Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Neįrodinėtinos civilinio proceso aplinkybės
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Neįrodinėtinos civilinio proceso aplinkybės

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627
Aprašymas

Įvadas. Tikslas – išsiaiškinti aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, sampratą ir paskirtį civiliniame procese. Aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, samprata Teismo vaidmuo ir šalių įrodinėjimo pareiga. Aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti civiliniame procese, samprata. Aplinkybės, teismo pripažintos visiems žinomomis. Prejudiciniai faktai. Teisinės prezumpcijos. Priešingos šalies pripažinti faktai. Išvados. Zusammenfassung.

Ištrauka

Teismas – tai tik viena iš alternatyvų, kur asmenys gali spręsti savo ginčus, apginti savo teises ir teisėtus interesus. Matyti tendencija, kad žmonės vis dažniau kreipiasi į teismą siekdami apginti savo pažeistą teisę. Nors visur yra iškeliamas teisės kreiptis į teismą principas, kaip absoliutus, priklausąs visiems žmonėms, realybėje taip nėra, nes atsiranda įvairių kliūčių: didelės bylinėjimosi išlaidos, brangios advokato paslaugos, nemažai laiko kainuojantis teismo procesas ir kt.
Asmenys, pasiryžę eiti iki galo ir kovoti už savo teises bei rasti tiesą, taip pat susiduria su įvairiomis kliūtimis: be anksčiau išvardintų galime paminėti ir įrodymų rinkimą, jų pateikimą teismui. Ne visada yra lengva surinkti visus reikiamus įrodymus – biurokratinis aparatas, ne visiems asmenims prieinama ar įslaptinta informacija tik dar labiau apsunkina asmens padėtį.
Apžvelgę pastarųjų metų teismų veiklos statistinius duomenis, galime pastebėti tendenciją, kad bylų, pateiktų spręsti teismui, daugėja, lygiai taip pat didėja ir neišspręstų civilinių bylų likutis . Daugeliu atvejų bylos neišsprendžiamos dėl įrodymų trūkumo, žinoma, esti ir kitų veiksnių, tačiau šiame darbe jų neaptarinėsime. Tačiau kaip yra tais atvejais, kai asmuo ribotai atlieka savo įrodinėjimo pareigą, t.y., kai tam tikrų aplinkybių, nustatytų pagal įstatymą, nereikia įrodinėti? Kokią reikšmę turi aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti civiliniame procese?
Taigi mūsų darbo tikslas – išsiaiškinti aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, sampratą ir paskirtį civiliniame procese. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: bendrais bruožais aptarti šalių ir teismo vaidmenį įrodinėjimo procese – tai leis giliau pažinti šalių įrodinėjimo pareigos paskirtį bei reikšmę, apžvelgti neįrodinėtinų aplinkybių sampratą. Svarbiausias mūsų uždavinys – išanalizuoti kiekvieną neįrodinėtinų aplinkybių rūšį, susiklosčiusią teismų praktiką šiuo atžvilgiu, taip pat teisinę reikšmę. Norint pasiekti darbo visapusiškumą ir išgauti kuo geresnį efektą, autoriaus nuomone, būtina pateikti lyginamąją analizę: panagrinėsime, kaip įvairiose užsienio šalyse – tiek bendrosios, tiek kontinentinės teisės tradicijos – reglamentuojamos neįrodinėtinos aplinkybės, jų skirtumus ir panašumus.
Kad galėtume kuo išsamiau bei tiksliau perteikti mūsų nagrinėjamą temą, naudosimės įvairių Lietuvos bei užsienio mokslininkų bei teoretikų įžvalgomis, jų darbais, išsamiau panagrinėsime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą praktiką šiuo klausimu bei praktiniais pavyzdžiais.
Šio darbo objektas – neįrodinėtinos civilinio proceso aplinkybės – tai aplinkybės, nustatytos įstatymo, kurių bylos šaliai nereikia įrodinėti. Tokiomis aplinkybėmis yra teisinės prezumpcijos, prejudiciniai faktai, priešingos šalies pripažinti faktai, visiems žinomos aplinkybės. Išsamiau jas aptarsime darbo eigoje.
Šios temos aktualumą lemia būtent tai, kad jai nėra skirta daug dėmesio: ji aptarinėjama gana siauru požiūriu, nesigilinant į įvairias subtilybes, kas, savo ruožtu, ir lemia jos neišsamumą ir su tuo susijusias problemas. Reti teismų praktikos apibendrinimo pavyzdžiai tarsi rodo, kad ši tema yra išsemta, tačiau anaiptol – civilinės bylos šalys labai dažnai susiduria su neįrodinėtinomis aplinkybėmis, kai joms reikia įrodyti jų neįrodinėjimo pagrindą. Dėl šios priežasties šalims dažnai sunku įgyvendinti savo pagrįstą teisę.
Todėl labai svarbu visapusiškai išanalizuoti neįrodinėtinas aplinkybes, jų pagrindus, realias procedūras – tai leis ne tik išsamiau susipažinti su šalių pareigomis ir teisėmis šiame procese, bet ir giliau pažvelgti į įrodinėjimo stadijos svarbą civiliniame procese. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-11-15
DalykasCivilinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis25 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis40.65 KB
Autoriussilogiste
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasR. Kontrauskas
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Neirodinetinos civilinio proceso aplinkybes [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 25 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • R. Kontrauskas
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą