Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Genetika>Genetika (11)
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Genetika (11)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Ląstelės ciklas (prokariotų ir eukariotų). Molekulinė chromosomos sandara Cromosomų struktūra ir morfologija. Kariotipas ir jo analizės principai. Ląstelių mitozė. Jos fazės. Pagrindinė mitozės savybė. Lytinis dauginimasis – genetinės organizmų įvairovės šaltinis. Pirmasis mejozinis dalijimasis. I profazė, jos ypatumai. Mejozės ir mitozės panašumai ir skirtumai. Ryšys tarp mejozės ir lytinių ląstelių susidarymo. Žmogaus spermatogenezė, oogenezė ir apvaisinimas. Vyrų ir moterų gametogenezės skirtumai. Mejozės įtaka kombinaciniam kintamumui. Genai dvigubajame chromosomų rinkinyje. Aleliniai ir nealeliniai genai. Genotipas. Fenotipas. Monohibridinis kryžminimas. Alternatyvius požymius lemia 2 aleliniai genai. 1 ir 2 G. Mendelio dėsniai. Dihibridinis kryžminimas: nealeliniai genai paveldimi nepriklausomai vienas nuo kito. Analizuojantysis monohibridinis ir dihibridinis kryžminimas. Trečiasis G. Mendelio dėsnis, jo įrodymai. Protinio atsilikimo ir anomalaus genetika. Molekulinės genetikos staigmenos. Dvynių tyrimo metodas. Autosominis dominantinis paveldėjimas. Autosominis recesyvinis paveldėjimas. Su X chromosoma susijęs dominantinis paveldėjimas. Holandrinis paveldėjimas. Lyties raidos genetika. Žmogaus lyties raida. Chromosominės paveldimumo teorijos principai. Alelinių genų sąveikos ir kaip jos iškreipia paveldėjimą pagal G.Mendelio dėsnius. Kodominavimas ir AB0 kraujo grupių paveldėjimas. Populiacijų genetika. Hardžio ir Vainbergo dėsnis. Hardzio ir Vainberno desnis. Poligeninis paveldėjimas. Daugiaveiksmis paveldėjimas. Raidos anomalijos. Genetinis konsultavimas.

Ištrauka

Ląstelės ciklas – tai jos gyvenimo laikotarpis nuo ląstelės dalijimosi, kai ji susidaro, ligi kito jos dalijimosi, kai susidaro ląstelės palikuonės (t.y. kita ląstelių karta), arba pačios ląstelės žuvimo.
Prokariotai dauginasi nelytiniu būdu ląstelei tiesiog dalijantis pusiau (skilimas, dvinaris dalijimasis). Ląstelės ciklas – augimas ir dalijimasis. Genomą sudaranti žiedo formos DNR molekulė (chromosoma), prisitvirtinusi prie plazminės membranos, prieš ląstelei dalijantis padvigubėja. Plazminei membranai tįstant ir formuojantis pertvarėlei dvi tapačios DNR kopijos po vieną patenka į dukterines ląsteles.
Eukariotai. Dalijantis ląstelei turi pasidalinti ir citoplazma su branduoliu. Somatinės ląst.- mitozė, lytinės – mejozė.
S stadija – vyksta DNR dvigubėjimas ir kt svarbūs procesai.
G2 – ląst. ruošiasi dalijimuisi
M – dalijasi ląst branduolys ir citoplazma
G1 – ląst auga, joje daugėja organoidų. G0 – Ląst nebeauga, nesidalija, tačiau atlieka specifines funkcijas. Gavus signalą, kad reikia dalytis, ląstelė grįžta į G1 stadiją.
R – apribojimo taškas. Peržengusi R tašką ląst turi pereiti likusias stadijas. Neperžengusi – gali pereiti į ramybės būseną G0.
Eukariotų ląstelės genetiniu požiūriu skirstomos į somatines (kūno) ir lytines (gametos). Gametos ir ląstelės, iš kurių jos susiformuoja (spermatogonijos, spermatocitai, oocitai) vadinamos generatyvinėmis.
Atskirų ląst. Ciklo stadijų trukmė priklauso nuo G1 stadijos trukmės. Kaulų čiulpuose, odoje gleivinėse kartojasi visą individo gyvenimą, skeleto raumenų, smegenų ląst neuronai – iki ląst žuvimo. Ląst ciklą reguliuoja ciklinai ir nuo jų priklausančios kinazės.

Eukariotinė chromosomoma turi ilgą linijinę DNR molekulę
Chromosomų replikacijai ir segregacijai
(išsiskyrimui) reikalingos trijų tipų specifinės sekos
Replikacijos pradžios vietos (origins of replication)
Centromera
Telomeros
Eukariotinių chromosomų sandara
•Eukariotinė chromosoma dažniausiai yra linijinė
•Tipišką chromosomą sudaro nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų milijonų bazių porų
•Eukariotų chromosmos sudaro rinkinius. Dauguma rūšių yra diploidinės, t.y. turi dvigubą chromosomų rinkinį.
•Genai chromosomoje yra išsibarstę. Tipiška chromosoma turi nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių skirtingų genų
•Kiekviena chromosoma turi daug replikacijos pradžios sekų, kurios yra išsidėstę maždaug kas 100 000 bazių porų
•Kiekviena chromosoma turi centromerą, kuri formuoja kinetochoro baltymų atpažinimo vietą
•Telomeros esančios abiejuose chromosomos galuose turi būdingas specifinės sekos
•Kartotinės sekos daugiausiai randamos centromeriniuose ir telomeriniuose regionuose, tačiau taip pat įvairus pasikartojimai yra išsibarstę po visą chromosomą ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-06-30
DalykasGenetikos konspektas
KategorijaBiologija >  Genetika
TipasKonspektai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis265.9 KB
AutoriusSalomėja
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2011 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasMedicinos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word 2007 Genetika (11) [speros.lt].docx
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 23 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2011 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą