Lyginamoji konstitucinė teisė (4)

I tema. Lyginamoji konstitucinė teisė – mokslas apie pasaulio valstybių konstitucinę teisę. Lyginamosios konstitucinės teisės vieta teisėtyroje. Lyginamosios konstitucinės teisės mokslo dalykas, funkcijos, metodologija. Lyginamoji analizė. Konstitucinė teisė kaip mokslas, mokymo dalykas ir teisės šaka. Lyginamoji konstitucinė teisė. Lyginamosios konstitucinės teisės metodologija. Konstitucinė teisė nacionalinėje teisės sistemoje. Konstitucinės teisės principai ir normos, institutai. Konstituciniai teisiniai santykiai. Konstitucinė teisė kaip nacionalinės teisės šaka. Konstitucinės teisės normų ypatumai. Konstitucinės teisės normų struktūra. Konstitucinės teisės institutai. Konstituciniai teisniai santykiai ir jų subjektai įvairiose pasaulio šalyse. Pasaulio valstybių konstitucinės teisės šaltinių įvairovė. Pasaulio valstybių konstitucinės teisės šaltiniai. Įstatymai. Organinis įstatymas. Paprasti įstatymai. Ypatingieji įstatymai. Parlamento reglamentai, statutai. Vykdomosios valdžios aktai. Deleguotoji įstatymleidystė. Konstitucinės priežiūros institucijų aktai. Teismo precedentai. Konstitucinis paprotys. Nacionaliniai viešosios teisės susitarimai. Religiniai šaltiniai. Teisinė doktrina. Tarptautiniai teisės aktai. Lokaliniai aktai. Lyginamoji konstitucinė teisė kaip mokymo dalykas. (nesu tikra , kad sis atsakymas yra tikslus). Konstitucinės teisės kaip savarankiško teisės mokslo atsiradimas ir raida. Konstitucinės teisės kaip savarankiškos teisės mokslo dalies atsiradimas. Pagrindinės konstitucinės teisės mokslo kryptys ir mokyklos. Klasikinė mokykla. Sociologinė mokykla. Realistinė mokykla. Politinė sociologinė mokykla. Konstitucinės teisės mokslas Prancūzijoje. Prancūzų konstitucinės teisės ypatumai lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis. Šiuolaikinio Prancūzijos konstitucinės teisės mokslo (konstitucinė teisė ir politiniai institutai) dalykas. Politinio režimo aspektai. Kai kurios Prancūzijos konstitucinės teisės doktrinos problemos. Vokiškoji konstitucinės teisės mokykla. Vokietijos valstybės organizavimo principai. Konstitucijos ir konstitucinės tikrovės santykio problema. Didžiosios Britanijos konstitucinės teisės mokslas. Formuluojamos sampratos. Konstitucinės teisės mokslui būdingas pragmatinis prakticistinis požiūris. Klasikinė" (juridinė) (vėliau – modernioji juridinė) konstitucinės teisės mokykla ir jos metodologija. Klasikinė mokykla. Sociologinė konstitucinės teisės mokykla ir jos metodologija. Sociologinė mokykla. Politologinė – sociologinė mokykla ir jos metodologija. Realistinė mokykla. Politinė sociologinė mokykla. Konstitucinės teisės mokyklų ypatumai anglosaksų šalyse (D.Britanija, JAV), Prancūzijoje ir Vokietijoje.Konstitucinės teisės mokslas Prancūzijoje. Prancūzų konstitucinės teisės ypatumai lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis. Šiuolaikinio Prancūzijos konstitucinės teisės mokslo (konstitucinė teisė ir politiniai institutai) dalykas. Politinio režimo aspektai. Kai kurios Prancūzijos konstitucinės teisės doktrinos problemos. Vokiškoji konstitucinės teisės mokykla. Vokietijos valstybės organizavimo principai. Konstitucijos ir konstitucinės tikrovės santykio problema. Didžiosios Britanijos konstitucinės teisės mokslas. Formuluojamos sampratos. Lyginamosios teisėtyros pasaulyje apžvalga. Šiuolaikiniai konstitucijos modeliai. Konstitucijos sampratų įvairovė. Pasaulio valstybių konstitucinės raidos pagrindiniai etapai. Konstitucijų klasifikacija. III tema. Konstitucijos apsauga. konstitucinės justicijos modeliai. Teisinė konstitucijos apsauga. Konstitucinė justicija. Konstitucijos apsauga. Konstitucinės justicijos modeliai pasaulyje. Konstitucinės justicijos subjektai. Konstitucinio teismo teisėjo teisinis statusas. Konstitucinio teismo sudėtis. Konstitucinės justicijos subjektų kompetencija. Konstitucinės priežiūros formos. Konstitucinė kontrolė pagal tikrinimo pobūdį. Privalomoji ir fakultatyvinė kontrolė. Subjektai, turintys teisę kreiptis į konstitucinės justicijos instituciją. Konstitucinės justicijos institucijų sprendimai, jų privalomumas. IV tema. Asmens konstitucinė teisinė padėtis. Pagrindinių teisių ir laisvių įtvirtinimas pasaulio šalių konstitucijose. Konstitucinio pagrindinių teisių instituto raida. Asmens teisinio statuso pagrindai. Pasaulio šalių teisinės sistemos ir asmens teisinis statusas. Pilietybės įvairiose pasaulio valstybėse reguliavimas. Piliečiai ir pavaldiniai. Pilietybės įgijimo būdai. Pilietybės netekimas. Asmeninės teisės ir laisvės. Teisė į gyvybę. Teisė į minties ir sąžinės laisvę. Laisvė nuo ideologinės priežiūros. Privataus gyvenimo ir komunikacijų laisvė. Judėjimo laisvė. Pilietinės teisės ir laisvės. Rinkimų teisė – apima du aspektus. Peticijų teisė. Žodžio ir spaudos laisvė. Susivienijimų teisė. Susirinkimų bei manifestacijų teisė. Teisė lygiomis stoti į valstybės tarnybą. Socialinės ekonominės teisės. Nuosavybės bei jos paveldėjimo teisė. Teisė turėti verslą. Teisė į darbą ir darbo laisvė. Teisė į poilsį. Teisė streikuoti. Teisė į sveikatos apsaugą. Teisė į mokslą bei mokslo laisvė. Socialinio aprūpinimo teisė (socialinės paramos, pensijos teisė). Teisė į būstą. Konstitucinės asmens pareigos. Konstitucinių teisių ir laisvių garantijos bei pareigų vykdymo užtikrinimo būdai. Asmens teisės ir pareigos ypatingos padėties metu. V tema. Politinės partijos ir organizacijos, kiti visuomeniniai susivienijimai pasaulio valstybėse. Politinės partijos sąvoka ir esmė. Politinių partijų funkcijos - svarbiausios veiklos kryptis. Pagal partijos vidaus struktūra. Pagal pirminių organų pobūdį. Pagal vidaus ryšio sistemą. Dalyvavimo partijos veikloje rūšys. Partinės sistemos. Atskirų šalių partinės sistemos. JAV. Didžioji Britanija. Prancūzija. Politinių partijų finansavimas. Kiti visuomeniniai susivienijimai. Visuomeninių susivienijimų teisinis statusas. Visuomeninių susivienijimų klasifikacija. Didelė reikšmė tenka masinėms visuomeninėms organizacijoms, visų pirma profesinėms sąjungoms. Verslininkų sąjungos. Agrarinės (valstiečių) sąjungos. Politinių partijų institucionalizacija. Politinių partijų ir organizacijų funkcijos ir teisinė padėtis. Parlamento konstitucinė teisinė padėtis. Dvejų ir vienerių rūmų parlamentų pranašumai ir blogybės. Parlamentaro statusas. Parlamento vidinė struktūra.Parlamento kompetencija. Parlamento paskirtis – įstatymų leidyba. Tai įstatymų leidybos institucija. Daugiausia laiko kiekvienos šalies parlamentai ir sugaišta įstatymų leidyboje. Įgaliojimai finansų srityje. Įgaliojimai formuojant valdžios institucijas. Įgaliojimai kontrolės srityje. Teisminiai įgaliojimai. Įgaliojimai užsienio politikos srityje. Įgaliojimai gynybos ir saugumo srityje. Kitų visuomeninių susivienijimų teisinės padėties apžvalga. VI tema. Konstituciniai tiesioginės demokratijos institutai. Konstitucinis teisinis rinkimų institutas. Rinkimų teisė. Rinkimų teisės principai. Rinkimų paskirtis. Rinkiminės apygardos bei apylinkės. Rinkiminė apylinkė. Rinkiminiai organai. Rinkimų organai gali būti formuojami. Rinkimų komisijos skiriasi, priklausomai nuo jų aprėpiamos teritorijos. Rinkimų komisijos ir kiti rinkimų organai gali būti. Centrinė rinkimų komisija yra sudaroma:. Rinkėjų sąrašai. Kandidatų iškėlimas ir registracija. Kandidatas gali būti iškeltas įvairiais būdais. Priešrinkiminė agitacija. Balsavimas. Rinkimų kontrolė. Mažoritarinė rinkimų sistema. Proporcinė rinkimų sistema. Vietų paskirstymas partijos viduje. Mišrios rinkimų sistemos. Rinkimų organizavimo ir vykdymo kontrolė. Rinkimų sistemų įvairovė. Mažoritarinė rinkimų sistema: privalumai ir trūkumai. Proporcinė rinkimų sistema: privalumai ir trūkumai. Mišrioji rinkimų sistema. Rinkimų sistemų JAV, D. Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje apžvalga. Rinkimų sistema. Deputatų atšaukimo teisė. Rinkimų paskyrimas. Rinkiminių apygardų ir rinkiminių apylinkių nustatymas. Rinkimų organų (institucijų) sudarymas. Rinkėjų registracija. Kandidatų kėlimas. Rinkiminė agitacija. Balsavimas. Balsų skaičiavimas. Absoliučios daugumos mažoritarinė sistema. Kvalifikuotos daugumos mažoritarinė sistema. Rinkimai ir atšaukimo teisė. Referendumas šiuolaikinėse valstybėse. Tautos įstatymų leidybos iniciatyvos teisė. Parlamento konstitucinė teisinė padėtis. VII tema. Valstybės valdžios organizavimo pagrindai. Valstybės valdžia kaip konstitucinės teisės institutas. Valdžių padalijimo doktrinos interpretavimo įvairovė. Valdžių padalijimo principo įgyvendinimas šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. VIII tema. Pasaulio valstybių valdymo forma. Valstybės forma – kompleksinis konstitucinės teisės institutas. Valstybės valdymo forma. Valdymo formų įvairovė pasaulyje. Monarchija šiuolaikiniame pasaulyje. Respublika: prezidentinės, parlamentinės ir mišriosios valdymo formos. JAV kaip prezidentinė respublika, VFR kaip parlamentinė respublika, Prancūzija kaip pusiau prezidentinė respublika. Mišri valdymo forma, jos ypatumai. Požymiai. Prezidento teisinis statusas. Tiesioginiai rinkimai gali vykti dviem būdais. Prezidento įgaliojimai. IX tema. Pasaulio valstybių sandaros forma. Valstybės sandaros formų įvairovė. Valstybės sandaros formų klasifikacija. Valstybės sandarą lemiantys veiksniai. Unitarinės valstybės. Administracinių teritorinių vienetų teisinė padėtis. Federacijos. Federalizmo teorijos. Federacijos subjektų teisinė padėtis. Autonomija šiuolaikinėse valstybėse. XIII tema. Teisminės valdžios konstituciniai modeliai. Valdžių padalijimo principas ir teismų nepriklausomybė. Teisminė valdžia. Pasaulio valstybių teismų sistemos. D.Britanijos, VFR, Prancūzijos teismų sistemos. Konstitucinis teisminės valdžios reguliavimas įvairiose pasaulio valstybėse. Teisėjų konstitucinio teisinio statuso bruožai. Vietinis valdymas ir savivalda. Vietinio valdymo ypatumai. Autonomija. Vietos savivalda ir municipalinė teisė. Savivaldos institucijos pagrindiniai organai. Atstovybės. Vykdomieji organai. "Silpnas meras –taryba". "Stiprus meras – taryba". "Taryba –valdytojas". Savivaldos organų funkcijos ir jų kompetencija. Savivaldos institucijų veiklos valstybinė priežiūra.