Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Civilinio proceso teisės normų ypatumai
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Civilinio proceso teisės normų ypatumai

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Skiriamieji civilinio proceso teisės normų bruožai. Civilinio proceso teisės normų galiojimas. Civilinio proceso teisės normų galiojimas laiko atžvilgiu. Civilinio proceso teisės normų galiojimas teritorijos atžvilgiu. Civilinio proceso teisės normų galiojimas asmenų atžvilgiu. Civilinio proceso teisės normų aiškinimas. Išvados.

Ištrauka

Teisės norma yra bendroji žmonių elgesio taisyklė, suteikianti jiems konkrečias teises ir pareigas. Civilinio proceso teisė yra kodifikuota teisės šaka. Tad dauguma civilinio proceso teisės normų yra susistemintos CPK, kuris reglamentuoja santykius susiklostančius teismams nagrinėjant civilines bylas ir vykdant jose priimtus teismo sprendimus.
Civilinio proceso teisės normų klasifikacija, tinkamas šių normų galiojimo laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu, nustatymas ir šių normų aiškinimas padeda mums pažinti civilinio proceso teisės normas, aiškiau suvokti jų vietą ir vaidmenį teisės sistemoje.
Šiame darbe nagrinėjami civilinio proceso teisės normų ypatumai, t.y. skiriamieji teisės normų bruožai, teisės normų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu, bei teisės normų aiškinimas.
Darbo uždaviniai:
1. apibūdinti civilinio proceso teisės normų bruožus;
2. išanalizuoti civilinio proceso teisės normų galiojimo ypatumus;
3. išdėstyti civilinio proceso teisės normų aiškinimo esmę.
Darbe naudotasi CPK, Lietuvos teisės mokslininkų darbais bei teismų praktika.


Teisės teorijos mokslas nurodo, jog teisės normų klasifikacija yra svarbi keliais aspektais:
1) pagilina teisės normos pažinimą;
2) padeda tiksliau nustatyti kiekvienos teisės normos vietą teisės sistemoje, aiškiau suvokti teisės normų funkcijas ir vaidmenį teisinio reguliavimo mechanizme;
3) patikslina teisės normos poveikio visuomeniniams santykiams ribas ir galimybes;
4) padeda tobulinti valstybės institucijų teisėkūrą ir teisės taikymą.
Civilinio proceso teisės normos į rūšis gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus.
Pagal nustatomų elgesio taisyklių privalomumo laipsnį civilinio proceso teisės normos skirstomos į:
1) imperatyvias;
2) dispozityvias.
Imperatyvios teisės normos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia kaip nors kitaip šio paliepimo suprasti. Kaip antai, pagal CPK 163 str. "Privalomas bylos sustabdymas" 2 p. nustatyta, kad "teismas privalo sustabdyti bylą <...> kai šalis netenka veiksnumo". Pagal šią teisės normą, bylą būtina sustabdyti tik kai ieškinį ar pareiškimą teismui padavė veiksnus asmuo, o veiksnumo neteko jau vykstant procesui civilinėje byloje. Kai ieškinį ar pareiškimą teismui paduoda neveiksnus fizinis asmuo, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą, o priimtą turi palikti nenagrinėtą. Tuo atveju, kai vykstant teisminiam nagrinėjimui suabejojama šalies psichiniu visavertiškumu, bylą reikėtų atidėti ir gauti asmens psichikos būklę patvirtinančius duomenis.
Dispozityvios teisės normos nustato elgesio variantą, kuris neperžengdamas įstatymo numatytų ribų suteikia subjektams teisę reguliuoti tarpusavio santykius savo pačių nuožiūra, t.y. leidžia jiems susitarimu nustatyti abipuses teises ir pareigas. Ir tik jeigu šalys šio nepadaro, nustatomas tam tikras privalomas elgesys. Kaip antai, pagal CPK 164 str. "Teismo teisė sustabdyti bylą" 2 p. "teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą <...> kai teismas paskiria ekspertizę". Priešingai nei CPK 163 str. numatytais pagrindai, šiuo atveju bylos sustabdymas priklauso nuo bylą nagrinėjančio teismo valios, nes šis CPK straipsnis ne įpareigoja, o tik suteikia teismui teisę sustabdyti bylą.
Pagal taikymo sritį civilinio proceso teisės normos skirstomos į:
1) bendrąsias;
2) specialiąsias;
3) išimtines.
Bendrosios civilinio proceso teisės normos taikomos bet kuriai teisenai arba visoms proceso stadijoms. Kaip antai, CPK 17 str. "Šalių procesinis lygiateisiškumas" nustatyta, jog "šalių procesinės teisės yra lygios". Pažymėtina, jog CPK 17 str. yra CPK I dalyje pavadintoje "Bendrosios nuostatos". Bendrosios dalies normos reguliuoja klausimus, bendrus visam civiliniam procesui.
Specialiosios civilinio proceso teisės normos taikomos tik kuriai nors vienai teisenai arba proceso stadijai. Kaip antai, CPK 443 str. "Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės" 1 d. nustatyta, kad "ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai".
Išimtinės civilinio proceso teisės normos nurodo bendrosios ar specialiosios taisyklės išimtį. Kaip antai, CPK 31 str. "Išimtinis teismingumas" 1 d. nustatyta, jog "ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui." Šiuo atveju CPK nustatyta išimtis iš bendrųjų teismingumo taisyklių ir CPK įsakmiai įvardijamas teismas, turintis nagrinėti bylą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-02-21
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai17 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis31.95 KB
AutoriusDainius
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2009 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojasdr. Žilvinas Terebeiza
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Civilinio proceso teises normu ypatumai [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • dr. Žilvinas Terebeiza
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą