Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Hidrologija ir meteorologija>Nuotėkio pasiskirstymo per metus integralinių kreivių kaita Lietuvos upėse
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Nuotėkio pasiskirstymo per metus integralinių kreivių kaita Lietuvos upėse

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243
Aprašymas

Įvadas. Ankstesnių tyrimų apžvalga. Darbo metodika. Nuotėkio pasiskirstymo per metus integralinių kreivių kaita laike. Mūšos ties Miciūnais nuotėkio integralinių kreivių kaita laike. Rešketos ties Gudeliais nuotėkio integralinių kreivių kaita laike. Lėvens ties Pasvaliu nuotėkio integralinių kreivių kaita laike. Akmenos ties Tūbausiais nuotėkio integralinių kreivių kaita laike. Vilnios ties Santakais nuotėkio integralinių kreivių kaita laike. Jūros ties Pajūriu nuotėkio integralinių kreivių kaita laike. Veiviržo ties Mikužiais nuotėkio integralinių kreivių kaita laike. Nevėžio ties Panevėžiu nuotėkio integralinių kreivių kaita laike. Šušvės ties Šiaulėnais nuotėkio integralinių kreivių kaita laike. Dubysos ties Lyduvėnais nuotėkio integralinių kreivių kaita laike. Minijos ties Kartena nuotėkio integralinių kreivių kaita laike. Nuotėkio pasiskirstymo per metus integralinių kreivių teritoriniai ypatumai. Išvados.

Ištrauka

Vanduo – neatsiejama dalis žmogaus bei gamtos egzistavimui, gyvybei palaikyti. Upės – tai pagrindinis vandens objektas, kuris jungia Lietuvos vandenis į visumą, tai aktyviausia ir svarbiausia vandens apytakos dalis. Jomis nuteka neišgaravęs paviršinių ir požeminių vandenų perteklius, o tankus upių tinklas sudaro geras sąlygas praktiškai naudoti upių vandenį.
Neabejodami galime teigti, kad upės – viena iš svarbiausių bei pagrindinių vandens šaltinių liaudies ūkio poreikiams tenkinti. Vanduo naudojamas buityje, pramonėje, komunaliniame bei žemės ūkyje, žuvininkystėje ir kitose šakose, be to, upės reikšmingos kaip energijos šaltinis. Jau nuo senų senovės žmonės kūrėsi ir gyveno prie vandens telkinių: vandenynų, jūrų, ežerų bei upių. Vietovėse, kur vandens trūko, kur daug laiko teko skirti apsirūpinimui vandeniu, gyvenvietės kūrėsi lėtai. Žmonėms reikėjo maitintis, auginti įvairias žemės ūkio kultūras, laikyti gyvulius. Jau pirmosios valstybės IV-III tūkst. iki Kr. susikūrė prie upių. Tai Egiptas prie Nilo, Šumeras derlingose Tigro ir Eufrato upių slėniuose.
Kiekviena upė su savimi nešasi tam tikrą vandens tūrį, kuris priklauso nuo daugelio priežasčių: kritulių kiekio, sniego dangos, ežeringumo, pelkėtumo, miškingumo, dirvožemio struktūros, reljefo ypatybių ir pan.
Metinė bei sezoninė upių mityba ir nuotėkis gana kaitūs. Šią kaitą lemia paviršinių ir dirvožemio vandenų nutekėjimo nevienodos sąlygos (Garunkštis, 1988). Taigi nagrinėjant nuotėkio integralinių kreivių pasiskirstymą didžiausias dėmesys buvo skiriamas klausimui : kodėl įvairiose Lietuvos upėse formuojasi skirtingas nuotėkio pasiskirstymas per metus, dešimtmečius, optimalų trisdešimtmetį (1962-1991 m.) bei penkiasdešimtmetį (1951-2000 m.).
Taigi pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti įvairiomis hidrologinėmis sąlygomis pasižyminčių Lietuvos upių nuotėkio integralių kreivių kaitą laike bei tokį pasiskirstymą nulėmusius teritorinius jų ypatumus (1951-2000 m. laikotarpiu).
Nuotėkio kaita per metus (ypač Lietuvos upėse) domėjosi ne itin daug tyrėjų. A. Barisas savo knygoje "Lietuvos upių nuotėkio pasiskirstymo metų būvyje faktoriai" (1962 m.) minėjo kelis Tarybų Sąjungos mokslininkus hidrologus, dirbusius šioje srityje: I. Livšicas, G. Švedas, D. Sokolovskis, S. Krickis, M. Menkelis, V. Andrejanovas. Šiems autoriams priklauso daugybė metodų nuotėkio pasiskirstymui per metus apskaičiuoti.
Lietuvoje apie nuotėkio pasiskirstymą per metus rašė E. Chabazovas ir M. Lasinskis su J. Burneikiu. Tačiau nei viename, nei kitame darbe gilesnės atskirų veiksnių įtakos analizės nėra (Barisas, 1962). Galima teigti, kad jau minėtas A. Bariso parašytas darbas labiausiai leidžia įvertinti nuotėkio pasiskirstymą per metus ir atskleidžia jo ypatybes lemiančius veiksnius.
Norint tarpusavyje palyginti įvairių upių nuotėkį, tikslingiausia panaudoti nuotėkio integralines kreives.
Integralinės mėnesinio nuotėkio pasiskirstymo kreivės gaunamos, palaipsniui sumuojant procentines jo reikšmes nuo metų pradžios iki pasirinkto mėnesio. <...> Integralinės kreivės leidžia vaizdžiai išskirti stambesnius nuotėkio pasiskirstymo netolygumo bruožus, atrasti upes, turinčias analoginį vandeningumo režimą. Kalbant apie veiksnius, veikiančius ilgalaikes nuotėkio charakteristikas (mėnesinį ir sezoninį nuotėkį), labai patogu visą nuotėkio pasiskirstymo netolygumą įvertinti vienu skaičiumi <...> mėnesio nuotėkio netolygumo koeficientu (Barisas, 1962). Tačiau šiame darbe šis koeficientas nebuvo skaičiuojamas, nes praktiškai jį panaudoti yra labai sudėtinga.
Remiantis A. Bariso knyga, galima sakyti, jog nagrinėjant įvairius veiksnius, lemiančius nuotėkio pasiskirstymą per metus, neįmanoma tiksliai išskirti vieno ar kito veiksnio įtakos. Jie visi tarpusavyje glaudžiai susiję, tačiau tam tikru momentu vieno ar kito veiksnio įtaka sustiprėja.
Pagrindinis veiksnys (kurį minėjo A. Barisas), darantis nemenką įtaką nuotėkio pasiskirstymui – klimatinės sąlygos (krituliai ir oro temperatūra). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-07-07
DalykasHidrologijos ir meteorologijos kursinis darbas
KategorijaGeografija >  Hidrologija ir meteorologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis154.91 KB
AutoriusIeva
Viso autoriaus darbų20 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojasdoc. G. Valiuškevičius
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nuotekio pasiskirstymo per metus integraliniu kreiviu kaita Lietuvos upese [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 24 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • doc. G. Valiuškevičius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą