Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Platonas "Sokrato apologija" (3)
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Platonas "Sokrato apologija" (3)

  
 
 
1234567
Aprašymas

Įžanga. Darbe bus aptariamos kelios problemos, kurios atsispindi Platono kūrinyje "Sokrato apologija". Kada ir kaip prasideda Sokrato kaip filosofo gyvenimas? Išminties samprata. Mirties samprata. Sokrato ir Dievo santykis. Požiūris į valstybę ir įstatymus. Išvados.

Ištrauka

Sokratas – vienas žymiausių antikos filosofų, gyvenęs ir veikęs Atėnuose. Jo veiklos principas - mokyti žmones doros, tiksliau sakant, lavinti jų protą, kad jo dėka būtų pasiekta dora. Tokią veiklą jis laikė savo gyvenimo prasme.
"Sokrato apologija" – tai ginamoji Sokrato kalba Atėnų teisme. Šią knygą, jau po Sokrato mirties parašė jo buvęs mokinys Platonas, taip norėdamas įamžinti savo mokytojo pažiūras, gyvenimą ir orią mirtį.
Šiame darbe bus aptariamos kelios problemos, kurios atsispindi Platono kūrinyje "Sokrato apologija", pateikiama mano nuomonė nagrinėjamos problematikos atžvilgiu bei aptariamas problemos aktualumas šiandien.
Visų pirma bus kalbama kada ir kaip prasideda Sokrato kaip filosofo gyvenimas, aptariama išminties bei mirties samprata, Sokrato ir Dievo santykis bei požiūris į valstybę ir įstatymus.
Sokratas nuo pat savo gyvenimo pradžios išsiskyrė iš kitų Atėnų piliečių. Jaunystėje įgijo gerą pradinį išsimokslinimą, kaip ir kiekvienas pilietis atliko karinę prievolę. Atėnuose jis buvo laikomas keistuoliu, mįslinga asmenybe. Viso to priežastis – Sokrato mėginimas suprasti tam tikras gyvenimiškas idėjas.
Sokratas pradeda kelti klausimus, siekiant pažinti save, galų gale suprasdamas, kad jis žino, kad nieko nežino. Šis teiginys Sokratą priverčia "ieškoti žinojimo". Jis nenagrinėja gamtos tvarkos klausimų. Pasak jo, iš akmenų tvarkos nieko nesužinosi, iš jos tik gali pajausti, kad gamtą valdo jėga, galingesnė negu žmogiškoji. Pasaulis yra dieviškosios jėgos kūrinys, ir nėra ko kištis į jos reikalus, verčiau reikėtų pasižiūrėti į save – ar nepasirodys tada, kad akmenys kur kas protingesni už mus, nors tik mums protas duotas. Nuo ryto iki vakaro Sokratas vaikščioja Atėnų gatvėmis, ieškodamas žmonių sambūrių ir pradeda ilgus pokalbius su kiekvienu drąsuoliu. Atrasdamas žmogų, kuris manąs, jog išmano visus dalykus, Sokratas ima suprasti, kad jie iš tikrųjų tik galvoja žiną. Sokratas stengiasi pakeisti jų nuomonę priversdamas susimąstyti apie savo žinojimą.
Pasak Sokrato, labai svarbu žmogui rūpintis ne kūnu bei turtais, bet siela. Iš sielos kyla visas žmogaus gerumas. Iš nežinojimo kyla kiekvienas blogas veiksmas, o iš žinojimo sklinda gerumas. Taigi siekiant atskirti gėrį ir blogį, prasideda filosofo gyvenimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-09-24
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis15.61 KB
AutoriusJustinas
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasA. Urbonienė
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Platonas Sokrato apologija (3) [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • A. Urbonienė
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą