Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Hidrologija ir meteorologija>Nemuno nuotėkio ir ledo reiškinių daugiamečiai svyravimai per pastaruosius 200 metų
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nemuno nuotėkio ir ledo reiškinių daugiamečiai svyravimai per pastaruosius 200 metų

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Nemuno nuotėkio kaita. Ledo režimo kaita.

Ištrauka

Hidrometrinės informacijos didžiąją dalį sudaro vandens lygių, vandens bei nešmenų debitų, ledo reiškinių bei vagų užaugimo, vandens fizinių savybių (temperatūros, skaidrumo, spalvos, cheminės sudėties) ir kiti duomenys. Vienu iš problematiškesnių hidrometrijos uždavinių yra vandens debitų matavimai. Lietuvos upės turi pakankamai ilgas stebėjimų sekas palyginus su Šiaurės ir Rytų Europos upėmis ir ne ką trumpesnes nei gretimų Vidurio Europos (Vokietijos, Lenkijos) šalių upėmis. Pirmosios Lietuvoje įsteigtos vandens matavimo stotys buvo skirtos vandens lygiams registruoti, tuo tarpu, nuotėkio duomenų gerokai mažiau (Dilys, 1998).
Kadangi Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė, todėl jos istorija ir pačios upės parametrai Lietuvos matu yra aktualiausi. Šios upės ilgis – 937 km, o Lietuvos teritorijoje – 359 km. Likusioji dalis (116 km) teka Lietuvos siena su Baltarusija ir Rusija (Kaliningrado sritimi). Lietuvoje Nemuno baseino plotas siekia 46 600 km² ir užima net 72% Lietuvos teritorijos (visas baseino plotas 98 200 km²). Nemunas prasideda Baltarusijoje (45 km į pietus nuo Minsko) ir įteka į Kuršių marias (Vikipedija, 2008).
Tačiau privalu labiau paanalizuoti ir kelis hidrometrinius parametrus – nuotėkį bei ledo reiškinius.
Kalbant apie pirmuosius debito matavimus, pirmą kartą jie buvo atlikti tiktai 1845 m. (Nemuno šakos Gilijos ties Šansine). Platesni hidrometriniai darbai vokiečių pradėti 1864-1866 m. Nemuno žiotyse, 1873-1875 m. – prie Tilžės, tačiau nuolat šiame Nemuno ruože debitai matuojami tik nuo 1890 m. (Kolupaila, 1934), o nuo 1890 m. Nemune ties Smalininkais jie matuojami kasmet. Privalu paminėti, jog 1812-1929 m. nuotėkio duomenys atstatyti dirbtinai. Tačiau J. Macevičius (1969 m.) teigia, kad Nemuno ties Smalininkais duomenys yra nuo 1811 m. ir ši duomenų eilė yra pati ilgiausia.
Nuo Rusų valdžiai pavaldi Vilniaus vandens kelių apygarda 1877 m. įsteigė Nemune 15 vandens matavimo stočių. O I-ojo pasaulinio karo metu (1916 m.), vokiečiai prie visų didesnių tiltų įrengė matuokles, nuo Oginskio kanalo iki Smalininkų įsteigė 60 stočių. Nemune per 1893-1900 m. rusų hidrometrai išmatavo tik 36 debitus (Kolupaila, 1992). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-07-02
DalykasHidrologijos ir meteorologijos referatas
KategorijaGeografija >  Hidrologija ir meteorologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai11
Dydis844.89 KB
AutoriusIeva
Viso autoriaus darbų20 darbų
Metai2008 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/Dėstytojasprof. K. Kilkus
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nemuno nuotekio ir ledo reiskiniu daugiameciai svyravimai per pastaruosius 200 metu [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 5 Klasė/kursas
  • prof. K. Kilkus
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą