Šperos.lt > Konspektai
Konspektai

(4248 darbai)

Teisėkūra ir valstybėTeisės ir valstybės santykis. Valstybės konstitucinė sąranga ir jos nustatymas. Valdžių padalijimo principas. Teisėsaugos institucijų samprata ir sistema. Teismai. Lietuvos respublikos teismų sistema. Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucinio Teismo vieta valdžių sistemoje. Hipotekos įstaigos ir jų įgaliojimai. Lietuvos Respublikos (LR) prokuratūra, jos uždaviniai ir funkcijos. Lietuvos Respublikos (LR) prokuratūros sistema ir struktūra. Lietuvos Respublikos (LR) Policijos struktūra ir uždaviniai. Advokatūra. Notariato samprata. Teisės samprata. Termino "teisė" daugiareikšmiškumas. Trys teisinės būties lygmenys. Teisės paskirtis ir veikimas. Teisės funkcijos. Teisės principai. Teisinio reguliavimo sąvoka ir priežastys. Teisinio reguliavimo objektas (sritis). Teisinio reguliavimo metodas. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros stadijos. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė. Projekto registravimas ir svarstymas seimo komisuose ir komitetuose. Įstatymų projekto svarstymas seimo posėdyje. Įstatymo priėmimas. Įstatymo pasirašymas ir paskelbimas. Teisės šaltiniai (formos). Baudžiamosios teisės (BT) dalykas, metodas, samprata. Socialinės normos: sąvoka ir rūšys. Pagrindinis valstybės įstatymas ir jo pamatinės nuostatos. Skaityti daugiau
Teisės filosofijaPsichinė būsena, pateisinančios aplinkybės ir griežta atsakomybė. Kantiškoji bausmės teorija - atpildas. Kantizmas, teisės ir pagarba asmeniui. Fundamentalių teisių apribojimo problemos. Moralinis skepticizmas. Moralės teorijos ir jų pritaikymas teisėje. Moralės prigimtis. Moralės filosofijos prigimtis ir moralės teorija. Nusikaltimas ir bausmė. Ar iš viso reikalingas baudžiamasis įstatymas? Utilitarizmas ir socialinė politika. Skaityti daugiau
Teisės filosofija (2)Teisė. Taisyklių atsiradimas. Teisės normos. Hayek. Engelsas. Išvados. Teisės normos. Prievolė. Motyvas. Teisės požymiai. Pasiaukojimas ir išsižadėjimas. Sąžiningumas ir tiesa. Teisės sistema. Pirmines prievoles sukuriančios normos. Hart'o teisinės sistemos trūkumai. Hart'o siūlymai dėl trūkumų šalinimo. Teisės laikymosi fenomenas. Santykis tarp valstybinės ir nevalstybinės teisės. Skaityti daugiau
Teisės filosofija (3)Prigimtinės teisės idėja Akviniečio darbuose. Teisė į laisvę kaip praktinio proto nustatyta prigimtinė teisė sampratoje Kanto filosofijoje. Gėris kaip praktinio proto objektas ir normatyvinė sąžinės funkcija Kanto filosofijoje. Moralaus elgesio teisinio vertinimo kriterijaus problema ir Dworkino etinio individualizmo principai. Gera būtis "kaip moralaus elgesio legitimumo įvertinimo kriterijus". Žinojimas ir būtis Platono filosofijoje. Finniso modernios prigimties teorijos sampratos bruožai. Teisės ir moralės atskyrimo politinis pobūdis Kanto filosofijoje. Teisės ir moralės santykis bei teisės normų galiojimo pagrindimo problema Kelseno "grynojoje" teisės teorijoje. Hartas: prievolės idėja ir pozityvioji teisė kaip pirminių ir antrinių normų junginys. Pripažinimo taisyklė ir teisinis galiojimas Harto teisinėje sampratoje. Harto teisės ir moralės santykio bei teisės normų galiojimo pagrindų interpretacija. Procedūrinis pozityvių teisės normų legitimumo pobūdis Habermaso teisės filosofijoje. Habermaas: teisės ir moralės santykis kaip papildymo santykis. Įtampos tarp teisės ir moralės santykis Radbrucho teisės koncepcijoje. Proto(prigimtinės) teisės ir pozityviosios procedūrinės teisės normų antagonizmo galimybė. Gyvenamojo pasaulio integracinė funkcija. Gadameris apie "prietaro" pozityvią funkciją. Hermeneutinio santykio su tradicijomis pobūdis Gadamerio filosofijoje. Dorybės kaip žmogaus aktualaus buvimo tradicijose būdas. Hėgelis apie abstraktų gėrį ir dorovę. Macintyre’o dorybės teorijos esminiai bruožai. MacIntere‘as ir Tayloras apie klasikinių amžių dorybių nykimą. Istoriškai pozityvių tradicijų ir dorybių gyvastingumo poreikis modernybėje. Proto moralės normų, įstatyminių procedūrų normų ir tradicijomis bei dorybėmis sąlygojamų normų santykio įvairovė. Valios laisvės idėja pozityviosios teisės šaltiniuose ir politinio liberalizmo doktrinoje. Kanto valios laisvės principas kaip formalus turtingasis subjektyvybės principas. Hėgelio valios laisvės (subjetyvybės) apibrėžimas ir valios laisvės turinį užtikrinantys veiksniai. Valios laisvė kaip asmens autentiškos būties problema. Hėgelio valios laisvės sampratos monologiškumo ir ekspresyvumo kritika Habermaso. Gadamerio ir Tayloro darbuose. Pozityvi ir dialoginė valios laisvės samprata socialinėje situacijoje. Pozityvios valios laisvės apibrėžimas, situaciniai požymiai ir teisinės savybės. Žmogaus būties gamtinėje situacijoje ypatumai ir subjektyvios teisės į gyvybę atsiradimo veiksniai. Moralinė teisės į gyvybę legitimacija ir teisnumo turinys. Žmogaus klonavimo, abortų, eutanazijos kritinis vertinimas teisės į gyvybę kontekste. Hobbesas, Locke‘as ir Hėgelis apie pilietinės būklės atsiradimo veiksnius. Aplinkybės, skatinančios pilietinės būklės atsiradimą. Nuosavybės instituto legitimacija bendrosios valios ir tyliosios sutarties pagrindu. Asmens (turtinių teisinių santykių subjekto) savybės ir vertybės civilinėje rinkos situacijoje. Veiksnumo turinys. Turtinius teisinius santykius reglamentuojantis pamatinis principas ir pagrindinės subjektinės turtinės teisės. Nuosavybės institutas ir teisinė prievolė. Moraliniai turtinių teisinių santykių apribojimai ir grynos moralinės situacijos galimybė. Moralinio subjekto valios laisvė moralinėje situacijoje. Gėrio kūrimas (sąžinės laisvės) teisė ir jos konstitucinis įtvirtinimas. Tikėjimo laisvės teisė kaip moralinės motyvacijos teisė. Žodžio Laisvės teisės tikslai ir moralinių nuostatų suderinimo ypatumai kelių subjektų pokalbyje. Faktinės žodžio laisvės teisės moralinės reglamentacijos aplinkybės. Asmeninės nuomonės reiškimo teisinio reglamentavimo pagrindai. Profesionalios ir oficialios nuomonės reiškimo ir informavimo teisinio reglamentavimo pagrindai. Modernios bendruomenės bruožai. Modernioji visuomenė ir jos nario socialinės padėties charakteristikos. Visuomenės integracijos pagrindai ir teisingumas. Visuomenės nario laisvė visuomeninėje situacijoje. Teisingumas kaip visuomenės solidarumo sąlyga. Teisingumo juridinio standartizavimo problema. Visuomenės nario valios laisvė visuomenėje situacijoje. Socialinis teisingumas grynoje visuomeninėje situacijoje ir procedūrinis teisingumas sinkretinėje visuomeninėje situacijoje. Rawlso socialinio (paskirstomojo) teisingumo principai. Visuomeninių išteklių paskirstymo pagal nuopelnus, pagal indėlį ir darbo rezultatus įvertintus rinkoje principai. Rawlso ir Hayeko požiūrių į teisingumą kontraversiškumas ir jų suderinimo būtinybė. MasIntyr‘o pastabos. Dworkinas apie visuomeninių išteklių paskirstymo būtinybę rinkos sąlygomis. Visuomenės nario teisė į nediskriminacines ir konkurenciškas sąlygas profesinei veiklai ir verslui plėtoti. Visuomenės nario teisė tinkamas darbo sąlygas ir teisingą atlygį. Visuomenės nario teisė i profesinį parengimą ir į darbą. Viešosios subjektinės socialinio aprūpinimo teisės. Visuomenės narių požiūrių į teisingumą įvairovė ir sinkretinė visuomeninė situacija. Rawlsas apie susikertančio susitarimo ir viešojo proto idėjas kaip politinio diskurso apie teisingumo principus sąlygas. Politinio diskurso dalyvių nauda ir šališkumas. Nagelas apie protingą šališkumą. Procedūrinio sprendžiamojo (politinio) teisingumo principai-taisyklės. Pagrindinės sprendimų priėmimo dalyvių subjektines teisės. Politinės teisės kaip pagrindiniai sprendimo priėmimo teisės vediniai. Sprendimų priėmimo ir priimtų sprendimų taikymo procedūrų loginė skirtis. Hartas: teisingumas kaip nešališkumas. Formalaus nešališkumo procedūrinio taikomojo (teisinio) teisingumo principas. Norminio nešališkumo (koherentiškumo) procedūrinio taikomojo teisingumo principas. Materialaus nešališkumo procedūrinio taikomojo teisingumo principas. Pagrindinės teisinio santykio apsauginės subjektinės teisės jo teisių pažeidimo atveju. Monogaminės santuokos ir šeimos instituto paskirtis liberalioje bendruomenėje. Hegelis apie monogaminę šeimą. Homoseksualios santuokos vertinimai. Moters (žmonos) padėties monogaminėje šeimoje kritinis vertinimas. Šeimos narių bendra valia ir jų santykius reglamentuojantys pamatiniai principai. Pagrindinės subjektinės šeimos narių teisės. Valstybė kaip politinės bendruomenės narių gerovės garantas. Valstybė kaip politinės bendruomenės valios išraiška. Pagrindinės politinės bendruomenės (valstybės) viešosios subjektinės teisės. Habermaso vakarų demokratijų kritikos teiginiai. Prezidentinės valdžios kaip demokratinių institutų veiksmingumo garanto panaudojimo galimybė. Aukščiausiųjų valdžių suderintos sąveikos, parlamentinės demokratijoje bruožai. Prezidentinės valdžios funkcija parlamentinėje demokratijoje. Konstitucinės priežiūros sistema parlamentinėje demokratijoje. Bendruomenės išlikimas ir valstybės globėjiška funkcija Romerio ir Habermaso požiūriai į tautos suverenitetą. Tęstinė tauta kaip suverenas. Istorinės kultūrinės bendruomenės valios ir žmogaus istorinės būties (tapatumo) ypatybės. Tautos suvereninės teisinės valios realizavimo pamatinis principas. Istorinės kultūrinės bendruomenės(jos nario) pagrindinės subjektinės teisės. Tarptautinės teisės subjekto problema. Žmogaus teisės kaip tarpt. teisės vertybinis pagrindas. Pasaulio tautų valia. Pasaulio tautų pagrindinės subjektinės teisės. Skaityti daugiau
Teisės informatikaInformacinių technologijų panaudojimas teisėje. Teisinė informacija, jos samprata ir klasifikavimas. Teisės informatikos ir informacinių technologijų teisės santykis. Teisės informatikos ir informatikos santykis. Teisės informatikos samprata ir objektas. Teisės informatikos tikslai ir principai. Informacinių technologijų teisinio reglamentavimo principai. Elektroninio parašo požymiai ir jo teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Privatumo samprata ir rūšys. Asmens duomenų apsaugos principai. Asmens duomenų apsaugos samprata ir šaltiniai. Elektroninės komercijos samprata, rūšys ir požymiai. Kompiuterinių nusikaltimų sąvokų įvairovė ir jų daroma žala. Kompiuterinių nusikaltimų subjektai ir jų atlikimo būdai. Prevencinės priemonės kovojant su neteisėtos ir žalingos informacijos platinimu kompiuteriniame tinkle. Skaityti daugiau
Teisės informatika (2)Pateikite teisės informatikos sąvoka, dalyką, pagrindinius principus (apibūdinkite kiekvieną). Pateikite teisės informatikos sąvoka bei informacinių technologijų teisės sąvoką. (parašykite koks santykis tarp jų yra). Pateikite informacinių technologijų teisės sąvoką, objektą, informacinių technologijų teisinio reglamentavimo principus. Pateikite informacinių technologijų (IT) sąvoką, informacinių ir telekomunikacijų technologijų (ITT) sąvoką bei parašykite koks santykis tarp jų? Pateikite interneto samprata,pagrindines interneto paslaugas (apibūdinkite jas). Pateikite neteisėtos, žalingos ir nepageidaujamos informacijos samprata.kokie teisės aktai reglamentuoja nepilnamečių apsaugą internete? Pateikite privatumo sampratą . pateikite asmens duomenų sąvoką. Kas yra duomenų apsauga ir kokiomis priemonėmis ji užtikrinama? Kas yra duomenų saugumas ir kokiomis priemonėmis jis užtikrinamas? Išvardinkite asmens duomenų apsaugos principus ir juos apibūdinkite. Pateikite elektronines komercijos sąvoką, principus (apibūdinkite juos). Pateikite elektroninių pinigų sąvoką. Kas yra elektroninis parašas?trumpai apibūdinkite kaip veikia viešo ir privataus "raktų" technologija paremtas el.parašu. Išvardinkite ES (Europos Sąjungos) ir Lietuvos teisės aktus reglamentuojančius el.parašo naudojimą. Pateikite kompiuterinių nusikaltimų sąvoką,subjektus,objektą ir priemones. Išvardinkite teisės aktus reglamentuojančius atsakomybę už el.nusikaltimų padarymą. Pateikite ir apibūdinkite kompiuterinių nusikaltimų rūšis bei įvykdymo būdus. Elektroniniai privatumo pažeidimai elektroninių nusikaltimų konvencija. Pateikite ir apibūdinkite pagrindines jos nuostatas. Kas yra elektroninė valdžia? Kokie teisės aktai reglamentuoja el.valdžios diegimą. Pateikite viešųjų paslaugų savoką. Pateikite elektroninių ryšių veiklos sampratą. Kokia institucija reguliuoja elektroninių ryšių veiklą? Išvardinkite jos pagrindines funkcijas. Pateikite informacinės visuomenės paslaugų sampratą bei jų santykį su elektroninių ryšių paslaugomis. Informacinės visuomenės paslaugos. Skaityti daugiau
Teisės istorijaVakarų Europos valstybių atsiradimas ir raida. Barbarų teisė. Chlodvigo (Salijų) įstatymai. Kanonų teisė. Jos galiojimas Lietuvoje. Romėnų teisė ir jos taikymas Vakarų Europoje. Bizantija. Imperatoriaus Justiniano digestos, eklogos. "Rusų tiesa" ir Bizantijos teisės įtaka Senovės Rusijoje; 1649 m. "Soboro įstatymas" Rusijoje. Naujosios teisės Vakarų Europoje atsiradimas, bruožai, raida. Rusijos revoliucija. Versalio taikos sutartis. Trečiasis Reichas. Molotovo-Ribentropo paktas. Trumeno doktrina. Belovežo susitarimas (Minsko susitarimas). Europos Sąjungos istorija. Mastrichto sutartis. Europos Sąjungos plėtra. Skaityti daugiau
Teisės istorija (2)Antikos teisė. Pagrindiniai Atėnų teisės šaltiniai: Drakono, Solono įstatymai. Nuosavybės ir valdymo, prievolinė, santuokos ir baudžiamoji teisė. Senovės Romos teisės archainis, iki klasikinis, klasikinis, poklasikinis laikotarpiai, pagrindiniai teisės šaltiniai, principai. Antikos teisė: Senovės Romos teisės kodifikacija: Gregoriano, Hermogeniano, Teodosijaus kodeksai. Justiniano kodofikacija: struktūra, šaltiniai; XII lentelių įstatymas:nuosavybės, prievolinė, šeimos, baudžiamoji, teismo proceso teisė. Antikos teisė. "Vulgarioji" romėnų teisė viduramžiais: Alariko "Romos vestgotų įstatymas", "Teodoriko ediktas". Romėnų teisės renesansas XI amžius ir pirmieji universitetai. Glosatoriai ir konsiliatoriai. Genčių teisė. Esminiai bruožai. Salijų teisynas. Bavarų įstatymai. Saksų įstatymai. Anglosaksų gentinės teisės ypatumai. Genčių teisė. Kanonų teisė. Krikščionybės atsiradimas ir raida viduramžiais: bažnyčios skilimas, popiežių revoliucijos raida, reformacija. Kanonų teisė. Kanonų teisės atsiradimas ir raida, šaltiniai: Gratiano "Nesuderinamų kanonų harmonija", Corpus juris canonici. Lenų ir dvarų teisė. Vasaliteto-siuzereniteto sistemos raida ir teisinis reguliavimas anglosaksų ir frankų tesėje. Feodalinė žemėvalda. Omažas. Imunitetiniai raštai. Senjoriniai teismai. Lenų ir dvarų teisė. Miestų ir prekybos teisė Miestų atsiradimas Vakarų Europoje ir jų kova už savarankiškumą. Miestų savivaldos institucijos, teisės šaltiniai. Miestų teisės šeimos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Magdeburgo miesto teisė. Prekybos teisės centrai ir teisės šaltiniai. Karalių teisė. Prancūzija. Pagrindiniai teisės bruožai:nuosavybės teisė, prievolinė teisė, paveldėjimas, šeimos teisė, teismo procesas. Vokietija. Vokietijos imperinės teisės šaltiniai: XII - XIV amžiaus imperatorių taikos statutai, romėnų teisė, 1532 m. Karolina. Karolinos baudžiamosios teisės ir proceso pagrindiniai institutai. Vokietijos žemių teisė: saksų, švabų veidrodžiai. 1749m. "Prūsų žemės teisyno" bruožai, 1768m. "Tereziana", 1811m. Austrijos civilinis kodeksas. Anglija. "Bendrosios teisės" raida: teisėkūra ir teismai, pagrindiniai teisės šaltiniai - precedentai ir įsakymų teismams sistema. Karalių teisė Anglijoje. "Teisingumo" ir statutinė teisė. Esminiai anglų civilinės šeimos, baudžiamosios ir teismo proceso teisės bruožai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ikistatutinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teisė: paprotinės teisės šaltiniai ir bruožai, Gedimino diplomatijos dokumentai kaip teisės šaltiniai. Žemės privilegijų leidimo priežastys. Feodalų žemėvaldos teisių plėtra. Sritinės privilegijos. Tautinių mažumų privilegijos. 1468m. Kazimiero teisynas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ikistatutinė baudžiamoji teisė: atsakomybės atsiradimo pagrindai, bausmių sistema, nusikaltimų rūšys. Piniginė bauda. Teismo procesas: teismų rūšys, teismo proceso stadijos, įrodymų rūšys. 1529, 1566, 1588m. Lietuvos statutų išleidimas, struktūra. Statutų baudžiamoji teisė. Statutų teismo procesas: proceso eiga, įrodymų rūšys, teismai, apeliacijos raida. Rusijos teisė. 1649m. "Soboro Statutas". Bendrosios teisės (anglosaksų) tradicija. Anglijos teisė. Konstitucinė teisė. Konstitucinės monarchijos įvedimas. Respublikos paskelbimas. Protektoratas. Monarchijos restauravimas. Konstitucinės monarchijos ir parlamentarizmo raida XVIII - XX a. Bendrosios teisės (anglosaksų) tradicija. Anglijos teisė. Anglijos teisės sistema XIX amžius. 1873-1875m. teismų santvarkos aktai, bendrosios ir teisingumo teisės susiliejimas, statutinės teisės reikšmės didėjimas, konsoliduojantys aktai. Civilinė ir prekybos teisė. Prekybos teisės aktai. Pramonės teisinis reguliavimas. Nuosavybės teisė. Santuokos ir šeimos teisė. Paveldėjimo teisė. Darbo teisinių santykių reglamentavimas. Baudžiamosios teisės raida. Bendrosios teisės (anglosaksų) tradicija. Anglijos teisė. Kontinentinės (romanų -germanų) teisės tradicija. Prancūzijos teisė. Prancūzijos konstitucinė teisė. Svarbiausi civilinės teisės principai. Prancūzijos teisė. 1804 m. Civilinio kodekso parengimas, teisės šaltiniai, sistema. Privatinės teisės dualizmas, nuosavybės ir prievolinė teisė, pagrindinių principų raida. Darbo teisinių santykių reguliavimas kodekse ir tolesnė raida. 1804 m. Civilinio kodekso parengimas, teisės šaltiniai, sistema. Privatinės teisės dualizmas, nuosavybės ir prievolinė teisė, pagrindinių principų raida. Darbo teisinių santykių reguliavimas kodekse ir tolesnė raida. 1807 m. Prekybos kodeksas. Naujų principų įdiegimas baudžiamojoje teisėje. 1791 m. Baudžiamojo kodekso esminiai bruožai. Vokietijos teisė. Konstitucinė teise. Pirmosios vokiškos konstitucijos. 1871 m. Vokietijos imperijos konstitucija. Veimaro konstitucija. Veimaro konstitucinių institutų likvidavimas nacistų valdymo metais. Konstitucinė pokario Vokietijos raida. Vokietijos konstitucinės teisės raida. Vokietijos imperijos konstitucija. Veimaro konstitucija. Veimaro konstitucinių institutų likvidavimas nacistų valdymo metais. Konstitucinė pokario Vokietijos raida. Civilinė teisė. Partikuliariosios ir bendrosios teisės raida. Civilinio ir prekybos kodeksų priėmimas. Pagrindinių institutų reglamentavimas: nuosavybės teisė. Sutarčių teisė. Šeimos teisė. Paveldėjimo teisė. Baudžiamosios teisės raida: 1872 baudžiamojo kodekso struktūra. Galiojimas Klaipėdos krašte 1923-1939m. Teismo proceso eiga. Kontinentinės (romanų – germanų) teisės tradicija. Vokietijos teisė. Teismo proceso raida. Lietuvos teisė. Nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos raida 1918 – 1940m. Teisės šaltinių įvairovė, teisinis partikuliarizmas ir jo įveikimas. Lietuvos teisė. Civilinės teisės šaltiniai ir jų galiojimas teritorijoje. Skaityti daugiau
Teisės istorija (3)Antikos teisė. Senovės Romos teisės kodifikacija. "Vulgarioji" romėnų teisė. Genčių teisė. Kanonų teisė. Krikščionybės atsiradimas ir raida viduramžiais. Kanonų teisės atsiradimas, raida ir šaltiniai. Kanonų teisės struktūra. Miestų ir prekybos teisė. Viduramžių teisės istorija. Karalių teisė. Prancūzija. Rusijos teisė. Naujos ir naujausios teisės istorija. Anglija. Prancūzija. Vokietija. Vokietijos konstitucinės teisės raida. Skaityti daugiau
Teisės įvadasTeisės sąvoka ir šaltiniai. Norminiai aktai. Teisė civilizacijos raidoje. Valstybės sąvoka, esmė ir požymiai. Valstybės valdymo ir santvarkos formos. Politiniai rėžimai. Pagrindinis valstybės įstatymas ir jo pamatinės nuostatos. Savivalda .savivaldybės. Darbo sutarties įstatymas ir jo taikymo praktika. Darbo laiko teisinis reguliavimas. Poilsio laiko teisinis reguliavimas. Tikslinės atostogos. Drausminė darbuotojų atsakomybė. Materialinė darbuotojų atsakomybė. Darbo ginčai. Sąvoka. Jų nagrinėjimo nuostatos ir tvarka. Kai kurie du ir kitų išmokų ryšium su darbo santykiais teisinio reguliavimo klausimai. Kolektyvinių sutarčių įstatymas. Administracinė teisė. Administracinės teisės sąvoka ir dalykas. Viešojo valdymo(administravimo) institucijų sistema. Administracinės teisės pažeidimai, atsakomybė. Administracinės nuobaudos. Administracinių nuobaudų esmės konkretizavimas. Baudžiamoji teisė. Nusikaltimas:sąvoka, požymiai ir sudėtis. Baudžiamoji sistema ir jų rūšys. Civilinė teisė. Sąvoka. Piliečiai, kaip civilinės teisės subjektai. Juridiniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai. Sandoriai. Nuosavybės ir teisės sąvoka. Nuosavybės teisės bendrieji nuostatai. Nuosavybės teisės rūšys. Bendroji nuosavybė. Paveldėjimo teisė. Paveldėjimas testamentu. Paveldėjimas pagal įstatymą. Skaityti daugiau
Teisės norminis aktasTeisės norminis aktas ir jo rūšys. Teisės aktų sisteminimas. Bendrųjų teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai ir skirtumai nuo individualių teisės taikymo aktų. Norminių teisės aktų rūšys. Norminių teisės aktų struktūra. Norminių teisės aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmens atžvilgiu. Norminių teisės aktų galiojimas teritorijos atžvilgiu. Norminių teisės aktų galiojimas asmenų atžvilgiu. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Norminių teisės aktų apskaita. Teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų kodifikacija. Skaityti daugiau
Teisės norminis aktas (2)Teisės aktas ir jo rūšys. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūra kaip visuomeniniai procesai ir teisėkūra kaip specialių institucijų veikla. Teisėkūros požymiai. Teisėkūros subjektas. Teisinės technikos samprata. Teisės aktų sąvoka ir rūšys: norminiai teisės aktai, teisės taikymo aktai, teisės aiškinimo aktai, individualūs aktai, administraciniai aktai. Teisės aktų hierarchija. Norminis teisės aktas, kaip teisės išraiškos forma, jo pagrindiniai požymiai. Norminiai teisės aktai (TNA) ir teisės taikymo aktai (TTA): bendrieji ir skiriamieji požymiai. Norminio teisės akto struktūra. Teisės aktų galiojimo ribos: laiko teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Skaityti daugiau
Teisės normosTeisės normos samprata. Pozityviosios teisės norma. Norminamasis pobūdis. Formalusis apibrėžtumas. Visuotinis privalomumas. Sistemingumas. Materialiosios teisės normos. Proceso teisinės procedūros. Objektinė teisė. Teisės normos apibrėžimų nepakankamumas. Socialinės normos sąvoka. Teisės normų ir moralės normų požymiai. Teisės normų ir moralės normų skirtumai. Teisės normos struktūra. Teisės normos hipotezė. Teisės normos dispozicija. Teisės normų sankcija. Teisės normų klasifikacija. Skaityti daugiau
Teisės normos (6)Pozityviosios teisės norma. Norminamasis pobūdis. Formalusis apibrėžtumas. Visuotinis privalomumas. Visų teisės šakų privalomumo garantavimas vienodai veiksmingomis priemonėmis. Sistemingumas. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija. Teisės ir moralės normos. Kilmė. Reguliavimo apimtis. Normos išraiškos forma. Vidinė teisės normos struktūra. Teisės normos hipotezė. Teisės normos dispozicija. Teisės normų sankcija. Teisės normų klasifikacija. Skaityti daugiau
Teisės normų išraiškaTeisės normų išraiška, materializavimo forma. Teisinis precedentas. Bendrosios teisės sistema. Anglosaksų arba precedentinė. Precedentinis teisės aiškinimo būdas. Skaityti daugiau
Teisės normų sistemaTeisės normų sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Sisteminimo lygmenys. Pagrindinės teisės šakos ir jų bendra charakteristika. Teisės normų klasifikacija. Materialinės ir procesinės teisės normos. Teisės sistemos ir teisinės sistemos santykis. Skaityti daugiau
Teisės pagrindaiTeisės kilmė, sąvoka ir požymiai. Konstitucinė teisė: vietos savivalda ir valdymas. Civilinė teisė: ieškinio senatis. Ieškininiai terminai. Baudžiamoji teisė: bausmių sistema ir rūšys. Skaityti daugiau
Teisės pagrindai (10)Teisės sąvoka. Teisės funkcijos. Teisės normos ir jų struktūriniai elementai. Teisiniai santykiai ir jų rūšys. Teisės realizavimas ir jo formos. Teisės forma (arba teisės šaltinis) ir jo rūšys. Teisės pažeidimas, požymiai ir sudėtis. Teisinė atsakomybė ir jos rūšys. Teisinis reguliavimas. Teisinio reguliavimo požymiai. Konstitucinė teisė. Civilinė teisė. Civilinės teisės šaltiniai. Civilinės teisės subjektai. Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas. Juridinių asmenų rūšys. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija. Akcinės bendrovės (AB). Sandorio samprata. Sandorio subjektai. Juridiniai poelgiai. Sąlyginiai sandoriai. Sandorio galiojimo sąlygos. Sandorio forma. Negaliojantys sandoriai. Niekiniai sandoriai. Sandorio pripažinimo negaliojančiu padariniai. Sutarties samprata ir rūšys. Sutarčių tipai. Prievolės samprata. Sutartinė ir dalykinė (deliktinė) civilinė atsakomybė. Civilinio proceso samprata. Darbo teisė. Darbo teisės šaltiniai. Darbdavio, darbuotojo sąvokos. Darbo sutarties sąvoka, turinys, forma. Darbo sutarčių rūšys. Darbo sutarties pasibaigimas ir nutraukimas. Atostogų rūšys ir suteikimo tvarka. Teisminė valdžia. Specializuoti teismai. Baudžiamoji teisė. Baudžiamasis įstatymas. Pagrindiniai baudžiamosios teisės principai. Nusikalstamos veiklos samprata, jos sudėtis. Nusikaltimų kategorijos. Bausmė ir jos paskirtis. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Baudžiamojo proceso samprata. Europos sąjungos teisė. Europos Sąjungos teisės prigimtis ir pagrindiniai šaltiniai. Europos Sąjungos teisės viršenybė. Pirminė ir antrinė teisė. Konstitucinės sutartys. Antrinės teisės aktų rūšys: reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos ir nuomonės. Šių aktų skelbimas, įgaliojimas, aiškinimas. Pagrindinės Europos sąjungos institucijos (kuo skiriasi Europos sąjungos taryba nuo Europos tarybos). Tiesioginis Europos sąjungos teisės taikymas. Valstybių narių atsakomybė už Europos Sąjungos teisės pažeidimus. Dirbančiojo sąvoka. Darbuotojų laisvo judėjimo teisės ir turinys, sąlygos. Pagrindinės Europos Sąjungos (ES) teisės. Laisvas prekių, paslaugų ir kapitalų judėjimas. Teisė įsidarbinti. Įsidarbinimo galimybės ir sąlygos. Išimtys dėl dirbančiųjų laisvo judėjimo. Kas yra acquis? Bendroji rinka. Konstitucinė teisė. Konstitucijos samprata. Lietuvos respublikos konstitucijos priėmimo, keitimo ir įsigaliojimo tvarka. Žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių sistema Lietuvos respublikos konstitucijoje – teisių grupės ir mokėti išvardinti toms grupėms priskiriamas asmens laisves. Valstybės valdžios sistema. Prezidentas, jo teisinė padėtis, rinkimai, kompetencija, įgaliojimų pasibaigimas. Vyriausybė: jos sudėtis, formavimo tvarka, kompetencija, priimami teisės aktai, atskaitomybė Seimui. Lietuvos respublikos Konstitucinis teismas: jo sudėtis, teisėjų skyrimo tvarka ir statusas, kompetencija, priimami aktai, kas gali į jį kreiptis. konstitucijos principai. Skaityti daugiau
Teisės pagrindai (12)Valstybės valdžia. Teisė: prigimtinė ir pozityvioji. Pozityvioji teisė. Pozityviosios teisės požymiai. Tesės funkcijos. Teisės aktai ir jų rūšys. Norminiai teisės aktai – teisės šaltiniai. Norminių teisės aktų galiojimas. Laike. Erdvėje. Asmenims. Norminiai teisės aktų retroaktyvumas. Įstatymų klasifikavimas. Poįstatyminiai Norminiai teisės aktai. Teisės interpretacija (aiškinimas). Teisės aktų sisteminimas. Teisės normos ir jų rūšys. Teisės normos. Teisės pažeidimai ir teisinė atsakomybė. Bausmių sistema samprata ir rūšys. Samprata. Kriminalinių bausmių sistema. Papildomos bausmės. Bausmės juridiniams asmenims. Skaityti daugiau
Teisės pagrindai (13)Teisės samprata. Teisės norma. Teisės normų sudėtinių dalių kvalifikacija. Socialinės normos. Istorinė teisės raida. Teisės šaltiniai. Norminiai teisės aktai. Europos sąjungos teisiniai aktai. Teisėkūra. Teisinės technikos reikalavimai. Teisės pažeidimas (TP). Teisinis reguliavimas. Teisės sistema. Teisės santykiai. Objektas. Skaityti daugiau
......