Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Savižudybės jaunimo tarpe
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Savižudybės jaunimo tarpe

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Savižudybė. Savižudybės jaunimo tarpe. Jaunesniųjų ir vyresniųjų paauglių skirtumai. Paauglių suicidinių elgsenų motyvacija. Statistiniai duomenys. Paauglių savižudybių prevencijos modelis Lietuvoje. Kaip padėti žmogui galvojančiam apie savižudybę. Išvados.

Ištrauka

Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad savižudybė ir suicidinis elgesys yra labai retas jaunimo tarpe. Tačiau šio dešimtmečio statistiniai rodikliai rodo ką kitą: savižudybės, ypač tarp 11 – 16 metų amžiaus paauglių, tampa vis svarbesne ir svarbesne visuomenės problema. Apie vaikus ir paauglius daugelyje literatūros šaltinių buvo kalbama, tik tuo aspektu, kiek jų vystymąsi paveikia ir sutrikdo artimo žmogaus savižudybė. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su vaikais ir paaugliais, kurie patys įvykdo savanorišką pasitraukimą iš gyvenimo. Baugina faktas, kad padaugėjo moksleivių amžiaus jaunuolių savižudybių: kasmet nusižudo 50 – 60 vaikų ir paauglių, kurių amžius siekia nuo 10 – 19 metų ( Polukordienė, 2002). Kaip stipriai turi būti geidžiama mirties, jei jaunas žmogus nugali stiprų gyvybės instinktą ir ryžtasi pakelti ranką prieš save patį?
Savižudybė- ilgalaikis procesas, nulemtas labai daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių, psichopatologinių veiksnių. Tai valingas, paties žmogaus atliktas gyvybei grėsmingais veiksmas, sukeliantis mirtį. Kasmet Lietuvoje nusižudo apie 55 mokyklinio amžiaus vaikai. Dešimteriopai daugiau bandžiusių nusižudyti. Savižudybė – viena dažniausių vaikų mirties priežasčių.
Savižudybių procesas vyksta keliais etapais:
Minčių, idėjų stadijoje žmogus tik pagalvoja apie savižudybę, nori užsimiršti, pabėgti nuo rūpesčių ir skausmo. Daugeliui žmonių nors kartą gyvenime ateina tokia mintis. Tačiau savižudybė dar neplanuojama. Norima nebūti, numirti, bet nusižudyti atrodo neįmanoma.
Ketinimų stadijoje žmogus ne tik trokšta mirti, bet ir pradeda siekti mirties. Jis norėtų rasti ir kitų būdų, kurie sumažintų jo kančias, bet negali. Savižudybė pradeda atrodyti kaip vienintelė išeitis. Grėsmė gyvybei čia jau daug didesnė. Pradedama galvoti apie nusižudymo būdus, apmąstomos konkrečios detalės.
Veiksmų etapas yra paskutinis. Jis prasideda apsisprendimu, kad mirtis yra geriausia išeitis. Tada gali net pagerėti nuotaika, nes žmogus pasijunta tarsi išsilaisvinęs. Šiame etape stebimi atsisveikinimo gestai – skolų, dovanų, laiškų grąžinimas, ypatingos atsisveikinimo frazės. Įvykdomas konkretus savižudybės veiksmas.
Šių savižudiškų tendencijų vyksmas nėra negrįžtamas: ne kiekvienas, galvojantis apie savižudybę, ketina tai daryti, ne kiekvienas ketinantis, mėgina nusižudyti, ne kiekvienas, kuris mėgina nusižudyti, miršta. Savižudybės procesą bet kuriuo momentu galima sustabdyti ir vidiniais, ir išoriniais veiksniais. Aplinkiniai gali padėti, laiku ir teisingai įvertinę gresiančio pavojaus ženklus. Žmonės būna linkę į savižudybę tik tam tikrais gyvenimo momentais ir savižudybė esti asmenybės krizės ar asmenybės sutrikimo rezultatas, o ne blaivus apsisprendimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-02-24
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai13
Dydis27.28 KB
Autoriusmarija
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasJakovickienė
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
FakultetasEdukologijos ir socialinio darbo fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Savizudybes jaunimo tarpe [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Marijampolės kolegija / 2 Klasė/kursas
  • Jakovickienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą