Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Inžinerija>Medžiagotyra>Medienos biologinių kenkėjų atpažinimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Medienos biologinių kenkėjų atpažinimas

Aprašymas

Laboratorinis darbas Nr. 9. Darbo tikslas: išnagrinėti medienos puvinių tipus, susipažinti su būdingais biologinių medienos kenkėjų požymiais bei jų daroma žala, išmokti nustatyti tam tikras grybų ir vabzdžių rūšis pagal jų specifinius požymius. Pagrindiniai teoriniai teiginiai. Išvados.

Ištrauka

Darbo tikslas: išnagrinėti medienos puvinių tipus,susipažinti su būdingais biologinių medienos kenkėjų požymiais bei jų daroma žala, išmokti nustatyiti tam tikras grybų ir vabzdžių rūšis pagal jų specifinius požymius.
Pagrindiniai teoriniai teiginiai:
Esant tinkamoms sąlygoms, augančius ir nukirstus medžius bei sandėliuojamą ir eksplotuojamą medieną gadina ir net naikina biologiniai kenkėjai. Siekiant apsaugoti medieną nuo šių kenkėjų, reikai žinoti jų ypatumus, atsiradimo, vystymosi sąlygas ir mokėti nustatyti jų rūšis.
Grybai gyvena ir vystosi, kai medienos drėgnumas 20...120% ( optimalus 30...60%) ir temperatura (-5)-(+5)...(+45)°C (optimali 18...25°C). Taip pat būdinas tam tikras deguonies kiekis.
Pagal poveikio medienai laipsnį ir pobūdi skiriamos dvi grybų grupės: spavinantieji ir pelėsiniai, bei medieną ardantys.
Pirmosios grupės grybai nuspalvina medieną dėmėmis arba ištisai. Pelėsiniai grybai – tai smulkių mikroskopinių siūlelų rezginys, padengiantis medienos paviršių. Jis būna purvinai žalios, rusvos, baltos, pilkos spalvos. Spalvinantiejo grybai nuspalvina balaną įvairių atspalvių mėlyna, geltona, pilka, alyvine ir kt. Pirmiausiai jie įsiveisia šerdiniuose spinduliuose, paskui pereina į tracheidžių sienelių vidinį sluoksnį. Džiūstant medienai jų augimas sulėtėja, o kai drėgnumas sumažėja iki 30% ir dar mažiau – visai sustoja.
Antrosios grupės, t.y. medieną ardantys, grybai turi didelius vaisiakūnius. Grybų hifai ardo ląstelių sieneles ir mediena pūna.
Pagal veisimosi vietą ardantieji grybai skirstomi į: augančių ir šviežiai nukirstų medžių grybus, atmosferinius (sandėlinius, stulpinius), gruntinius, naminius, aerovandeninius grybus.
Priklausomai nuo medienos savybių ir ją veikiančių grybų rūšies irimo pobūdis gali būti:
Korozinio tipo puvinių medienoje atsiranda veikiant sandėliniams bei augančių (ypač spygliuočių) parazitiniams grybams. Šio tipo puvinys susidaro irstant ląstelių sienelių ligninui ir šiek tiek hemiceliuliozei. Pažeista mediena būna rausvos ar rusvos spalvos su baltomis celiuliozės dėmėmis. Mediena pasidaro panaši į kempinę.
Destrukcinio tipo puviniai susidaro ir spygliuočių, ir lapuočių medienoje veikiant naminiams, gruntiniams ir kt. grybams. Susidarant destrukcinio tipo puviniams, mediena pradžioje pagelsta, vėliau rausvėja, o paskui įgauna tamsiai rudą spalvą. Atsiranda skersinių ir išilginių plyšelių ir ji susidalija prizmelėmis. Tai trūnijantysis arba rudasis puvinys, kuris lengvai susitrina į miltelius.
Destrukcinis-korozinis puvinį sukelia medieną ardydami kartu kelių rūšių grybai arba tokie grybai, kurių hifai išskiria ir hidrolizuojančių ir oksiduojančių fermentų. Medienoje atsiranda šviesių dėmių su tamsiomis linijomis.
Lėtai plintantis minkštasis puvinys susidaro labai šlapiose medinėse konstrukcijose. Tai rusvos šokolado spalvos puvinys, kai išilgai medienos plaušų yra daug smulkių plyšelių.Susidaro visų rūšių medienoje, bet dažniausiai minkštuosiuose lapuočiuose.
Vabzdžiai, moliuskai ir vėžiagyviai gadina medieną, išgrauždami joje nuo 1 iki 10mm skersmens landas. Dažniausiai landas graužia vabzdžių lervos. Jos graužia vingiuotas įvairios skerspjūvio formos landas, kurių lgis gali siekti iki 3metrų. Įvairūs vabzdžiai as moliuskai pasirenka sau tinkamas pagal sudėtį ir struktūrą medžių madienos rūšis. Lervos labiau mėgsta ankstyvąją metinių rievių medieną, kurioje yra mažiau lignino.
Pagal veisimosi vietą gyvūnų kilmės kenkėjus sąlygiškai galima suskirtyti į tris grupes:
1) vabzdžiai, gadinantys augančių ar ką tik nukirstų medžių medieną, kurios drėgnumas 50...70%;
2) vabzdžiai, gadinantys kambario sausumo ir orasausę medieną lentpjūvėse, sandėliuose, statiniuose, balduose (medienos drėgnumas 8...20%);
3) vabzdžiai, moliuskai ir vėžiagyviai, kurie gadina labai šlapią esančią vandenyje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-03-15
DalykasMedžiagotyros laboratorinis darbas
KategorijaInžinerija >  Medžiagotyra
TipasLaboratoriniai darbai
Apimtis3 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis8.94 KB
AutoriusGelyte_
Viso autoriaus darbų25 darbai
Metai2011 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasAlbrektas
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasDizaino ir technologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Medienos biologiniu kenkeju atpazinimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą