Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Hidrologija ir meteorologija>Neries upės ties Buivydžiais hidrocheminis įvertinimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Neries upės ties Buivydžiais hidrocheminis įvertinimas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslai: Atlikti hidrocheminių parametrų kaitos analizę, Įvertinti jų kaitos sezoniškumą ir kitimo intervalus, Nustatyti kaitos tendencijas, Palyginti su DLK (didžiausiomis leistinomis koncentracijomis), Atskleisti organinių medžiagų vandenyje pobūdį, Atlikti parametrų koreliacinę analizę. Duomenys. Neries upės baseinas. Didžiausi intakai. Didžiausi miestai. Neries upės ties Buivydžiais hidrocheminis įvertinimas. Neries debitai 1995-2002 metais. Neries upėje skendinčių medžiagų. koncentracijos 1995-2002 metais. Neries upės vandens temperatūra 1995-2002 metais. Aktyvi vandens reakcija (pH) Neries upėje 1995-2002 metais. Ištirpusio deguonies koncentracija Neries upėje 1995-2002 metais. Biocheminis deguonies sunaudojimas Neries upėje 1995-2002 metais. ChDSmg/ChDScr Neries upėje 1995-2002 metais. Amonio azoto koncentracijos Neries upėje 1995-2002 metais. Niratų koncentracijos Neries upėje 1995-2002 metais. Nitritų koncentracijos Neries upėje 1995-2002 metais. Mineralinio azoto koncentracijos Neries upėje 1995-2002 metais. Bendrojo azoto koncentracijos Neries upėje 1995-2002 metais. Fosfatų koncentracijos Neries upėje 1995-2002 metais. Bendro fosforo koncentracijos Neries upėje 1995-2002 metais. Kalcio koncentracija Neries upėje 1995-2002 metais. Natrio koncentracija Neries upėje 1995-2002 metais. Magnio kiekis vandenyje. Kalio koncentracija Neries upėje 1995-2002 metais. Hidrokarbonatų koncentracija Neries upėje 1995-2002 metais. Sulfatų koncentracija Neries upėje 1995-2002 metais. Chloro kiekis vandenyje Neries upėje 1995 – 2002 metais. Bendras vandens kietumas Neries upėje 1995-2002 metais. Išvados.

Ištrauka

Upe vadinama nuolatinė ar laikina natūrali vandens srovė, tekanti nuolydžio kryptimi savo suformuota atvira vaga. Ją maitina paviršinis bei požeminis vanduo. Upė su visais savo intakais sudaro upyną. Jo užimamas plotas vadinamas baseinu. Lietuvos upės ganėtinai vingiuotos. Daugelis didelių vingių turi mažesnius, o šie – dar mažesnius vingius. Vingiuotumas keičiasi, kai pakinta pati upė. Didžiausi galimi upės vingiai vadinami meandromis.
Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, kur kritulių kiekis gerokai viršija išgarinamą drėgmės kiekį. Nutekant kritulių pertekliui, ledynmečio suformuotame reljefe susidarė tankus ir sudėtingas upių tinklas. Tankiausias jis Vidurio žemumoje, kurios paviršiuje slūgso vandeniui nelaidūs priemoliai, rečiausias – smėlėtoje Pietryčių žemumoje.
Daugelis Lietuvos upių teka gražiomis miškingomis vietovėmis, kitos vingiuoja laukais ar slėniais. Visi sutinka su tuo, kad poilsis prie vandens yra geras dalykas. Daugelis žmonių gyvenančių miestuose stengiasi atostogas praleisti kaimo turizmo sodybose, netoli upių. Kad ir kaip bebūtų gaila, retas iš poilsiautojų susimąsto, ar tos upės, ežerai ar kiti vandens telkiniai, yra pakankamai švarūs, jei ne- tai kokia tarša juose vyrauja ir ką reikia daryti, kad taršos nebeliktų. Šiame darbe pabandysiu atskleisti, kokia tarša vyrauja Neries upėje. Kokios priemonės turi būti panaudotos tai taršai stabdyti. O gal Neries vanduo yra švarus...

3. Darbo tikslai

Atlikti hidrocheminių parametrų kaitos analizę;
Įvertinti jų kaitos sezoniškumą ir kitimo intervalus;
Nustatyti kaitos tendencijas;
Palyginti su DLK (didžiausiomis leistinomis koncentracijomis);
Atskleisti organinių medžiagų vandenyje pobūdį;
Atlikti parametrų koreliacinę analizę.

4. Duomenys

Norint įvykdyti darbo tikslus yra reikalingi duomenys. Pastarieji yra gaunami iš ilgamečių stebėjimų. Šiame darbe bus naudojami monitoringo duomenys nuo 1995/01/10 iki 2002/12/09. Stebėjimai ir matavimai buvo atliekami kiekvieną mėnesį, toje pačioje vietoje (ties Buivydžiais). Surinktų duomenų kiekis yra labai didelis, tačiau šiame darbe bus analizuojama tik pagrindiniai parametrai. Visi duomenys pateikiami MS Excel lentelėje Neris_B.xls.
Pagrindiniai rodikliai (debitas, skendinčios medžiagos, vandens temperatūra, pH, ištirpusio deguonies kiekis, biocheminis deguonies suvartojimas, permanganatinė oksidacija, bichromatinė oksidacija, amonio azotas, nitratinis azotas, nitritai, mineralinis azotas, bendras azotas, ortofosfatai ir bendras fosforas bei chlorido kiekis) buvo nustatomi 12-13 kartų per metus (kartą per mėnesį). Kitos medžiagos (kalcis, natris, magnis, kalis, silicis, hidrokarbonatai, sulfatai, bendroji mineralizacija ir bendrasis kietumas) – 4-6 kartus per metus (kartą per sezoną).
Iš turimų duomenų galime įvertinti :
Debito kaita vandenyje;
Skendinčių medžiagų kaita vandenyje;
Temperatūros kaita vandenyje;
pH kiekis vandenyje;
Ištirpusio deguonies kiekis vandenyje;
Biocheminis deguonies suvartojimas ( BDS7);
Permanganatinė ir bichromatinė oksidacija (ChDSMg/ChDSCr);
Amonio azoto kiekis vandenyje;
Nitratų koncentracija vandenyje;
Nitritų koncentracija vandenyje;
Mineralinio azoto kiekis vandenyje;
Bendrojo azoto kiekis vandenyje;
Fosfatų koncentracija vandenyje;
Bendro fosforo koncentracija;
Kalcio koncentracija vandenyje;
Natrio koncentracija vandenyje;
Magnio koncentracija vandenyje;
Kalio koncentracija vandenyje;
Hidrokarbonatų koncentracija vandenyje;
Sulfatų koncentracija vandenyje;
Chloro koncentracija vandenyje;
Bendras vandens kietumas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-09-14
DalykasHidrologijos ir meteorologijos kursinis darbas
KategorijaGeografija >  Hidrologija ir meteorologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis26 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis1.66 MB
Autoriuslzuustudzius
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/DėstytojasDoc. A. Povilaitis
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasVandens ūkio ir žėmėtvarkos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Neries upes ties Buivydziais hidrocheminis ivertinimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 26 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 5 Klasė/kursas
  • Doc. A. Povilaitis
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą