Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Komunikacija>Mediologija (2)
   
   
   
3
naudingas +3 / nenaudingas 0

Mediologija (2)

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445
Aprašymas

Kas yra mediologija ir medijų studijos. Mediologijos dalyko istorija ir poreikis. Ryšiai su kitais mokslais. Kiti mokslai, nagrinėjantys medijas. Pagrindinės mediologijos tyrinėjimo kryptys ir objektas. Medijos apibrėžimai. Medijos kategorijos pagal funkcijas. Medijų tipai. Skaitmeninės ir analoginės medijos. Medijos ir technologijos santykis. Turinio ir medijos samprata. Pagrindinės medijų teorijos ir teoretikai. Marshallas McLuhanas ir jo veikalas "Kaip suprasti medijas". McLuhano medijos samprata ir jos santykis su komunikacijos mokslais. Vėsios ir karštos medijos. Medijų tetradas ir medijų dėsniai (sustiprinimas, sunaikinimas, išvirtimas, prikėlimas). Medija kaip žmogaus tęsinys. Medijos ir pranešimo santykis. Raymondo Williamso socialinė medijos samprata. Technologinis ir socialinis determinizmas. Senos ir naujos medijos. Naujumo raida ir sąlygiškumas. Žiniasklaidos teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Visuomenės informavimo įstatymo pagrindinės nuostatos ir sąvokos. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Informacijos laisvė. Nuomonių įvairovė. Valstybinės kalbos ugdymas. Objektyvumo ir šališkumo problema Lietuvos periodinėje žiniasklaidoje. Šalies periodinės spaudos ir interneto vartų veiklos specifika. Žiniasklaidos dereguliavimo, savitvarkos ir reguliavimo aktualijos. Televizija komunikacijos technologijų kontekste. Mediamorfozių sąvoka. Audiovizualinės žiniasklaidos užuomazgos kitose komunikacijos technologijose. Audiovizualinės žiniasklaidos principai. Ausies kultūra. Akies kultūra. Gutenbergo amžius. Informacijos revoliucija. Grafinė revoliucija. Tiražo revoliucija. Informacijos amžius. Asmenybės. Televizijos raidos bruožai. Pirmosios transliacijos, televizijos stočių plėtra JAV ir Europoje. Technologinė TV raida: mechaninė ir elektroninė televizija. TV kanalų klasifikavimo principai. Televizijos stilistinė kaita. Paleotelevizija, neotelevizija, realybės televizija. Programavimo principai ir technikos. Tradicinės (klasikinės) televizijos ypatybės. Televizijos kaitos perspektyvos. Spausdintinės, elektroninės ir skaitmeninės medijos. Spausdinta knyga ir periodika medijų sistemoje. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Knygos sąvoka: kilmė ir apibrėžimai. Knygos mokslo objektas ir svarbiausios kategorijos, struktūra ir vieta tarp kitų mokslų ir ryšiai su jais. Knygotyros ryšiai su kitais mokslais. Knygos ir knygininkystės tyrimų metodai ir tyrimų institucionalizacija. Knygotyros institucionalizacija. Knygotyros terminija ir jos resursai. Svarbiausi terminų leidiniai. Terminų žodynai. Standartai. Skaitmeninė knyga. Įrašytos laikmenos. Tradicinės ir skaitmeninės knygos santykis. Jų ateitis. Knygos struktūra ir architektonika. Knygos sandara: vidiniai ir išoriniai elementai. Knygos gamybos medžiagos. Knygos leidybos procesas. Spausdintų ir skaitmeninių leidinių tipologija. Spausdintų leidinių tipologija. Skaitmeninių leidinių tipologija. Lietuvos leidybos produkcija ir jos statistika. Knyga visuomenės informavimo priemonių (VIP) sistemoje. Skaitytojas ir vartotojas. Svarbiausi skaitytojų tipizavimo kriterijai. Knygos vartotojų tipizavimas. Leidybos vieta šiuolaikinėje visuomenėje, jos kultūriniai ir ekonominiai aspektai. Juridiniai leidybos pagrindai. Leidyklų organizacinės struktūros ir tipai: šakinė, specializuota, universali leidykla. Leidybos ekonomikos pagrindai. Išlaidos. Pajamos. Leidinio sąmata. Leidinio redakcinio ir gamybinio darbo pagrindai. Redakcinis darbas. Rankraščio paruošimas spaudai (redagavimas). Gamybinis darbas. Knygos apipavidalinimas. Knygos gamyba: spaudos darbai ir įrišimas. Knygos reklama, populiariausi knygos reklamos būdai. Knygų platinimas. Pagrindiniai knygų pirkėjai, jų ypatybės. Leidybos santykiai su valstybe. Šiuolaikinė leidybos situacija pasaulyje. Knygų leidyba Vakaru Europoje ir JAV. Knygų leidyba Rytu Europoje. Knygos rinka Lietuvoje. Pagrindinės Lietuvos knygų leidyklos. Senoji knyga kaip media. Senųjų knygų telkiniai - palikimas ar paveldas? Chronologinės spaudos paveldo ribos. Knygų nuosavybės ženklai (rankraštiniai įrašai, antspaudai, ekslibrisai, superekslibrisai). Marginalijos ir graffiti kaip paveldo dokumentai.

Ištrauka

1.Kas yra mediologija ir medijų studijos. Mediologija - Prancūzų mokslininko Regis Debray apibrėžta disciplina.Medijų studijos - įvairių medijų, jų technologijų bei turinio, taip pat istorijos, reikšmės bei poveikiųstudijos. Medijų tyrinėtojai nagrinėja medijų politinius, socialinius, ekonominius ir kultūrinius vaidmenis bei poveikius. Medijų studijos remiasi tiek socialinių, tiek humanitarinių mokslų tradicija, o jų studijų laukas persidengiasu masine komunikacija, komunikacijos studijomis bei informacijos ir komunikacijos mokslais.
2.Mediologijos dalyko istorija ir poreikis. "Medijų" sąvoka plačiai buvo pradėta vartoti tik XXa. 9 dešimtmečio viduryje, tad jai yra tik apie 20 metų. Medijų teoretikas Raineris Leschke teigia, kad "mediumo" sąvoka pirmiausia susiformuoja filosofijoje, pradedant S. Kierkegaardu, nagrinėjančiu kalbą ir meno išraiškos priemones kaip medijas, bei W. Benjaminu, ieškančiu skirties ir panašumų tarp fotografijos ir meno sistemos, tik vėliau šį sąvoka pereina į komunikacijos mokslų lauką ir įgyja šiuolaikinę reikšmę. Tad iki XX a. vidurio "mediumo" reikšmė buvo daugiausia siejama su meno sistema ir tik po Antrojo pasaulinio karo masinės komunikacijos disciplina galutinai perima "mediumo" sąvoką į savo sritį. "Mediumo" sąvoka pradėta vartoti mokslinėje kalboje 7-ajame dešimtmetyje, kai televizija tapo dominuojančiu mediumu visuomenėje. Sąvoka buvo dažniausiai vartojama daugiskaitos forma "medijos" ir apibūdino naują visuomenės reiškinį ir etapą, kai komunikacija tapo intensyviai medituota (ne tik per TV, bet ir per radiją, kiną, o vėliau ir internetą) bei laikoma viena iš pagrindinių šiuolaikinės visuomenės savybių.
3.Ryšiai su kitais mokslais. Mokslininkai ir tyrėjai pasitelkia teorijas ir metodus, iš šių disciplinų, kultūros studijų, filosofijos, retorikos, psichologijos, sociologijos, socialinės teorijos, socialinės psichologijos, literatūros teorijos, politologijos, politinės ekonomikos, ekonomikos, sociokutūrinės antropologijos, muzeologijos, meno istorijos ir kritikos, kino studijų ir informacijos teorijos.
4.Kiti mokslai, nagrinėjantys medijas. "Medijos" - tarpdiscipliniškos, nes jos nėra vien tik komunikacijos mokslų objektas, jas iš savo pozicijų analizuoja ir kiti mokslai: filosofija, lingvistikos ir literatūros teorijos, meno teorija, muzikologija, psichologija, sociologija, ekonomika ir kiti mokslai. Medijų mokslininkas Knutas Hickethieris teigia, kad mokslas, tyrinėjantis medijas, pradėjo formuotis 7-ajame dešimtmetyje iš trijų sričių: medijų analizės, medijų teorijos ir medijų istorijos. Medijų istorija tyrinėja medijų istorinę raidą ir jų istoriją. Medijų teorija, prasidėjusi iš estetikos ir meno teorijų, vėliau prijungė socialines teorijas, 8-9-ajame dešimtmetyje integravo semiotinius, kultūrinius ir komunikacinius medijų aspektus. Medijų analizė remiasi medijų teorijos sąvokomis ir kategorijomis, konstruoja ir pritaiko medijų analizės modelius.
5.Pagrindinės mediologijos tyrinėjimo kryptys ir objektas. Ryškėja trys pagrindinės medijų nagrinėjimo kryptys: 1.Kuriama visiškai nauja mokslų disciplina pavadinimu "Mediologija" (prancūzo R. Debray monografija "Mediologie" ir to pačio pavadinimo austro F. Hartmanno monografija);2. Komunikacijos mokslų pagrindu kuriama nauja medijų mokslų disciplina – transformuojami komunikacijos mokslai (R. Lesche, K. Hickethieris ir kt.) 3.Po komunikacijos mokslų skėčiu įtalpinamo medijų teorijos kaip sudėtinė dalis ir komunikacijos mokslai transformuojasi pagal medijų paradigmą (S. Weber, G. Maletzke, U Saxer ir kt.)
6.Medijos apibrėžimai. Medijos kaip terpė (oras, vanduo) Mediją kaip aplinka Mediją kaip (informacijos) laikmena (CD, vinilas ir kt.) Mediją kaip tarpininkas tarp... (tikrovės irtelevizijos naujienų žiūrėtojo)
7.Medijos kategorijos pagal funkcijas. Vokietis Knutas Hickethieris apibrėžia ir grupuoja medijas pagal jų funkcijas: 1.Stebėjimo medijas - medijos, kurios padeda stebėti aplinkas, sustiprina ir išplečia žmogaus suvokimo galimybes, praplečia juslių galimybes (pvz. teleskopas, akiniai,...) 2.Fiksavimo/įrašymo ir apdorojimo medijas - jos atlaisvina žmogaus vidinę atmintį ir sukuria išorinęatmintį (diktofonas, fotoaparato atminties kortelė, sąsiuviniai,...) 3.Perdavimo medijas - medijos, kurios įgalina perdavimą/komunikaciją. Jos perduoda informaciją laike ir erdvėje (kompiuterinis tinklas, radijo ryšio tinklas, pašto tinklas,...) 4.Komunikacijos medijas - visų šių trijų tipų medijų kombinacija. Komunikacijos medijos, akumuliavo visų trijų grupių funkcijas ir tapo ne tik keičiančios erdvės ir laiko struktūra, bet ir kuriančios naujas komunikacijos erdves. Ši ketvirtoji medijų kaip komunikacijos medijų samprata yra medijų studijų perspektyvoje aktualiausia, nes apima visas medijų funkcijas.
8.Medijų tipai. Harry Pross, skirsto medijas į pirmines, antrines ir tretines. Pagrindinis skirtumas yra tai, ar yra ir kaip yra naudojamas aparatas (techninis įtaisas) Pirminės medijos - perduodant pranešimą nenaudojamas joks įtaisas nei iš siuntėjo, nei iš gavėjo pozicijų (tai kalba bei neverbalinė komunikacija: mimika, gestai ir kūno judesiai) Antrinės medijos - perduodant pranešimą tik iš siuntėjo pozicijų pasitelkiamas įtaisas (kartais aparatas) - tai rašytinis ir spausdintinis tekstas, tapyba, grafika, skulptūra. Tretinės medijos - tiek kuriant, tiek suvokiant pranešimą yra būtinas aparatas - tai kinas, videomenas, kompiuterinis menas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-05-09
DalykasKomunikacijos konspektas
KategorijaKomunikacija
TipasKonspektai
Apimtis35 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis116.52 KB
Autoriusdaika
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasKaunas
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasKomunikacijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word mediologija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 35 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Kaunas
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+3
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą