Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Istorija>Visuotinė istorija>Karalių valdžia (teisė) Prancūzijoje viduramžiais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Karalių valdžia (teisė) Prancūzijoje viduramžiais

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Prancūzijos susikūrimas. Prancūzijos pirmosios dinastijos. Kutiumai. Teisės partikuliarizmas. Karalių įtakos didėjimas VII–XVIII amžiuje. Karalių įtakos teisės aktų leidybai didėjimas XII–XIII amžiuje. Pilypo II Augusto asmenybė ir valdymas. Paryžiaus parlamentas. Generaliniai luomai. Prancūzijos karalių teisė absoliutizmo laikotarpiu XV–XVI amžiuje. Feodalinėje Prancūzijoje galioję teisės institutai. Šeimos ir paveldėjimo teisė. Baudžiamoji teisė. Teisinis turtinių santykių reguliavimas. Bažnyčia viduramžių Europoje. Išvados.

Ištrauka

Imperatoriaus Karolio Didžiojo vaikaičiams Verdeno sutartimi 843 metais pasidalijus Frankų valstybės teritoriją, imperijos teisių perėmėju tapo Vakarinių frankų (Prancūzijos) Karolingų atstovai. Bet 987 metais, mirus paskutiniam Vakarų frankų Karolingų dinastijos karaliui Liudvikui V, imperatoriaus titulas perėjo rytinių frankų (Vokietijos) valdovams.
Prancūzija, pradėta valdyti Kapetingų dinastijos monarchų, virto paprasta feodaline Vakarų Europos valstybe. Pirmieji Kapetingai stokojo realios galios net pagrindinėms karališkosioms savo priedermėms – rūpintis valstybės ir bažnyčios saugumu bei vidaus taikos šalyje palaikymu. Jie sugebėjo padaryti tik vieną dalyką – kontroliuoti savo vasalus, gyvenusius karaliaus domene, išsidėsčiusiame aplink vyskupysčių centrus Paryžių ir Orleaną, kuriame gyveno burgundai, pikardai, normandai ir daugelio kitų germanų genčių palikuonys. Valdžią domene jis įgyvendino per savo atstovus prevus, kurie karaliaus žemėse, suskirstytose į administracines apygardas, vykdė fiskalinę, teismo ir karinę valdžią: rinko iždui lėšas, karaliaus vardu teisė teisės pažeidėjus, šaukė į tarnybą riterius.
Kita valstybės teritorijos dalis buvo susiskaldžiusi į hercogystes, grafystes ir kitas feodalines valdas, dauguma kurių, nors formaliai buvo laikomos nuo karaliaus priklausančiais lenais, bet faktiškai tvarkėsi visai savarankiškai. Ne tik hercogysčių ir grafysčių, bet ir smulkesnių feodalinių valdų laikytojai karaliaus atstovų pas save paprastai neįsileisdavo. Kai kurie jų, pavyzdžiui, Normandijos hercogas ar Flandrijos grafas, iš tikrųjų turėjo daug didesnę valdžią, gausesnius turtus ir platesnę teritoriją nei Prancūzijos karalius. Todėl stambieji feodalai karalių laikė tik "pirmuoju tarp lygių". ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-11-26
DalykasVisuotinės istorijos kursinis darbas
KategorijaIstorija >  Visuotinė istorija
TipasKursiniai darbai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai5 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis26.47 KB
Autoriussurikas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojasdoc. dr. J. Braslauskas
Švietimo institucijaTarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Karaliu valdzia (teise) Prancuzijoje viduramziais [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 16 puslapių 
  • Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla / 1 Klasė/kursas
  • doc. dr. J. Braslauskas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą