Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
-3
naudingas 0 / nenaudingas -3

Afrikos klimatas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728
Aprašymas

Įvadas. Klimatą lemiantys veiksniai. Geografinė platuma ir saulės radiacija. Nuotolis nuo jūros ir vandenyno srovės. Reljefas ir aukštis virš jūros lygio. Vidaus vandenys. Atmosferos cirkuliacija. Klimato ypatumai. Klimato juostos. Oro temperatūra. Krituliai. Debesuotumas ir oro drėgnumas. Ekologinės problemos. Išvados.

Ištrauka

Afrika – karščiausia Žemės rutulio dalis, esanti tarp Atlanto ir Indijos vandenyno. Beveik per patį vidurį Afriką kerta pusiaujas, taigi didžioji jos dalis išsidėsčiusi tarp šiaurės ir pietų atogrąžų. Šiaurinė žemyno dalis plati, o pietinė siaurėja ir yra daug siauresnė už šiaurinę. Afrika unikali savitu kraštovaizdžiu, augalija ir gyvūnija, būtent tam kraštui būdingu klimatu bei kultūra.
"Afrika - antras pagal plotą žemynas. Jis tris kartus didesnis už Europą, bet kur kas mažesnė negu Azija. Šiaurės Afrika yra labai arti Europos ir Azijos, tad nuo seno palaiko glaudžius ryšius su šiuose žemynuose gyvenančiomis tautomis" (www.freewebs.com).
"Afrikos tautos senovėje buvo sukūrusios daug valstybių, garsėjusių savo kultūra. Tai Egiptas, Etiopija Abisinijos kalnyne, Gana, egzistavusi dabartinės Mauritanijos pietinėje ir Malio vakarinėje dalyje, ir kitos. Bet Afrikos tautų ūkio ir kultūros raidą stabdė tai, kad ji tapo kolonijinis žemynas. Vergų pirkliai vietinius gyventojus vežė vergauti į Ameriką. Kai Europoje ir Amerikoje pradėjo sparčiai plėtotis pramonė, vergų poreikį keitė žaliavų poreikis. Afrikos gamtos ištekliai keliavo tais pačiais maršrutais, kaip anksčiau vergai. Visa tai lėmė Afrikos atsilikimą nuo kitų žemynų" 1 pav. Afrika (www.freewebs.com, 2005) (Ader ir kt., 2004).
Maža to, kiekvienam žmogui, nors kiek besidominčiam geografija, šis žemynas yra įdomus savo istorija, geografiniais atradimais ir kelionėmis. Senovės egiptiečiai gerai pažinojo Afrikos šiaurrytinę dalį, dar X amžiuje prieš Kristų finikiečių laivai plaukiojo Viduržemio jūra ties Afrikos šiauriniais krantais, o jau VI amžiuje prieš Kristų apiplaukė aplink Afrikos žemyną. VII-VI amžiais prieš Kristų kartaginiečių pirkliai per Sacharą prasiskverbė iki Nigerio. VI amžiuje prieš Kristų Egiptui tarnavę finikiečiai apiplaukė aplink Afriką. V amžiuje prieš Kristų kartaginietis Hanonas pasiekė Afrikos pakrantę piečiau Žaliojo kyšulio. I amžiuje prieš Kristų graikų ir sirų jūreiviai plaukiojo rytų pakrante iki Zanzibaro. Pirmaisiais mūsų eros amžiais į Afrikos rytų pakrantes patraukė malajiečiai, arabai, indų pirkliai. Portugalams pradėjus ieškoti jūros kelio į Indiją, su Afrika geriau susipažino europiečiai. Europiečiai Afrikos buvo žemyną laikė tarsi kliūtimi, trukdančia pasiekti turtais garsėjančią Indiją. Taigi jau XV amžiuje portugalai ieškodami kelio į Indiją apiplaukė Afriką. Būtent nuo tada europiečiai pradėjo brautis į šį žemyną. Juos į Afrikos žemyną traukte traukė didelę vertę turintis auksas, dramblių iltys bei vergaujantys žmonės.
"N.Tristanas 1441 pasiekė Kap Blano kyšulį, 1443-44 – Mauritaniją. XV amžiuje portugalai atrado Senegalio upę, Žaliąjį kyšulį, Masijas Ngema Bijogo (Fernando Po) salą, Kongo upę, Angolos krantus. 1487 B.Diasas pirmasis apiplaukė Gerosios Vilties kyšulį; 1497-98 Vaskas de Gama plaukdamas į Indiją, apiplaukė rytų pakrantę iki 3o20' pietų platumos. XVI amžiuje jau buvo nustatyti Afrikos kontūrai. 1778 anglai įkūrė Asociaciją Afrikos vidinėms dalims tyrinėti, kuri rengė ekspedicijas, daugiausia į Nigerio baseiną. Jose dalyvavo V.Audnis, D.Denamas, H.Klapertonas, L.Landeris. XIX amžiaus viduryje buvo atrasti Kilimandžaro ir Kenijos kalnai, Tanganikos, Viktorijos ežeras, Nilo ištakos, Alberto ežeras, ištakos Sudano vidinės teritorijos. 1849-73 Centrinę Afriką tyrinėjo D.Livingstonas. Jis atrado Zambezės upę. Centrinei Afrikai tirti 1874 suorganizuota anglų ir amerikiečių ekspedicija, vadovaujama H.Stanlio. Ji ištyrė Viktorijos ir Tanganikos ežerus, atrado Ruvenzorio kalną, Eduardo ežerą. XIX amžiaus pabaigoje Kongo baseiną ir aplinkines sritis tyrė S. de Braza (Prancūzija), Sudaną ir Sacharą – V.Junkeris, E.Kovalevskis (Rusija), Angolą – A.Serpa Pintas (Portugalija)" (Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija, 1983).
Ne vien tik dėl Afrikoje slūgsančių turtų žmonės keliavo į šį žemyną. XIX amžiuje juos pradėjo dominti paslaptingas, dar mažai kam žinomas ir nepažintas žemynas. Vienas žymiausių tyrinėtojų buvo Deividas Livingstonas.
"D.Livingstonas – Jungtinės Karalystės keliautojas, misionierius (dvasinio vadovo specialų pavedimą vykdantis dvasininkas arba pasaulietis). D.Livingstonas Afrikoje buvo žinomas kaip stebukladarys, nes jis naudojo chitiną – vaistą nuo maliarijos. Ligi tol ši liga buvo tikra Dievo rykštė. Be to, jis pirmasis europietis, perėjęs Afrikos žemyną nuo Atlanto iki Indijos vandenyno.Trisdešimt metų D.Livingstonas išgyveno Afrikos žemyne ir buvo praradęs ryšį su Europa" (Ader ir kt., 2004).
Galima būtų vardinti ir vardinti keliautojus ir tyrinėtojus, kurių dėka mes palyginti tiek daug žinome apie Afrikos žemyną. Kiekvienas, kad ir pats mažiausias Žemės paviršiaus plotelis ar visų apleistas kampelis, turi būti gerai ištirtas. Šio darbo tikslas – glaustai apžvelgti Afrikos žemyno klimatą, jį lemiančius veiksnius bei dėl klimatinių sąlygų susiformavusį savotišką kraštovaizdį. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-07-02
DalykasHidrologijos ir meteorologijos kursinis darbas
KategorijaGeografija >  Hidrologija ir meteorologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis25 puslapiai 
Literatūros šaltiniai19 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis676.88 KB
AutoriusIeva
Viso autoriaus darbų20 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojasprof. A. Bukantis
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Afrikos klimatas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 25 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • prof. A. Bukantis
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-3
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą