Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Intelektas (19)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Intelekto prigimtis, jo struktūra. Intelekto priklausomybė nuo kultūros, jo ryšys su gebėjimais ir greitu informacijos apdorojimu. Intelekto kintamumas, jo pasireiškimo kraštutinumai. Intelektas ir kūrybingumas. Genų ar aplinkos įtaka intelektui. Išvados.

Ištrauka

Intelektas neapčiuopiamas dalykas, jau nuo pat intelekto įvertinimo testų kūrimo pradžios mokslininkų nuomonės nesutapo : ar tai yra genų ar aplinkos įtaka. Intelektą galima apibrėžti, kaip "sugebėjimą įgyti ir panaudoti žinias". Intelekto teorijos skirstomos nuo žmonių požiūrio, ar intelektas yra vienas gebėjimas, ar jis susideda iš atskirų sugebėjimų.
Daugybė mokslininkų suko galvas ir išvedinėjo intelekto teorijas. Nuomonės skyrėsi. Pvz. C. Spermans‘as Xx a. pradžioje pastebėjo, kad jei žmogus sumanus nors vienoje srityje, ta dažniausiai jis būna sumanus ir kitose. Jis paprieštaravo nuomonei, jog intelektas yra tam tikrų sugebėjimų suma ir mane, kad intelektas yra bendra protinė energija įtakojanti kiekvieną žmogaus veiksmą. O L. Thurston‘as į intelektą žiūrėjo iš kitos perspektyvos, atmesdamas teiginį, kad yra vienas bendras intelektas. Jis tikėjo, jog egzistuoja pirminių protinių sugebėjimų, tad kartu su kitais tyrinėtojais pateikė keletą tokių sugebėjimų :
1. Verbalinis supratimas – faktorius, kuris įvertinamas testuose, matuojančiuose verbalinį mąstymą, mąstymą analogijomis bei skaitymo supratimą.
2. Žodžio suradimo lengvumas – lengvas manipuliavimas žodžiais specialiuose kontekstuose, tokiuose kaip rimavimas.
3. Gebėjimas manipuliuoti skaičiais – aritmetiniai skaičiavimai.
4. Erdviniai gebėjimai - gebėjimas vidiniame plane manipuliuoti ir vizualizuoti geometrinius ryšius ir pan.
5. Asociacinė atmintis – sugebėjimas sudaryti atsitiktinai suporuotas ir vizualizuoti geometrinius ryšius ir pan.
6. Suvokimo greitis – sugebėjimas greitai pamatyti vizualines detales.
7. Samprotavimas.
Thurston‘as manė, kad neužtenka intelektui nustatyti vieno rodiklio, o reikia kelių atskirai tam tikrų gebėjimų testo nustatančio rodiklio. Be to šis mokslininkas tikėjo, kad šie sugebėjimai yra nepriklausomi vienas nuo kito. Pvz. asmuo gebantis manipuliuoti skaičiais, gali nepasižymėti puikiu žodžio suradimo lengvumu. Tačiau jis taip pat tikėjo, jog kartu sudėjus šiuos sugebėjimus, jie sudaro bendrą intelektą. Taigi intelekto struktūra neturi konkretaus apibrėžimo, tačiau remiantis dauguma, intelektas pasižymi atskiruose gebėjimuose. XIX a. pabaigoje buvo atliekami pirmieji bandymai išmatuoti psichines savybes, kurios traktuojamos kaip intelekto pasireiškimu. F. Galton‘o sukurtoje antropomentinėje laboratorijoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-12-21
DalykasKognityvinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Kognityvinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis17.96 KB
AutoriusEglė
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2010 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasJolanta Kmeliauskaitė
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasEkonomikos ir finansų valdymo fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Intelektas (19) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Jolanta Kmeliauskaitė
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą