Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Psichoanalizė ir kultūros kilmės aiškinimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Psichoanalizė ir kultūros kilmės aiškinimas

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas yra psichoanalizė ir kultūros kilmės aiškinimas. Problema: "Ar papročiai išlieka tol, kol kelia pasitenkinimą?". Kultūros samprata ir psichoanalizė. Z. Froido teorijos. Libido sublimacija. Edipo kompleksas. Modernizmo reikšmė kultūros kaitai. Kultūros išlikimas. Išvados.

Ištrauka

Tyrimo objektas – kultūra

Darbo tikslas yra psichoanalizė ir kultūros kilmės aiškinimas.
Kategoriškasis F. Nyčė šiuo atžvilgiu be jokių išlygų yra pareiškęs, jog psichologijoje jis mato morfologiją, arba mokslą apie valios, siekiančios valdyti, vystymąsi, todėl jis reikalavo, kad "psichologija vėl būtų pastatyta visų mokslų priešakyje, kad visi mokslai jai tarnautų ir būtų pasiruošimas jai, nes dabartiniu metu psichologija ir vėl tampa keliu į visas problemas". Taigi psichologija (ypač S. Freud‘o metapsichologija) – visai priimtinas kelias ne tik į žmogaus sampratos analizę, bet ir vienas iš kelių paaiškinti kultūros kai kurias mutacijas, atsakyti į probleminį klausimus dėl kultūros išlikimo ir palikimo.

Problema:
"Ar papročiai išlieka tol, kol kelia pasitenkinimą?"

Uždavinai:
• Kultūros sampratos aiškinimasis pagal G. P. Murdock‘o teorijas.
• Išaiškinti Freudo suformuotas teorijas: Edipo kompleksas, libido sublimacija.
• Teorijų įtaka modernios kultūros sampratai ir kultūros kaitos suvokimui..

Darbo metodas – aprašomasis.


Anot G. P. Murdocko, kultūra – unikalus žmogiškasis fenomenas, nepriklausantis nuo biologijos ir sociologijos dėsnių – yra tikrasis visuomenės mokslų objektas. Ji remiasi ne žmogaus specifiniu embrioniniu paveldėjimu, bet jo gebėjimu socialinės aplinkos įtakoje formuoti įpročius. Žmogaus gebėjimas įgyti įpročius, aišku, remiasi instinktais ar paveldėjimu. Individas atsiranda pasaulyje aprūpintas daugeliu nesutvarkytų reakcijų, kurias jis nuosekliai prganizuoja į įpročius kaip patyrimo rezultatą. Kaip pabrėžia Tozzer: "Žmogaus kultūros požiūriu mes galime atsisakyti visko, tik ne tų žmogaus savybių, kurių jis išmoksta iš kito žmogaus". G. P. Murdockas pažymi, kad paveldimumas galbūt nubrėžia apytikslius universalaus kultūros modelio kontūrus, bet jokiu būdu nedeterminuoja jo turinio. Trumpai tariant, nuo paveldėjimo kultūroje priklauso tik instinktų kiekis ir bendras pobūdis, o ne jų forma ir turinys. Ten kur veikia vien aplinkos įtaka, dominuoja beveik begalinė įvairovė. Žinoma, savaime suprantama, kad vien įprotis toli gražu nepaaiškina kultūros. Taip, kultūra sudaryta iš įpročių, bet jie skiriasi nuo individualių tuo, kad jie turimi ar naudojami bendrai įvairių bendruomenės narių, tuo įgydami tam tikrą nepriklausomumą ir nemirtingumo matmenį.
Liaudies paprotį nuo individualaus įpročio visų pirma, skiria visuomenės įsikišimas. Nepriklausomai nuo sugebėjimų įgyti įpročius nekaimeniniai gyvūnai potencialiai negali turėti kultūros. Prie šios minties pagrindimo taip pat prisideda ir A. L. Kroeberis, pabrėždamas, kad "Kultūrai kurti reikia kažko daugiau negu kaimenė, nes kitaip kultūrą turėtų ir karvės".Taigi, kultūra yra viršindividuali ir individai čia yra neabejotini kultūros nešėjai. Ir visgi – nenutolkime nuo Kroeberio, kuris aiškino, kad vien tik visuomenė nepakelia elgesio į viršorganinį lygmenį, nes daugelis žemesniųjų gyvūnų gyvena visuomenėse, o kultūros neturi. Be abejo, čia viską gerai iliustruoja minėto autoriaus pavyzdys: " paiimkite porą atitinkamų lyčių skruzdėlės neišperėtų, kątik padėtų kiaušinėlių. Sunaikinkite visus kitus rūšies individus ir kiaušinėlius. Minimaliai pasirūpinkite šiluma, drėgme, apsauga ir maistu porelei. Visa skruzdėlių "visuomenė", visi rūšies sugebėjimai, teigiamos savybės, galios ir veiklos rūšys <...> atsigamins be nuostolių pirmoje kartoje. Bet nukelkite į negyvenamą salą ar apsupkite pylimu du-tris šimtus žmogaus kūdikių iš civilizuočiausios nacijos, aukščiausių klasių, geriausių šeimų. Organizuokite jiems būtinas sąlygas ir maitinimą. Visiškai izoliuokite nuo jų rūšies. Ir ką gausite? Civilizaciją, iš kurios jie buvo išimti? Dešimtąją jos dalį? Nė trupinėlio. Taipogi nė trupinėlio pačios primityviausios laukinės genties civilizacijos pasiekimų. Civilizacija tose nustatytose ribose išnyks – nebus sugriauta ar mirtinai sužeista, bet ištrinta vienu mostu. Paveldėjimas išsaugo skruzdėlei viską ką ji turi, iš kartos į kartą. Bet paveldėjimas neišsaugo ir nėra išsaugojęs, nes negali išsaugoti, nė dalelės civilizacijos, kuri yra vienintelis specifiškai žmogiškas dalykas". Kultūra gali egzistuoti tik įpročių pavidalu įkūnyta grupes sudarančių individų nervų sistemose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-12
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis20.57 KB
AutoriusAtsano
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasAsta Jurevičiūtė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasHumanitarinis fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Psichoanalize ir kulturos kilmes aiskinimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Asta Jurevičiūtė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą