Šperos.lt > Konspektai
Konspektai

(4248 darbai)

Sisteminis programavimasOperacinių sistemų raida. 1950-ieji. Programos vykdymo etapai. 1960-ieji. Naujos savybės. 1970-1990-ieji. MS-DOS Architektūra Pagrindiniai OS uždaviniai. MS-DOS struktūra ir veikimo tvarka. Windows'95 architektūra. UNIX Architektūra. Pagrindiniai pertraukimų tipai. Tiesioginis priėjimas prie atminties (DMA). Atminties adresavimas. OS Sąvokos IV Programos talpinimas į atmintį (memory relocation). Intel mikroprocesorių architektūros ypatybės. Atminties valdymas MS-DOS sistemoje. Tipinis atminties pasiskirstymas (IBM PC, 80x86 procesorius). Pagrindiniai atminties valdymo uždaviniai. Atminties valdymas. Virtualioji atmintis. Prielaidos ir savybės. Virtualios atminties realizacijos mechanizmai. Puslapiais organizuojama virtualioji atmintis. Puslapių apsikeitimo strategijos. Atminties apsaugos ir bendro naudojimo aspektai. Procesų valdymas UNIX sistemoje. Vartotojo procesų sukūrimas. Procesų pabaiga (termination). Procesų valdymo komandos (LINUX). Procesų valdymas. Procesų konkurencija. Procesų atskyrimo metodai. Skaityti daugiau
SistemotyraKą, Jūsų manymu, galima ir tikslinga vadinti sistemomis? Kuo skiriasi pirmojo ir antrojo tipo sistemos? Kas jose bendro? Išvardinkite pagrindinius būtinus ir pakankamus pirmojo ir antrojo tipo sistemų požymius. Savo samprotavimus iliustruokite juos patvirtinančiais konkrečiais pavyzdžiais. Kuriam sistemų tipui Jūs priskirtumėte miško ekosistemą? O muzikinės notacijos sistemą? Kuo skiriasi notacijos sistema nuo tokio sistemos, kurią vadina muzikos kūriniu (pavyzdžiui, nuo simfonijos)? 2. Kuo skiriasi atviros ir uždaros sistemos? Kas yra anabolizmas, katabolizmas ir metabolizmas? Kokį vaidmenį sistemotyros mokslo atsiradimo istorijoje suvaidino metabolizmo tyrimai? Kodėl uždarose sistemose entropija gali mažėti, o atvirose – didėti? Jei, bandant atsakyti į šį klausimą, kyla kokių nors neaiškumų, žvilgtelėkite į šios mokymo priemonės 1.6. skyriaus 1.6.3.1. skyrelį. Ką vadiname entropija ir kaip ši sąvoka surišta su informacija? Kuo skiriasi sistemos sisteminė savybė nuo tos sistemos elementų individualių savybių? Kuo skiriasi sąvokos "sistemos sudėties elementas" ir "sistemos struktūros elementas"? Kuo skiriasi sistemos elemento individualios savybės nuo jo struktūrinių savybių? Atsakymą iliustruokite konkrečiais pavyzdžiais. Kas yra emerdžencija? Kaip Jūs paaiškintumėte emerdžencijos reiškinį? Kodėl emerdžencijos reiškinio egzistavimas apsunkina sudėtingumo problemos sprendimą? Kaip žmogus gali pasinaudoti emerdžencijos reiškiniu savo poreikių tenkinimui? Ką Jūs esate girdėję apie pirmąjį ir antrąjį informacinius barjerus? Kokios, Jūsų manymu, tų barjerų atsiradimo priežastys? Kokios pasekmės išplaukia iš tų barjerų egzistavimo? Ką vadina sudėtingumo problema? Kokias sistemas Jūs pavadintumėte paprastosiomis, kokias sudėtingomis, o kokias labai sudėtingomis? Savo atsakymą iliustruokite konkrečiais pavyzdžiais. Kodėl įvyko mokslų diferenciacija? Kokios teigiamos ir kokios neigiamos tos diferenciacijos pasekmės? Kodėl reikalinga mokslų integracija? Kokias problemas reikia išspręsti, kad tokia integracija įvyktų? Pabandykite savais žodžiais apibūdinti sistemų struktūrų izomorfizmo reiškinį ir rasti jo pavyzdžių, nepaminėtų "Įvade". Kodėl sistemos, vykdančios vienodas ar panašias funkcijas, dažnai turi vienodas ar panašias struktūras? Apibūdinkite savais žodžiais sistemos struktūros sąvoką. Kokį vaidmenį vaidina sistemos struktūra pirmojo tipo sistemose ir kokį – antrojo? Atsakymą iliustruokite pavyzdžiais. Kodėl mechanistinės metodologijos nebepakanka, nagrinėjant organizmines ir organizacines sistemas? Ką Jūs pavadintumėte "sisteminiu mąstymu"? Išvardinkite keletą svarbiausių sisteminio mąstymo požymių? Kodėl naudinga išsiugdyti sisteminio mąstymo įgūdžių? Kaip Jūs suprantate didelės organizacijos vadovo "akių atrišimo" problemą? Kodėl ir kaip reikia tą problemą spręsti? Raskite keletą matematinių eksperimentų su sistemų matematiniais modeliais ir jų taikymo pavyzdžių. Kodėl matematiniai eksperimentai gali naudingai papildyti, o neretai – ir pakeisti natūrinius eksperimentus? Kodėl kompiuterinės technikos atsiradimą vadina antrąja technine revoliucija? Kuo skiriasi antroji techninė revoliucija nuo pirmosios? Kaip kompiuterinė technika ir jos matematinė įranga gali padėti sudėtingumo ir "akių atrišimo" problemų sprendimui? Aprašykite savais žodžiais, kaip Jūs suprantate tokių sisteminių savybių kaip "organizuotumas" ir "labilumas" sąvokas. Palyginkite skruzdėlyno ir studentų grupės organizuotumą ir labilumą. Kokias išvadas padarėte? Kodėl? Ką turi bendro ir kuo, Jūsų nuomone, skiriasi tokios sisteminės savybės kaip "adaptyvumas", "atsparumas trikdžiams" ir "sistemos gyvybingumas"? Kodėl galima kalbėti apie techninės sistemos gyvybingumą, nors tokia sistema ir neturi gyvumo savybės? Atsakymą iliustruokite pavyzdžiais. Kuo būtų galima matuoti čia išvardintas tris sistemines savybes, jų pasireiškimo laipsnį? Kaip jos surištos su pirmojo tipo sistemų sąvokomis? Kuo, Jūsų nuomone, skiriasi "sistemiškumo" ir "sistematiškumo" sąvokos? Atsakymą iliustruokite pavyzdžiais. Kuo užsiima sistemotyros mokslas ir kokias problemas jis sprendžia? Išvardinkite pagrindines sudėtines sistemotyros mokslo dalis ir trumpai apibūdinkite jas. Ką turi bendro tradicinė filosofija ir bendroji sistemų teorija? Kuo tie mokslai skiriasi? Kokią naudą galima būtų gauti iš filosofų ir sistemotyrininkų bendradarbiavimo? Kuo skiriasi matematika ir matematinė sistemotyra? Ką jos turi bendro? Kodėl sistemotyrininkai turi gerai išmanyti matematiką ir mokėti naudotis jos kalba ir aparatu?Apibūdinkite savais žodžiais, kas, Jūsų manymu, yra teorija, kas – metodologija, o kas – teorijos ir metodologijos taikymai. Savo samprotavimus iliustruokite pavyzdžiais. Išvardinkite ir trumpai apibūdinkite pagrindines sistemotyros atsiradimo ir jos sparčios evoliucijos priežastis bei sąlygas. Kodėl L.Bertalanfio idėjos pradžioje nebuvo tinkamai įvertintos ir kodėl į jas buvo visai kitaip pažiūrėta praėjusio šimtmečio viduryje? Kodėl sisteminio požiūrio ir dženeralistų poreikį viena iš pirmųjų pajuto būtent medicina? Kas yra sintezė, o kas – analizė. Kaip suprantamos šitos sąvokos chemijoje, o kaip – sistemotyroje? Kuo skiriasi projektavimas nuo deskripcinio modeliavimo? Kas, Jūsų manymu, yra imitacinis modeliavimas ir kuo imitaciniai modeliai skiriasi nuo analizinių? . Kas, Jūsų manymu, yra indukcija, o kas – dedukcija? Kaip ir kur šie mąstymo metodai naudojami sistemotyroje? Ar jų pakanka? Kas, Jūsų manymu, yra intuicija, o kas – euristika? Atsakymą iliustruokite pavyzdžiais. Išvardinkite pagrindinius uždavinius, kuriuos sprendžia sistemotyros mokslas. Trumpai apibūdinkite fundamentalizavimo, formalizavimo, operacionalizavimo ir instrumentalizavimo uždavinius, iliustruodami savo samprotavimus pavyzdžiais. Trumpai apibūdinkite sistemotyros kurso tikslus. Kodėl naudinga studijuoti sistemotyrą? Kokios sistemotyros kurso dalys Jums atrodo naudingiausios? Kodėl? Trumpai apibūdinkite pagrindines sistemotyros raidos kryptis ir sistemotyros mokslo formavimo bei formavimosi metodologijas. Kodėl naudinga tų metodologijų sintezė? Kodėl kai kurie tiksliųjų mokslų atstovai, priklausantys senajai kartai, abejoja sistemotyros naudingumu? Išvardinkite šiuolaikinio sistemotyros mokslo silpnąsias vietas ir pabandykite įsivaizduoti, ar galima tuos trūkumus pašalinti. Jei galima, tai kaip? Ar galima sudėtingas problemas išspręsti pavienių žmonių nesuderintomis pastangomis? Ką, Jūsų manymu, vadina "ekspertinėmis sistemomis", o ką – "kolektyvinio proto sistemomis"? Ką vadina "dirbtinio intelekto sistemomis" ir koks jų vaidmuo "kolektyvinio proto" sistemose? Jei, bandant atsakyti į šiuos klausimus, kyla kokių nors neaiškumų pasiskaitykite šios mokymo priemonės 1.16.3. ir 1.16.4. skyrelius.Kaip Jūs įsivaizduojate dženeralistų vaidmenį įvairiose visuomenės gyvenimo ir veiklos sferose? Ką turėtų žinoti, suprasti ir mokėti dženeralistai? Kuo dženeralistas skiriasi nuo specialisto? Kas yra "pilietinė visuomenė" ir kaip ją reikėtų kurti? Išvardinkite "pilietinės visuomenės" požymius. Palyginkite Lietuvos visuomenės pilietiškumo laipsnį Sąjūdžio pakilimo laikais ir dabar. Kuo paaiškintumėte skirtumus? Kodėl popiežius Jonas Paulius II teigia, jog pasyvumas šiandien vis labiau virsta kalte? Pabandykite pagrįsti šios minties teisingumą, nurodydami Jums žinomas pilietinio pasyvumo neigiamas pasekmes. Kodėl kai kam piliečių pasyvumas yra naudingas? Ar neskatina pilietinio abejingumo ir pasyvumo pavienio asmens bejėgiškumo bei jo pastangų bevaisiškumo pojūtis? Ar kai kam nėra naudinga palaikyti ir net skatinti daugumos piliečių abejingumo, bejėgiškumo ir nusivylimo nuotaikas? Ką Jūs siūlytumėte daryti? Skaityti daugiau
Siuvinių konstravimasDrabužių konstravimo būdai, jų charakteristikos ir esmė. Pagrindinių konstrukcinių elementų (priekio viršutinių kontūrinių linijų, nugaros viršutinių kontūrinių linijų ir kitų taškų ir kontūrų) konstravimo ypatumai. Drabužių kokybė ir defektai bei jų charakteristika. Skaityti daugiau
SkaičiaiSąvokos. Natūralieji skaičiai – skaičiai, kuriais skaičiuojame daliklius. Sveikieji skaičiai. Racionalieji skaičiai. Iracionalieji skaičiai. Priešingi skaičiai. Atvirkštiniai skaičiai. Standartinė skaičiaus išraiška. Skaičių palyginimas. Skaičių apvalinimas. Tiesioginio matavimo paklaida. Požymiai. Natūralieji skaičiai – skaičiai, kuriais skaičiuojame daliklius. Sveikieji skaičiai. Racionalieji skaičiai. Iracionalieji skaičiai. Uždaviniai. Skaityti daugiau
Skaičių eilutėsSkaičių eilutės apibrėžimas ir konvergavimas. Bendrosios konverguojančių eilučių savybės. Teigiamosios eilutės. Absoliutinis ir reliatyvusis konvergavimas. Alternuojančios eilutės. Konverguojančiųjų eilučių savybės. Funkcijų eilutės suma. Mažoruojamos eilutės. Laipsninės eilutės. Teiloro eilutė. Funkcijų skaliarinė sandauga. Ortogonaliosios funkcijų sistemos. Apibendrinta Furjė eillutė. Trigonometrinės Furjė eilutės. Kompleksinių skaičių sekos ir eilės. Taškų aibės plokštumoje. Kompleksinio kintamojo funkcija. Funkcijos riba ir tolydumas. Laipsninės eilutės kompleksinių skaičių aibėje. Oilerio formulės išvedimas. Eksponentinė funkcija. Išvestinė ir diferencialas. Koši integralinės teoremos. Koši integralinės formulės. Skaityti daugiau
Skaitybos psichologijaPpsichologiniai skaitybos aspektai. Bibliotekininkystės ir psichologijos integracija. N. Rubakino bibliopsichologija. Skaitymo poreikis, motyvai, interesai, tikslai. Skaitymo ryšys su psichiniais procesais. Dėmesys, suvokimas, atmintis, mąstymas, vaizduotė. Asmenybinių faktorių (temperamento, charakterio) poveikis lektūros pasirinkimui ir suvokimui. Asmenybę formuojantys psichologiniai faktoriai. Skaitymo sutrikimai. Disleksija. Biblioterapija. Bibliotekų paslaugos asmenims su skaitymo sutrikimais. Skaityti daugiau
Skaitymo ir rašymo sutrikimaiPriežastys. Disleksijos samprata. Simptomatika. Disleksijos rūšys. Disgrafijos samprata. Simptomatika. Rašymo sutrikimų rūšys. Disleksikų ir disgrafikų šnekamosios kalbos ypatumai. Rašymo ir skaitymo trūkumų šalinimas. Skaityti daugiau
Skaitymo pedagogikaSkaitytojų tipologija: paskirtis, kriterijai, modeliai, dinamika. H. Volgasto pasiūlytas grupavimas. Skaitybos ir bibliotekos pedagogikos samprata N. Rubakino skaitytojų ugdymo teorija. Skaitymo ir naudojimosi biblioteka skatinimas ir populiarinimas. Skaitymo kultūros samprata. Skaitytojų ugdymas. Suaugusiųjų švietimas. Biblioteka ir savišvieta. Nenutrūkstantis mokymasis. Informacinis raštingumas (IR). Vartotojų mokymas. Skaityti daugiau
Skaitymo psichologijaAkies judesiai skaitant. Akies judesiai – sakados, fiksacijos ir regresijos. Pauzių ir šuoliukų santykis. Teksto sunkumas ir skaitymo greitis. Maksimaliai įmanomas skaitymo greitis. Raidžių atpažinimas. Raidės atpažinimas ir konteksto įtaka suvokimui. Žodžio atpažinimas. Bendra skaitymo proceso teorija. Skaitymo vystymasis. Skaitymosi vystymąsi lemiantys veiksniai. Skaitymo vystymasis etapai. Iki-alfabetinis vystymosi etapas. Dalinio alfabeto naudojimo etapas. Viso alfabeto naudojimo etapas. Konsoliduoto raidyno naudojimo etapas. Skaitymo vystymosi sutrikimai. Mokyklos poveikis skaitymui. Skaityti daugiau
Skaitmeninė spauda "kompiuteris – spausdinimo mašina"Įvadas. Technologijos su vienkartine spausdinimo forma. Heidelberg GTI- DI/laser. Heidelberg QM DI 46-4. Didelio formato mašinos (A2+). Darbas iliustruotas paveikslėliais. Skaityti daugiau
Skaitmeninės reklamos technologijosReklamos vystymosi raida. Reklamos apibrėžimas. Reklamos veiklos kryptys. Reklamos veiklos platinimo priemonės. Reklamos funkcijos. Reklamos savybės. Reklaminiai skydai. Medžiagos jų gamybai. Aliuminio profiliai reklaminių skydų gamybai (siūlo "Rodiklis"). Tūrinės raidžių sistemos. Plastikai reklamos gamybai. Organinis stiklas. PVC plokštės. Polistireno plokštės. Polikarbonato plokštės. Spalvotos PVC plėvelės. Pastatomi lauko skydeliai. Šviesdėžės. Reklaminiai skydai, tentai. Neoninė reklama. Naujausios technologijos reklamos gamyboje. Lazeriai reklamos gamybai. Skaitmeninė spauda. Grawerton technologija. Šviesos diodų vaizdo ekranai (ACM). Medžiagos reklamos gamybai. Firmos reklama internete. Reklamos internete formos. Naujos rinkodaros formos - tekstinė reklama. Reklamos internete nauda. Reklaminių skydelių efektyvumas. Reklamos internete privalumai. Trumpai apie atvaizdų skenavimą. Skenerio tipas. Skenavimo režimas. Skenavimo skiriamoji geba. Skenuojamo atvaizdo redagavimas. Atvaizdo spausdinimas. Skeneriai. Skenerių tipai. Planšetiniai (plokštieji) skeneriai. Puslapių skeneriai. Skaidrių skeneriai. Būgniniai skeneriai. Rankiniai skeneriai. Skaitmeninės vaizdo kameros. Bito kortos (bitmapped image) struktūra. Skaityti daugiau
Skaitmeninio perdavimo sistemosŠiuolaikinių skaitmeninio perdavimo technologijų apžvalga. Duomenų skaitmeninio perdavimo technologijų pagrindai. Ryšio kanalo ypatumai. Impulsinė kodinė moduliacija. Duomenų srautų multipleksavimo metodai. Laikinis multipleksavimas. Duomenų srautų laikinis multipleksavimas. Banginis multipleksavimas. Skaitmeninių duomenų kodavimas. Skaitmeninių sekų formavimo praktiniai metodai. Dvejetainio kodavimo metodai ir kvantavimo klaidos. Standartinių IKM sistemų parametrai. Kanalo duomenų srauto tiesinio kodavimo praktiniai metodai. Perdavimo spartų hierarchijos. Pleziochroninės skaitmeninio perdavimo hierarchijos schemos (PDH). PDH ypatumai. PDH trūkumai. SONET/SDH sinchroninės hierarchijos. SDH technologijos sinchroniniai skaitmeniniai tinklai. Sinchroniniai skaitmeniniai tinklai. SDH sinchroninės hierarchijos sudarymo ypatumai. Bendrieji sinchroninės hierarchijos sudarymo ypatumai. Apibendrinta srautų multipleksavimo į SDH schema. Virtualūs konteineriai ir kiti sinchroninės hierarchijos elementai. Apibendrinta srautų multipleksavimo į SDH schema (trečioji redakcija). STM-1 modulio formavimo schemos detalizuotas pavyzdys. Kiti STM-1 modulio sudarymo variantai pagal ETSI schemą. STM-N modulių sudarymas. STM-N ciklų struktūra. STM-N ciklų antraščių struktūra. SDH tinklų funkciniai moduliai. SDH tinklo funkciniai uždaviniai ir moduliai. Multiplekseriai. Koncentratoriai. Regeneratoriai. Komutatoriai. SDH tinklų topologija. "Taškas-taškas" topologija. Žvaigždės topologija, realizuojanti koncentratoriaus funkciją. Žiedo topologija. Sinchroninių srautų funkciniai apsaugos metodai. SDH tinklų architektūra. Radialinė- žiedinė architektūra. Žiedas-žiedas architektūra. Didelių gabaritų tinklo linijinė architektūra. Išsišakojusio tinklo bendroji architektūra. Radiorelinių SDH sistemų realizavimo ypatumai. G.703 sąsaja. G.703 sąsajos fizinės ir elektrinės charakteristikos. G.703 sąsajos realizacija. Tinklo su G.703 sąsaja prijungimas prie vartotojo aparatūros. Tinklo valdymas. Keturių lygmenų tinklo valdymo modelis. TMN architektūra. SDH tinklo bendroji valdymo schema. Tarpusavio sąveikos sąsajos. Q sąsaja. F – sąsaja. SDH tinklų sinchronizacija. Sinchronizacijos metodai. Darbo režimai ir sinchrošaltinio kokybė. Pasaulinio koordinuoto laiko panauda. Žiedinio SDH tinklo sinchronizacijos pavyzdys. Ląstelinio SDH tinklo sinchronizacijos pavyzdys. Sinchronizacijos valdymas. Asinchroninis perdavimo būdas (ATM). Esminiai ATM pagrindai. Apibendrinta ATM tinklo struktūra. ATM tinklo baziniai prieigos taškai. ATM protokolų rinkinio struktūra. Fizinis lygmuo. ATM lygmuo. ATM adaptacijos lygmuo (AAL). ATM formatai. ATM lygmens virtualūs keliai ir kanalai. ATM tinklo VPI samprata. Virtualių kanalų ir virtualių kelių numeriai. Technologijos pagrindai. Duomenų bloko formatas. Trečiasis lygmuo. Antrasis lygmuo. Pirmasis lygmuo. Frame Relay. Technologijos pagrindai. LMI papildymai. Duomenų bloko formatai. LMI pranešimų formatas. Globalioji adresacija. Grupinė adresacija (multicasting). Tinklo realizacija. Skaityti daugiau
Skeleto sistemos patologijaSkeleto sistemos patologija. Kaulai. Uždegiminiai pažeidimai. Osteomielitas. Nespecifinis endogeninis osteomielitas. Specifinis osteomielitas. Metaboliniai pažeidimai. Navikai ir į navikus panašūs procesai. Osteogeniniai augliai. Osteoma. Osteosarkoma. Chondrogeniniai navikai. Chondroma. Chondrosarkoma. Fibroblastiniai augliai. Gigantinių ląstelių navikas. Kitos kilmės kaulų navikai. Ewing'o sarkoma. Kaulų metastazės. Osteoplastinės metastazės. Osteolitinės metastazės. Į navikus panašūs kaulų pažeidimai. Juvenilinė (solitarinė) kaulų cista. Aneurizminė kaulų cista. Sąnariai. Chroninės uždegiminės sąnarių ligos. Arthritis rheumatoides. Etiologija ir patogenezė. Morfologija. Klinikinės-patologinės koreliacijos. Degeneracinės sąnarių ligos. Kristalų artropatijos. Podagra. Skeleto muskulatūros patologija. Neurogeninė raumenų atrofija. Spinalinė ir periferinė raumenų atrofija. Miodistrofijos ir miopatijos. X-chromosomos paveldėtos miodistrofijos. Miotonijos. Miotoninė distrofija. Miozitai. Infekciniai miozitai. Neinfekciniai (autoagresiniai) miozitai. Polimiozitas/dermatomiozitas. Neuromuskulinio perdavimo ligos. Myasthenia gravis pseudoparalytica. Sąnarių, sausgyslių, burzų navikai ir į navikus panašūs pažeidimai. Gėrybiniai navikai. Piktybiniai navikai. Sinovinė sarkoma. Į navikus panašūs pažeidimai. Pigmentinis vilonodulinis sinovitas, burzitas ir tendosinovitas. Minkštųjų audinių navikai. Jungiamojo audinio navikai. Gėrybiniai navikai ir į navikus panašūs pažeidimai. Fibromos. Jungiamojo audinio hiperplazijos. Fibromatozės. Paviršinės fibromatozės. Giliosios fibromatozės. Piktybiniai navikai. Fibrosarkomos. Riebalinio audinio navikai. Gėrybiniai navikai-lipomos ir lipomatozė. Piktybiniai navikai-liposarkomos. Lygiųjų raumenų navikai. Lejomiomos. Lejomiosarkomos. Skersaruožių raumenų navikai. Gėrybiniai navikai-rabdomiomos. Piktybiniai navikai-rabdomiosarkomos. Kraujagyslių ir limfagyslių navikai. Gėrybiniai navikai-angiomos. Piktybiniai navikai-angiosarkomos. Kaposi sarkoma. Skaityti daugiau
Skyryba (2)Brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio. Išplėstinių dalyvinių ir būdvardinių pažyminių skyryba. Priedėlis. Aplinkybės. Tikslinamųjų aplinkybių skyryba. Išplėstinių dalyvinių pusdalyvinių ir padalyvinių aplinkybių skyryba. Vienarūšių sakinio dalių skyryba. Vienarūšių ir nevienarūšių derinamųjų pažyminių skyryba. Vienarūšių sakinio dalių apibendrinamieji žodžiai. Kreipinio skyryba. Įterpiniai. Sudėtinių sujungiamųjų sakinių skyryba. Sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyryba. Sudėtinių bejungtukių sakinių skyryba. Tiesioginės kalbos skyryba. Vientisinio sakinio skyryba. Sudėtinių sakinių skyryba. Skaityti daugiau
Skyryba. Literatūros srovėsLietuvių kalbos skyrybos lentelė ir literatūrinės srovės. Skaityti daugiau
Skyrybos taisyklėsSkyrybos taisyklės. Vientisinio sakinio skyryba. Brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio. Vienarūšių sakinio dalių skyryba. Pažyminių skyryba. Derinamųjų pažyminių skyryba. Nederinamųjų pažyminių skyryba. Išplėstinių pažyminių skyryba. Priedėlio skyryba. Aplinkybių skyryba. Tikslinamosios aplinkybės. Išplėstinių dalyvinių, padalyvinių ir pusdalyvinių aplinkybių skyryba. Kreipinio skyryba. Įterpinių skyryba. Įterptinių žodžių skyryba. Įterptinių sakinių skyryba. Lyginamieji posakiai. Žodžių taip, ne ir jaustukų skyryba. Pridurtinių sakinio dalių ir sakinių skyryba. Pridurtinių sakinio dalių skyryba. Pridurtinių sakinių skyryba. Sudėtinių sakinių skyryba. Sudėtinių sujungiamųjų sakinių skyryba. Sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyryba. Sudėtinių bejungtukių sakinių skyryba. Tiesioginės kalbos skyryba. Tiesioginės kalbos skyrimas brūkšniais. Tiesioginės kalbos skyrimas kabutėmis. Citatos. Skaityti daugiau
Skysčio sąvoka. Skysčio slėgio sąvoka, matavimo vienetaiSkysčio sąvoka. Tankis. Suspaudžiamumas. Temperatūrinis išsiplėtimas. Klampa. Idealaus skysčio sąvoka. Skystį veikiančios jėgos. Skysčio slėgio sąvoka, matavimo vienetai. Eulerio lygtys. Pagrindinis hidrostatikos dėsnis. Paskalio dėsnis. Skystiniai prietaisai slėgiui matuoti. Mechaniniai prietaisai slėgiui matuoti. Slėgio į plokščia paviršių atstojamoji jėga. Slėgio į kreivą paviršių atstojamoji jėga. Archimedo dėsnis. Skysčio tėkmė, jos tipai ir parametrai. Tėkmės vientisumo lygtys. Bernulio lygtis idealaus skysčio elementariai čiurkšlei. Bernulio lygtis realaus skysčio tėkmei. Koriolio koeficientas. Bernulio lygties ir jos narių geometrinė prasmė. Hidraulinių nuostolių sąvoka. Skysčio tekėjimo režimai. Turbulentinė tekėjimo struktūra. Kelio nuostoliai laminarinėje tėkmėje. Vietiniai hidrauliniai nuostoliai. Bernulio lygties taikymo bendrosios taisyklės. Slėgio ir padėties aukščio skaičiavimas Bernulio lygtimi. Debito skaičiavimas Bernulio lygtimi. Vamzdžio skersmens skaičiavimas Bernulio lygtimi. Šezi formulė. Nuosekliai sujungtų vamzdžių hidraulinis skaičiavimas Šezi formule. Atvirų kanalų hidraulinis skaičiavimas Šezi formule. Angos ir antgalio sąvokos. Nusistovėjęs laisvas skysčio tekėjimas pro mažą neapsemtą angą. Skysčio tekėjimas pro didelę angą. Nenusistovėjęs laisvo skysčio tekėjimas pro mažą angą. Skysčio tekėjimas pro antgalį. Skysčio čiurkšlės į kietą paviršių aktyvinė jėga. Skysčio čiurkšlės į kietą paviršių reaktyvinė jėga. Skysčio čiurkšlės ir hidraulinės mašinos mentės sąveika ir energijos mainai. Hidraulinis smūgis ir jo parametrai. Kavitacijos reiškinys. Hidraulinių reiškinių modeliavimas. Hidraulinio panašumo kriterijai ir modeliavimo masteliai. Skysčio tėkmės matematiniai modeliai. Gruntinio vandens dinamikos pagrindai. Gruntinio vandens filtracija pro sankasą. Gruntinio vandens filtracija į beslėgį šulinį. Gruntinio vandens filtracija į slėginį šulinį. Skaityti daugiau
Skysčių ir birių medžiagų lygio jutikliaiBendrosios žinios. Mechaniniai lygio matuokliai. Vizualinės atskaitos lygio matuokliai. Plūdiniai lygio matuokliai. Plūdinių lygio matuoklių sandaros schemos. Instaliavimo vietos parinkimas. Hidrostatiniai lygio matuokliai. Elektriniai lygio matuokliai. Konduktometriniai lygio matuokliai. Talpiniai lygio matuokliai. Ultragarsiniai lygio matuokliai. Radioaktyvieji lygio matuokliai. Vibraciniai lygio matuokliai. Mikrobanginiai lygio matuokliai. Lygio matuoklio parinkimo pavyzdys. Skaityti daugiau
Skysčių mechanika (6)Vamzdžių charakteristikos. Vamzdynai. Kirchhofo dėsniai. Pagrindinės hidraulinio skaičiavimo lygtys. Hidraulinis trinties koeficientas. Vietinių nuostolių koeficientų skaičiavimas. Lyginamųjų slėgio nuostolių metodas. Hidraulinio pasipriešinimo charakteristikų metodas. Ekvivalentinių ilgių metodas. Dinaminių slėgių metodas. Vandentiekio sistemos. Skaičiuojamieji vandens debitai. Reikalingas slėgis vandentiekio tinkle. Lauko vandentiekio tinklai. Skaičiuojamoji vandentiekio tinklo schema. Šakotojo tinklo skaičiavimas. Hidraulinis žiedinio tinklo skaičiavimas (skaičiavimo principai). Pradinis debitų paskirstymas. Vandentiekio sistemų su keliais tiektuvais ir nefiksuotaisiais vandens imtuvais hidraulinio skaičiavimo ypatumai. Žiedinių tinklų skaičiavimas. Šildymo sistemų klasifikavimas. Fizinės vandens savybės. Principinės vandens šildymo sistemų schemos. Pagrindinės vandens šildymo sistemų schemos. Pagrindiniai šildymo prietaisai. Šildymo sistemų vamzdynai. Uždarymo ir reguliavimo armatūra. Elevatoriai. Skaičiuojamasis cirkuliacinis slėgis. Natūralusis cirkuliacinis slėgis. Natūralusis cirkuliacinis slėgis vienvamzdėse ir dvivamzdėse šildymo sistemose. Cirkuliacinis slėgis mažajame cirkuliaciniame žiede. Vandens šildymo sistemų hidraulinio skaičiavimo metodai. Hidraulinis pagrindinio cirkuliacinio žiedo skaičiavimas. Hidraulinis antraeilių cirkuliacinių žiedų skaičiavimas. Hidraulinis mažojo cirkuliacinio žiedo skaičiavimas. Šildymo sistemų skaičiavimas hidraulinio pasipriešinimo charakteristikų metodu. Hidraulinis junginių skaičiavimas. Hidraulinis žiedinio tinklo skaičiavimas. Dujų apibrėžimas. Fizikinės dujų savybės. Diferencialinė dujų pusiausvyros lygtis. Izochorinio proceso pusiausvyros lygtis. Politropinio proceso pusiausvyros lygtis. Adiabatinio proceso pusiausvyros lygtis. Izoterminio proceso pusiausvyros lygtis. Paviršių veikianti dujų slėgio jėga. Dujų tekėjimas. Dujų debitas. Garso greitis dujose. Macho skaičius. Bernulio lygtys dujoms. Dujotiekio skaičiavimas. Bendrosios žinios. Miesto dujotiekio tinklai. Vidaus dujotiekio tinklai. Hidraulinis dujotiekio skaičiavimas. Skaičiuojamieji debitai. Bernulio lygtis mažo slėgio dujotiekio tinklams. Bernulio lygtis didelio slėgio tinklams. Hidraulinės trinties koeficientas. Vietinių nuostolių koeficientai. Vidaus dujotiekio hidraulinis skaičiavimas. Skaityti daugiau
Skystųjų kristalų vaizduokliaiPowerPoint pristatymas. Skystųjų kristalų vaizduokliai: Liuminescencinės medžiagos ir jų taikymas vaizduokliams. Skystųjų kristalų vaizduokliai. Susuktų nematikų vaizduokliai. Skystų kristalų vaizduoklio konstrukcija. Super-susuktų nematikų vaizduokliai. Pasyvios ir aktyvios matricos vaizduokliai. Šviesos spinduliavimas. Sensibilizatoriai ir aktyvatoriai. Įprasta fluorascencinė šviesa. Trispalvė fluorescencinė šviesa. Elektroninis vamzdis. Liuminescencija. Vakuuminiai liuminescenciniai indikatoriai. Elektroliuminescenciniai indikatoriai ir displėjai. Plokštieji elektrovakuuminiai šaltųjų katodų displėjai. Skaityti daugiau
......