Sportas

Sportininkų rengimo technologijos namų darbas. Greitumo pasireiškimo ypatumai dziudo sporto šakoje. Kokie greitumo komponentai labiausiai reikšmingi dziudo sporto šakoje ir kaip jie reiškiasi. Greitumo sąveikos su sportinių rezultatų charakteristika. Greitumo lavinimo pratybų planavimas dziudo sporto šakoje (nurodyti metinio ciklo laikotarpius, etapus, mezociklus). Dziudo sporto šakos sportininkų greitumą parodantys modeliniai rodikliai. Greitumo lavinimo 2 savaičių programa dziudo sporto šakos jaunių grupės sportininkams (amžius ir sportininkų meistriškumas pasirenkamas studento nuožiūra). Nurodykite dziudo sporto šakos varžybinės veiklos trukmę ir fizinio krūvio intensyvumą pagal širdies susitraukimų dažnį, pagal laktato koncentracijos kiekį ir kitus jums žinomus krūvio intensyvumo vertinimo parametrus. Kokia ištvermė labiausiai reikalinga dziudo sporto šakos varžybinėje veikloje. Nurodykite ištvermės rūšį pagal mechaninės energijos gamybą (fiziologinės ištvermės klasifikacija). Kokia ištvermė pagal judamuosius gebėjimus reikalingiausia dziudo sporto šakoje. Kokiais laboratoriniais testais galėtumėte nustatyti savo sporto šakos sportininkų treniruotumą ištvermei ir pateikite vertinimo rodiklių reikšmes. Kokiais pedagoginiais testais, kontroliniais pratimais nustatoma sportininkų ištvermė jūsų pasirinktoje sporto šakoje. Pateikite vertinimo modelinius rodiklius. Pateikite testus ar kontrolinius pratimus sportininkų specialiajai ištvermei jūsų pasirinktoje sporto šakoje ir nurodykite vertinimo kriterijus. (Pagal literatūrą arba sukurkite patys). Pateikite aerobinės ištvermės lavinimo 2 savaičių programą savo sporto šakos sportininkams. (Meistriškumas ir amžius pagal jūsų pasirinkimą). Parenkite: 3 pratybų programą sportininkų anaerobinio glikolitinio (laktatinio) darbo galingumui didinti 3 pratybų programą sportininkų anaerobinio glikolitinio (laktatinio) darbo talpumui (ištvermei) lavinti. Amžius ir meistriškumas pasirenkamas jūsų nuožiūra. Pateikite ištvermės lavinimo pratybų intervaliniu metodu tris skirtingus variantus. Pateikite specialiosios ištvermės lavinimo programą savo sporto šakoje.

Sportininkų rengimo technologija. "Greitumo" egzaminui. Greitumo sąvokos samprata (apibrėžimas). Greitumo sudedamosios dalys (komponentai). Veiksniai lemiantys atskirų greitumo komponentų raišką. Greitumo ir jėgos sąveikos dėsningumas. Energetiniai resursai lemiantys greitumo pasireiškimą. Greičio sąvokos apibūdinimas. Greitumo komponentų įtakos charakteristika 100 m bėgime. Žmogaus judėjimo (bėgimo,ėjimo) greitį lemiantys veiksniai (ne fiziologiniai). Judesių greitumo priklausomybė nuo kūno konstitucijos. Veiksniai, lemiantys kompleksinio greitumo raišką. Paaiškinkite sąvokas "greičio barjeras", "greitumo barjeras". Įvardinkite greitumo raiškos formas sportinėje veikloje (tris formos). Greitumo lavinimo trys etapai. Kas lemia bėgimo greitį iš starto per pirmus 10 metrų. Įvardinkite pagrindines sąlygas skatinančias raumens susitraukimo greičio efektą (8 veiksniai). Pateikite greitumo lavinimo vyksmo struktūros komponentus ( 5 komponentai). Įvardinkite treniruotės priemonių tris grupes greitumui lavinti. Įvardinkite treniruotės krūvio lavinimo pagrindinius (6) komponentus. Krūvio intensyvumo variacijos greitumui lavinti atliekant ciklinius pratimus (trys variantai). Įvardinkite organizmo adaptacijos prie greitumo lavinimo krūvių pagrindinius dėsningumus. Pratimų trukmė lavinant vienkartinio raumens susitraukimo greitį. Paaiškinkite priklausomybę tarp bėgimo greičio didėjimo ir kojos atramos fazės trukmės. Koks santykinis ryšys tarp įvairių šuoliavimo pratimų kojos (kojų) atremties ir kojos atremties bėgant maksimaliu greičiu (įsibėgėjus). Įvardinkite metodines nuostatas paprastai reakcijai lavinti. Įvardinkite metodus kompleksiniam greitumui lavinti. Mergaičių greitumo kaitos mokykliniame amžiuje ypatumai, atsižvelgiant į jų fizinio vystymosi lygius, (sulėtinto, pagreitinto, vidutinio). Berniukų greitumo kaitos mokykliniame amžiuje ypatumai, atsižvelgiant į jų fizinio vystymosi lygius, (sulėtinto, pagreitinto, vidutinio). Psichomotorinės reakcijos nustatymo metodai. Judesių dažnio nustatymo metodai. Testai kompleksiniam greitumui nustatyti. Testai dažniausiai naudojami jaunųjų sportininkų greitumui nustatyti.

Įvadas. Literatūros apžvalga. 1937 metų pasaulinės šaudymo pirmenybės Helsinkyje. Pasaulinės šaudymo pirmenybės Šveicarijoje. Kariuomenės sportinis šaudymas. Laimėjimai šaudymo srityje tarp pasaulio lietuvių. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada. Kulkinis šaudymas Lietuvos sporto istorijoje. Lietuvos pirmenybių šaudymo rungtynės 1936 metais. Treningas be šūvio. Treningas su šūviais. Kursinio darbo tikslas, uždaviniai, metodika ir organizacija. Išvados ir pasiūlymai.

Įvadas. Tikslai. Uždaviniai. Svarbiausi bruožai organizuojant varžybas. Sportinių varžybų klasifikacija, sistemos. Varžybų nuostatai, tikslai, uždaviniai, paraiškos. Išvados.

PowerPoint pristatymas. Sporto Arenų svarba kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Sporto arenos. Siemens arena. Techninės galimybės ir universalumas. Renginiai. Kauno sporto halė. Techninės galimybės ir universalumas. Kauno miesto pramogų ir sporto rūmai (Kauno Arena). Kauno Arena - daugiafunkcinis pramogų ir sporto statinys. Šiaulių "Saulės arena". Panevėžio Sporto Arena. Belgrado arena. Saitama Super Arena. United Center Arena.

Įvadas. Bendra nuovargio charakteristika. Nuovargio rūšys. Trumpai trunkančio fizinio darbo sukeltas nuovargis. Ilgai trunkančio fizinio darbo sukeltas nuovargis. Raumenų nuovargis.

Įvadas. Priešstartinė būklė. Įsidirbimas. Pramankšta. Pastovioji būklė. Nuovargis. Nuovargis ciklinio darbo metu. Nuovargio lokalizacija ir mechanizmas anaerobinio darbo metu. Nuovargio lokalizacija ir mechanizmas aerobinio darbo metu. Atsigavimas. Išvados.

Trumpa žaidimų istorijos apžvalga. Badmintonas. Žolės riedulys. Miestučiai. Badmintono žaidimo paaiškinimas. Žolės riedulio žaidimo paaiškinimas. Miestučių žaidimo variantai. Figūrų aprašymas.

Sporto komanda. Valdymas. Sporto komandos vadybinės funkcijos. Planavimas. Organizavimas. Vadovavimas. Kontrolė.

Įvadas. Dėstymas. Sporto pedagogo veiklos ypatumai ugdant auklėtinių sveikos gyvensenos nuostatas ir įgūdžius. Metodika. Gauti rezultatai. Išvados.

Kokią sporto šaką geriausia pasirinkti? Taisyklingos sėdėsenos požymiai. Ne taisyklinga sėdėsena. Pasekmės. Pratimai taisyklingai laikysenai ugdyti. Krūvis. Išvados.

Įvadas. Sporto renginių organizavimas. Sportinių varžybų charakteristika. Nuostatai. Varžybų sąmatos sudarymas. Varžybų vykdymo sistemos. Varžybų rūšys. Sporto renginių organizavimo tvarka.

Įvadas. Literatūros šaltinių apžvalga. Vestibiulinio aparato funkcija. Jautrumo slenkstis. Nistagmas. Darbo tikslas - ištirti Lietuvos kūno kultūros akademijos studenčių, užsiiminėjančių skirtinga sportine veikla, vestibiulinio analizatoriaus funkcinę būklę, naudojant šiam tikslui aktyvųjį apsisukimų kūlvirsčio testą ir palyginti gautus rezultatus. Tyrimo metodika. Tyrimo kontingentas ir organizacija. Gautų rezultatų analizė. Išvados.

Sporto svarba bei nauda. Fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo galimybės. Joga. Pilates. Kalanetika. Kovos menai. Komandinės sporto šakos. Gimnastika. Darbas iliustruotas nuotraukomis.

Sporto sąvokos apibūdinimas, funkcijos. Sporto vieta visuomenėje, pagrindinės sporto rūšys. Sporto treniruotės charakteristika ir uždaviniai. Sporto treniruotė. Sporto treniruotės principai. Sporto treniruotės priemonės. Treniruotės krūvio charakteristika ir komponentai. Išorinis ir vidinis treniruotės krūvis. Treniruotės krūvio apimtis ir intensyvumas. Krūvis-nuovargis-atsigavimas – sudėtinės fizinio krūvio dalys. Optimalus treniruotės krūvis, adaptacija. Liekamasis ir kumuliatyvinis treniruočių efektas. Treniruotės sudarymo principai (pagal kryptingumą, pobūdį ir poveikį). Sporto treniruotės pagrindinių struktūrinių grandžių charakteristika (ciklas, etapas, periodas). Parengiamojo periodo charakteristika. Varžybinio periodo charakteristika. Pereinamojo periodo charakteristika. Pratybos – pagrindinis struktūrinis treniruotės vienetas. Mikrostruktūros apibūdinimas ir uždaviniai. Mezostruktūros apibūdinimas ir uždaviniai. Makrostruktūros apibūdinimas ir uždaviniai. Metinio treniruočių ciklo sudarymo principai. Tiesioginio pasirengimo varžybinio etapo charakteristika. Sporto treniruotės struktūra ir turinys. Sportininkų techninis rengimas. Sportininkų taktinis rengimas. Sportininkų psichologinis rengimas. Sportinės formos apibūdinimas. Fizinė ypatybė "greitumas" ir jos apibūdinimas. Fizinė ypatybė "jėga" ir jos apibūdinimas. Fizinė ypatybė "ištvermė" ir jos apibūdinimas. Ištvermės rūšys pagal mechaninės energijos gamybos būdą. Ištvermės ugdymo metodai ir jų charakteristika. Treniruočių proceso kontrolė ir valdymas. Modeliai sporte.

Varžybinės veiklos, rengimo ir parengtumo analizė, Kūno kompozicija, Rengimo ypatumai, Parengtumo ypatumai, Lietuvos ir pasaulio sportininkių parengtumo privalumai ir trūkumai, Prognozuojami rezultatai, Sportininkų parengtumo modelis Pekino olimpinėms žaidynėms, Rengimo proceso valdymas. Kontrolė, Rengimo analizė, Rengimo planas ir analizė ruošiant sprinterius olimpinėms žaidynėms.

Stalo teniso istorija. Stalo teniso taisyklės. Apibendrinimas.

Įvadas. Darbo tikslas. Uždaviniai. Stepono Dariaus asmenybė. Stepono Dariaus sportinė veikla. Nuopelnai futbole. Pasiekimai lengvojoje atletikoje. Steponas Darius bokse. Nuopelnai beisbole. Nuopelnai krepšinyje. S. Darius žiemos sporte. Sporto plėtojimas. Išvados.

Rezultatai. Stipriosios pusės. Silpnosios pusės. Galimybės. Grėsmės. Valdymas. Finansavimas. Statiniai. Paslaugos bendruomenei. Vizija. Veiklos planas.

Streso sąvoka. Streso struktūra. Dvi streso formulės. Stresas ir sporto veikla. Streso požymiai. Psichologiniai tipai. Streso sukeltų sutrikimų simptomai. Streso mechanizmai. Streso įveikimo metodai. Stresas ir Jūs.