Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Mokslinė metodologija>Mokslinio pranešimo struktūra ir ruošimas
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Mokslinio pranešimo struktūra ir ruošimas

  
 
 
12345678
Aprašymas

Mokslinio pranešimo struktūra. Įvadas. Dėstymas. Pasirengimas pranešimui. Pranešimo pateikties rengimas kompiuteriu.

Ištrauka

Kad kalba nuo pradžios iki galo pasisektų ir būtų įdomi, oratorius jai turi rūpestingai rengtis. Nepasirengusį kalbėtoją gali ištikti nesėkmė – nepasirengei kalbai – renkis nesėkmei. Sėkmę laiduos geras temos pasirinkimas, jos pateikimas, iškeltos problemos išmanymas, jos sprendimo metodų parinkimas, kalbos eigos apmąstymas. Net patyrę oratoriai iš anksto apgalvoja savo būsimąją kalbą.
Mokslinio pranešimo autorius pirmiausia turi apgalvotai parengti temos dėstymo turinį, jo logišką komponavimą. Kompozicija yra autoriaus sukauptos medžiagos išdėstymas jam priimtina tvarka, kokia jis kalbėdamas tikisi labiausiai paveikti klausytojus. Mokslinio pranešimo tema autoriui yra gerai pažįstama, nematomą klausytojui darbą jis jau yra atlikęs iš anksto. Dar prieš rašydamas akademinį mokslinį darbą paprastai autorius jau būna surinkęs, išstudijavęs ir išanalizavęs literatūrą, atlikęs tyrimus, padaręs išvadas, o dabar jam tereikia išaiškinti tai klausytojui. Ir ne tik išaiškinti, bet ir įtikinti, kad jo atliktas darbas yra ir svarbus, ir įdomus. Atlikęs tiriamąjį darbą, autorius jaučia savo temos apimtį, būsimą auditoriją (kaip ir rašydamas – savo skaitytoją), belieka sudaryti pranešimo planą t. y. sudaryti pranešimo suskirstymą, numatyti pateiktį. Kaip jau minėta, visų darbų struktūra panaši: įvadas, dėstymas ir apibendrinanti pabaiga.
Įvadas yra labai svarbi pranešimo dalis. Tai kalbos pradžia, kuri padeda (arba ne) užmegzti ryšį su auditorija, sudominti klausytojus skaitoma tema, iškelia jiems klausimą, į kurį atsakymą pranešėjas aiškins viso mokslinio pranešimo metu. Pasisekus pradžiai, didesnė tikimybė, kad sklandžiai bus kalbama iki pabaigos. Ne veltui sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo. Kad įvadas patrauktų klausytojų dėmesį, o pranešėjas laimėtų simpatijas, pranešėjas turi:
• pirmiausia oficialiai ir pagarbiai pasisveikinęs kreiptis į auditoriją. Kreipinys viešai kalbant yra svarbi pradžios detalė; jis turėtų būti originalus, parinktas konkrečiai auditorijai. Jeigu pranešėjo nepristatė konferencijos vadovas, tenka pačiam prisistatyti auditorijai. Tardamas pirmus žodžius, pranešėjas pateikia informaciją apie save, sustiprina ir papildo pirmąjį įspūdį, kuris prasidėjo nuo pranešimo paskelbimo ir ėjimo į tribūną, pasitikrina savo balsą, jį "sušildo" ir pasirodo auditorijai. Dėl to verta pasistengti, nes pirmas kartas nepasikartos;
• paskui pasakoma tema, motyvai, kodėl ji pasirinkta, kuo ji įdomi pačiam pranešėjui, pabrėžiamas temos naujumas ir aktualumas;
• įvade būtina pasakyti, kokia problema yra iškelta. Problemos formuluotė turi būti aiški, kad klausytojas iš karto ją suprastų;
• trumpai papasakojama darbo struktūra, kokie uždaviniai bus sprendžiami. Taip klausytojas parengiamas kartu su autoriumi argumentuoti ir spręsti problemą;
Įvadas turi nušviesti problemos tikrąją būklę ir būdus jai išspręsti. Įvadui skiriama 10–15 proc. pranešimo laiko. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-02-23
DalykasMokslinės metodologijos konspektas
KategorijaKita >  Mokslinė metodologija
TipasKonspektai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis22.31 KB
AutoriusKestas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasDulevičius
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasStatybos ir architektūros fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokslinio pranesimo struktura ir ruosimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 8 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Dulevičius
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą