Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Forumas>Moksleiviams>Zmones skubiai reikia kalbejimo temos, padekit plz..

Zmones skubiai reikia kalbejimo temos, padekit plz..

Kad galėtum sukurti naują temą, turi prisijungti.Nauja forumo temaKad galėtum atsakyti, turi prisijungti.Atsakyti
AutoriusPranešimas
IP: 88.119.246.215
Pranešimai: 4
Zmones skubiai reikia kalbejimo temos, padekit plz..
2008-12-16 13:45
Yra 5 temos, reikia man pasirinkt is ju viena ir rytoi kalbet reiks :( o as niekur nerandu kokios nors kalbos apie tas temas.. padekit kas galit.. as 11-okas..
Temos:
1) Atkaklus zmones didingi.
2) Buti zmogumi - tai kaip tik ir reiskia buti atsakingam.
3) Bailumas niekuomet negali butri moralus
4) Zmogaus charakteris sukuria jo likima
5) Kuo garbingesnis zmogus, tuo jis maziau itaria kitus negarbingumu.
Busiu labai dekingas, jei padesite.

IP: 88.119.246.215
Pranešimai: 4
2008-12-16 14:08

google, speras isnarpliojau skersai isilgai, bet nieko nerandu :(( man rytoi ragai bus jei nepasiruoses busiu.. :/
IP: 78.60.140.4
Pranešimai: 11
RE: Zmones skubiai reikia kalbejimo temos, padekit plz..
2008-12-16 19:07
Sbeikas.O tai pats savo minciu neturi ka galetum papasakot?
IP: 84.240.14.129
Pranešimai: 65
RE: Zmones skubiai reikia kalbejimo temos, padekit plz..
2008-12-16 19:47
Bigerr, rasyk i meila, padėsiu.
IP: 88.119.246.215
Pranešimai: 4
RE:
2008-12-16 20:47
ačiū, jau sugalvojau viską ;)
db kita beda iskilo ;D
IP: 88.119.246.215
Pranešimai: 4
RE:
2008-12-16 21:05
Reikia interpretacijos is K.Donelaicio "Metai" Lauro monologo..Gal kas nors galetu padet? Tekstas butu toks:

„Rods, - tarė Lauras, ant kumpos lazdos pasirėmęs, -
Dievui būk garbė! sveiki pavasarį baigiam
Ir visi drūti pargrįžtant vasarą matom.
Vei! kaip vėl aukštyn saulelė kopti paliovė
Ir, aukščiaus savo žėrintį nuritusi ratą,
Ant dangaus išgaidrinto sėdėdama žaidžia.
Vei! kaip jos skaistums, kūrendams žiburį karštą,
Žemės vainikus pamaži jau pradeda vytint
Ir grožybes jų puikias su pašaru maišo.
Ak! kaip tūla mūsų žolelių taip nusirėdė,
Kad nei boba jau didei sukrošusi kumpso.
O kiek jų darže žmogaus ranka nusiskynė
Ir, grožybėms jų margoms trumpai pasidžiaugus,
Jaugi suvytusias ir nederingas išmetė laukan.
Bet taip ir paukšteliams mūs linksmiems pasidarė.
Ką gegužė pakukavo, ką lakštingala suokė
Ir ką vieversiai poroms lakstydami žaidė, -
Tai jau baigias vis ar jau visai pasiliovė.
Daug gyvų daiktų, kurie lizde prasidėjo,
Tėvą su moma prastoję penisi patys
Ir dainas savo tėvų atkartodami čypsi.
Taip trumpam čėse nei naujas sviets pasidarė.
Tokius aš dyvus kaip sens žmogus pamatydams
Irgi dūsaudams iš širdies, tuo šūkteriu graudžiai:
Ak! tariu, kaip visai niekings mūsų veikalas amžio.
Mes silpni daiktai, kaip švents mums praneša Dovyds,
Nei žolelės ant laukų dar augdami žydim.
Kožnas viens žmogus užgimdams pumpurui lygus,
Iš kurio žiedelis jo pirmiaus išsilukštin,
Ik po tam jis, peržydėjęs ir nusirėdęs,
Užaugin vaisius ir amžį savo pabaigia.
Taip, iš viso taip, ir mums biedniems pasidaro.
Mes (taip pons, kaip būrs), lopšyj verkšlendami biedžiai,
Amžio būsiančio tikt blogą pumpurą rodom.
O paskui, kad čėsas jau žydėti pareina,
Štai viens kaip ponatis poniškai šokinėdams,
O kits būriškai kaip būrvaikis bėginėdams,
Jaunas savo dienas glūpai gaišindami lošta.
Bet štai! kad ūsai pirmi jau pradeda želti,
Ir kad darbus jau sunkokus reikia nutverti,
Ai! kur dingsta glūps ir vaikiškas šokinėjims.
O kieksyk, linksmai šokinėjant ir besispardant,
Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia
Ar su karštlige dar tikt macką pasuka biedžių.
Bet ir klapams, ir mergoms ji gatavą dalgį
Aštrina vis ir, jauno jų n'atbodama veido,
Kirsteria taip aklai, kad kasos irgi kepurės
Su grožybėmis visoms į nieką pavirsta.
Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis
Žydinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms.“