Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Kūrybingumas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kūrybingumas

  
 
 
123456
Aprašymas

Kūrybingumo apibūdinimas. Intelektas ir kūrybiškumas. Kūrybingumo dėmenys. Kūrybingumą skatinantys veiksniai. Išoriniai veiksniai. Vidiniai veiksniai. Kūrybingumą slopinantys veiksniai. Išvada.

Ištrauka

1590 m. į Pizos bokštą užkopė žmogus, rankoje laikydamas ketaus rutulį ir švino kulką. Abu daiktus jis mėtė nuo bokšto. Apačioje stovėjo jo mokiniai ir jis pas pamatė, kad daiktai nukrito vienu metu. Šio žmogaus vardas - Galilėjus. Taip jis įrodė, kad kūno kritimo greitis nepriklauso nuo jų svorio –jis paneigė Aristotelio mechaniką, kuria visi šventai tikėjo porą tūkstantmečių.
Psichologijos žodynas pateikia tokį kūrybinio mąstymo apibrėžimą: kūrybingumas yra sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėje situacijoje, lengvai rasti netipiškus sprendimus. Lemiamą reikšmę kūrybiškam mąstymui formuotis turi individualios asmenybės savybės: mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, poreikis nuolat tobulinti įvairius gebėjimus.
Sąvoka kūrybinis mąstymas atsirado gana seniai – iš kasdienės patirties formavosi požiūris, kad tokia kūrybinė produktyvi proto veikla, kurios neapima logika, tirianti taisyklingo mąstymo dėsnius. Nuo seno egzistavo kūrybinės profesijos: dailė, mokslas, technika ir kt. Psichologai kūrybingumu susidomėjo XIX a. Pab. Pradėję spręsti genijaus, kaip ypatingo talento problemą. Tačiau jų darbai buvo aprašomojo pobūdžio ir gilinosi į genijau paslaptį tuo metu prieinamais būdais. 1870 m. pasirodo Golton knyga, kurioje mėginama analizuoti genijų biografijas (aprašomasis metodas), kelti paveldimumo įgimtumo klausimus. Daug tokių darbų galima rasti XX a.pr., kuriuose svarstoma , kas yra genijaus, kas lemia genialumą, santykis tarp genijų ir psichinės ligos.
Šio požiūrio tąsa – darbai, kuriuose kūrybinis procesas, remiantis pačių kūrėjų savistaba. Taip pat buvo renkami duomenys iš įvairių tuo metų gyvenusių ir dirbusių kūrėjų. Daromi apibendrinimai apie kūrybinio proceso etapus. Išryškėjo , kad dauguma kūrėjų nurodo keletą panašių bruožų:
- veikla prasideda sąmoningu, tikslingu darbu;
- tam tikra pauzė (latentinis inkubacinis periodas), atsitraukimas nuo tiesioginės veiklos;
- insight‘o (netikėtas sprendimas). Pvz., matematikas A. Puankarė, dvi savaites be rezultatų sąmoningai sudarinėjęs įvairias kombinacijas, išvažiavo į geologijos ekspediciją. Kelionėje jis pamiršo savo darbą, bet atvykus į kalnų miestelį, lipant į omnibusą, jam be jokių pastangų toptelėjo idėja.
- Patikrinimas, ar idėja iš tikrųjų yra tinkanti.
Daugelis psichologijos krypčių atstovų tyrinėjo kūrybingumą. Geštaltpsichologai teigė, kūrybinis procesas, besitęsiantis keletą metų, pasibaigiantis žymiais atradimais, yra labai panašus į žmogaus problemos sprendimą laboratorijos sąlygomis. Geštaltistai sudarė pagrindą tyrinėtojams suformuoti požiūrį, kad kūrybinis procesą nėra būdingas tik genijams, o yra žymiai visuotinesnis dalykas. Norint tirti kūrybingumą , nebūtina tirti vien genijus. Tai yra kiekvieno žmogaus galimybių pasireiškimas. Anot geštaltistų, kūrybinis mąstymas – tai toks procesas, kurio rezultatas yra naujas, originalus, tinkamas, vertingas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-06-17
DalykasPsichologijos referatas
KategorijaPsichologija
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis22.76 KB
AutoriusEliana
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilosofijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kurybingumas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą