampratos teorinė ir praktinė reikšmė. Teisės sampratos santykis su politinio režimo tipu. Teisė kaip procesas: 3 teisinės būties lygmenys. Teisė kaip kultūros reiškinys. Teisė ir valstybė, Teisė ir politikos santykis. Valstybė kaip teisės kategorija. Teisės sampratų įvairovė. Teisės sampratos, jų metodologinės prielaidos, pagrindiniai teiginiai. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės šaltinį. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą, iš jėgos persvara garantuoto intereso. Teorijos, kildinančios teisę iš priešingų interesų kompromiso. Pozityvistinės ir nepozityvistinės teisės sampratų diskusija. Teisės sampratų įvairovės apibendrinimas. Teisinis personalizmas: šiuolaikinės nepozityvistinės teisės sampratos variantas. Teisės sampratos aksiomatika. Ką reiškia apibrėžti teisę totalitarinio ir demokratinio režimų sąlygomis. Du teisės semantiniai lygmenys. Teisės struktūros vidinis prieštaringumas. Skirtumas tarp privilegijos ir Teisės, tarp pareigos ir prievolės. Teisės konvencionalumo priežastys. Teisės ir pareigų vienovės atpažinimas istorinėse Teisės definicijose ir Teisės norminiuose aktuose. Kaip gali būti įstatymuose pasiekiama Teisė ir pareigų pusiausvyra. Objektinės ir subjektinės teisės santykis teisinio personalizmo požiūriu. Termino "Teisė" etimologija. Prigimtinės ir pozityviosios Teisės santykis. Institucinės Teisės samprata. Teisės ontologizavimas ir sociologizavimas, jų privalumai ir trūkumai. Teisės principai. Teisės principo samprata. Teisės principų klasifikavimas pagal formulavimo pobūdį. Teisės principai, konkretinantys bendruosius teisių ir pareigų vienovės tikslus, šaltinius ir įgyvendinimo sąlygas. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę kelių Teisės šakų, teisės šakos, teisės instituto lygmeniu. Teisės principų imperatyvusis pobūdis. Teisės principų taikymo taisyklės. Teisės idėjos raida. Ikikapitalistinės arba "neišvystytos" Teisės stadija. Kapitalistinės arba liberalizmo epochos Teisėje. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Teisės socialinė paskirtis ir jos raida. Žmogaus teisės, kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. Žmogaus teisės teisnumo ir subjektinės teisės lygmeniu. Žmogaus orumas ir teisė į orumą. Teisė į orumą teisnumo ir subjektinės teisės požiūriu. Žmogaus orumas teisinės praktikos požiūriu. Juridinė žmogaus teisės samprata. Žmogaus teisių saugos diferenciacija ir diskriminacija. Žmogaus teisių garantijos. Teisės funkcijos ir jų santykis su teisės socialine paskirtimi. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rūšis. Socialinis reguliavimas ir jo priežastys. Teisinio reguliavimo sąvoka ir vieta socialinio reguliavimo sistemoje. Teisinio reguliavimo objektas ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo metodai. Teisinio reguliavimo metodo priklausomybė nuo vyraujančios teisės sampratos ir politinio režimo. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisinio reguliavimo subjektai. Pirmasis teisės egzistavimo lygmuo – teisinės idėjos (teisinė sąmonė). Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonės sąvoka. Teisinės sąmonės rūšys. Teisinės sąmonės struktūra ir funkcijos. Teisinė psichologija ir teisinė ideologija, jų santykis. Teisinės sąmonės reikšmė teisės pažangai. Pereinamasis lygmuo: nuo teisinės idėjos prie teisės normos. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros būdai ir rūšys. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. Antrasis teisės egzistavimo lygmuo: teisės norma. Teisės normos ir jų požymiai. Formalieji teisės normos požymiai. Formaliųjų ir turiningųjų teisės normų (TN) požymių santykis (sąveika). Priverstinės tvarkos skirtumas nuo privalomos teisinės tvarkos. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija. Teisės normos skirtumai nuo kitų socialinių neteisinių normų. Teisės normų ir moralės normų sutampantys požymiai. Teisės normos ir moralės normų skirtumus lemiantys požymiai. Teisė normų ir korporatyvinių normų santykis. Techninė normos ir jų virtimo teisinėmis priežastys ir sąlygos. Teisės normos vidinė struktūra. Teisės normos struktūros sąvoka. Teisės normos struktūriniai elementai. Sankcija. Sankcijų rūšys. Pagal sandorą sankcijos skirstomos. Teisės funkcijų vaidmuo nustatant teisės normos struktūrą. Metodologinės, techninės priemonės teisės normos struktūrai atskleisti. Diskusija dėl teisės normos struktūros. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūros, jų tarpusavio santykis. Teisės normų klasifikacija. Teisės normų klasifikavimo reikšmė. Teisės normų klasifikavimo pagrindai ir rūšys. Teisės normų kolizija ir kolizinės teisės normos. Teisės normų kolizijos įveikimo taisyklės. Teisės normų konkurencija ir jos skirtumai nuo teisės normų kolizijos. Teisės normos išreiškimo (materializavimo) forma. Teisės normos išreiškimo forma. Diskusija dėl "teisės formos" ir "teisės šaltinio" skirtumų. Termino "teisės šaltinis" daugiareikšmiškumas. Teisės formos rūšys. Teisės aktas ir jo rūšys. Įstatymai ir įstatymo galią turintys teisės aktai, jų rūšys. Įstatymų lydimieji teisės aktai. Prezidento dekretai ir jų rūšys. Norminių Teisės aktų (TA) struktūra. Teisės tvarkos hierarchija. Teisės normų aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Teisės sistema. Teisės normų (TN) sisteminimo poreikis. Teisės sistemos sąvoka, jos skirtumas nuo teisės normų sistemos. Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisės normų sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Teisės šakų katalogas ir bendra jų charakteristika. Teisės sistemos ir teisinės sistemos santykis. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų kodifikacija. Pereinamasis lygmuo: nuo teisės normų prie teisinių santykių. Teisės normų aiškinimas: jo sąvoka, priežastys ir stadijos. Teisės normų prasmė ir reikšmė. Teisės normų aiškinimo būdai ir rūšys. Oficialus teisės aiškinimas. Neoficialus teisės aiškinimas. Teisės samprata kaip metodologinis teisės normų aiškinimo pagrindas. Teisės normų aiškinimas kaip teisėkūros aktas. Teisės normų įgyvendinimas. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Skirtumas tarp teisnumo ir subjektinės teisės įgyvendinimo. Piliečio ir pareigūno teisinio statuso įgyvendinimo specifika. Du teisės taikymo pavidalai. Teisės taikymo priežastys. (Teisę būtina taikyti tokiais atvejais): teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktas ir jo struktūra. Teisės spragos ir jų šalinimas taikant teisės arba įstatymo analogiją. Teisės taikymo principai. Teisės taikymo aktų rūšys: Trečiasis teisės egzistavimo lygmuo: teisiniai santykiai. Teisinių santykių sąvoka. Bendrieji teisinių santykių požymiai. Teisinio santykio prielaidos: teisiniai faktai ir jų rūšys. Teisinių santykių struktūra. Objektinė ir subjektinė teisė. Subjektinės teisės struktūra. Teisnumas ir veiksnumas, socialinis veiksnumas. Teisės subjektas ir teisinių santykių subjektas. Teisinių santykių rūšys. Teisėtas elgesys. Sąvoka ir rūšys. Teisės pažeidimas. Teisės pažeidimo rūšys. Teisės pažeidimo sudėtis. Teisinė atsakomybė. Atsakomybė apskritai. Teisinės atsakomybės sąvoka. Teisinė atsakomybė kaip procesas. Pozityvioji teisinė atsakomybė. Deliktinė teisinė atsakomybė. Teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Deliktinės teisinės atsakomybės rūšys. Deliktinės atsakomybės taikymo principai. Teisės veiksmingumas. Teisės veiksmingumas ir jo rūšys, Teisinės kultūros (TK) sąvoka. Teisinis nihilizmas ir jo priežastys. Teisinė kultūra ir jos rūšys. Teisinės kultūros (TK) ir teisinės sąmonės (TS) santykis. Teisinė valstybė ir atvira visuomenė. Teisinės valstybės aktualumo priežastys. Teisinės valstybės sąvoka ir raida. Pagrindiniai šiuolaikinės teisinės valstybės požymiai: formalieji ir turiningieji. Socialinės teisinės valstybės vidinis prieštaringumas. Atviros visuomenės sąvoka, jos pagrindiniai požymiai. Socialinio uždarumo ir atvirumo sąvokos. Teisinės valstybės ir atviros visuomenės santykis. Skaityti daugiau
Teisės teorija (31)Teisė, konspektas
(11 puslapių)
Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas ir metodas. Teisės mokslų (jurisprudencijos) sistema. Teisės teorijos vieta teisės mokslų sistemoje: teisės teorijos funkcijos. Teisės sampratų įvairovė. Trys teisinės būties lygmenys (pavidalai). Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. L. Gumplovičiaus prievartos teorija. Klasinės teisės (marksistinė) teorija. R. von Jhėringo "interesų jurisprudencija". Teisės teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų interesų kompromisu. Visuomeninės sutarties teorija. Solidarumo, arba socialinės priklausomybės,(socialinių funkcijų), teorija. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės šaltinio pobūdį. Teologinė, arba dieviškoji, teisės kilmės teorija. Prigimtinės teisės teorija. Teisinis pozityvizmas. Normatyvistinė (etatistinė) teisės samprata. Sociologinė teisės samprata. Teisės sampratų kaitos socialinės priežastys. Teisinis personalizmas-nepozityvistinės teisės sampratos variantas. Termino "teisė" daugiareikšmiškumas. Teisės sampratos aksiomatika. Teisės vidaus struktūrą lemiantys veiksniai. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teisė kaip sunormintas teisingumas. Teisingumo samprata. Prigimtinė teisė, jos ontologizavimo ir socializavimo tendencijos. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis. Skaityti daugiau
Teisės teorija (32)Teisė, konspektas
(15 puslapių)
Kiek žinote skirtingų socialinio reguliavimo normų rūšių? Įvardykite kaip pozityvistinės ir nepozityvistinės teisės teorijos atsako į klausimus. Kas yra teisė? Kas sukuria teisę? Kokia teisės paskirtis? Pateikite pavyzdį teorijos, kuri kildina teisę iš jėgos persvara pagrįsto intereso ir atskleiskite šios teorijos pagrindinius teiginius. Pateikite pavyzdį teorijos, kuri kildina teisę iš priešingų interesų kompromiso ir atskleiskite šios teorijos pagrindinius teiginius. Kokie yra teisinės būties lygmenys? Kodėl teisinio personalizmo teorijoje išskiriami vertybinis ir norminis teisės lygmenys? Kokios yra teisinio personalizmo aksiomos ir kokia jų paskirtis? Kas yra teisės principai? Kaip jie klasifikuojami? Kaip ir kada teisės principai naudojami praktikoje? Kas yra žmogaus teisių diskriminacija ir diferenciacija? Kas yra teisės atliekamos funkcijos? Išvardykite jas? Kas yra teisinis reguliavimas, teisinio reguliavimo objektas ir subjektai? Kokie yra teisinio reguliavimo metodai? Pagal kokius požymius teisines idėjas galėtumėme atskirti nuo ekonominių, filosofinių ir kitų idėjų? Kas yra teisinė sąmonė? Kokia jos struktūra? Kas yra teisėkūra ir jos subjektai. Įvardykite teisėkūros principus ir stadijas? Kas yra teisės norma? Kodėl teisės normos turi atitikti formalumo ir sistemiškumo reikalavimus? Kokiais kriterijais galima atskirti teisės, moralės ir technines normas? Kas yra normos hipotezė, dispozicija ir sankcija? Kuo skiriasi normos tekstinė ir loginė struktūros? Kas yra teisės normų kolizija ir kaip ji įveikiama? Kas yra teisės aktai ir kokios jų rūšys? Kas yra teisinė sistema? Kokias žinote teisinių sistemų rūšys? Kaip klasifikuojamos teisės šakos? Kas yra teisės institutas? Kas yra teisės aiškinimas? Kokius žinote teisės aiškinimo būdus? Kas yra teisiniai santykiai? Kas yra teisiniai faktai? Kokios jų rūšys? Apibrėžkite asmens teisnumą ir veiksnumą. Kuo jie skiriasi tarpusavyje? Pateikite teisės pažeidimo apibrėžimą ir jo požymius. Į kokias rūšis skirstomi teisės pažeidimai? Paaiškinkite terminus "veika", "veikos motyvai", "veiklos tikslai", "kaltė". Kas yra pozityvioji teisinė atsakomybė? Kokia praktinė teisinės atsakomybės principų reikšmė? Kas yra teisinė kultūra ir teisinis nihilizmas? Kaip teisinė kultūra susijusi su teisine sąmone? Įvardykite turininguosius ir formaliuosius teisinės valstybės požymius. Skaityti daugiau
Teisės teorija (34)Teisė, konspektas
(47 puslapiai)
G. Lastauskienės teisės teorijos paskaitų konspektai. Bendras mokslas apie teisę Socialiniams mokslams būdinga. Teisės mokslų skirstymas. Apibrėžiant bendrą mokslą apie teisę konkuruoja kelios sąlygos. Teisės teorijos (TT) reikšmė teisės mokslų sistemai. Teisės teorijos funkcijos. Socialinis ir teisinis reguliavimas. Žmogaus elgesį būtina reguliuoti. Logika išskiria tris teiginių rūšis. Normoms būdinga. Elgesio taisyklių sistema. Tikslo ir socialinių normų skirtumai. Socialinių normų požymiai. Socialinių normų grupės. Religinės normos. Politikos normos. Korporatyvinės normos. Paprotinės normos. Moralės normos. Teisės ir moralės palyginimas. Teisės normos požymiai. Teisės normų savybės. Vidiniai požymiai. Teisiškai reguliuojami santykiai. Išoriniai požymiai. Teisinio reguliavimo priemonės ir metodai. Leidimais teisėje dažnai. Kompetencijos normos. Kompetencijos normų rūšys. Teisines procedūras nustatančios normos. Teisinio reguliavimo metodai. Teisės šaltiniai. Sąvoka teisės šaltinis turi 2 pagrindines prasmes. Vėliau pasaulinėje jurisprudencijoje atsirado 3 sąvokos teisės šaltinis reikšmės. Pagrindiniai teisės šaltiniai. Teisės šaltinių skirstymas. Teisinis paprotys. Skiriami kiekybiniai ir kokybiniai požymiai. Teisinis precedentas. Sprendimai teisinėje sferoje gali būti 2 rūšių. Teisminiai ir administraciniai precedentai. Precedentinės teisės tradicija remiasi tokiais dar XVIII-XIX amžiuje suformuotais principais. Precedentinės teisės pliusai. Teisinio precedento esmę sudaro 2 momentai. Teismų praktikos įtaka kontinentinės teisės tradicijai. Teisinė doktrina arba autoritetingos nuomonės. Teisės doktrinos funkcijos. Bendro pobūdžio sutartis. Sutartys gali būti individualios arba bendro pobūdžio. Teisės principai. Teisės normų ir teisės principų palyginimas. Teisės principų palyginimas su vertybėmis. Skirtumai. Teisės principų pavyzdžiai. Teisės norminis aktas (TNA). TNA labiausiai paplitęs teisės šaltinis, pasižymintis tokiais požymiais. Visus valstybės priimamus teisės aktus galima suskirstyti į 3 grupes. Teisinio norminio akto (TNA) TNA ir TTA palyginimas. Teisinio norminio akto (TNA) sistema Lietuvoje. Teisinio reguliavimo mechanizmai. Teisėkūra. Teisėkūros reikšmės. Įstatymus priima tik seimas ir tauta! Teisėkūros rūšys. Teisėkūros stadijos. Pagrindinės teisėkūros proceso stadijos. Teisinė technika (teisėkūros technika). Reikalavimai teisiniam tekstui. Teisės norminių aktų galiojimo ribos. Teisinio norminio akto (TNA) galiojimo pabaiga. Akto galiojimas į praeitį (grįžtamasis akto galiojimas, akto retroaktyvus galiojimas). Teisinio norminio akto (TNA) galiojimas teritorijoje. Civilinės teisės ir darbo teisės subjektai apibūdinami 2 kategorijomis. Teisiniai santykiai. Teisiniai santykiai. Tradiciškai skiriama tokia teisinio santykio struktūra. Teisinio santykio prielaidos. Teisės faktų rūšys pagal teisės subjektų valią. Teisės faktų rūšys pagal įtaką teisiniams santykiams. Hipotezės reikšmė. Hipotezės rūšys. Teisinio santykio objektas. Teisinio santykio turinys. Teisinio santykio dalyviai (subjektai). Teisinio subjektiškumo rūšys. Teisinė sistema. Vystantis nepozityvistinei (platesnei) teisės sampratai atsiranda naujų teisės sistemos analizės aspektų. Teisės principų vieta teisės sistemoje. Tradicinis požiūris į teisės sistemą. Skiriami tokie teisės šakos susiformavimo metodologiniai kriterijai. Viešosios ir privatinės teisės atskyrimo problema. Viešajai teisei priskiriame tokias teisės šakas. Privatinei teisei priskiriame tokias teisės šakas. Teisinis kvalifikavimas. Visi faktai, reikšmingi teisiniam kvalifikavimui gali būti suskirstyti į 2 grupes. Teisinio kvalifikavimo eiga. Teisės doktrinose dažniausiai nurodomi šie juridinio asmens požymiai. Teisėtas elgesys gali būti klasifikuojamas. Teisės pažeidimą nuo teisėto pažeidimo padeda atskirti jo požymiai. Teisės pažeidimo sudėtis. Skiriami tokie teisės pažeidimo sudėties elementai. Teisės pažeidimo subjektas. Skiriamos tokios kaltės formos (lengvėjimo tvarka). Teisinė atsakomybė. Teisės teorijoje išskiriame du kardinaliai skirtingus požiūrius į teisinę atsakomybę. Galima išskirti dvi negatyviosios teisinės atsakomybės formas. Teisės teorija skiria tokias pagrindines negatyviosios teisinės atsakomybės rūšis. Pagal asmens tikslą ir veiklą juridiniai asmenys skirstomi. Privatieji juridiniai asmenys. Pagal veiklos formą, tikslus juridinis asmuo gali būti. Pagal teisinės atsakomybės ribotumą juridiniai asmenys gali būti. Skaityti daugiau
Teisės teorija (35)Teisė, konspektas
(34 puslapiai)
Teisės sampratų įvairovė ir jų ženklai modernioje teisės sampratoje. Platusis ir siaurasis teisės sampratos tipai. Pagrindinės teisės sampratos ir jų trumpa charakteristika. Teisės sampratų klasifikacijos. Teisės socialinė paskirtis (teisės kūrimo tikslas). Teisės socialinės paskirties ir teisės funkcijų sąveika. Pagrindinės teisės funkcijos. Žmogaus teisės kaip pagrindinis socialinės paskirties objektas: sąvoka, istorinė raida, klasifikacija. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rūšis. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Socialinės ir techninės normos: panašumai ir skirtumai. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų rūšys. Teisės normų ir moralės sutampantys ir besiskiriantys požymiai. Teisės normų ir korporatyvinių normų santykis. Teisės normos kaip logikos kategorija. Teisės normos ir kitos socialinės normos: bendrieji ir skiriantys požymiai. Teisės normos formalieji požymiai. Teisės normos turiningieji požymiai ir jų priklausomybė nuo vyraujančios teisės sampratos: aksiologinis, bihevioristinis ir legistinis teisės normos aspektai. Teisės normos vidinė struktūra. Diskusija dėl trinarės teisės normos struktūros. Teisės normos vidinė struktūra: normos adresatas, normos veikimo sąlygos, elgesio modelis, elgesio modelio pobūdis. Teisės normos struktūros išdėstymas teisiniame tekste. Teisės normos loginės ir tekstinės struktūros santykis. Teisės išraiškos formos (šaltiniai) Teisės normų forma. Konkuruojantys "teisės formos" ir "teisės šaltinio" terminai. Teisės šaltinis ir teisės normų šaltinis – sąvokų reikšmės. Diskusija dėl teisės formos ir teisės šaltinio skirtumų. Teisinis paprotys. Teisinis precendentas. Norminės sutartys. Norminis teisės aktas. Teisės principai kaip specifinė teisinės materijos dalis: sąvoka ir rūšys. Teisės principų konkurencija ir jos sprendimų būdai. Teisės aktas ir jo rūšys. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūra kaip visuomeniniai procesai ir teisėkūra kaip specialių institucijų veikla. Teisėkūros požymiai. Teisėkūros subjektas. Teisinės technikos samprata. Teisės aktų sąvoka ir rūšys: norminiai teisės aktai, teisės taikymo aktai, teisės aiškinimo aktai, individualūs aktai, administraciniai aktai. Teisės aktų hierarchija. Norminis teisės aktas, kaip teisės išraiškos forma, jo pagrindiniai požymiai. Norminiai teisės aktai (TNA) ir teisės taikymo aktai (TTA): bendrieji ir skiriamieji požymiai. Norminio teisės akto struktūra. Teisės aktų galiojimo ribos: laiko. teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Teisės normų sistema .Teisės normų sistemos sąvoka. Teisės normų sistemos metodologiniai pagrindai. Pagrindinės teisės šakos ir jų charakteristika. Teisės normų klasifikacijos kriterijai. Materialinės ir procesinės teisės normos. Bendrosios ir individualios teisės normos. Sankcionuojamos ir sankcionuojančios teisės normos. Pirminės ir antrinės teisės normos. Definityvinių, deklaratyvių ir rekomendacinių teisės normų išskyrimo problema. Teisės sistemos ir teisinės sistemos santykis. Pagrindinės pasaulinės teisės sistemos (tradicijos) ir jų bendra charakteristika. Sisteminimo sąvoka ir priežastys. Sisteminimo subjektai. Sisteminimo formos: teisės aktų apskaita, inkorporacija, konsolidacija, kodifikacija. Teisinių santykių sąvoka ir jų požymiai. Teisinio santykio prielaidos: teisiniai faktai ir jų rūšys. Teisinių santykių struktūra, kaip šių santykių išskirtinumą lemiantys požymiai. objektas, subjektas, turinys. Objektinė ir subjektinė teisė. Teisės subjektas ir teisinių santykių. subjektas. Teisinių santykių rūšys. Teisės normų įgyvendinimas. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Teisės taikymas kaip kompetentingų. institucijų ir pareigūnų veikla. Teisės taikymo pagrindai. Teisės taikymo požymiai. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktas ir jo struktūra. Kompetencijos normų ir teisės taikymo santykis. Teisės normų aiškinimas. Teisės normų aiškinimo sąvoka. Teisės normų aiškinimo priežastys ir stadijos. Teisės normų aiškinimo būdai ir rūšys. Teisės normų aiškinimo aktai: sąvoka ir rūšys. Teisminio teisės normų aiškinimo ir teismų precendentų palyginimas. Teisės spragos ir jų pildymas. Įstatymo analogija ir teisės analogija. Įstatymo analogija ir plečiamasis teisės aiškinimas. Teisės normų prieštaringumas: kolizija ir konkurencija. Pagrindinės teisinio prieštaringumo sprendimo taisyklės. Teisės pažeidimas ir teisinė atsakomybė. Teisėtas elgesys: sąvoka ir rūšys. Teisės pažeidimo sąvoka: plačioji ir siauroji. Teisės pažeidimo rūšys. Teisės pažeidimas kaip teisinės sankcijos taikymo prielaida (siauroji teisės pažeidimo samprata). Teisės pažeidimo sudėtis: objektyvieji ir subjektyvieji teisės pažeidimo požymiai. Skaityti daugiau
Teisės teorija (36)Teisė, konspektas
(62 puslapiai)
Teisės teorijos objektas ir metodas. Mokslinio metodo samprata. Teisės teorijos metodologija. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo specifika. Šiuolaikinės teisininko kvalifikacijos ypatumai. Teisės studijos. Tradicijos samprata. Pagrindiniai teisės tradicijų bruožai ir klasifikacija. Atskiros teisės tradicijos-teisinės erdvės. Bendrosios teisės tradicija. Civilinė teisės tradicija. Induistinė teisės tradicija. Kinų ir japonų teisės tradicija. Islamo teisės tradicija. Afrikos ir Madagaskaro teisės tradicija. Teisės tradicijų konvergencija. Teisės sampratos, jų metodologinės prielaidos, pagrindiniai teiginiai. Teisinis pozityvizmas. Teisės teorijos objektas ir metodas. Mokslinio metodo samprata. Teisės teorijos metodologija.Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo specifika. Šiuolaikinės teisininko kvalifikacijos ypatumai. Teisės studijos. Tradicijos samprata. Pagrindiniai teisės tradicijų bruožai ir klasifikacija. Atskiros teisės tradicijos-teisinės erdvės. Bendrosios teisės tradicija. Civilinė teisės tradicija. Induistinė teisės tradicija. Kinų ir japonų teisės tradicija. Islamo teisės tradicija. Afrikos ir Madagaskaro teisės tradicija. Teisės tradicijų konvergencija. Teisės sampratos, jų metodologinės prielaidos, pagrindiniai teiginiai. Teisinis pozityvizmas. Teisinis realizmas (arba sociologinė teisės samprata). Gumplovičiaus teisės samprata. Marksistinė (klasinė) teisės samprata. Jėringo interesų jurisprudencija. Visuomeninės sutarties teorija. Hermeneutinė teisės samprata. Kitos teisės sampratos. Teologinė, arba Dieviškoji, teisės kilmės teorija. Pozityvistinės ir nepozityvistinės teisės sampratų diskusija. Teisės sampratų įvairovės apibendrinimas. Teisės sampratos aksiomatika. Ką reiškia apibrėžti teisę totalitarinio ir demokratinio režimų sąlygomis? Du teisės semantiniai lygmenys. Teisės struktūros vidinis prieštaringumas. Skirtumas tarp privilegijos ir teisės, tarp pareigos ir prievolės. Subjektinių teisių santykinumas ir jo pagrindai. Teisės konvencionalumo priežastys. Teisių ir pareigų vienovės atpažinimas istorinėse teisės definicijose ir teisės norminiuose aktuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir "Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje". Kaip gali būti įstatymuose pasiekiama teisių ir pareigų pusiausvyra? Objektinės ir subjektinės teisių santykis teisinio personalizmo požiūriu. Termino "teisė" etmilogija. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis. Institucinės teisės samprata. Teisės ontologizavimas ir sociologizavimas, jų privalumai ir trūkumai. Teisės šaltiniai materialiąja prasme; teisinis procesas. Teisė ir tekstas; teisė kaip interpretacija. Teisės formos arba teisės šaltiniai formaliąja prasme. Teisės veikimas (galiojimas). Teisės sistema. Diskusija dėl "teisės formos" ir "teisės šaltinio" skirtumų. Termino "teisės šaltinis" daugiareikšmiškumas. Teisinės sąmonės sąvoka. Teisinės sąmonės rūšys. Teisinės sąmonės struktūra ir funkcijos. Teisinė psichologija ir teisinė ideologija, jų santykis. Teisinės sąmonės reikšmė teisės pažangai. Teisės principų savoka, jų požymiai. Teisės principų rūšys. Teisės principai Lietuvos Respublikoje. Teisės principų reikšmė. Teisės principų imperatyvinis pobūdis.Teisės principų taikymo taisyklės. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija.Teisės normos požymiai. Teisės normų ir moralės normų sutampantys ir besiskiriantys požymiai. Teisės normų ir korporatyvinių normų santykis.Techninės normos ir jų virtimo teisinėmis priežastys ir sąlygos. Teisės normos struktūros sąvoka ir elementai. Diskusija dėl teisės normos struktūros. Teisės normos struktūros ir teisės norminio akto teksto santykio problema. Trinarė teisės normos struktūra. Dvinarė teisės normos struktūra. Teisės normų įvairovė ir teisės normos struktūra. Teisės funkcijų vaidmuo nustatant teisės normos struktūrą. Metodologinės, techninės priemonės teisės normos struktūrai atskleisti. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūros, jų tarpusavio santykis. Teisės normų klasifikavimo reikšmė. Teisės normų klasifikavimo pagrindai ir rūšys. Teisės normų kolizija ir kolizinės teisės normos. Teisės normų kolizijos įveikimo taisyklės. Teisės normų konkurencija ir jos skirtumai nuo teisės normų kolizijos. Teisės aktų sąvoka, požymiai. Teisės aktų rūšys. Bendrųjų teisės normų aktai, individualūs teisės normų aktai. Teisės norminių aktų struktūra. Teisinės tvarkos hierarchija. Teisės normų aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Teisės normų sisteminimo poreikis. Teisės sistemos sąvoka, jos skirtumas nuo teisės normų sistemos. Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisės normų sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Teisės šakų katalogas ir bendra jų charakteristika. Teisės aktų sisteminimo rūšys: Teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų kodifikacija. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros būdai ir rūšys. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. Konstitucinė teisėkūros kontrolė. Sprendimų priėmimas Europos Sąjungoje. Socialinis reguliavimas ir jo priežąstys. Teisinio reguliavimo sąvoka ir vieta socialinio reguliavimo sistemoje. Teisinio reguliavimo objektas ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo metodai. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisinio reguliavino subjektai. Teisės socialinė paskirtis ir jos raida. Žmogaus teisės kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. Žmogaus teisės teisnumo ir subjektinės teisės lygmeniu. Žmogaus orumas ir teisė į orumą. Teisė į orumą teisnumo ir subjektinės teisės požiūriu. Žmogaus orumas teisinės praktikos požiūriu. Juridinė žmogaus teisių samprata. Žmogaus teisių saugos diferenciacija ir diskriminacija. Žmogaus teisių garantija. Teisės funkcijos ir jų santykis su teisės socialine paskirtimi. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Teisės įgyvendinimo formos. Skirtumas tarp teisnumo ir subjektinės teisės įgyvendinimo. Piliečio ir pareigūno teisinio statuso įgyvendinimo specifika. Teisės taikymo priežąstys, sąvoka, požymiai, principai ir formos. Teisės taikymo subjektai. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktų sąvoka, požymiai, struktūra, rūšys. Teisės taikymo aktai ir teisės įgyvendinimo aktai, jų reikšmė. Teisės spragų problema. Teisės taikymo principai. Teisės aiškinimo sąvoka, stadijos ir etapai. Teisės aiškinimas ir argumentavimas, jų santykis. Teisės aiškinimo reglamentavimo problema. Teisės aiškinimo priežastys. Būtinybė aiškinti teisę. Teisės aiškinimo būdai (metodai). Teisės aiškinimo rūšys. Teisės aiškinimo aktai. Teisės samprata kaip metodologinis teisės normų aiškinimo pagrindas. Teisės aiškinimo ir teisėkūros santykis. Teisinių santykių savoka. Bendrieji teisinių santykių požymiai. Teisinio santykio prielaidos: teisiniai faktai ir rūšys. Teisinių santykių struktūra. Objektinė ir subjektinė teisė. Subjektinės teisės struktūra. Teisnumas ir veiksnumas, socialinis veiksnumas. Teisės subjektas ir teisinių santykių subjektas. Teisinių santykių rūšys. Teisėtas elgesys: sąvoka ir rūšys. Teisės pažeidimas. Bendrieji teisės pažeidimo požymiai. Teisės pažeidimo rūšys. Teisės pažeidimo sudėtis. Atsakomybė apskritai. Teisinės atsakomybės sąvoka. Teisinė atsakomybė kaip procesas. Teisinės atsakomybės atsiradimas. Teisinės atsakomybės įgyvendinimas. Teisinės atsakomybės principai. Deliktinės teisinės atsakomybės rūšys. Valstybės deliktinė atsakomybė savo piliečiams. Teisės veiksmingumas, jo rūšys. Teisinės kultūros sąvoka. Teisinis nihilizmas, jo priežastys. Teisinė kultūra, jos rūšys. Teisinės kultūros ir sąmonės santykis. Teisinės valstybės aktualumo priežastys. Teisinės valstybės sąvoka ir raida. Pagrindiniai šiuolaikinės teisinės valstybės požymiai: formalieji ir turiningieji. Socialinės teisinės valstybės vidinis prieštaringumas. Atviros (pilietinės) visuomenės sąvoka, jos pagrindiniai požymiai. Socialinio uždarumo ir atvirumo sąvokos. Teisinės valstybės ir atviros visuomenės santykis. Skaityti daugiau
Teisės teorija (4)Teisė, konspektas
(30 puslapių)
Teisės samprata. Socialinės normos. Techninės normos. Teisės normų vidinė struktūra. Teisės normų klasifikacija pagal teisės šakas. Teisės šaltiniai. Norminiai teisės aktai. Norminių teisės aktų galiojimas erdvėje. Norminių teisės aktų galiojimas asmenims. Teisės sistema. Pagrindinės teisės šakos. Teisinio reguliavimo metodai. Teisės realizavimas. Teisės taikymas. Teisės taikymo aktas. Teisėkūra. Teisės aiškinimas. Teisės pažeidimas. Teisinė atsakomybė. Skaityti daugiau
Teisės teorija (5)Teisė, konspektas
(22 puslapiai)
Naujos teisės sampratos poreikis. Teisės pažinimas – atviras procesas. Teisės teorijos objektas. Teisės mokslo uždaviniai ir specifika. Teisės pažinimo specifika. Teisės teorijos objektas – teisės samprata ir jos funkcionalumą garantuojantis bendrųjų teisės sąvokų aparatas. Teisė – iš lygiaverčių mainų. Teisė – iš jėgos persvara garantuoto intereso. Teisės teorijos metodas. Mokslinio metodo samprata: mokslas – objektyvių žinių gamyba. Filosofinis teisės pažinimo metodas ir jo priemonės. Sociologinis metodas. Kiti teisės teorijos metodai. Dogmatinis teisės metodas. Istorinis teisės pažinimo metodas. Kritikos metodas. Vieno metodo vyravimo priežastys. Teisės teorijos vieta teisės mokslo sistemoje. Vidinė teisės mokslo struktūra. Metodologinė teisės teorijos funkcija. Pažintinė, arba analitinė, teisės teorijos funkcija. Konstruktyvioji, arba prognostinė, teisės teorijos funkcija. Teisė kaip procesas. Teisės samprata – teisės mokslų įvairovės vienovė. Teisės sampratos santykis su politiniu režimu. Teisė – fundamentinė žmoniškumo kategorija. Termino "teisė" daugiareikšmiškumas. Trys teisinės būties lygmenys. Teisė kaip kultūros reiškinys. Teisinės būties lygmenys kaip teisės teorijos vidinės struktūros atskleidimo metodas. Teisės sampratų įvairovė. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš jėgos persvara garantuoto intereso. Teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų interesų kompromisu. Visuomeninės sutarties teorija. Solidarumo, arba socialinės priklausomybės (funkcijų), teorija. Kompromisinės krypties teisės sampratų įvertinimas. Teologinė, arba dieviškoji, teisės kilmės teorija. Prigimtinės teisės teorija. Teisinis pozityvizmas. Normatyvistinė (etatistinė) teisės samprata. Institucinis pozityvizmas. Sociologinė teisės samprata. Sociologinės teisės sampratos vertinimas. Teisės hermeneutika. Teisės sampratų įvairovės apibendrinimas. Šiuolaikinė teisės samprata. Teisės funkcinę struktūrą lemiantys veiksniai. Pagarbos reikalavimo legalizavimas įsipareigojimu jai. Teisės tapatybė – vidinis jos prieštaringumas (priešybių vienybė). Iš teisių ir pareigų vienovės – visų subjektinių teisių santykinumas. Teisių ir pareigų vienovė – visuomeninės sutarties išraiška. Pareiga – autentiškas subjektinių teisių šaltinis. Teisių ir pareigų vienovės atpažinimas istorinėse teisės definicijose. Istorinis ekskursas į teisės kaip visuomeninės sutarties sampratą. Teisių ir pareigų vienovė – tik demokratinių visuomenių teisės esmė. Teisių ir pareigų vienovė – ne "teisės principas", o pati esmė. Teisių ir pareigų vienovės fiksavimo teisės aktuose būdas Teisių ir pareigų vienovė – teisės šakas ir teisės mokslus jungiantis metodas. Termino teisė etimologija. "Teisė" – "subjektinių teisių ir pareigų vienovės" žodinė santrumpa. "Teisumas" – pirminė "teisės" reikšmė. Tiesa – taip pat teisių ir pareigų vienovės simbolis. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis kaip teisės turinio ir formos santykis. Prigimtinė teisė ir tendencija ją ontologizuoti, arba natūralizmo ir konvencionalizmo polemika teisės sampratoje. Teisės ontologizavimo reikšmė. Neprigimta "prigimtinė teisė". Praktinė prigimtinio teisių pobūdžio supozicijos reikšmė. Institucinė teisės samprata kaip valstybinės valdžios įtraukimas į teisės esmę. Teisės ir valstybės santykis. Teisės principai. Teisės principų pavidalai. Teisės principų rūšys. Teisės principai, formuluojantys bendruosius teisių ir pareigų vienovės tikslus, šaltinius ir įgyvendinimo sąlygas. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę tarpšakiniu lygmeniu. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę teisės šakos lygmeniu. Teisės principai, konkretinantys (įgyvendinantys) teisių ir pareigų vienovę teisės institutų lygmeniu. Teisės idėjos raida: teisės samprata – temporis filia (laiko dukra). Ikikapitalistinės, arba neišplėtotos, teisės stadija. Kapitalistinės teisės epocha. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Teisės socialinė paskirtis ir jos raida. Žmogaus teisės kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. Juridinė žmogaus teisių samprata. Teisinės ir ekonominės (paskirstomosios) lygybės santykis kaip tarpusavio papildymo santykis. Žmogaus teises riboja žmogaus teisės. Teisės funkcijos. Teisinis reguliavimas. Teisinio reguliavimo sąvoka ir priežastys. Teisinio reguliavimo objektas (sritis). Teisinio reguliavimo objekto priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo objekto konkretinimas. Teisinio reguliavimo metodas. Teisinio reguliavimo stadijos. Asmuo ir valstybė – teisinio reguliavimo subjektai. Pirmasis teisės egzistavimo lygmuo – teisinės idėjos. Teisinė sąmonė. Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonės sąvoka. Teisinės sąmonės struktūra. Teisinės sąmonės funkcijos. Teisinės psichologijos ir teisinės ideologijos santykis. Teisinės sąmonės rūšys. Teisinio reguliavimo priemonių gamyba. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros rūšys. Teisekūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridine technika. Skaityti daugiau
Teisės teorija (6)Teisė, konspektas
(31 puslapis)
Teisės teorija pagal A.Vaišvilos vadovėlį. Teisės normos sąvoka, požymiai. Socialinės normos sąvoka. Teisės normų ir moralės normų skirtumai ir sąveika. Teisės normų ir papročių normų santykis. Teisės normų santykis su korporacijų (politinių partijų, visuomeninių organizacijų, įvairių ūkinių, profesinių, religinių ir kitokių susivienijimų) normomis. Techninės normos ir jų virtimo teisinėmis sąlygos. Vidinė teisės normų struktūra. Teisės normos hipotezė. Dispozicija – centrinis teisės normos elementas. Sankcija. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūra bei jų santykis. Teisės normų klasifikacija. Teisės normų išraiškos (materializavimo) forma. Diskusija dėl teisės formos ir teisės šaltinio skirtumų. "Teisės šaltinio" daugiareikšmiškumas. "Teisės normų šaltinis" ir "Teisinės minties šaltinis". Teisės formos rūšys. Teisės aktas ir jo rūšys. Pagrindiniai norminių teisės aktų požymiai: skirtumai nuo individualių teisės taikymo aktų. Norminių teisės aktų rūšys. Norminių teisės aktų galiojimo laikas. Norminių teisės aktų galiojimas teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Teisės normų sisteminimo lygmenys (subordinacija). Teisės šakų katalogas ir bendroji jų charakteristika. Koreliacija, arba horizontalūs teisės šakų santykiai teisės sistemoje. Viešoji ir privačioji teisė. Teisės normų sistemos santykis su teisine sistema. Teisinio reguliavimo sąvoka ir objektas. Teisinio reguliavimo metodai, jų santykis. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Teisės įgyvendinimas. Teisės normų aiškinimas ir jo priežastys. Teisės aiškinimo sąvoka ir stadijos. Teisės normų aiškinimo būdai. Teisės aiškinimo rūšys (ar teisės aiškinimas – teisėkūros aktas). Teisės taikymas. Jo požymiai. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktas. Teisės taikymo akto struktūra. Teisės spragos, jų šalinimas taikant įstatymo ar teisės analogiją. Teisinių santykių sąvoka, požymiai. Teisinio santykio prielaidos. Teisiniai faktai. Teisinių santykių struktūra. Teisinių santykių objektas. Teisinių santykių subjektai, arba dalyviai. Teisinių santykių turinys. Teisinių santykių rūšys. Teisėto elgesio sąvoka, rūšys. Teisės pažeidimo sąvoka, požymiai. Teisės pažeidimo sudėtis. Teisės pažeidimo rūšys. Teisinės atsakomybės sąvoka. Pozityvioji teisinė atsakomybė. Negatyvioji teisinė atsakomybė. Teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (pagrindai). Negatyviosios teisinės atsakomybės rūšys. Teisinės atsakomybės principai. Teisės veiksmingumas. Skaityti daugiau
Teisės teorija (7)Teisė, konspektas
(23 puslapiai)
Teisės teorija. Teisės teorijos objektas. Teisės teorijos vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės samprata. Teisės sampratų įvairovė. Šiuolaikinė teisės samprata. Ikikapitalistinės arba "neišvystytos" teisės stadija. Teisės socialinė paskirtis ir jos raida. Teisinių idėjų samprata. Teisėkūros sąvoka. Teisės norma. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Teisės normos vidinė struktūra. "Teisės normų šaltinis" ir "teisinės minties" šaltinis. Teisės normų sisteminimo poreikis. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Pereinamasis lygmuo: nuo teisės normų prie teisinių santykių. Teisės normų įgyvendinimas. Trečiasis teisės egzistavimo lygmuo: teisiniai santykiai. Teisinė atsakomybė: nuo bendrojo teisinio reguliavimo prie individualiojo. Teisinė atsakomybė. Teisės veiksmingumas. Skaityti daugiau
