Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Patristinė filosofija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Patristinė filosofija

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Laikotarpis tarp I ir VI amžiaus — krikščionybės ir krikščioniškosios filosofijos formavimosi epocha. Patristikos priešistorė. Pirminis patristikos pasaulėvaizdis. Patristikos raida. Pirmieji patristikos raštai. Pirmieji patristikos skleidėjai. Tertulianas. Oriugenas. Antrasis patristikos etapas. Augustinas. Trečiasis patristikos etapas. Išvados.

Ištrauka

Laikotarpis tarp I ir VI amžiaus – tai krikščionybės ir krikščioniškosios filosofijos formavimosi epocha. Tai taip pat senųjų vertybių žlugimo ir lėto naujų tiesų gimimo pradžia, kultūros centrų persikėlimas iš romėnų ir graikų teritorijų į periferiją, barbarų žemes; tai "kultūros katilo" laikai, kai formavosi naujos tautos, nauji požiūriai į žmogaus esmę, o taip pat kūrėsi naujos filosofinės ir religinės sistemos. Viena tokių sistemų, jungiančių religiją su filosofija, buvo gnostikų ("gnosis" – pažinimas) kurta dualistinė sistema.Vėlyvojo gnosticizmo ir krikščionybės sąveikos laikotarpiu buvo sukurta nemažai įvairių religinių raštų, kodeksų, evangelijų. Daugelis jų, krikščionybei įsigalėjus, buvo paskelbti apokrifais ir naikinami; vis dėlto gnosticizmas turėjo didelį poveikį krikščionių literatūrai, ideologijai bei tikybai ir buvo viena pirmųjų filosofijos mokslo krypčių, siekiančių logiškai pagrįsti ir paaiškinti Dievo buvimą, o taip pat Kristaus mokymo esmę. Krikščionybei įsigalėjus, gnosticizmas buvo atmestas kaip erezija, tačiau jo poveikis buvo juntamas iki pat XI amžiaus.
Šalia gnosticizmo pamažu buvo kuriama ir pastarąjį galiausiai užgožusi bei sunaikinusi pirmoji krikščioniškoji literatūra, vadinama patristika, kadangi jos kūrėjai buvo vadinami bažnyčios tėvais (patres ecclesia). Patristika neišvengiamai patyrė gnosticizmo, senovinių helenistinių kultūrų, žydų misticizmo įtaką, tačiau palaipsniui išsirutuliojo į atskirą krikščioniškosios bažnyčios mokslą, ilgainiui atmetusį tiek gnosticizmą, tiek kitus mokymus bei idėjas ir paskelbusi juos erezijomis. Pirmieji patristikos raštai turėjo apologetinį atspalvį, juose buvo įrodinėjamas krikščionybės savitumas, intelektualinė, etinė ir moralinė vertė ir pabrėžiamas pranašumas prieš pagoniškąją graikų filosofiją.IV amžiuje krikščionybė jau tvirtai stovėjo ant kojų, 313m. Milano ediktu buvo atšauktas jos persekiojimas, o 380m. krikščionybė pripažinta valstybine religija. Tuo metu ėmė ryškėti skirtumai tarp Rytų ir Vakarų krikščionybės. Vakarų filosofai buvo mažiau veikiami graikų kultūros, todėl jie savarankiškiau kėlė ir sprendė įvairias filosofines problemas, tuo ženkliai pagilindami patristinę filosofiją ir nukreipdami ją kita, savita vaga. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-12-06
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis22.71 KB
Autoriusgytis
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasLaskienė
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
FakultetasSporto edukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Patristine filosofija [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 1 Klasė/kursas
  • Laskienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą