Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Konstitucinė teisė>Teismo pareiga išsamiai ištirti (išnagrinėti) baudžiamąją bylą
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teismo pareiga išsamiai ištirti (išnagrinėti) baudžiamąją bylą

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas: Išsiaiškinti, kas tai yra teismo pareiga išsamiai ištirti (išnagrinėti) baudžiamąją bylą. Bylų proceso teisme samprata ir reikšmė. Teismo paskirtis. Subjektai. Procesinės veiklos pobūdis. Sprendimų, užbaigiančių teismo procesą, pobūdis. Bylos nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Bylos nagrinėjimo teisme principai. Proceso viešumas. Rungimosi principas. Teismo nepriklausomumas ir nešališkumas. Bylos nagrinėjimo teisme bendrosios sąlygos. Vadovavimas nagrinėjimui teisme. Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme. Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant teisme. Bylos išskyrimas ir nutraukimas. Bylos išskyrimas bei sujungimas. Bylos nutraukimas. Bylos nagrinėjimo teisme ribos. Teisiamojo posėdžio eigos ir rezultatų fiksavimas. Teisiamojo posėdžio tvarka. Išvados. Praktinės užduotys: J.J. yra Lietuvos respublikos pilietis. Jis įtariamas vagystės padarymu Lenkijos respublikoje. Už šį nusikaltimą Lenkijoje J.J. jau nuteistas ir jam paskirti trys mėnesiai laisvės atėmimo. Apeliacinio apskundimo metu J.J. grįžo į Lietuvą. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, Lenkijos respublika išdavė Europos arešto orderį ir paprašė perduoti J.J. jai, kad galėtų įvykdyti bausmę. Sprendžiant išdavimo klausimą, J.J. prieštaravo išdavimui ir argumentavo, kad tai prieštarauja konstituciniam principui, teigiančiam, kad šalis savo piliečių neišduoda. Kuri išvada teisinga: J.J. gali būti išduotas? J.J. negali būti išduotas, nes šalis savo piliečių neišduoda? J.J. negali būti išduotas, nes nėra išdavimo pagrindų? K.K įtariamas nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 2 dalyje, padarymu. K.K ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas suėmimas iki 2007-05-25. 2007-05-14 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas kaltinamasis aktas ir bylos medžiaga. Apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas L.M 2007-05-18 paskyrė teisėją R.G parengti bylą nagrinėti teisme. R.G 2007-05-24 priėmė sprendimą bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kuri išvada teisinga: R. G. pasielgė neteisėtai? L.M pasielgė teisėtai? L.M pasielgė neteisėtai? Byla buvo atiduota į teismą praleidus terminus.

Ištrauka

2.1 Teismo paskirtis

Teismai vykdo teisingumą, kuris baudžiamojoje byloje reiškia, kad tik teismas, išnagrinėję bylą ir išsamiai bei nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, gali nuspręsti, ar kaltinamasis yra kaltas, ir paskirti jam bausmę. Kaltės klausimo išsprendimas bei bausmės paskyrimas sudaro teisingumo vykdymo baudžiamojoje teisenoje prasmę.

2.2 Subjektai

Pirmosios instancijos teismo teisiamąjame posėdyje, lyginant su kitomis proceso stadijomis, dalyvauja plačiausias subjektų ratas. Tai – teismas, kaltinimo šalis (prokuroras, privatus kaltintojas, nukentėjusysis), gynybos šalis (kaltinamasis, gynėjas), civlinis iėškovas, civilinias atsakovas. Posėdyje gali dalyvauti kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas, taip pat pagalbines funkcijas vykdantys asmenys: posėdžio sekretorius, vertėjas. Posėdyje dalyvauja įrodomosios informacijos šaltiniai: liudytojai, ekspertai, specialistas.
Teismas vadovauja bylos nagrinėjimui, imasi visų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, priima visus sprendimus. Kalrtinimo šalis vykdo kaltinimo funkciją ir palaiko teisme kaltinimą, gynybos šalis vykdo gynybos funkciją ir sieka, kad būtų paneigtas kaltinimas arba nustatytos kaltinamąjį teisinančios ir jo atsakomybę švelninančios aplinkybės. Civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas gina savo turtinius interesus. Taigi bylos nagrinėjimot eisme dalyviai siekia tam tikrų tikslų, kurie įgyvendinami taikant tam tikras procesines priemones.
Visų reikalingų procesinės veiklos subjektų dalyvavimas vienu metu pirmosios instancijos teismo procese sudaro teismui galimybę per trumpiausią terminą ištirti bylos aplinkybes.

2.3 Procesinės veiklos pobūdis

Teismo procesas vyksta laikantis viešumo ir rungimosi principų, tiesioginio ir žodinio bylos aplinkybių nagrinėjimo reikalavimų. Kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginęyti kitos šalies argumentus ir išsakyti savo nuomonę visais bylos klausimais. Teismas. Nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadasbei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu preskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teisiamajame posėdyje apklausiami asmenys parodymus ir paaiškinimus duoda žodžiu. Proceso viešumo ir rungimosi prinicipų, tiesioginio ir žodinio bylos aplinybių nagrinėjimo reikalavimų laikymasis yra visų procedūrų teisme pagrindas, sudarantis reikiamas sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes ir nustatyti tiesą byloje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-09-29
DalykasKonstitucinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Konstitucinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai7 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis28.65 KB
Autoriusdebesyse
Viso autoriaus darbų12 darbų
Metai2009 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasGintaras Goda
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teismo pareiga issamiai istirti (isnagrineti) baudziamaja byla [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 18 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Gintaras Goda
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą