Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Konstitucinė teisė>Valdžių padalijimas Lietuvos konstitucinėje teisėje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Valdžių padalijimas Lietuvos konstitucinėje teisėje

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Teisės aktų rūšys. Įstatymai. Poįstatyminiai teisės aktai. Poįstatyminiai teisės aktų sąvoka. Poįstatyminiai teisės aktų rūšys. Seimo leidžiami poįstatyminiai teisės aktai. Lietuvos Respublikos (LR) Prezidento leidžiami poįstatyminiai teisės aktai. Vyriausybės leidžiami poįstatyminiai teisės aktai. Kitų valdžios institucijų leidžiami poįstatyminiai teisės aktai. Išvados.

Ištrauka

Visi teisės aktai yra klasifikuojami atsižvelgiant į valdžių pasidalijimą. Vienas iš pagrindinių klasifikavimo būdų yra teisės akto teisinė arba juridinė galia. Teisinė galia yra teisinis statusas, leidimo ir paliepimo ribos - apimtis. Visi teisės aktai yra pagal teisinę galią yra skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus.
Poįstatyminiai aktai yra valdymo aktai, nes jie nesukuria ar pakeičia teisės normas, kurios galėtų konkuruoti su įstatymų normomis. Iš esmės teisės aktų hierarchija sutampa su aktų teisine galia, nes yra atsižvelgiama į priimamų institucijų kompetenciją.
Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų sistemą nustato Konstitucija ir ši sistema apima aukščiausios (centrinės) valdžios ir savivaldos institucijų, tautos valios tiesioginės išraiškos norminius aktus, taip pat ratifikuotas tarptautines sutartis.
Pagrindinis teisės šaltinis yra Konstitucija. Įstatymai – antras pagal svarbą šaltinis.
Poįstatyminiai aktai – vykdomosios valdžios, valstybės vadovo, vyriausybės priimti aktai. Leidžiami remiantis įstatymu ir negali prieštarauti įstatymams. Paskirtis - konkretizuoti įstatymų normas. Tam tikrų teritorinių vienetų vadovų (gubernatorių) leidžiami norminiai aktai.
Šiame darbe nagrinėjami, kaip poįstatyminiai teisės aktai funkcionuoja, jų sistema.
Poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingo organo priimtas teisės aktas. Poįstatyminis teisės aktas paprastai yra valdymo aktas. Juo yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Jis yra įstatymo normų taikymo aktas, nesvarbu, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc), ar nuolatinio galiojimo. Poįstatyminiuose teisės aktuose gali būti reglamentuojama įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarka, gali būti detalizuojamos įstatymų nustatytos bendro pobūdžio taisyklės.
Žemesnę vietą teisės aktų hierarchijoje užima poįstatyminiai aktai. Šie teisės aktai yra leidžiami remiantis įstatymuose išdėstytomis teisės normomis, siekiant sukonkretinti bei užtikrinti jų vykdymą. Tačiau jie jokiu būdu negali keisti paties įstatymo ir sukurti naujos teisės normos, kuri lygiomis teisėmis galėtų konkuruoti su Lietuvos Respublikos įstatymais.
Poįstatyminiame teisės akte įtvirtintos teisės normos savo turiniu negali konkuruoti su įstatymo nustatytomis normomis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-03-04
DalykasKonstitucinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Konstitucinė teisė
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis15.81 KB
AutoriusSveta
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasJ. Bieliauskaitė
Švietimo institucijaUtenos kolegija
FakultetasVerslo ir technologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Valdziu padalijimas Lietuvos konstitucineje teiseje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Utenos kolegija / 2 Klasė/kursas
  • J. Bieliauskaitė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą