Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Dėmesys ir atmintis

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Dėmesys. Būdingosios dėmesio ypatybės. Bendroji dėmesio charakteristika. Pasyvusis ir aktyvusis dėmesys. Dėmesio apimtis ir vienumas. Dėmesio sąlygos. Apercepcija. Įdomumas. Dėmesio padariniai. Įspūdžių išskyrimo procesas. Psichologinė analizė. Abstrakcijos procesas. Atmintis. Atminties supratimas. Atminties žymės. Atminties momentai. Atminties pagrindo aiškinimai. Atminties reikšmė. Atminties formos. Mechaniškoji ir protinė (grynoji) atmintis. Atminties tipai. Atminties rūšys apimties ir laiko atžvilgiu. Žmogaus atmintis įvairiais amžiaus tarpsniais. Gero įsiminimo sąlygos. Pamiršimas.

Ištrauka

Dėmesys yra intensyvus sąmonės sutelkimas į kurį nors dalyką. Tai viena iš svarbiausių organizacinių psichinių gyvenimo funkcijų. Įžymiųjų žmonių didieji darbai yra įvykdyti per tam tikrą laiką sukoncentruoto dėmesio dėka. Pascal‘is ir sako, kad genijus yra ilgo kantrumo padarinys. Dėmesys yra organizacinė psichinio gyvenimo funkcija, kuri psichinius mūsų vyksmus paveikia tokiu būdu, kad jie pereina per sąmonės centrinį punktą, arba sąmonės židinį. Kiekvienas dalykas ar mintis, dėmesio dėka atsidūręs sąmonės židinyje, tampa aiškesni, ryškesni, tarytum stipriau apšviesti. Kai skaitome romaną arba teatre žiūrime vaidinimą, matome bei girdime iš karto daug dalykų, ištisą jų kompleksą. Bet vieni posakiai, mintys, aktoriai ar dekoracijų detalės lieka kažkaip nuošalyje, praeina pro mūsų sąmonę blankiai, o kiti, kuriems skiriame daugiau dėmesio, pereina prie mūsų sąmonės centrą ir stipriau pasilieka atmintyje. Vadinasi, dėmesio funkcijai yra būdingas vidinis energingumas, kurio pagalba tam tikram laikui kimbama į vieną dalyką, atrinktą iš kitų dalykų. Pvz., aš sprendžiu matematikos uždavinį, o šalia mano draugai lošia šachmatais. Aš gilinuosi į formules ir skaičius, juos esu atrinkęs sąmonės centrui, o šachmatininkus palieku nuošalyje, beveik užmirštu, atmetęs toli nuo savo sąmonės centro. Kiekvieną momentą mus veikia iškarto daug akstinų, bet iš jų tik tuos pastebime, kurie atkreipia į save mūsų dėmesį, t.y. į kuriuos mes savo dėmesį nukreipiame. Visa kita arba lieka mūsų iš tikrųjų visiškai nepastebėta, arba vos, vos tepastebėta. Kai kas iš to, kas buvo vos, vos tepastebėta arba beveik nepastebėta, gali pasilikti pasąmonėje ir kada nors dar į sąmonę išplaukti.
Sąmonė dėmesio dėka palaiko ryšį tarp to, ką žmogus jaučia savyje kaip Aš ir to, apie ką jis sako "pastebiu". Vadinasi, tarp Aš ir pažįstamojo(suvokiamojo) dalyko vyksta nuolatinis ryšys, kuris dėmesio yra organizuojamas ir palaikomas. Sąmonės turinių gali būti ne tik išorės įspūdžiai, bet ir įvairios protinės idėjos bei abstrakcijos. Stiprios dėmesio koncentracijos žmonės gali taip įsigilinti į nagrinėjamą klausimą, kad nieko daugiau aplink save nebejunta. Klasišku labai didelės dėmesio koncentracijos pavyzdžiu yra buvęs Archimedas prieš pat savo mirtį (Noli turbare circulos meos). Dėl didelės dėmesio koncentracijos tam tikra kryptimi kareivis prieš mūšį gali visiškai nepastebėti ir nejausti šalčio, nuovargio, alkio,net savo žaizdų skausmo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-03-12
DalykasKognityvinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Kognityvinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis31.95 KB
AutoriusViktorija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasA. Petrulytė
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
FakultetasMenų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Demesys ir atmintis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Vilniaus kolegija / 1 Klasė/kursas
  • A. Petrulytė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą