Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Rytų išminčių takais
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Rytų išminčių takais

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Kinija. Konfucianizmas. Daosizmas. Moizmas. Legizmas. Indija. Budizmas. Arabų – persų kultūra. Išvados.

Ištrauka

Rytų filosofija nepaprastai įvairi. Tai apimanti daugelį amžių, turinti daugybę idėjų, užburianti žmogų, kerinti savo žavesiu filosofija. Rytų filosofija yra senovės indų, kinų,ir persų filosofinės sistemos.
Pagrindinė indų filosofavimo tema yra metafizinė – religinė. Jos tikslas – išsivadavimas. Jo priemonė – žinojimas. Indų mąstymui būdingas svetimumas pasauliui ir gyvenimui. Žmogus mąsto ne tam, kad, ką išmąstęs, panaudotų gyvenimui, jis mąsto, kad išsivaduotų iš gyvenimo.
Kinai nuo pat pradžios linksta į praktiką, į gyvenimą, jos problemos sukasi gyvenimiškame rate. Jos tikslas – formuoti gyvenimą, o ne panaudoti jį gyvenimo atžvilgiu transcendentiniam tikslui.
Rytų filosofijos objektas artimas religijai, tiksliau, jis susipynė su religija. Rytų mąstytojai gilinosi į žmogaus vidų. Rytų filosofinės koncepcijos grindžiamos tikėjimo postulatais Rytų filosofiją ilgą laiką plėtojosi be ryškesnių kontaktų su Vakarų Europa, išsiugdė savitą tradiciją, žmogaus būties sampratą, sukūrė savitą kultūrą. Šiame referate trumpai aptarsiu svarbiausias Rytų filosofijos idėjas, žinomiausius filosofus Budą, Konfucijų, Laodzį, Spitamą Zaratrustą, Abu Alis Ibn Siną.
Istorija prasideda nuo Kinijos valstybės, kurioje viešpatauja teokratija. Šiai pasaulietinei valstybei stovi priešpriešais Mongolija kaip dvasinė valstybė, kurios vadovas yra lama, garbinamas kaip Dievas. Šioje dvasiškumo karalystėje nėra pasaulietinio valstybinio gyvenimo. Jokia tauta neturi tiek daug istoriografų kaip kinai. Kinai turi senovinių pirmapradžių knygų, iš kurių galima susipažinti su jų istorija, valstybine santvarka ir religija. Kinai tas knygas vadina dzingais, jos sudaro visų jų mokslinių užsiėmimų pagrindą.
Visi senovės kinų mąstytojai rėmėsi dangaus autoritetu; jie smulkiai neanalizavo, ką jis reiškia, tik svarstė , kokiu mastu žmogus yra palenktas dangaus valiai ir kiek jis veikia savo valia. Juos domino moralė ir valstybė. Moralinės problemos aptariamos visais aspektais. Pasak senovės kinų mąstytojų, dorovės pagrindą sudaro gebėjimas nustatyti teisingus tarpusavio santykius:1) tėvų ir vaikų, 2) vyro ir žmonos, 3) vyresniojo ir jaunesniojo brolio, 4) draugų. Visuomet būtina reikšti pagarbą vyresniajam ir išmintingesniajam. Pagrindinės kinų filosofinės sistemos susiformavo ir klestėjo prieš mūsų erą. Jų teiginiai išdėstyti knygose, kuriose nevengiama polemizuoti su kitaminčiais. Tekstuose nuolat remiamasi mokytojo žodžiais: jie yra praeities pavyzdžiai - svarbiausi argumentai sekėjams. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-03-05
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai10
Dydis20.44 KB
Autorius123lora123
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasJ. Bikulčius
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasPanevėžio institutas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Rytu isminciu takais [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • J. Bikulčius
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą