Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Architektūra ir dizainas>Architektūros istorija (3)
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Architektūros istorija (3)

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Skirtingų epochų pastatai: Vilniaus gynybinė siena. Šv. Bernardino Sieniečio (Bernardinų) bažnyčia. Laisvės statula.

Ištrauka

1503 m. rugsėjo 6d. privilegija didysis kunigaikštis Aleksandras, patenkindamas miestiečių prašymą, leido aptverti miestą mūrine gynybine siena. Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai pavesta nužymėti miesto sienos ribas. Namus, kliudančius rengti gynybinius įtvirtinimus, įsakyta nugriauti. Įtvirtinimus turėjo statyti patys sostinės gyventojai. Kiekvienam paskirta sumūrytinam tikrą sienos dalį. Tiems, kurie nepajėgė iš karto sumūryti jiems skirtos dalies, buvo leista laikinai ją užtverti aštriakuolių tvora. Sienos mūrijimo darbai intensyviausiai vyko 1506-1509 m., statyba buvo užbaigta 1522 m.
Gynybinė siena sudarė vientisą kompleksą su pilimis ir jų įtvirtinimais. Į gynybos sistemą įjungtos ir gamtinės kliūtys: iš šiaurės rytų miestą saugojo stačios kalvos ir Vilnia, pietvakarių pusėje iškastas perkasas. Jo dugnu tekėjo upelis.
Gynybinė siena buvo maždaug 3 km. ilgio ir supo netaisyklingą daugiakampį plotą, apjuosdamas centrinę miesto dalį. Siena šiaurės vakaruose jungėsi su pilimi, toliau ėjo dabartinė L. Stuokos- Gucevičiaus gatvės pietryčių puse, kirto Liejyklos gatvę, ėjo S. Žuko gatvės rytine puse, Vilniaus gatve, rytiniu Komjaunimo gatvės pakraščiu, suko į V. Jacevičiaus ir Birštono gatves, kirto A. Strazdelio – Subačiaus - Bokšto gatvių sankryžą, ėjo Bokšto gatvės rytiniu šonu ir Vilnios slėniu iki bernardinų bažnyčios. Kol kas neišaiškinta, kaip siena šioje pusėje jungėsi su pilimi. Sienos atkarpos nebuvo tiesios, bet pagal reljefą buvo lenktos arba laužtos.
Siena labai praturtino miesto tūrinę ir erdvinę kompoziciją: vartai ir bokštai dominavo miesto siluete ir panoramose.
Sienos vidutiniškas aukštis buvo apie 6,5 m. Panašaus aukščio buvo ir kitų Europos miestų, pavyzdžiui Talino, sienos. Vilniaus siena buvo palyginti plona: ties pamatais 0,9 – 1,4 m. storio, o viršuje dar plonesnė. Kitų šalių miestų XII- XV a. gynybinės sienos buvo gerokai stipresnės: Talino – 2,3 m. Lenkijos miestų – nuo 1 iki 2,5 m. Toks Vilniaus sienos storis buvo racionalus ir logiškai pagrįstas: antžeminio mūro storis XVI a. jau menkai saugojo nuo artilerijos sviedinių. Vilnius buvo apjuostas mūrais pirmiausia dėl totorių antpuolių, kurie artilerijos neturėjo. Taigi siena, pritaikyta gintis paraku šaunamais ginklais, patikimai saugojo nuo plėšikaujančių totorių antpuolių. Kita vertus, statant sieną dar neužmiršta viduramžių tradicijų: jos atkarpa tarp Medininkų ir Subačiaus vartų pritaikyta artimai gynybai ir turėjo mašikulas. Šios sienos dalies architektūros formos buvo labai raiškios. Sienos viršuje buvo angų ir mašikulų eilės. Mašikulų arkutės rėmėsi į laiptuotus kronšteinus, o gilios nišos sudarė įspūdingą šešėlių kontrastą su lygia siena. Nežinia, ar buvo mašikulų kitose sienos atkarpose, nes jų pėdsakų neaptikta nei piešiniuose, nei natūroje. Sienoje nebuvo dekoro elementų. Netinkuotame mūre žiojėjo vien įvairaus didumo šaudymo angos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-06-06
DalykasArchitektūros ir dizaino namų darbas
KategorijaArchitektūra ir dizainas
TipasNamų darbai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis3.62 MB
AutoriusDomantas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2011 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasAndriušytė
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasStatybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word 2007 Architekturos istorija (3) [speros.lt].docx
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 14 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Andriušytė
  • 2011 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą