Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Intelektas (17)

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Intelekto testų raida. Intelekto testų ištakos. Šiuolaikiniai intelekto testai. Intelekto apibrėžimas. Intelekto matavimas. Intelekto struktūra. Intelektą lemiantys veiksniai. Genetiniai veiksniai. Aplinkos veiksniai. Intelektinių sugebėjimų raida. Išvados.

Ištrauka

Šio referato tikslas – apžvelgti intelektualinės veiklos ypatumus. Kintant intelekto matavimo būdams, išsirutuliojo ir tradicinis intelekto apibrėžimas. Taigi pirmiausia aptarsiu intelekto testų ištakas. Pradedant nuo pirmųjų Franciso Galtono bandymų išreikšti protinius gebėjimus skaičiais ir baigiant šiuolaikiniais intelekto testais, kurie netik nustato intelekto koeficientą, bet leidžia interpretuoti ir testuojamojo asmenybę. Žinant, kaip kito intelekto testai, bus lengviau suprasti ir intelekto sąvoką, nes psichologai nesutaria dėl vieningo jo apibrėžimo. Mokslininkai svarsto, ar intelektas – įgimtas protinis gebėjimas, ar priskiriama ypatybė, kuri priklauso nuo stebėtojo nuomonės. Vėliau trumpai aptarsiu intelekto matavimą ir pagrindinius gero intelekto testo kriterijus. Taip pat psichologai nesutaria, ar intelektas – vienas bendras gebėjimas, ar skirtingų gebėjimų rinkinys. Taigi apžvelgsiu ir intelekto struktūrą, lygindama šias dvi skirtingas teorijas. Mėginant suprasti ir paaiškinti intelektą, iškyla klausimas, kokie veiksniai lemia intelektą: aplinkos ar genų. Vis dar neaišku, kuris daro didesnę įtaką protiniams gebėjimams. Galiausiai išsiaiškinsiu, kokia yra intelektinių sugebėjimų raida, jis kintantis ar pastovus veiksnys.
Taigi šio referato tyrimo objektas – intelektas.
Daugiau nei prieš 2000 metų graikų filosofas Platonas savo veikale "Valstybė" rašė apie skirtingus žmonių gabumus, o maždaug prieš šimtmetį vakarietiška visuomenė pradėjo rimtai domėtis individualiais proto gebėjimo skirtumais.(Myers, 2000)
Vienas pirmųjų mokslininkų, norėjęs nustatyti protinių gebėjimų skirtumus, buvo seras Francisas Galtonas (1822-1911). Šis mokslininkas norėjo kiekybiškai įvertinti žmonių protinius gebėjimus, kurie, anot jo, yra įgimti. Savo knygoje "Paveldėtas genijus" iškelė mintį, kad protiniai gebėjimai yra susieję su galvos dydžiu,tačiau atlikus daugybę bandymų, paaiškėjo, kad galvos dydis ir protinių gebėjimų įvertinimai, tarpusavyje yra nesusiję. Nors F. Galtonui taip ir nepavyko atrasti sistemos, kaip išmatuoti intelektą, tačiau jis pirmasis iškėlė idėją, kad protiniai gebėjimai, gali būti išreikšti skaičiais. (Myers, 2000)
Prancūzų psichologas Alfredas Binet (1857-1911) pritarė F. Galtono idėjai, kad intelektą galima išmatuoti kiekybiškai. 1904 m. jam buvo pavesta sudaryti testą, leidžiantį nustatyti, kuriems Paryžiaus mokiniams reikia ypatingo mokymo. A. Binet ir jo bendradarbis Theodore Simonas manė, kad visų vaikų intelektinė raida yra vienoda, tik vienų jų yra greitesnė nei kitų. Jie užsibrėžė tikslą, nustatyti chronologinį amžių, kuriam būdingas tam tikras veiksmų lygis, t.y. nustatyti vaiko protinį amžių. Palyginus tikrąjį chronologinį amžių ir proto amžių matyti, ar vaiko vystymasis atsilieka nuo normos, ar ją pralenkia. Tačiau tokie skirtumai įvairiais amžiaus tarpsniais nevienodai reikšmingi. Mokslininkai manė, kad šiuos skirtumus nulemia aplinkos įtaka. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-05-29
DalykasKognityvinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Kognityvinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis25.55 KB
AutoriusViktorija
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasM. Rugevičius
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Intelektas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • M. Rugevičius
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą